Language of document : ECLI:EU:C:2014:2227

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. rugsėjo 17 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Antidempingas – Reglamentas (EB) Nr. 661/2008 – Galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui – Atleidimo nuo muito sąlygos – 3 straipsnio 1 dalis – Pirmas nepriklausomas pirkėjas Sąjungoje – Amonio nitrato trąšų įsigijimas per bendrovę tarpininkę  – Prekių išleidimas – Prašymas pripažinti muitinės deklaracijas negaliojančiomis – Sprendimas 2008/577/EB – Muitinės kodeksas – 66 ir 220 straipsniai – Klaida – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 – 251 straipsnis – Patikrinimas išleidus prekes“

Byloje C‑3/13

dėl Tartu Ringkonnakohus (Estija) 2012 m. gruodžio 27 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2013 m. sausio 3 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

Baltic Agro AS

prieš

Maksu‑ ja Tolliameti Ida maksu‑ ja tollikeskus

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Ilešič, teisėjai C. G. Fernlund, A. Ó Caoimh (pranešėjas), C. Toader ir E. Jarašiūnas,

generalinis advokatas P. Cruz Villalón,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Estijos vyriausybės, atstovaujamos M. Linntam ir N. Grünberg,

–        Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos S. Boelaert ir M. Remmelgas, padedamų solisitoriaus B. Byrne ir advokato G. Berrisch,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos A. Stobiecka‑Kuik, E. Randvere ir B.‑R. Killmann,

susipažinęs su 2014 m. balandžio 3 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307), iš dalies pakeisto 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006 (OL L 363, p. 1, toliau – Muitinės kodeksas), 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3), iš dalies pakeisto 2009 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 312/2009 (OL L 98, p. 3, toliau – Reglamentas Nr. 2454/93), išaiškinimo ir galiojimo ir dėl 2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2008, kuriuo po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir po dalinės tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 185, p. 1, klaidų ištaisymas OL L 339, 2009, p. 59), 3 straipsnio 1 dalies, 2008 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimo 2008/577/EB, kuriuo priimami įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl importuojamo Rusijos ir Ukrainos kilmės amonio nitrato (OL L 185, p. 43, klaidų ištaisymas OL L 339, 2009, p. 59), SESV 28 ir 31 straipsnių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 20 straipsnio išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Baltic Agro AS (toliau – Baltic Agro) ir Maksu‑ ja Tolliameti Ida maksu‑ ja tollikeskus (Mokesčių ir muitų tarnybos Rytinis mokesčių ir muitų centras, toliau – MTA) ginčą dėl antidempingo muito ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), mokėtinų už importuojamą Rusijos kilmės amonio nitratą; sumokėti šiuos mokesčius iš bendrovės pareikalauta po patikrinimo išleidus prekes.

 Teisinis pagrindas

 Muitinės kodeksas

3        Muitinės kodekso 66 straipsnyje nustatyta:

„1.      Deklaranto prašymu muitinė pripažįsta jos priimtą deklaraciją negaliojančia, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės toje deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai buvo deklaruotos per klaidą arba kad dėl ypatingų aplinkybių įforminti prekėms muitinės procedūrą, kuriai jos buvo deklaruotos, nebetikslinga.

Tačiau jeigu muitinė yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol neatliktas patikrinimas.

2.      Deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes, išskyrus atvejus, nustatytus taikant Komiteto procedūrą.

3.      Deklaracijos pripažinimas negaliojančia nekliudo taikyti galiojančių baudžiamosios teisės aktų nuostatų.“

4        Šio kodekso 220 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Išskyrus 217 straipsnio 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose nurodytus atvejus, paskesnis įtraukimas į apskaitą neatliekamas, jeigu:

<…>

b)      teisiškai privaloma sumokėti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą dėl muitinės padarytos klaidos, kurios, yra pagrindo manyti, asmuo, privalėjęs sumokėti tokią pinigų sumą, negalėjo nustatyti, veikdamas sąžiningai ir laikydamasis visų galiojančių teisės aktų nuostatų, susijusių su muitinės deklaracijos pateikimu;

