Language of document : ECLI:EU:F:2014:250

EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2014 m. lapkričio 19 d.

Byla F‑42/14

EH

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnas – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Nacionalinių išmokų ir Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytų išmokų nesumavimo taisyklė – Pareigūno sutuoktinio gaunamos nacionalinės šeimos išmokos – Pareigūno nepranešimas administracijai apie savo asmeninės padėties pasikeitimą – Drausminė procedūra – Drausminė nuobauda – Perkėlimas į žemesnę pakopą – Proporcingumas – Motyvavimas – Lengvinančios aplinkybės – Nepakankamas administracijos rūpestingumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo EH prašo panaikinti 2013 m. birželio 24 d. Europos Komisijos paskyrimų tarnybos (toliau – paskyrimų tarnyba) sprendimą jam skirti perkėlimo į trimis pakopomis žemesnes pareigas nuobaudą ir 2014 m. sausio 24 d. sprendimą atmesti jo skundą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. EH padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jo priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Nacionalinės išmokos – Nesumavimo taisyklė – Pareigūno pareiga pranešti apie iš kitų šaltinių gaunamas šeimos išmokas – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Darbo užmokestis – Šeimos išmokos – Nacionalinės išmokos – Nesumavimo taisyklė – Pareigūno pareiga pranešti apie iš kitų šaltinių gaunamas šeimos išmokas – Administracijos aplaidumas ar klaida – Poveikio nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalis)

3.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Lojalumo pareiga – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Sankcija – Paskyrimų tarnybos diskrecija – Atsižvelgimas į sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Drausminė nuobauda – Pareiga motyvuoti – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa)

1.      Jei pareigūnas pageidauja gauti išmoką, susijusią su jo šeimine padėtimi, ir ši išmoka jam skiriama, jis negali remtis tariamu nežinojimu, kokia yra jo sutuoktinio padėtis, nesvarbu, ar būtų kalbama apie pastarojo profesinės veiklos vykdymą, už tai gaunamo užmokesčio dydį arba šiam sutuoktiniui mokamas nacionalines išmokas, lygiavertes Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytoms išmokoms. Iš tikrųjų, jei tokiam argumentui būtų pritarta, tai galėtų leisti pareigūnams arba tarnautojams, gaunantiems visas Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytas šeimos išmokas, manyti, kad jie yra atleisti nuo pareigos pranešti apie nacionalines šeimos išmokas, gaunamas iš kitų šaltinių, kai šios nacionalinės šeimos išmokos būtų pervedamos ne tiesiogiai pareigūnui, o jo sutuoktiniui į asmeninę banko sąskaitą. Be to, toks požiūris galėtų skatinti informacijos nepateikimą, kenkiantį Sąjungos finansiniams interesams.

(žr. 99 ir 100 punktus)

2.      Kiekvienam pareigūnui, gaunančiam turtinės naudos, tenka bendroji pareiga pateikti visą informaciją dėl jo asmeninės padėties ir pranešti administracijai apie bet kuriuos jo asmeninės padėties pasikeitimus; ši pareiga aiškiai priminta Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalyje, susijusioje su šeimos išmokų nesumavimo taisykle. Galimu administracinės tarnybos, įpareigotos ginti Sąjungos finansinius interesus, neveiksmingumu ar pasyvumu negalima pateisinti to, kad pareigūnas pats neįvykdė šios pareigos. Rūpestingas pareigūnas, susipažinęs su Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatomis, kuriomis remiantis jo prašymu jam mokama išmoka, ypač jei šios nuostatos primintos sprendime skirti atitinkamą išmoką, negali nieko nepranešdamas tiesiog ir toliau gauti šią išmoką, nors jo sutuoktinis dėl tų pačių vaikų gauna visas lygiavertes nacionalines išmokas. Tokiu atveju pareigūnas negali pateisinti savo tylėjimo tuo, kad administracija dėl aplaidumo šiuos mokėjimus laikė pagrįstais ar juos toleravo. Iš tikrųjų pripažinti tokį administracijos aplaidumą lengvinančia aplinkybe reikštų skatinti pareigūnus ir tarnautojus galbūt pasinaudoti jos klaidomis. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytą išmoką gaunantis pareigūnas bet kuriuo atveju privalo pateikti jau turimus dokumentus ir pranešti administracijai apie galimus už socialinių išmokų mokėjimą atsakingos nacionalinės įstaigos atliekamus šių išmokų mokėjimus jo sutuoktiniui.

