Language of document : ECLI:EU:C:2013:62

Byla C‑543/10

Refcomp SpA

prieš

Axa Corporate Solutions Assurance SA ir kt.

(Cour de cassation (Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Teismo jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – 23 straipsnio išaiškinimas – Gamintojo ir pradinio daikto pirkėjo sudarytos sutarties sąlyga dėl jurisdikcijos – Į sutarčių dėl nuosavybės perleidimo grandinę patenkanti sutartis – Galimybė panaudoti šią sąlygą prieš perpirkėją“

Santrauka – 2013 m. vasario 7 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas

1.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Šio reglamento nuostatos, laikytinos lygiavertėmis Briuselio konvencijos nuostatoms – Reglamento nuostatų aiškinimas atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, susijusią su konvencija

(1968 m. rugsėjo 27 d. susitarimas; Tarybos reglamentas Nr. 44/2001)

2.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Bylų dėl sutarties sąvoka – Jurisdikciją suteikiančio susitarimo sąvoka – Savarankiškas aiškinimas

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis)

3.        Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose – Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas – Reglamentas Nr. 44/2001 – Jurisdikcijos išlyga – Jurisdikciją suteikiantis susitarimas – Gamintojo ir daikto pirkėjo sudarytos sutarties sąlyga dėl jurisdikcijos – Galimybė panaudoti šią sąlygą prieš trečiąjį asmenį, kuris yra galutinis šio daikto įgijėjas pagal sutarčių dėl nuosavybės perleidimo seką – Leistinumas – Sąlyga – Trečiojo asmens pritarimas šiai sąlygai

(Tarybos reglamento Nr. 44/2001 23 straipsnis)

1.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 18–20 punktus)

2.        Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 21, 22, 39, 40 punktus)

3.        Reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 23 straipsnį reikia aiškinti taip, kad tarp daikto gamintojo ir šio daikto pirkėjo sudarytos sutarties sąlygos dėl jurisdikcijos negalima panaudoti prieš trečiąjį asmenį perpirkėją, kuris yra galutinis šio daikto įgijėjas pagal sutarčių dėl nuosavybės perleidimo, sudarytų tarp skirtingose valstybėse narėse įsteigtų šalių, seką ir nori pareikšti šiam gamintojui ieškinį dėl atsakomybės, nebent įrodyta, kad šis trečiasis asmuo faktiškai pritarė šiai sąlygai pagal tame straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Į sutartį įtraukta sąlyga dėl jurisdikcijos gali sukelti padarinių iš principo tik šios sutarties sudarymui pritarusių šalių tarpusavio santykiams. Kad tokią sąlygą būtų galima panaudoti prieš trečiąjį asmenį, iš principo būtina, kad jis būtų jai pritaręs.

Situacijoje, susiklosčiusioje prekės perpirkėjui pareiškus ieškinį dėl atsakomybės daikto gamintojui, tarp perpirkėjo ir gamintojo nėra jokio sutartinio ryšio, nes pastarasis neprisiėmė jokio sutartinio įsipareigojimo perpirkėjo atžvilgiu. Taigi jų negalima laikyti „susitarusiais“, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 23 straipsnio 1 dalį, dėl teismo, kurio jurisdikcija numatyta pradinėje sutartyje, sudarytoje tarp gamintojo ir pradinio pirkėjo.

Be to, esant sutarčių dėl nuosavybės perleidimo grandinei, skirtingai nei jūrų transporto sutarčių srityje naudojamo konosamento, tarptautinės prekybos instrumento, atveju, tarp pradinio pirkėjo ir perpirkėjo susiklostęs perleidimo santykis nelaikytinas visos sutarties ir visų jame numatytų teisių ir pareigų transmisija. Tokiu atveju sutartiniai šalių įsipareigojimai gali skirtis, nelygu sutartis, todėl perpirkėjo teisės, kuriomis gali būti remiamasi tiesioginio pardavėjo atžvilgiu, nebūtinai yra tos pačios, kuriomis gamintojas užmezgė santykius su pradiniu pirkėju.

(žr. 29, 32–34, 37, 41 punktus ir rezoliucinę dalį)