<…>“

 Reglamentas Nr. 2454/93

5        Reglamento (EB) Nr. 2454/93 251 straipsnis suformuluotas taip:

„Neatsižvelgiant į Kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatas, muitinės deklaracija gali būti pripažinta negaliojančia po to, kai prekės išleistos šiais toliau nurodytais atvejais:

1)      Muitinė pripažįsta deklaraciją negaliojančia, jeigu nustatoma, kad prekės per klaidą buvo deklaruotos muitinės procedūrai, kurią įforminus privaloma sumokėti importo muitus, užuot pateikus jas kitai muitinės procedūrai įforminti, jeigu prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia pateiktas per tris mėnesius nuo deklaracijos priėmimo dienos ir jeigu:

–        prekės nebuvo naudojamos pažeidžiant muitinės procedūros, kuriai įforminti jos turėtų būti pateiktos, taikymo sąlygų,

–        deklaruojamos prekės turėjo būti pateiktos kitai muitinės procedūrai įforminti ir atitiko visus tos procedūros reikalavimus, ir

–        prekėms nedelsiant įforminama muitinės procedūra, kuriai įforminti jos turėjo būti pateiktos.

Prekių pateikimo paskesnei [pastarajai] muitinės procedūrai įforminti deklaracija laikoma galiojančia nuo deklaracijos, kuri buvo pripažinta negaliojančia, priėmimo dienos.

Esant svarbių priežasčių, išimties būdu muitinė gali priimti prašymą ir pasibaigus nustatytam trijų mėnesių laikotarpiui.

<…>“

 Reglamentas Nr. 661/2008

6        Reglamento Nr. 661/2008 159 ir 161 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(159) Kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės vykdo įsipareigojimus, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą, sprendimas atleisti nuo antidempingo muito priklauso nuo i) pateiktos įsipareigojimo sąskaitos faktūros, kuri yra prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikta bent priede nurodyta informacija ir deklaracija; ii) to, kad importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje, ir iii) to, kad deklaruotos bei muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitos faktūros aprašymą. Jei nesilaikoma pirmiau nurodytų sąlygų, prievolė sumokėti muitą atsiranda, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija.

<…>

(161)      Importuotojai turėtų žinoti, kad skola muitinei (įprastinė su prekyba susijusi rizika) priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją gali atsirasti, kaip apibūdinta 159 ir 160 konstatuojamosiose dalyse, net jei Komisija tiesiogiai arba netiesiogiai priėmė gamintojo, iš kurio jie perka produktus, pasiūlytą įsipareigojimą.“

7        Reglamento Nr. 661/2008 1 ir 2 straipsniuose nustatytas įvairaus dydžio galutinis antidempingo muitas importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui, tam tikroms trąšoms ir kitiems produktams, kurių sudėtyje yra amonio nitrato.

8        Šio reglamento 3 straipsnio 1 ir 2 dalys suformuluotos taip:

„1.      Importuojami produktai, kurie deklaruojami išleidimui į laisvą apyvartą ir kuriems sąskaitas faktūras išdavė bendrovės, kurių įsipareigojimus Komisija priėmė ir kurių pavadinimai yra įtraukti į kartais atnaujinamą Sprendimą 2008/577/EB, atleidžiami nuo 2 straipsniu nustatyto antidempingo muito, jeigu:

–        juos pagamino, išsiuntė ir jiems sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje ir

–        su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent šio reglamento priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija, ir

–        deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

2.      Skola muitinei atsiranda, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija:

–        jeigu dėl 1 dalyje aprašyto importo nustatoma, kad neįvykdyta viena ar daugiau minėtoje dalyje išvardytų sąlygų, arba

<…>“

 Sprendimas 2008/577

9        Sprendimo 2008/577 21 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės laikosi prisiimtų įsipareigojimų, nuo antidempingo muito bus atleidžiama, jeigu atitinkamai muitinei pateikiant išleidimo į laisvą apyvartą prašymą i) pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, kurioje nurodomi visi Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2008 ir Reglamento (EB) Nr. 662/2008 prieduose išvardyti duomenys; ii) importuotas prekes pagamino, išsiuntė ir joms sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašė minėtos bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Bendrijoje; ir iii) muitinei deklaruotos ir pristatytos prekės tiksliai atitinka su įsipareigojimu susijusioje sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba ji neatitinka muitinei pristatytos prekės, turi būti sumokėtas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.“

10      Šiuo sprendimu Europos Komisija priėmė kainų įsipareigojimus, kuriuos pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 45) 8 straipsnio 1 dalį pasiūlė Rusijoje įsisteigusios amonio nitrato eksportuojančios gamintojos „JSC Acron (toliau – Acron) (Naugardas, Rusija) ir JSC Dorogobuzh (Dorogobužas, Rusija), priklausančios kontroliuojančiajai bendrovei Acron“.

 Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

11      2009 m. spalio mėn. ir 2010 m. sausio mėn. Estijoje įsteigta bendrovė Baltic Agro nusipirko 5 000 tonas amonio nitrato trąšų, pasinaudojusi Estijos bendrovės tarpininkės Magnet Grupp OÜ (toliau – Magnet Grupp) paslaugomis. Šiuo tikslu buvo sudarytos kelios pirkimo–pardavimo sutartys: pirma, Acron ir Magnet Grupp ir, antra, Magnet Grupp ir Baltic Agro. Pagal šias sutartis Acron pardavė 10 000 tonų amonio nitrato trąšų Magnet Grupp, o Baltic Agro nusipirko 5 000 tonų šios prekės iš Magnet Grup. Pagal šias sutartis Baltic Agro įsipareigojo atlikti su prekėmis susijusius muitinės formalumus ir sumokėti PVM.

12      Anot prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, 2010 m. sausio ir vasario mėn. du muitinės tarpininkai pateikė penkias muitinės deklaracijas ir jomis deklaravo 1 751,5 tonos amonio nitrato trąšų importą. Šiose deklaracijose kaip importuotų prekių gavėja nurodyta Baltic Agro, o kaip prekių siuntėja dviejose deklaracijose nurodyta Acron ir trijose – Latvijos transporto bendrovė Ventoil SIA.

13      2010 m. kovo 1 d. ir balandžio 23 d. minėti muitinės tarpininkai paprašė MTA pripažinti šias deklaracijas negaliojančiomis, nes jose kaip prekių gavėja nurodyta Baltic Agro, o ne Magnet Grupp.

14      2010 m. kovo 3 d. MTA atliko minėtų penkių deklaracijų patikrinimą išleidus prekes siekdama išsiaiškinti, ar tinkamai nustatyta importuotų prekių muitinė vertė ir apskaičiuoti ir sumokėti importo muitai.

15      Remdamasi patikrinimu išleidus prekes, 2010 m. gegužės 31 d. MTA priėmė du pranešimus apie mokėtinus mokesčius, kuriais įpareigojo Baltic Agro sumokėti muitus ir PVM už importuotas prekes motyvuodama tuo, kad neįvykdytos Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo antidempingo muito sąlygos, nes Baltic Agro nėra pirma nepriklausoma pirkėja Sąjungoje.

16      Baltic Agro pateikė skundą dėl šių pranešimų panaikinimo Tartu Halduskohus (Tartu administracinis teismas) ir tvirtino, jog aplinkybė, kad importuodama minėtas prekes ji pasinaudojo kitos įmonės, šiuo atveju Magnet Grupp, tarpininkavimo paslaugomis, mokesčių teisės požiūriu neturi reikšmės.

17      2011 m. balandžio 25 d. Tartu Halduskohus atmetė skundą ir teigė, kad Baltic Agro negalėjo pasinaudoti Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje numatytu atleidimu nuo muito, nes importuotas prekes įsigijo ne tiesiai iš gamintojo.

18      2011 m. gegužės 25 d. Baltic Agro pateikė apeliacinį skundą Tartu Ringkonnakohus (Tartu administracinis apeliacinis teismas) ir pareikalavo panaikinti tą sprendimą atmesti skundą.

19      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar Baltic Agro, kuri nėra pirma nepriklausoma pirkėja Sąjungoje, gali pasinaudoti Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje numatytu atleidimu nuo muito. Šiuo klausimu tas teismas teiraujasi, ar tam, kad galėtų pasinaudoti minėtu atleidimu nuo muito, pirmasis pirkėjas ir importuotojas visada turi būti tas pats asmuo.

