Language of document : ECLI:EU:F:2015:12

EUROPOS SĄJUNGOS
TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. kovo 18 d.

Byla F‑27/14

DK

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Viešoji tarnyba – EIVT personalas – Pareigūnas – Drausminė procedūra – Nušalinimas nuo pareigų nesumažinant teisių į pensiją – Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis – Vykstantis baudžiamasis procesas – Paskyrimų tarnybai ir baudžiamajam teismui pateiktų faktinių aplinkybių tapatumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys; juo DK prašo panaikinti 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) administracijos generalinis direktorius kaip paskyrimų tarnyba ieškovui pritaikė nušalinimo nuo pareigų nesumažinant teisių į pensiją sankciją nuo 2014 m. vasario 1 d.

Sprendimas:      Panaikinti 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnyba nušalino nuo pareigų DK, nesumažindama jo teisių į pensiją. Europos išorės veiksmų tarnyba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos DK patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Tuo pat metu ir dėl tų pačių faktinių aplinkybių vykdomi drausminė procedūra ir baudžiamasis procesas – Administracijos pareiga galutinai nuspręsti dėl pareigūno padėties tik baudžiamąją byla nagrinėjančiam teismui priėmus galutinį sprendimą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Tuo pat metu ir dėl tų pačių faktų vykdomi drausminė procedūra ir baudžiamasis procesas – Drausminės procedūros sustabdymo tikslas – Pareiga atsižvelgti į baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo nustatytas faktines aplinkybes – Galimybė jas įvertinti atsižvelgiant į drausminio pažeidimo sąvoką

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Drausminės priemonės – Drausminė procedūra – Drausminės procedūros ir baudžiamojo persekiojimo egzistavimas kartu – Pareigūno pareiga pateikti administracijai informaciją, kuria remiantis būtų galima palyginti faktines aplinkybes, dėl kurių vykdoma drausminė procedūra, ir su baudžiamuoju persekiojimu susijusias faktines aplinkybes

(Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnis)

1.      Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnio matyti, kad paskyrimų tarnybai uždrausta priimti galutinį sprendimą per drausminę procedūrą dėl atitinkamo pareigūno veiksmų, kurie tuo pačiu metu nagrinėjami baudžiamojo proceso tvarka, kol baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimas taps galutinis. Todėl šiuo straipsniu minėtai tarnybai, kuri turi galutinai nuspręsti dėl pareigūno, kuriam pradėta drausminė procedūra, padėties, nesuteikta diskrecija sustabdyti sprendimo dėl minėto pareigūno padėties priėmimą arba nesustabdyti, kai šis pareigūnas teisiamas baudžiamąją bylą nagrinėjančiame teisme.

(žr. 37 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Tzoanos / Komisija, T‑74/96, EU:T:1998:58, 32 ir 33 punktai; Sprendimo Pessoa e Costa / Komisija, T‑166/02, EU:T:2003:73, 45 punktas; Sprendimo François / Komisija, T‑307/01, EU:T:2004:180, 59 punktas ir Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑48/05, EU:T:2008:257, 341 punktas.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnio tikslas yra dvejopas. Viena vertus, pagal šį straipsnį siekiama neapsunkinti baudžiamojon atsakomybėn patraukto pareigūno padėties dėl veiksmų, kurie taip pat yra drausminės procedūros jo institucijoje objektas. Kita vertus, kai drausminė procedūra sustabdoma, kol bus baigtas baudžiamasis procesas, tai leidžia ją atliekant atsižvelgti į nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis rėmėsi teisėjas, priimdamas galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje. Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 25 straipsnyje yra įtvirtintas principas, jog „baudžiamasis procesas sustabdo drausminę procedūrą“, o tai pateisinama, ypač dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantys nacionaliniai teismai turi gerokai didesnes galimybes atlikti tyrimą nei paskyrimų tarnyba. Taigi tuo atveju, kai tie patys veiksmai gali turėti baudžiamojo nusižengimo ir tarnybinių pareigų pažeidimo požymių, institucija privalo remtis vykstant baudžiamajam procesui bylą nagrinėjusio teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pastarajam nustačius, kad egzistuoja šios faktinės aplinkybės, administracija gali jas teisiškai vertinti, atsižvelgdama į drausminio pažeidimo sąvoką ir patikrindama, ar tos faktinės aplinkybės laikytinos tarnybinių pareigų pažeidimu.

Darytina išvada, kad administracijai draudžiama priimti galutinį sprendimą dėl atitinkamo pareigūno padėties drausmės požiūriu tol, kol nėra galutinio baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo sprendimo. Taip yra ir tuo atveju, kai baudžiamasis procesas pirmojoje instancijoje truko beveik dešimt metų ir ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Iš tiesų minėtas ieškovas yra suinteresuotas, kad per drausminę procedūrą būtų atsižvelgta į jo apeliacinį skundą nagrinėjančio baudžiamojo teismo galutinį sprendimą.

Be to, administracija negali teigti išskyrusi tam tikras konkrečias faktines aplinkybes iš visų faktinių aplinkybių, sudarančių galimai nusikalstamą elgesį, tam, kad pateisintų galutinį drausminį sprendimą, nors baudžiamasis procesas dėl minėto elgesio vyko tuo pačiu laiku.

(žr. 38, 61, 66, 70 ir 74 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Tzoanos / Komisija, EU:T:1998:58, 34 punktas; Sprendimo A / Komisija, T‑23/00, EU:T:2000:273, 37 punktas; Sprendimo François / Komisija, EU:T:2004:180, 73 ir 75 punktai ir Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, EU:T:2008:257, 342 punktas.

3.      Atitinkamas pareigūnas paskyrimų tarnybai turi pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti, ar veiksmai, dėl kurių jis apkaltintas per drausminę procedūrą, kartu yra jo atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo objektas. Iš tiesų tik tuo atveju, kai baudžiamasis persekiojimas jau buvo pradėtas, su juo susijusios faktinės aplinkybės gali būti nustatytos ir palygintos su faktinėmis aplinkybėmis, dėl kurių pradėta drausminė procedūra, tam, kad būtų nustatyta, ar jos yra identiškos.

(žr. 42 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Tzoanos /Komisija, EU:T:1998:58, 35 punktas.