Language of document : ECLI:EU:F:2015:29

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2015 m. balandžio 15 d.

Byla F‑96/13

Nikolaos Pipiliagkas

prieš

Europos Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Perkėlimas dėl tarnybos interesų – Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis – Teisė į gynybą“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo N. Pipiliagkas visų pirma prašo panaikinti Europos Komisijos paskyrimų tarnybos (toliau – paskyrimų tarnyba) spendimą paskirti jį į kitas pareigas nuo 2013 m. sausio 1 d. perkeliant į Bendrųjų išteklių generalinio direktorato (GD) Mobilumo ir transporto direktoratą (toliau – Mobilumo GD) Briuselyje (Belgija).

Sprendimas:      Panaikinti 2012 m. gruodžio 19 d. Europos Komisijos sprendimą paskirti N. Pipiliagkas į kitas pareigas nuo 2013 m. sausio 1 d. perkeliant į Bendrųjų išteklių generalinio direktorato Mobilumo ir transporto direktoratą Briuselyje (Belgija). Atmesti likusią ieškinio dalį. Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos N. Pipiliagkas patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Proceso organizavimo priemonės – Pareigūno pateiktas prašymas pašalinti tam tikrus dokumentus iš bylos medžiagos, tvirtinant, kad jie neįtraukti į jo asmens bylą – Atmetimas

(Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirma pastraipa; Bendrojo Teismo procedūros reglamento 137 straipsnio 2 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Asmens byla – Joje turintys būti dokumentai – Pareigūno tarnybiniam statusui poveikio turintis sprendimas – Sąvoka – Pareigūnų pranešimai, kuriais įskundžiamas vėliau į kitas pareigas perkelto pareigūno elgesys – Įtraukimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punktas)

3.      Pareigūnai – Pareigūno tarnybiniam statusui poveikio turintis sprendimas – Atsižvelgimas į asmens byloje neesančius duomenis – Lemiama įtaka – Panaikinimas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio antra pastraipa ir 90 straipsnio 1 dalis)

4.      Pareigūnai – Principai – Teisė į gynybą – Pareiga išklausyti suinteresuotąjį asmenį prieš priimant sprendimą jo nenaudai – Apimtis

1.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį uždraudžiama institucijai pareigūno atžvilgiu naudotis arba remtis dokumentais, turinčiais būti pareigūno asmens byloje, bet joje nepaminėtais, todėl administracijos sprendimas, pagrįstas tokiais dokumentais, turi būti panaikintas. Tačiau šiuo straipsniu visiškai nereglamentuojamas dokumentų priimtinumas teismo procese.

Be to, dėl dokumentų, kurie buvo perduoti, pašalinimo per tokį teismo procesą Sąjungos teismas negalėtų išnagrinėti jam pateiktų ieškinio pagrindų, kurie pagrįsti tokiais dokumentais. Šiuo atveju nėra prasmės iš su teisminiais ginčais susijusios bylos medžiagos pašalinti dokumentų, kuriais remiantis nagrinėtas ieškinio pagrindas po teisminių ginčų, skirtų būtent sprendimui dėl šio ieškinio pagrindo priimti. Be to, toks nagrinėjimo būdas prieštarautų Europos Sąjungos Bendrojo Teismo procedūros reglamento 137 straipsnio 2 daliai, pagal kurią Tarnautojų teismo kanceliarija turi perduoti pirmojoje instancijoje išnagrinėtos bylos medžiagą Bendrojo Teismo kanceliarijai.

(žr. 26 ir 27 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Rozand-Lambiotte / Komisija, T‑96/95, EU:T:1997:25, 42 punktas ir Sprendimo de Brito Sequeira Carvalho / Komisija ir Komisija / de Brito Sequeira Carvalho, T‑40/07 P ir T‑62/07 P, EU:T:2009:382, 99 punktas.