(žr. 104, 105, 107 ir 108 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Lopez Cejudo / Komisija, F‑28/13, EU:F:2014:55, 67 punktas.

3.      Lojalumo pareiga, nurodyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnyje, reiškia, kad pareigūnai turi palengvinti administracijos darbą, susijusį su jų teisių į pinigines išmokas, turimų pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, apimties nustatymu. Šiuo klausimu pažymėtina, kad įprastai rūpestingas pareigūnas turėjo pagalvoti, kad jo institucijos kompetentingai tarnybai reikia tiesiogiai, aiškiai ir nedviprasmiškai pateikti pranešimą, susijusį su jo šeiminės padėties pasikeitimu ir šiuo atžvilgiu pareigūnas negali remtis aplinkybe, kad administracija atsitiktinai arba netiesiogiai gavo tam tikrą informaciją. Tai juo labiau teigtina tuo atveju, kai iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 67 straipsnio 2 dalies aiškiai matyti, kad ne institucija turi siekti gauti informaciją apie galimą tokios pačios rūšies šeimos išmokų gavimą iš kitur, o personalo nariai privalo pranešti, kad gauna tokias išmokas iš kitų šaltinių. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnyje nurodyta viena iš konkrečių lojalumo pareigos išraiškos formų, pagal kurią pareigūnas turi ne tik susilaikyti nuo veiksmų, kurie kenkia jo einamų pareigų prestižui ir nedera su pagarba institucijai ir jos vadovams, bet ir, juo labiau jei jis užima aukštas pareigas, elgtis taip, kad nekiltų jokių įtarimų dėl netinkamų veiksmų, kad būtų išsaugoti su institucija jį siejantys pasitikėjimo ryšiai.

(žr. 108, 112 ir 123 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Costacurta / Komisija, T‑34/89 ir T‑67/89, EU:T:1990:20, 45 ir 46 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Andreasen / Komisija, F‑40/05, EU:F:2007:189, 233 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

4.      Aplinkybė, kad pareigūnas, susipažinęs su drausmės komisijos nuomone, savanoriškai įsipareigojo grąžinti nepagrįstai gautas šeimos išmokų sumas, niekaip nepakeičia inkriminuojamo nusižengimo kvalifikavimo, atsižvelgiant į tai, kad šis nusižengimas buvo nustatytas tik institucijai atlikus patikrą, o ne pareigūnui pačiam laiku apie jį pranešus. Pareigūno elgesys laikytinas dideliu aplaidumu, kai jis padaro klaidą, kuri, nors nereiškia sąmoningo ketinimo pasipelnyti Sąjungos biudžeto sąskaita, yra sunkiai pateisinama, ypač atsižvelgiant į suinteresuotojo asmens užimamas pareigas ir atsakomybės sritis, jo aukštą pareigų grupės lygį ir darbo institucijoje stažą. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 10 straipsnio formuluotėje nėra jokios nuorodos į tai, kad paskyrimų tarnyba privalo aplinkybe, pateisinančia švelnesnės nuobaudos skyrimą, laikyti tai, kad pareigūno amžius artėja prie pensinio.

(žr. 115, 118, 124 ir 125 punktus)

5.      Jei paskyrimų tarnybos skirta nuobauda yra griežtesnė nei ta, kurią pasiūlo drausmės komisija, paskyrimų tarnybos sprendime turi būti išsamiai nurodytos priežastys, paskatinusios ją nukrypti nuo drausmės komisijos priimtos nuomonės.

(žr. 132 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo F / Komisija, 228/83, EU:C:1985:28, 35 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo N /Komisija, T‑198/02, EU:T:2004:101, 95 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.