Byla T‑188/12
Patrick Breyer
prieš
Europos Komisiją
„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Austrijos Respublikos pateikti pareiškimai Teisingumo Teisme vykstant procesui dėl įsipareigojimų neįvykdymo – Atsisakymas leisti susipažinti“
Santrauka – 2015 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) sprendimas
1. Ieškinys dėl panaikinimo – Aktai, dėl kurių galima pareikšti ieškinį – Institucijos sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais – Vykstant teismo procesui pateikti dokumentai – Dalyką praradęs ieškinys – Pagrindo priimti sprendimą nebuvimas
(SESV 263 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1049/2001)
2. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Dokumento sąvoka – Apimtis
(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnio a punktas)
3. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Dokumento sąvoka – Apimtis – Valstybės narės pareiškimai, parengti vykstant procesui Teisingumo Teisme, kuris jau užbaigtas – Įtraukimas
(SESV 258 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio a punktas ir 4 straipsnio 2 dalis)
4. Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Apimtis – Teisingumo Teismo dokumentų, susijusių su jo teismine veikla, neįtraukimas – Sąvoka – Valstybės narės pareiškimai, pateikti vykstant procedūrai dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kuri jau užbaigta – Neįtraukimas
(SESV 15 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa ir SESV 258 straipsnis; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 ir 5 dalys)
5. Teismo procesas – Bylų nagrinėjimas Bendrajame Teisme – Šalims teikiama apsauga nuo netinkamo procesinių dokumentų naudojimo – Apimtis – Priešingos šalies atsiliepimo į ieškinį paskelbimas internete – Neleistinumas – Atsižvelgimas skirstant bylinėjimosi išlaidas
(Bendrojo Teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 3 dalis; Nurodymų Bendrojo Teismo kancleriui 5 straipsnio 8 dalis)
1. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 27–29 punktus)
2. Dokumento sąvoka, kuri plačiai apibrėžta Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 3 straipsnio a punkte, apima „bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktą turinį, susijusį su į [Sąjungos] institucijos atsakomybės sferą įeinančia politika, veikla ir sprendimais“. Ši apibrėžtis iš esmės pagrįsta išsaugomo turinio, kuris gali būti atgamintas ar kuriuo galima vėliau pasinaudoti, buvimu, pažymint, kad, pirma, turinio laikmenos pobūdis, laikomo turinio rūšis bei pobūdis ir turinio apimtis, ilgis, svarba ar pateikimas neturi reikšmės nustatant, ar šis turinys patenka į minėtą apibrėžtį, ir, antra, vienintelis ribojimas, susijęs su turiniu, kuriam gali būti taikoma ši apibrėžtis, yra sąlyga, kad minėtas turinys turi būti susijęs su į atitinkamos institucijos atsakomybės sritį patenkančiomis politikos kryptimis, veikla ir sprendimais.
(žr. 41, 42 punktus)
3. Valstybės narės pareiškimai, pateikti Teisingumo Teismui nagrinėjant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį ir perduoti Komisijai kaip bylos šaliai, turi būti priskirti prie institucijos turimų dokumentų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 2 straipsnio 3 dalį, siejamą su šio reglamento 3 straipsnio a punktu.
Šios išvados nepaneigia aplinkybė, kad pareiškimai yra skirti ne minėtai institucijai, kuri yra bylos šalis, o Teisingumo Teismui, ir kad institucija gavo tik Teisingumo Teismo perduotas kopijas. Nors pagal Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnio 3 dalį tik institucijos turimi dokumentai, tai yra jos parengti arba gauti ir esantys jos žinioje, patenka į šio reglamento taikymo sritį, šioje nuostatoje minėto reglamento taikymas institucijos gautiems dokumentams visiškai nesusiejamas su sąlyga, kad atitinkamas dokumentas turi būti jai skirtas ir tiesiogiai perduotas jo rengėjo. Be to, kadangi Reglamento Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkte pateikta plati dokumento sąvokos apibrėžtis, pagrįsta išsaugomo turinio buvimu, reikia pripažinti, jog dokumento, kaip jis suprantamas pagal minėtą nuostatą, buvimui neturi įtakos tai, kad atitinkamai institucijai buvo perduotos aptariamų pareiškimų kopijos, o ne originalai.