2.      Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punktas savaime neįpareigoja administracijos įtraukti į asmens bylą bet kokio su pareigūnu susijusio dokumento. Šiame punkte daromas skirtumas tarp, pirma, „dokumentų“, kurie asmens byloje turi būti tik tuomet, jeigu jie susiję su nagrinėjamo pareigūno tarnybiniu statusu, ir „ataskaitų“ apie jo gebėjimus, darbo našumą ir elgesį ir, antra, bet kokių kitų su šiuo pareigūnu susijusių dokumentų.

Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punkte minint ataskaitas pateikiama nuoroda į formalius oficialaus pobūdžio dokumentus dėl pareigūnų gebėjimų, darbo našumo ir elgesio. Tačiau asmens byloje taip pat turi būti dokumentų, kuriuose užfiksuoti faktai arba faktiniai duomenys apie pareigūno elgesį, kurie vėliau naudojami priimant jo tarnybiniam statusui ir karjerai poveikį turintį sprendimą, kaip antai nuomonė, priimta kaip raštas, kuriame pateikiamas jo gebėjimų ir elgesio vertinimas, arba jau egzistuojantys dokumentai, kuriuose išdėstyti kaltinimai, t. y. visi dokumentai, galintys turėti poveikį pareigūno tarnybiniam statusui ir karjerai. Tačiau pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį institucijai visiškai neuždraudžiama pradėti tyrimo ir užvesti bylos šiuo klausimu, ir vieninteliai su šiuo tyrimu susiję dokumentai, kurie turi būti prijungti prie pareigūno bylos, yra sprendimai dėl nuobaudų, priimti remiantis šio tyrimo medžiaga.

Be to, paprasti elektroniniai laiškai iš principo negali būti laikomi ataskaitomis, kaip jos suprantamos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punktą. Raštas, kurio autorius nėra administracijos vadovybė, taip pat negali būti laikomas ataskaita, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio pirmos pastraipos a punktą.

Dokumentas, kuris susijęs su pareigūno tarnybiniu statusu ir kuris gali turėti lemiamą reikšmę sprendimui, iš principo turi būti pateiktas susijusiam pareigūnui ir paskui saugomas jo asmens byloje. Sprendimo paskirti pareigūną į kitas pareigas, nepaisant to, kad jis nėra ataskaita apie susijusio pareigūno gebėjimus, darbo našumą arba elgesį, kaip ji suprantama pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnį, atveju šis pateikimas ir saugojimas asmens byloje apima elektroninius laiškus arba pareigūnų ar tarnautojų pasirašytą raštą, kuriuo įskundžiamas nagrinėjamo pareigūno elgesys, nes šie dokumentai gali turėti lemiamą įtaką sprendimui perkelti arba neperkelti į kitas pareigas.

(žr. 42, 43, 46 ir 48 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Ojha / Komisija, C‑294/95 P, EU:C:1996:434, 67 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Rozand-Lambiotte / Komisija, EU:T:1997:25, 42 punktas; Sprendimo Apostolidis / Teisingumo Teismas, T‑86/97, EU:T:1998:71, 36 punktas; Sprendimo Ojha / Komisija, T‑77/99, EU:T:2001:71, 57 punktas; Sprendimo Recalde Langarica / Komisija, T‑344/99, EU:T:2001:237, 60 punktas; Sprendimo Cwik / Komisija, T‑155/03, T‑157/03 ir T‑331/03, EU:T:2005:447, 52 punktas ir Sprendimo Brito Sequeira Carvalho / Komisija ir Komisija / de Brito Sequeira Carvalho, EU:T:2009:382, 96 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Bianchi / EMF, F‑38/06, EU:F:2007:117, 45 ir 48 punktai ir Sprendimo Talvela / Komisija, F‑43/06, EU:F:2007:162, 59–62 punktai.

3.      Vien tam tikrų dokumentų nepridėjimu prie pareigūno asmens bylos negalima pateisinti jo nenaudai priimto sprendimo panaikinimo, jeigu suinteresuotasis asmuo faktiškai su jais buvo supažindintas.

Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 26 straipsnio antros pastraipos matyti, kad negalėjimas remtis pareigūno atžvilgiu su jo tarnybiniu statusu susijusiais dokumentais taikomas tik dėl tų dokumentų, kurie jam nebuvo iš anksto pateikti. Tai netaikoma dokumentams, kurie, net jei pareigūnas su jais buvo supažindintas, dar nebuvo įtraukti į jo asmens bylą. Tais atvejais, kai institucija neįtraukia tokių dokumentų į pareigūno asmens bylą, šis visuomet gali pateikti prašymą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 dalį, o jį atmetus – administracinį skundą. Tačiau jokiu atveju institucijai negali būti kliudoma priimti sprendimo dėl tarnybos interesų, pagrįsto pareigūnui iš anksto pateiktais dokumentais, vien dėl to, kad jie nebuvo įtraukti į jo asmens bylą.

(žr. 49 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Ojha / Komisija, EU:C:1996:434, 68 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Recalde Langarica / Komisija, EU:T:2001:237, 60 punktas.

4.      Vien tai, kad susijęs pareigūnas iš tikrųjų susipažino su faktiniais duomenimis, kuriais grindžiamas jo nenaudai priimtas sprendimas, negali būti laikoma pakankamu įrodymu, kad jis turėjo galimybę veiksmingai apginti savo interesus prieš priimant šį sprendimą. Tam, kad būtų užtikrinta pareigūno teisė į gynybą, dar reikia, kad institucija bet kokiomis priemonėmis įrodytų, jog ji minėtam pareigūnui iš anksto tikrai suteikė galimybę suprasti, kad nagrinėjamais faktiniais duomenimis, nors neįtrauktais į jo asmens bylą, buvo galima pagrįsti jo nenaudai priimtą sprendimą. Be to, pagal teisės į gynybą principą, kurio išraiška yra teisė būti išklausytam, suinteresuotajam asmeniui, prieš priimant sprendimą jo nenaudai, turi būti sudarytos sąlygos naudingai pareikšti savo požiūrį dėl faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis gali būti priimamas šis sprendimas, tikrumo ir svarbos. Šiuo aspektu, kai pareigūno viršininkas kviečia jį į pokalbį, administracija turi pasirūpinti, kad susijęs pareigūnas būtų aiškiai informuotas apie numatytą taikyti priemonę ir ypač apie pokalbio dalyką, kad jis galėtų naudingai pareikšti savo požiūrį, kol jo nenaudai nepriimtas sprendimas.

Tačiau tam, kad dėl teisės būti išklausytam pažeidimo galėtų būti panaikintas asmens nenaudai priimtas sprendimas, dar reikia išnagrinėti, ar procedūra galėjo baigtis kitaip, jei nebūtų padarytas šis pažeidimas. Tai nagrinėjant svarbu atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, ypač į kaltinimų pobūdį ir procedūrinių pažeidimų, padarytų dėl garantijų, kuriomis pareigūnas galėjo naudotis, apimtį.

Šiuo klausimu, kai asmens nenaudai priimtas sprendimas pagrįstas kaltinimais, paremtais subjektyviais vertinimais, kurie dėl savo pobūdžio galėjo būti pakeisti, jeigu pareigūnas būtų buvęs išklausytas prieš parengiant minėtą sprendimą, jis turi turėti galimybę pareikšti savo požiūrį ir galbūt pasiekti, kad dėl jo priimti vertinimai būtų pakeisti.

(žr. 55, 57, 65 ir 66 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Brito Sequeira Carvalho / Komisija ir Komisija / de Brito Sequeira Carvalho, EU:T:2009:382, 94 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Nastvogel / Taryba, F‑4/10, EU:F:2011:134, 94 punktas; Sprendimo Possanzini / Frontex, F‑124/11, EU:F:2013:137, 60 punktas; Sprendimo CH / Parlamentas, F‑129/12, EU:F:2013:203, 38 punktas; Sprendimo Delcroix / EIVT, F‑11/13, EU:F:2014:91, 35 ir 42 punktai; Sprendimo Tzikas / EGA, F‑120/13, EU:F:2014:197, 55 punktas.