20      Minėtam teismui taip pat kyla klausimas dėl klaidingos muitinės deklaracijos padarinių. Todėl jis teiraujasi, ar tai, kad muitinė priėmė deklaracijas arba atliko patikrinimą išleidus prekes po to, kai ieškovė pagrindinėje byloje pateikė prašymą pripažinti deklaracijas negaliojančiomis, nereiškia, kad muitinė padarė klaidą, dėl kurios ieškovei atsiranda galimybė pasinaudoti Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta procedūra dėl tokių deklaracijų, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, pripažinimo negaliojančiomis.

21      Galiausiai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pasinaudojimas bendrovės tarpininkės, kaip antai Magnet Grupp, paslaugomis importuojant prekes į Sąjungą nelemia nevienodo požiūrio pagal įstatymą, atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo paslaugomis nesinaudojantis importuotojas gali pasinaudoti Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje numatytu atleidimu nuo muito. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, šis požiūris yra neproporcingas ir dėl jo atsiranda nelygybė tarp dviejų importuotojų, kurių situacija tokia pati, o tai prieštarauja Sąjungos teisei, visų pirma Chartijos 20 straipsniui.

22      Šiomis aplinkybėmis Tartu ringkonnakohus nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:

„1.      Ar <…> Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad importuotojas ir pirmas nepriklausomas pirkėjas [Sąjungoje] visada turi būti tas pats asmuo?

2.      Ar <…> Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalį, siejamą su <…> Sprendimu Nr. 2008/577, reikia aiškinti taip, kad nuo antidempingo muito atleidžiamas tik tas pirmas nepriklausomas pirkėjas [Sąjungoje], kuris deklaruojamos prekės neperpardavė dar prieš ją deklaruodamas?

3.      Ar <…> Muitinės kodekso 66 straipsnį, siejamą su Reglamento Nr. 2454/93 <…> 251 straipsniu ir kitomis procedūrinėmis nuostatomis, susijusiomis su vėlesniais muitų deklaracijos pakeitimais, reikia aiškinti taip, kad tuo atveju, kai importuojant prekę deklaracijoje klaidingai nurodomas gavėjas, turi būti suteikta galimybė pateikus prašymą deklaraciją pripažinti negaliojančia jau išleidus prekę ir pakeisti įrašą apie gavėją, jei nurodžius tikrąjį gavėją turėtų būti atleidžiama nuo muito mokesčio, kaip numatyta <…> Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje, ar šiomis aplinkybėmis <...> Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad muitinė negali atlikti paskesnio įtraukimo į apskaitą?

4.      Jei į abu trečiojo klausimo alternatyvius variantus būtų atsakyta neigiamai, ar su <…> Chartijos 20 straipsniu, aiškinamu kartu su SESV 28 straipsnio 1 dalimi ir 31 straipsniu, suderinama tai, kad pagal <…> Muitinės kodekso 66 straipsnį, aiškinamą kartu su <…> Reglamento Nr. 2454/93 251 straipsniu ir kitomis procedūrinėmis nuostatomis, susijusiomis su vėlesniais muitų deklaracijos pakeitimais, išleidus prekes neleidžiama pripažinti deklaracijos negaliojančia ar pakeisti įrašo apie gavėją, jei nurodžius tikrąjį gavėją turėtų būti atleidžiama nuo muito mokesčio, kaip numatyta <…> Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje?“

 Dėl prejudicinių klausimų

 Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

23      Pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad valstybėje narėje įsteigta bendrovė, kuri įsigijo Rusijos kilmės amonio nitrato pasinaudojusi kitos taip pat valstybėje narėje įsteigtos bendrovės tarpininkavimo paslaugomis, siekdama importuoti jį į Sąjungą, gali būti laikoma pirmąja nepriklausoma pirkėja Sąjungoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, galinčia pasinaudoti atleidimu nuo galutinio antidempingo muito, šiuo reglamentu nustatyto amonio nitratui.

24      Visų pirma pažymėtina, kad atleidimas nuo antidempingo muitų suteikiamas tik tam tikromis sąlygomis, konkrečiai numatytais atvejais, taigi yra įprastos antidempingo muitų taikymo tvarkos išimtis. Todėl nuostatos, kuriose numatytas šis atleidimas nuo muito, aiškintinos siaurai (pagal analogiją žr. sprendimų Söhl & Söhlke, C‑48/98, EU:C:1999:548, 52 punktą ir Isaac International, C‑371/09, EU:C:2010:458, 42 punktą).

