Language of document : ECLI:EU:F:2015:55

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija)

NUTARTIS

2015 m. balandžio 21 d.

Byla F‑31/11 DEP

BI

prieš

Europos profesinio mokymo plėtros centrą (Cedefop)

„Viešoji tarnyba – Procesas – Bylinėjimosi išlaidų nustatymas – Advokato atstovavimas Sąjungos agentūrai – Fiksuotas atlygis – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Ieškovo ekonominė padėtis“

Dalykas:      Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo, Europos profesinio mokymo plėtros centro (Cedefop) pateiktas priėmus 2012 m. kovo 7 d. Tarnautojų teismo nutartį BI / Cedefop (F‑31/11, EU:F:2012:28).

Sprendimas:      Bylinėjimosi išlaidų, susijusių su byla F‑31/11, kurias BI turi atlyginti Europos profesinio mokymo plėtros centrui, suma yra 5 000 EUR.

Santrauka

1.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Prašymas dėl nustatymo – Pateikimo terminas – Pareiga pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo per protingą terminą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis)

2.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Sąvoka – Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo savo advokatui sumokėtas honoraras – Įtraukimas – Vienodo požiūrio į ieškovus principo pažeidimas, nes tam tikrose bylose naudojamasi advokato paslaugomis, o kitose neprašoma jo pagalbos – Nebuvimas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

3.      Teismo procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Nustatymas – Atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – Šalių patirtos būtinosios išlaidos – Institucijos savo advokatui sumokėtas honoraras – Įtraukimas – Aplinkybės, į kurias reikia atsižvelgti nustatant bylinėjimosi išlaidas – Šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, ekonominė padėtis – Neįtraukimas

(Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa ir I priedo 7 straipsnio 1 dalis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 91 straipsnio b punktas)

1.      Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo turi būti pateiktas per protingą terminą, kuriam pasibaigus šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, gali pagrįstai manyti, kad reikalavimo teisę turinti šalis atsisakė savo teisės. Be to, termino protingumą reikia vertinti atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes, ypač į bylos svarbą suinteresuotajam asmeniui, jos sudėtingumą ir šalių elgesį.

Dėl šalių elgesio reikia nurodyti, kad nors apeliacinio skundo padavimas neturi stabdomojo poveikio, galima suprasti, jog šalis, turinti teisę į tai, kad jai būtų atlygintos bylinėjimosi išlaidos, gali palaukti, kol pasibaigs apeliacinio skundo padavimo terminas ir tada pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

(žr. 14 ir 16 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Sprendimo Arango Jaramillo ir kt. / EIB (Peržiūra), C‑334/12 RX‑II, EU:C:2013:134, 28, 30 ir 33 punktai ir Nutarties Dietz / Komisija, 126/76 DEP, EU:C:1979:158, 1 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: Nutarties Air France / Komisija, T‑2/93 DEP, EU:T:1996:48, 10 ir paskesni punktai.

Tarnautojų teismo praktika: Nutartis BI / Cedefop, F‑31/11, EU:F:2012:28.

2.      Remiantis Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa, kuri Tarnautojų teismui taikoma pagal šio Statuto I priedo 7 straipsnio 1 dalį, Europos Sąjungos institucijos, kiek tai susiję su tuo, kaip jos pageidauja būti atstovaujamos ar kas joms padės Sąjungos teisme, gali savo nuožiūra nuspręsti, kad joms padės advokatas. Taigi šiam advokatui mokamą atlyginimą apima dėl proceso patirtų būtinųjų išlaidų sąvoka, ir institucija neprivalo įrodyti, kad tokia pagalba buvo objektyviai pagrįsta. Taikant minėtą Teisingumo Teismo statuto nuostatą Sąjungos įstaigas reikia prilyginti jos institucijoms.

Be to, aplinkybė, kad Sąjungos įstaiga naudojosi savo tarnautojo ir pasamdyto advokato paslaugomis, neturi įtakos galimam tokių bylinėjimosi išlaidų atlygintinam pobūdžiui (iš principo negalima laikyti tokių išlaidų neatlygintinomis). Vis dėlto ji gali turėti įtakos nustatant atlygintinų dėl proceso patirtų bylinėjimosi išlaidų galutinę sumą. Taigi negali būti pažeistas vienodo požiūrio į ieškovus principas, kai Sąjungos institucija arba įstaiga vienose bylose nusprendžia pasinaudoti advokato paslaugomis, o kitose bylose šiai institucijai ar įstaigai atstovauja jos tarnautojai.

