TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) NUTARTIS
2014 m. lapkričio 14 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Procedūros reglamentas – 99 straipsnis – Oro transportas – Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 – Ilgam laikui atidėtas skrydis – Keleivių teisė į kompensaciją – Oro vežėjo atleidimo nuo pareigos išmokėti kompensaciją sąlygos – Sąvoka „ypatingos aplinkybės“ – Per ankstesnį skrydį įlaipinimo trapo pažeistas orlaivis“
Byloje C‑394/14
dėl Amtsgericht Rüsselsheim (Vokietija) 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2014 m. rugpjūčio 18 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Sandy Siewert,
Emma Siewert,
Nele Siewert
prieš
Condor Flugdienst GmbH
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai C. Vajda, A. Rosas, E. Juhász ir D. Šváby (pranešėjas),
generalinė advokatė E. Sharpston,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą išklausius generalinę advokatę, priimti sprendimą motyvuota nutartimi pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį,
priima šią
Nutartį
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 306), 5 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas sprendžiant oro vežėjo Condor Flugdienst GmbH (toliau – Condor) ir S., E. ir N. Siewert ginčą dėl šio vežėjo atsisakymo šioms keleivėms kompensuoti už skrydžio atidėjimą ilgam laikui.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 261/2004 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„(14) Kaip ir pagal Monrealio konvenciją, skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tokios aplinkybės gali susidaryti pirmiausia šiais atvejais: dėl politinio nestabilumo, meteorologinių sąlygų, neleidžiančių vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojaus saugumui, netikėtai atsiradusių skrydžių saugos trūkumų ir streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui.
(15) Turėtų būti laikoma, kad susidarė ypatingos aplinkybės, kai tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio atžvilgiu priimto oro eismo valdymo sprendimo skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų.“
4 Šio reglamento 5 straipsnyje nustatyta:
„1. Atšaukus skrydį:
<…>
c) atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį <...>
3. Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
<...>“
5 Šio reglamento 7 straipsnio „Teisė į kompensaciją“ 1 dalyje numatyta:
„Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:
a) 250 eurų visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju;
b) 400 eurų visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju;
c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju.
<…>“
6 Šio reglamento 13 straipsnis suformuluotas taip:
„Tais atvejais, kai skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka kompensaciją arba įvykdo kitas jam pagal šį reglamentą tenkančias prievoles, jokia šio reglamento nuostata negali būti aiškinama kaip apribojanti jo teises pagal taikytiną teisę reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis. Pirmiausia šis reglamentas jokiu būdu neriboja skrydį vykdančio oro vežėjo teisės reikalauti, kad turizmo kelionių organizatorius arba kitas asmuo, su kuriuo skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, grąžintų sumokėtą sumą. Analogiškai, jokia šio reglamento nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti turizmo kelionių organizatoriaus ar trečiosios šalies, išskyrus keleivį, su kuria skrydį vykdantis oro vežėjas yra sudaręs sutartį, teisę reikalauti, kad skrydį vykdantis oro vežėjas pagal atitinkamus taikytinus įstatymus grąžintų sumokėtą sumą arba išmokėtų kompensaciją.“
Pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
7 Ieškovės pagrindinėje byloje per Condor rezervavo vietas į skrydį iš Antalijos (Turkija) į Frankfurtą prie Maino.
8 Skrydis vyko 2011 m. spalio 3 d; į paskirties vietą pavėluota atvykti šešias valandas ir trisdešimt minučių.
9 Atsisakydamas patenkinti S., E. ir N. Siewert prašymą išmokėti kompensaciją remiantis Teisingumo Teismo praktika, aiškinama kartu su Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalimi ir 7 straipsniu, Condor tvirtina, kad šį atidėjimą lėmė žala, kurią išvakarėse Štutgarto oro uoste patyrė orlaivis, turėjęs vykdyti aptariamą skrydį. Šį orlaivį kliudęs įlaipinimo trapas pažeidė sparno struktūrą, todėl orlaivį reikėjo pakeisti. Taigi, tai „ypatingosios aplinkybės“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, ir Condor neprivalo mokėti kompensacijos.
10 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar „ypatingos aplinkybės“, pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnį atleidžiančios atitinkamą vežėją nuo pareigos mokėti kompensaciją, turi būti tiesiogiai susijusios su aptariamu skrydžiu, ar gali būti susijusios su ankstesniu šiam skrydžiui vykdyti skirto orlaivio judėjimu.
11 Šiomis aplinkybėmis Amtsgericht Rüsselsheim nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal reglamento [Nr. 261/2004] 5 straipsnio 3 dalį, turi būti tiesiogiai susijusios su skrydžiu, kuriame buvo atlikta atitinkama rezervacija?
2. Tuo atveju, jei ypatingos aplinkybės, atsiradusios vykdant ankstesnius skrydžius, yra taip pat svarbios ir vykdant vėlesnį skrydį, ar visos pagrįstos priemonės, kurių skrydį vykdantis oro vežėjas turi imtis pagal reglamento [Nr. 261/2004] 5 straipsnio 3 dalį, turi būti skirtos tik tam, kad būtų užkirstas kelias ypatingoms aplinkybėms atsirasti, ar ir tam, kad būtų išvengta skrydžio atidėjimo ilgam laikui?
3. Ar savo atsakomybe veikiančių trečiųjų asmenų, kuriems patikėtos tam tikros funkcijos, kurios sudaro oro vežėjo veiklos dalį, veiksmai gali būti laikomi ypatingomis aplinkybėmis, kaip tai suprantama pagal reglamento [Nr. 261/2004] 5 straipsnio 3 dalį?
4. Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar vertinant situaciją svarbu tai, kas (oro skrydžių bendrovė, oro uosto operatorius ir t. t.) patikėjo užduotį trečiajam asmeniui?“
Dėl prejudicinių klausimų
12 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį, jeigu atsakymą į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš Teisingumo Teismo praktikos arba jeigu atsakymas į tokį klausimą nekelia jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.
13 Ši nuostata taikytina nagrinėjant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų
14 Trečiuoju ir ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti pirmiausia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad įvykis, kaip antai oro uosto įlaipinimo trapo ir orlaivio susidūrimas, turi būti kvalifikuojamas kaip „ypatinga aplinkybė“, atleidžianti oro vežėją nuo pareigos išmokėti keleiviams kompensaciją dėl šiuo orlaiviu vykdomo skrydžio atidėjimo ilgam laikui.
15 Šiuo klausimu pirmiausia primintina, kad skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui, t. y. trims ar daugiau valandų, atveju Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė numatyti kitokias pareigas, oro transporto vežėjams tenkančias pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalį (šiuo klausimu žr. Sprendimo Nelson ir kt., C‑581/10 ir C‑629/10, EU:C:2012:657, 39 punktą ir Sprendimo McDonagh, C‑12/11, EU:C:2013:43, 37 punktą).
16 Pagal šio reglamento 14 ir 15 konstatuojamąsias dalis ir 5 straipsnio 3 dalį, nukrypstant nuo to paties straipsnio 1 dalies, oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti keleiviams Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių, t. y. aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti (Sprendimo McDonagh, EU:C:2013:43, 38 punktas ir nurodyta teismų praktika).
17 Kadangi ši 5 straipsnio 3 dalis yra nukrypimas nuo kompensacijos mokėjimo keleiviams principo, ji turi būti aiškinama siaurai (Sprendimo Wallentin-Hermann, C‑549/07, EU:C:2008:771, 20 punktas). Be to, ne visos ypatingos aplinkybės lemia atleidimą nuo pareigos, ir oro vežėjas, kuris nori jomis remtis, be kita ko, turi įrodyti, kad jų nebūtų buvę galima niekaip išvengti imantis adekvačių situacijai priemonių, t. y. tokių priemonių, kurias tuo momentu, kai susidarė ypatingos aplinkybinės, oro vežėjas galėjo įvykdyti techniškai ir ekonomiškai (Sprendimo Eglītis ir Ratnieks, C‑294/10, EU:C:2011:303, 25 punktas).
18 Konkrečiai dėl orlaivio techninių problemų Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nors tokios problemos gali būti priskirtos prie tokių aplinkybių, su tokiu įvykiu susijusios aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, tik jei jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip išvardytieji šio reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio dėl jo pobūdžio ir atsiradimo priežasčių negalima realiai valdyti (Sprendimo Wallentin-Hermann, EU:C:2008:771, 23 punktas).
19 Tačiau dėl techninės problemos, atsiradusios susidūrus oro uosto įlaipinimo trapui ir orlaiviui, primintina, kad tokio įlaipinimo trapo ar takelio naudojimas keleiviniame oro transporte neišvengiamas, juo keleiviai įlipa į lėktuvą ir išlipa iš jo, taigi situacijos, kai oro vežėjai naudoja įlaipinimo trapą, kartojasi nuolat. Šiomis aplinkybėmis orlaivio ir įlaipinimo trapo susidūrimas turi būti laikomas normaliai oro vežėjo veiklai būdingu įvykiu. Be to, nėra jokių įrodymų, kad turėjusiam vykdyti ginčijamą skrydį orlaiviui žalą sukėlė aktas, nesusijęs su įprastomis oro uosto paslaugomis, kaip antai sabotažo ar terorizmo aktas, pagal Teisingumo Teismo praktiką priskirtinas (žr. Sprendimo Wallentin-Hermann, EU:C:2008:771, 26 punktą) sąvokai „ypatingos aplinkybės“, o tai, vadovaudamasi šios nutarties 17 punkte minėta teismo praktika, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme turėjo įrodyti Condor.
20 Todėl toks įvykis negali būti laikomas „ypatinga aplinkybe“, atleidžiančia oro vežėją nuo pareigos išmokėti keleiviams kompensaciją dėl skrydžio atidėjimo ilgam laikui.
21 Be to, primintina, kad įsipareigojimus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 įvykdęs vežėjas gali reikalauti kompensacijos iš bet kurio asmens, įskaitant trečiąsias šalis, dėl kurio buvo atidėtas skrydis, kaip tai numatyta šio reglamento 13 straipsnyje (Sprendimo Folkerts, C‑11/11, EU:C:2013:106, 44 punktas ir nurodyta teismų praktika).
22 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad įvykis, kaip antai pagrindinėje byloje oro uosto įlaipinimo trapo ir orlaivio susidūrimas, negali būti kvalifikuojamas kaip „ypatinga aplinkybė“, atleidžianti oro vežėją nuo pareigos išmokėti keleiviams kompensaciją dėl šio orlaivio vykdomo skrydžio atidėjimo ilgam laikui.
23 Atsižvelgiant į pateiktą atsakymą į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus, į kitus pateiktus klausimus atsakyti nereikia.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad įvykis, kaip antai pagrindinėje byloje oro uosto įlaipinimo trapo ir orlaivio susidūrimas, negali būti kvalifikuojamas kaip „ypatinga aplinkybė“, atleidžianti oro vežėją nuo pareigos išmokėti keleiviams kompensaciją dėl šio orlaivio vykdomo skrydžio atidėjimo ilgam laikui.
Parašai.