25      Pagal Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalį importuojami produktai, kurių importui pritarė Komisija, gali būti atleidžiami nuo antidempingo muito, jei atitinka tame straipsnyje nustatytas tris kumuliacines sąlygas. Pirma, importuotas prekes turi pagaminti, išsiųsti ir už jas sąskaitas faktūras tiesiogiai išrašyti šias prekes eksportuojančios bendrovės pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje. Šiuo klausimu šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje žodžiu „tiesiogiai“ aiškiai reikalaujama iš bendrovės, atsakingos už importuotų prekių gamybą, išsiuntimą ir sąskaitų už jas išrašymą, glaudaus ryšio su pirmu nepriklausomu pirkėju Sąjungoje.

26      Antra, su importuojamais produktais, kuriuos galima atleisti nuo muito, turi būti pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent Reglamento Nr. 661/2008 priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija.

27      Trečia, deklaruotos ir muitinei pristatytos prekės turi tiksliai atitikti įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą ir ankstesniame punkte minėtus reikalavimus.

28      Be to, šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skola muitinei atsiranda, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija, jeigu dėl 1 dalyje aprašyto importo nustatoma, kad neįvykdyta viena ar daugiau toje 1 dalyje išvardytų sąlygų.

29      Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į to paties reglamento 159 konstatuojamąją dalį, kurioje numatyta, kad sprendimas atleisti nuo antidempingo muito priklauso nuo tame straipsnyje išvardytų sąlygų, kad Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės vykdo įsipareigojimus, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą. Jei šios sąlygos neįvykdytos, taikytinas antidempingo muitas tampa mokėtinas, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija.

30      Be to, kaip savo išvados 33 punkte pažymėjo generalinis advokatas, konkretūs Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su minėta konstatuojamąja dalimi, numatyti reikalavimai pateisinami argumentais, susijusiais su Komisijos ir valstybių narių kompetentingų institucijų atliekama prisiimtų įsipareigojimų vykdymo kontrole.

31      Kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, atrodo, kad pagrindinėje byloje už nagrinėjamas prekes sąskaitas faktūras išrašė ir jas bendrovei Baltic Agro išsiuntė ne tiesiogiai bendrovė Acron, nes, pirma, Baltic Agro prekes įsigijo ne tiesiogiai iš Acron, kurios įsipareigojimus priėmė Komisija Reglamentu Nr. 661/2008, ir, antra, įsigijo tik dalį prekių, kurias Acron pardavė Magnet Grupp, nors Baltic Agro muitinės deklaracijose nurodyta kaip visų prekių, kurias pardavė Acron, gavėja. Tokiomis aplinkybėmis pirmoji sąlyga, numatyta Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma įvykdyta, taigi atleidimas nuo šiuo reglamentu nustatyto antidempingo muito netaikomas.

32      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, jog Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad valstybėje narėje įsteigta bendrovė, kuri įsigijo Rusijos kilmės amonio nitrato pasinaudojusi kitos taip pat valstybėje narėje įsteigtos bendrovės tarpininkavimo paslaugomis, siekdama importuoti jį į Sąjungą, negali būti laikoma pirma nepriklausoma pirkėja Sąjungoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, galinčia pasinaudoti atleidimu nuo galutinio antidempingo muito, šiuo reglamentu nustatyto amonio nitratui.

 Dėl trečiojo klausimo

33      Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Muitinės kodekso 66 straipsnį ir 220 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad šiomis nuostatomis muitinei draudžiama atlikti antidempingo muito paskesnį įtraukimą į apskaitą, jei, kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis, prašymai pripažinti muitinės deklaracijas negaliojančiomis pateikti motyvuojant tuo, kad klaidingai nurodytas gavėjas ir kad muitinė priėmė šias deklaracijas arba atliko patikrinimą jau po to, kai gavo minėtus prašymus.

34      Pirma, pažymėtina, jog Muitinės kodekso 66 straipsnyje numatyta, kad prašymas pripažinti deklaraciją negaliojančia gali būti priimtas, jeigu deklarantas pateikia įrodymų, kad prekės toje deklaracijoje nurodytai muitinės procedūrai buvo deklaruotos per klaidą arba kad įforminti prekių muitinės procedūrą, kuriai jos buvo deklaruotos, nebetikslinga. Pagal tą patį straipsnį deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes, išskyrus atvejus, kurių baigtinis sąrašas pateiktas Reglamento Nr. 2454/93 251 straipsnyje.

