Language of document : ECLI:EU:F:2014:24

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2014 m. vasario 25 d.

Byla F‑155/12

Luis García Domínguez

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Konkursas – Pranešimas apie konkursą EPSO/AD/215/11 – Neįtraukimas į rezervo sąrašą – Sprendimo atmesti kandidatūrą motyvavimas – Vienodo vertinimo principas – Interesų konfliktas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo L. García Domínguez prašo, pirma, panaikinti atviro konkurso EPSO/AD/215/11 atrankos komisijos sprendimą neįtraukti jo į šio konkurso rezervo sąrašą ir, antra, priteisti jam iš Europos Komisijos žalos atlyginimą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai teisiškai nepagrįstą. L. García Domínguez padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Konkursas – Egzaminų tvarka ir turinys – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

2.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Nepriklausomumo ir patikimumo pareiga – Interesų konflikto pavojus esant atrankos komisijos nario ir kandidato profesiniams santykiams – Nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

3.      Pareigūnai – Konkursas – Kandidatų tinkamumo vertinimas – Atrankos komisijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas)

1.      Vienodo vertinimo principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos teisės principų, todėl vykstant konkursams atrankos komisija turi griežtai jo laikytis kandidatų atžvilgiu. Nors atrankos komisija turi didelę diskreciją nustatyti egzaminų tvarką ir išsamų egzaminų turinį, Sąjungos teismas vis dėlto turi vykdyti savo kontrolę tiek, kiek būtina vienodam kandidatų vertinimui ir atrankos komisijos objektyvumui juos renkantis užtikrinti.

Apskritai visi egzaminai dėl riboto klausimų, kurie konkrečia tema gali būti pagrįstai užduoti per egzaminą, skaičiaus neišvengiamai susiję su nevienodo vertinimo rizika. Todėl buvo pripažinta, kad vienodo vertinimo principo pažeidimas gali būti konstatuojamas tik tada, jei rinkdamasi egzaminus atrankos komisija neapribojo apskritai kiekvienam egzaminui būdingos nevienodų galimybių rizikos.

Vis dėlto, kalbant apie pasirinkimą susieti egzaminą su tema, dėl kurios tam tikri kandidatai gali turėti pranašumą, pažymėtina, kad dėl šios aplinkybės, kuri yra apskritai kiekvienam egzaminui būdingos rizikos dalis, minėti kandidatai neįgyja tokio pranašumo, dėl kurio būtų pažeistas vienodo vertinimo principas. Taip yra tuo atveju, kai atrankos komisija parinko temą visiems atviro konkurso kandidatams, kuriems leista laikyti egzaminus, neatsižvelgdama į jų kalbinę grupę, ir padarė tai iki datos, kai paaiškėjo atrankos testų rezultatai ir kandidatų, kuriems leista laikyti konkurso egzaminus, pavardės.

(žr. 24, 25, 28 ir 29 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2008 m. kovo 12 d. Sprendimo Giannini / Komisija, T‑100/04, 132 ir 133punktai.

2.      Vertinant interesų konflikto riziką, tai, kad pareigūną ir trečiąjį asmenį sieja profesiniai santykiai, iš esmės nereiškia, kad pakenkiama pareigūno nepriklausomumui arba kad taip gali atsitikti, kai šio pareigūno prašoma išnagrinėti su šiuo trečiuoju asmeniu susijusį klausimą. Be to, atrankos komisijos nešališkumo principas reikalauja, kad atrankos komisijos narys nusišalintų nuo kandidato vertinimo, jeigu atrankos komisijos narį ir kandidatą sieja tiesioginis ryšys.

Šiuo klausimu iš aplinkybės, kad vienas iš atrankos komisijos narių buvo Europos institucijos, kurioje dirbo konkurso kandidatas, tarnybos padalinio vadovas, negalima daryti išvados, kad šis atrankos komisijos narys palaikė tiesioginius ryšius su kandidatu.

Be to, tai, kad konkurso kandidatas atrankos komisijos nario „Facebook“ socialinio tinklo paskyroje įtrauktas į draugų sąrašą, taip pat neįrodo jųdviejų tiesioginių ryšių. Aplinkybė, kad šie du asmenys draugauja šiame socialiniame tinkle, nebūtinai reiškia, kad juos sieja draugystės santykiai įprastine šio žodžio prasme, o gali reikšti tik jų norą keistis informacija bendrojo ar profesinio intereso klausimais. Be to, tinklo vartotojo draugas nebūtinai turi prieigą prie visos šio vartotojo skleidžiamos informacijos, nes kiekvienas „Facebook“ tinklo vartotojas gali pagal įvairius parametrus riboti jo ketinamą suteikti prieigą prie asmens duomenų.

(žr. 34, 36 ir 37 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2005 m. vasario 3 d. Sprendimo Mancini / Komisija, T‑137/03, 33 punktas; 2005 m. liepos 12 d. Sprendimo De Bry / Komisija, T‑157/04, 35 punktas; minėto Sprendimo Giannini / Komisija 224 punktas.

3.      Konkurso atrankos komisijos atliekami kandidatų žinių ir tinkamumo vertinimai, taip pat sprendimai, kuriais ji pripažįsta, jog kandidatas neišlaikė testo, atspindi kokybinį įvertinimą. Jie priskiriami didelei atrankos komisijos diskrecijai ir jiems Sąjungos teismo kontrolė taikoma tik akivaizdaus atrankos komisijos darbą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo atveju.

Šiuo klausimu pažymėtina, kad jei pašalintas kandidatas teigia, kad per konkurso egzaminą gautas balas neatitinka jo per kitą to paties konkurso egzaminą gauto aukšto balo, ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad atrankos komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes kandidato rezultatai, gauti už vieną po kito iš eilės laikomus egzaminus, gali skirtis. Be to, vertindama kandidatų profesines žinias, tinkamumą ir motyvaciją, atrankos komisija turi išimtinai ir autonomiškai remtis tik kandidatų testų rezultatais, laikydamasi pranešime apie konkursą pateiktų nurodymų. Ginčydamas jam už egzaminą skirtą balą, minėtas kandidatas taip pat negali veiksmingai remtis savo ankstesne didele profesine patirtimi. Galiausiai asmeninis kandidato įsitikinimas taip pat negali būti akivaizdžios vertinimo klaidos įrodymas.

(žr. 58 ir 59 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. liepos 14 d. Sprendimo Teixeira Neves / Teisingumo Teismas, T‑146/99, 41 punktas; 2005 m. balandžio 5 d. Sprendimo Christensen / Komisija, T‑336/02, 25 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2012 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Mileva / Komisija, F‑101/11, 45 punktas.