Bet kokia kita išvada, pagal kurią norėdama pasinaudoti teise reikalauti padengti advokatui sumokėtą honorarą ar jo dalį Sąjungos institucija ar įstaiga turi įrodyti, kad egzistuoja objektyvi būtinybė pasinaudoti jo paslaugomis, iš tikrųjų reikštų, kad netiesiogiai ribojama Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirmoje pastraipoje įtvirtinta laisvė, todėl Sąjungos teismas turėtų institucijų ir įstaigų, atsakingų už jų tarnybų organizavimą, vertinimą pakeisti savuoju. Tačiau tokia užduotis nesuderinama nei su Teisingumo Teismo statuto 19 straipsnio pirma pastraipa, nei su Sąjungos institucijoms ir agentūroms suteikta teise organizuoti savo vidaus veiklą, susijusią su bylų vedimu Sąjungos teismuose. Darytina išvada, kad aplinkybė, jog Sąjungos įstaiga turi teisės tarnybą, neturi reikšmės bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro šios įstaigos advokatui, kuris nėra jos darbuotojas, sumokėtas atlyginimas, atlyginamajam pobūdžiui.

(žr. 30–33 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: Nutarties Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑554/11 P‑DEP, EU:C:2013:706, 17 punktas.

Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Longinidis / Cedefop, T‑283/08 P‑DEP, EU:T:2014:1083, 24–26 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: Nutarties Chatzidoukakis / Komisija, F‑84/10 DEP, EU:F:2014:41, 21 punktas.

3.      Dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo reikia pažymėti, kad Sąjungos teismas negali nustatyti honorarų, kuriuos šalys moka savo advokatams, dydžio, bet gali nustatyti, kokią didžiausią jų sumą turi padengti šalis, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priimdamas sprendimą dėl prašymo nustatyti bylinėjimosi išlaidas, Sąjungos teismas neturi atsižvelgti nei į nacionaliniu lygiu nustatytą advokatų honorarų tarifą, nei į galimą šiuo klausimu sudarytą suinteresuotosios šalies ir jos atstovų ar patarėjų sutartį.

Be to, kadangi nėra Sąjungos teisės nuostatų dėl atlyginimų dydžių, teismas gali laisvai vertinti bylos duomenis, atsižvelgdamas į bylos dalyką ir pobūdį, į jos svarbą Sąjungos teisės atžvilgiu, bylos sudėtingumą, darbo krūvį, kurį galėjo patirti teismo procese dalyvaujantys atstovai ar patarėjai, ir ginčo poveikį šalių ekonominiams interesams.

Šiuo klausimu, net nesant advokato suteiktų paslaugų ir tam skirto laiko ataskaitos, nes buvo nustatytas fiksuoto dydžio honoraras, vien dėl to, kad šis advokatas surašė atsiliepimą į ieškinį, galima daryti išvadą, kad jis tikrai atliko procesui Tarnautojų teisme būtinus veiksmus ir suteikė būtinas paslaugas. Fiksuotas atlyginimo pobūdis taip pat neturi reikšmės Tarnautojų teismui vertinant atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydį, nes teismas remiasi jo praktikoje taikomais nusistovėjusiais kriterijais ir tiksliais duomenimis, kuriuos jam turi pateikti bylos šalys. Nors tokių duomenų nepateikimas netrukdo šiam teismui nustatyti atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos atlikus teisingą vertinimą, vis dėlto nesant šių duomenų teismas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo pateikusio asmens reikalavimus turi vertinti griežtai.

Be to, šalies, iš kurios priteistos bylinėjimosi išlaidos, ekonominė padėtis nepatenka į kriterijus, kuriais remdamasis Sąjungos teismas nustato atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumą vykstant bylinėjimosi išlaidų nustatymo procesui.

(žr. 35, 36, 41, 42 ir 48 punktus)

Nuoroda:

Bendrojo Teismo praktika: Nutarties Marcuccio / Komisija, T‑278/07 P‑DEP, EU:T:2013:269, 20 punktas ir Nutarties Longinidis / Cedefop, EU:T:2014:1083, 67 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Blais /ECB, F‑6/08, EU:F:2008:160, 111–116 punktai; Nutarties Martinez Erades /EIVT, F‑64/12 DEP, EU:F:2013:111, 21 punktas ir Nutarties Chatzidoukakis / Komisija, EU:F:2014:41, 22 ir 23 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.