35      Antra, minėto kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta, kad paskesnis muitinės skolos įtraukimas į apskaitą neatliekamas, jeigu teisiškai privaloma sumokėti muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą dėl muitinės padarytos klaidos, kurios asmuo, privalėjęs sumokėti tokią pinigų sumą, negalėjo nustatyti, veikdamas sąžiningai.

36      Tačiau nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nematyti, kad pagrindinės bylos aplinkybėmis būtų taikomas Muitinės kodekso 66 straipsnis ir 220 straipsnio 2 dalies b punktas.

37      Kiek tai susiję su Muitinės kodekso 66 straipsniu, atrodo, jog Baltic Agro netvirtino ir neteigė, kad prekės pagrindinėje byloje nagrinėjamose deklaracijose nurodytai muitinės procedūrai deklaruotos per klaidą. Todėl, kaip savo išvados 46 ir 47 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tokiomis aplinkybėmis Muitinės kodekso 66 straipsnis netaikytinas.

38      Dėl Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad tai, jog muitinės tarpininkų pateiktose muitinės deklaracijose kaip gavėją nurodė Baltic Agro, arba tai, jog muitinė priėmė šias deklaracijas ar atliko jų patikrinimą jau po to, kai buvo pateiktas prašymas pripažinti šias deklaracijas negaliojančiomis, yra muitinės klaida.

39      Bet kuriuo atveju, net darant prielaidą, kad tai yra klaida, dėl kurios pagrindinėje byloje nagrinėjamos muitinės deklaracijos gali būti pripažintos negaliojančiomis, pažymėtina, kad šios aplinkybės nesuteikia Baltic Agro galimybės pasinaudoti atleidimu nuo Reglamentu Nr. 661/2008 nustatyto antidempingo muito, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 31 punkte, ši bendrovė netenkina šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų sąlygų, kad galėtų būti laikoma pirma nepriklausoma pirkėja Sąjungoje.

40      Tokiomis aplinkybėmis į trečiąjį klausimą reikia atsakyti, jog Muitinės kodekso 66 straipsnį ir 220 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad šiomis nuostatomis muitinei nedraudžiama atlikti antidempingo muito paskesnio įtraukimo į apskaitą, jei, kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis, prašymai pripažinti muitinės deklaracijas negaliojančiomis pateikti motyvuojant tuo, kad klaidingai nurodytas gavėjas, o muitinė priėmė šias deklaracijas arba atliko patikrinimą jau po to, kai gavo minėtus prašymus.

 Dėl ketvirtojo klausimo

41      Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Muitinės kodekso 66 straipsnis ir Reglamento Nr. 2454/93 251 straipsnis suderinami su Chartijos 20 straipsnyje įtvirtinta teise į lygybę prieš įstatymą tuo atveju, kai įgyvendinant SESV 28 ir 31 straipsniuose įtvirtintą bendrąjį muitų tarifą pagal minėtas Muitinės kodekso ir Reglamento Nr. 2454/93 nuostatas neleidžiama gavus prašymą pripažinti negaliojančia klaidingą muitinės deklaraciją ir leisti pasinaudoti atleidimu nuo antidempingo muito gavėjui, kuris būtų galėjęs juo pasinaudoti, jei klaida nebūtų padaryta.

42      Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad jei pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas Muitinės kodekso ir Reglamento Nr. 661/2008 nuostatas negalima panaikinti muitinės deklaracijos siekiant nurodyti tikrąjį aptariamų prekių gavėją ir Magnet Grupp užkertamas kelias pasinaudoti atleidimu nuo muito, kuriuo ji būtų galėjusi pasinaudoti, jei klaida nebūtų padaryta, kyla klausimas dėl pagrindinės teisės į lygybę prieš įstatymą pažeidimo, nes dvi pagrindinėje byloje aptariamos bendrovės, kurių situacija iš esmės tokia pati, vertinamos nevienodai.