Be to, iš plačios dokumento sąvokos apibrėžties ir teismo proceso apsaugos išimties formuluotės bei paties jos egzistavimo Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas su bylinėjimusi susijusios institucijų veiklos nenorėjo pašalinti iš piliečių teisės susipažinti su dokumentais taikymo srities. Tokia išvada juo labiau darytina dėl to, kad šiame reglamente iš jo taikymo srities nėra pašalinta su bylinėjimusi susijusi institucijų veikla ir ši taikymo sritis neapribota tik jų administracine veikla. Taip pat, kadangi pareiškimai Komisijai perduoti nagrinėjant ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, kurį ji pareiškė įgyvendindama savo įgaliojimus pagal SESV 258 straipsnį, Komisija juos gavo įgyvendindama savo įgaliojimus.
Be to, valstybės narės pareiškimus, pateiktus vykstant teismo procesui, įtraukus į Reglamento Nr. 1049/2001 taikymo sritį nekenkiama konkrečių taisyklių dėl galimybės susipažinti su dokumentais, susijusiais su teismo procesais, tikslui. Minėtų procesų apsauga prireikus gali būti užtikrinta taikant Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytą išimtį; pažymėtina, jog aiškinant teismo proceso apsaugos išimtį gali būti atsižvelgta į tai, kad specialiose taisyklėse, susijusiose su Sąjungos teismais, tretiesiems asmenims nenumatyta teisė susipažinti su dokumentais, pateiktiems minėtiems teismams vykstant teismo procesui.
(žr. 48–51, 53, 54, 57, 61, 104, 105 punktus)
4. Kaip ir Komisijos pareiškimai, parengti vykstant teismo procesui, pareiškimai, kuriuos valstybė narė pateikia Teisingumo Teismui nagrinėjant Komisijos jai pareikštą ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo, yra specifiniai, nes pagal savo pobūdį jie taip pat labiau skirti Teisingumo Teismo teisminei veiklai. Kadangi savo pareiškimuose valstybė narė atsakovė gali, be kita ko, naudoti visas turimas priemones savo gynybai užtikrinti, valstybės narės atsakovės pareiškimais Teisingumo Teismui pateikiama informacija, kuria remdamasis jis turi priimti savo sprendimą.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, jog nepaisant to, kad skirti Sąjungos teismų teisminei veiklai, pareiškimų, kuriuos pateikia valstybė narė vykstant procedūrai dėl įsipareigojimų neįvykdymo, neapima, kaip ir Komisijos pareiškimų, išimtis, pagal kurią netaikoma teisė susipažinti su dokumentais, įtvirtinta, kalbant apie Teisingumo Teismo teisminę veiklą, SESV 15 straipsnio 3 dalies ketvirtoje pastraipoje. Iš tiesų, be to, kad valstybės narės pareiškimai, parengti vykstant teismo procesui, yra vienodai specifiniai, pažymėtina, jog nei dėl SESV 15 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos, nei dėl to, kad šių pareiškimų rengėjai yra skirtingi, nei dėl šių pareiškimų pobūdžio nereikia, siekiant juos įtraukti į teisės susipažinti su dokumentais taikymo sritį, Komisijos parengtų pareiškimų atskirti nuo valstybės narės pareiškimų. Darytina išvada, jog SESV 15 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa negali būti aiškinama taip, kad joje, kalbant apie galimybę susipažinti su vykstant teismo procesui institucijos parengtais pareiškimais, įtvirtinta kokia nors taisyklė dėl rengėjo, pagal kurią reikalaujama institucijos pareiškimus, parengtus vykstant teismo procesui, atskirti nuo valstybės narės pareiškimų, pateiktų procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo teisminio nagrinėjimo stadijoje.
Tačiau reikia atskirti, viena vertus, Teisingumo Teismo teisminės veiklos pašalinimą pagal SESV 15 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą iš teisės susipažinti su dokumentais taikymo srities ir, kita vertus, vykstant tokiam procesui parengtus pareiškimus, kurie, nors skirti minėtai teisminei veiklai, vis dėlto nepatenka į minėtoje nuostatoje nustatytos išimties taikymo sritį ir, priešingai, jų atžvilgiu taikoma teisė susipažinti su dokumentais. Taigi SESV 15 straipsnio 3 dalies ketvirta pastraipa nedraudžiama valstybės narės pareiškimus, pateiktus vykstant teismo procesui, įtraukti į Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais taikymo sritį, jeigu vis dėlto tenkinamos šio reglamento taikymo sąlygos ir prireikus nepažeidžiant vienos iš minėto reglamento 4 straipsnyje nurodytų išimčių taikymo ir šio straipsnio 5 dalyje numatytos galimybės atitinkamai valstybei narei prašyti atitinkamos institucijos neatskleisti jos pareiškimų.
(žr. 72, 73, 79–83 punktus)
5. Žr. sprendimo tekstą.
(žr. 118–120 punktus)