Language of document : ECLI:EU:F:2014:22

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. vasario 26 d.

Byla F‑53/13

Alkis Diamantopoulos

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Sprendimas nepaaukštinti ieškovo pareigų, priskiriant jį prie AD 12 lygio – Implicitinis sprendimas atmesti skundą – Eksplicitinis sprendimas atmesti skundą, priimtas po to, kai buvo pareikštas ieškinys – Motyvavimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo A. Diamantopoulos prašo panaikinti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sprendimą per 2012 m. pareigų paaukštinimo procedūrą nepaaukštinti jo pareigų, priskiriant jį prie AD 12 lygio.

Sprendimas:      Panaikinti Europos išorės veiksmų tarnybos sprendimą per 2012 m. pareigų paaukštinimo procedūrą nepaaukštinti A. Diamantopoulos pareigų, priskiriant jį prie AD 12 lygio. Europos išorės veiksmų tarnyba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos A. Diamantopoulos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Kandidato, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundas – Sprendimas atmesti – Visiškas nemotyvavimas – Trūkumų ištaisymas vykstant teismo procesui – Neleistinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa, 45 straipsnis ir 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Pagrindai – Motyvų nebuvimas arba stoka – Pagrindas, kuris skiriasi nuo pagrindo dėl turinio teisėtumo

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

1.      Nors paskyrimų tarnyba neprivalo nurodyti pareigūnams, kurių pareigos nebuvo paaukštintos, sprendimų dėl paaukštinimo motyvų, tačiau ji privalo motyvuoti sprendimą atmesti pareigūno, kurio pareigos nebuvo paaukštintos, skundą, pateiktą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį, o sprendimo atmesti skundą motyvai, kaip preziumuojama, sutampa su skundžiamo sprendimo motyvais.

Be to, nors, atsižvelgiant į tai, kad pareigos paaukštinamos vykdant atranką, sprendimo atmesti skundą motyvai iš esmės turi būti susiję tik su visomis teisinėmis sąlygomis, kurios pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus keliamos procedūros teisėtumui, ir nors paskyrimų tarnyba neprivalo atskleisti jos atlikto palyginimo, ji privalo suinteresuotajam pareigūnui nurodyti individualų ir jo kandidatūros atmetimą pateisinantį reikšmingą motyvą.

Pareigos motyvuoti apimtis turi būti vertinama pagal konkrečias bylos aplinkybes. Šios apima ne vien skundžiamo akto turinį, bet ir asmens, kuriam aktas skirtas, suinteresuotumą gauti paaiškinimų, taip pat faktines ir teisines skundžiamo akto priėmimo aplinkybes.

Galiausiai, kai jokie motyvai nenurodomi iki pat ieškinio pareiškimo, šio trūkumo negalima ištaisyti jau pareiškus ieškinį paskyrimų tarnybos pateiktais paaiškinimais. Iš tiesų, šioje stadijoje tokie paaiškinimai jau nebeatliks motyvų funkcijos. Be to, galimybė pašalinti visišką nemotyvavimą pareiškus ieškinį pažeistų teisę į gynybą, nes iš ieškovo būtų atimta galimybė pateikti pagrindus dėl motyvų, su kuriais jis susipažintų tik pareiškęs ieškinį. Taip būtų pažeistas bylos šalių lygybės Sąjungos teisme principas.

(žr. 18–21 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2013 m. rugsėjo 16 d. Nutarties Bouillez / Taryba, T‑31/13 P, 26 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. spalio 8 d. Sprendimo Barbin / Parlamentas, F‑81/07, 27 ir 28 punktai ir nurodyta teismo praktika; 2013 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Gheysens / Taryba, F‑83/08, 55 punktas.

2.      Sprendimo motyvavimas yra formalus motyvų, kuriais grindžiamas šis sprendimas, atskleidimas. Taigi pareiga motyvuoti yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurį reikia skirti nuo motyvų pagrįstumo, nes pastarasis susijęs su ginčijamo akto turinio teisėtumu. Taigi argumentai, kuriais siekiama įrodyti akto pagrįstumą, nagrinėjant pagrindą, susijusį su motyvavimo nebuvimu ar stoka, yra netinkami.

(žr. 27 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1998 m. balandžio 2 d. Sprendimo Komisija / Sytraval ir Brink’s France, C‑367/95 P, 67 punktas.

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: minėtos Nutarties Bouillez / Taryba 20 punktas.