43      Kaip konstatuota šio sprendimo 38 punkte, pagrindinėje byloje nepadaryta klaidos, dėl kurios muitinės deklaracijos gali būti pripažintos negaliojančiomis. Šiuo klausimu taip pat pažymėtina, kad deklarantui tenka pareiga muitinės deklaracijoje pateikti teisingą informaciją. Ši pareiga yra priimtos muitinės deklaracijos neatšaukiamumo principo, kurio visos išimtys griežtai įtvirtintos Sąjungos muitų teisės aktuose, išraiška (Sprendimo DP grup, C‑138/10, EU:C:2011:587, 39–41 punktai).

44      Taip pat konstatuotina, kad įmonės, kuri laikėsi Reglamento Nr. 661/2008 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir teisingai užpildė muitinės deklaraciją, kad galėtų pasinaudoti atleidimu nuo antidempingo muito, situacija nėra panaši į šių reikalavimų nesilaikiusios įmonės situaciją.

45      Be to, kaip nurodyta šio sprendimo 31 ir 39 punktuose, net jei pagrindinėje byloje nagrinėjamos muitinės deklaracijos būtų užpildytos teisingai, Baltic Agro negalėtų pasinaudoti atleidimu nuo antidempingo muito, nes bet kuriuo atveju neatitinka Reglamento Nr. 6661/2008 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

46      Todėl į ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad Muitinės kodekso 66 straipsnis ir Reglamento Nr. 2454/93 251 straipsnis suderinami su Chartijos 20 straipsnyje įtvirtinta teise į lygybę prieš įstatymą tuo atveju, kai įgyvendinant SESV 28 ir 31 straipsniuose įtvirtintą bendrąjį muitų tarifą pagal minėtas Muitinės kodekso ir Reglamento Nr. 2454/93 nuostatas neleidžiama gavus prašymą pripažinti negaliojančia klaidingą muitinės deklaraciją ir suteikti galimybę pasinaudoti atleidimu nuo antidempingo muito gavėjui, kuris būtų galėjęs juo pasinaudoti, jei klaida nebūtų padaryta.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

47      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.      2008 m. liepos 8 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2008, kuriuo po priemonių galiojimo termino peržiūros pagal Reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį ir po dalinės tarpinės peržiūros pagal 11 straipsnio 3 dalį importuojamam Rusijos kilmės amonio nitratui nustatomas galutinis antidempingo muitas, 3 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip: valstybėje narėje įsteigta bendrovė, kuri įsigijo Rusijos kilmės amonio nitrato pasinaudojusi kitos taip pat valstybėje narėje įsteigtos bendrovės tarpininkavimo paslaugomis, siekdama importuoti jį į Sąjungą, negali būti laikoma pirma nepriklausoma pirkėja Sąjungoje, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, galinčia pasinaudoti atleidimu nuo galutinio antidempingo muito, šiuo reglamentu nustatyto amonio nitratui.

2.      1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, iš dalies pakeisto 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1791/2006, 66 straipsnį ir 220 straipsnio 2 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad šiomis nuostatomis muitinei nedraudžiama atlikti antidempingo muito paskesnio įtraukimo į apskaitą, jei, kaip pagrindinės bylos aplinkybėmis, prašymai pripažinti muitinės deklaracijas negaliojančiomis pateikti motyvuojant tuo, kad klaidingai nurodytas gavėjas, o muitinė priėmė šias deklaracijas arba atliko patikrinimą jau po to, kai gavo minėtus prašymus.

3.      Reglamento Nr. 2913/92, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1791/2006, 66 straipsnis ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, iš dalies pakeisto 2009 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 312/2009, 251 straipsnis suderinami su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 straipsnyje įtvirtinta pagrindine teise į lygybę prieš įstatymą tuo atveju, kai įgyvendinant SESV 28 ir 31 straipsniuose įtvirtintą bendrąjį muitų tarifą pagal minėtas Muitinės kodekso ir Reglamento Nr. 2454/93 nuostatas neleidžiama gavus prašymą pripažinti negaliojančia klaidingą muitinės deklaraciją ir suteikti galimybę pasinaudoti atleidimu nuo antidempingo muito gavėjui, kuris būtų galėjęs juo pasinaudoti, jei klaida nebūtų padaryta.

Parašai.


* Proceso kalba: estų.