Language of document : ECLI:EU:F:2015:20

EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (vienas teisėjas)SPRENDIMAS

2015 m. kovo 24 d.

Byla F‑61/14

Carola Maggiulli

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigų paaukštinimas – 2013 m. pareigų paaukštinimo procedūra – Sprendimas nepaaukštinti pareigų – Nuopelnų palyginimas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo C. Maggiulli prašo panaikinti Europos Komisijos sprendimą nepaaukštinti ieškovės pareigų priskiriant prie AD 13 lygio per 2013 m. paaukštinimo procedūrą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. C. Maggiulli padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Apimtis – Atsižvelgimas į vertinimo ataskaitas – Kita informacija, į kurią galima atsižvelgti

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Administracijos diskrecija – Teisminė kontrolė – Ribos – Akivaizdi vertinimo klaida – Sąvoka

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalis)

1.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį paskyrimų tarnyba pareigoms paaukštinti, priskirdama pareigūnus prie aukštesnio jų pareigų grupės lygio tam, kad palygintų nuopelnus, atsižvelgia į ataskaitas apie pareigūnus, kalbas, kurias jie vartoja atlikdami savo pareigas, išskyrus tą kalbą, apie kurios nuodugnų mokėjimą jie yra pateikę įrodymų, ir, kai reikia, pareigūnų, kurių pareigas galima paaukštinti, atliekamų pareigų lygį. Tai yra trys pagrindinės faktinės aplinkybės, į kurias privaloma atsižvelgti lyginant nuopelnus. Paskyrimų tarnyba vienodų nuopelnų, nustatytų pirmiausia remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalyje aiškiai nurodytais trimis kriterijais, atveju gali papildomai atsižvelgti į kitus kriterijus, pavyzdžiui, kandidatų amžių ir tam tikro lygio ar tarnybos darbo stažą.

(žr. 28 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Casini / Komisija, T‑132/03, EU:T:2005:324, 57 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Bouillez ir kt. / Taryba, F‑53/08, EU:F:2010:37, 50 punktas ir Sprendimo AC / Taryba, F‑9/10, EU:F:2011:160, 25 punktas.

2.      Lygindama pareigūnų, kandidatų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, nuopelnus paskyrimų tarnyba naudojasi didele diskrecija, ir Sąjungos teismo kontrolė apsiriboja atsakymu į klausimą, ar atsižvelgiant į būdus ir priemones, galėjusius turėti įtakos administracijos vertinimui, šis vertinimas buvo atliktas tinkamai ir ar administracija savo diskrecija nesinaudojo akivaizdžiai klaidingai. Taigi Sąjungos teismas negali tikrinti administracijos atlikto pareigūno profesinių gebėjimų vertinimo pagrįstumo, jeigu jame yra kompleksinių kokybinių vertinimų, kurių dėl jų pobūdžio negalima objektyviai patikrinti. Tarnautojų teismas neturi detaliai nagrinėti visų kandidatų, siekiančių būti paaukštintiems, asmens bylų, kad įsitikintų, jog jo išvados sutampa su paskyrimų tarnybos išvadomis, nes tai darydamas peržengtų atliekamos teisėtumo kontrolės ribas ir paskyrimų tarnybos atliktą pareigūnų, kurių pareigos gali būti paaukštintos, vertinimą pakeistų savuoju.

Vis dėlto tokia administracijai pripažinta diskrecija ribojama būtinybe pareigūnų nuopelnus lyginti rūpestingai ir nešališkai, laikantis tarnybos interesų ir vienodo požiūrio principo. Nors paskyrimų tarnyba pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus turi įgaliojimus atlikti tokį palyginimą taikydama, kaip pati mano, tinkamiausią procedūrą ar metodą, praktiškai šis palyginimas turi būti atliekamas remiantis vienodais pagrindais ir panašiais informacijos šaltiniais.

Kalbant apie Sąjungos teismo vykdomą administracijos sprendimų paaukštinimo srityje kontrolę, pažymėtina, kad klaida yra akivaizdi, kai ji lengvai suprantama ir ją galima atskleisti remiantis kriterijais, kuriuos teisės aktų leidėjas numatė taikyti sprendimams dėl paaukštinimo, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnio 1 dalį. Vadinasi, norint pripažinti, kad administracija padarė akivaizdžią faktinių aplinkybių vertinimo klaidą, dėl kurios galima pateisinti sprendimo panaikinimą, įrodymų, kurių turi pateikti ieškovas, turi pakakti, kad būtų galima paneigti įtikinamus administracijos vertinimus. Kitaip tariant, akivaizdžia klaida grindžiamas ieškinio pagrindas atmestinas, jei, nepaisant ieškovo pateiktų duomenų, ginčijamas vertinimas laikytinas teisingu arba tinkamu.

(žr. 29–31 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Casini / Komisija, EU:T:2005:324, 52 ir 53 punktai.

Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Canga Fano / Taryba, T‑281/11 P, EU:T:2013:252, 35, 41 ir 42 punktai ir nurodyta teismo praktika bei Sprendimo Stols / Taryba, T‑95/12 P, EU:T:2014:3, 31 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo AC / Taryba, EU:F:2011:160, 22 ir 24 punktai; Sprendimo Buxton / Parlamentas, F‑50/11, EU:F:2012:51, 38 punktas ir Nutarties Debaty / Taryba, F‑47/13, EU:F:2013:215, 33 punktas.