Language of document : ECLI:EU:C:2015:714

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. spalio 22 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prekių ženklai – Direktyva 2008/95/EB – Papildomi atsisakymo registruoti ar registracijos negaliojimo pagrindai – Žodinis prekių ženklas – Raidžių seka, sutampanti su ankstesniu prekių ženklu – Aprašomosios sintagmos pridėjimas – Galimybės supainioti egzistavimas“

Byloje C‑20/14

dėl Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas, Vokietija) 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2014 m. sausio 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje

BGW Beratungs-Gesellschaft Wirtschaft mbH, anksčiau – BGW Marketing- & Management-Service GmbH,

prieš

Bodo Scholz

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro Teisingumo Teismo pirmininko pavaduotojas A. Tizzano, einantis pirmosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai F. Biltgen, A. Borg Barthet (pranešėjas), E. Levits ir M. Berger,

generalinis advokatas P. Mengozzi,

kancleris A. Calot Escobar,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun ir F. W. Bulst,

susipažinęs su 2015 m. kovo 12 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, p. 25) 4 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas sprendžiant BGW Beratungs-Gesellschaft Wirtschaft mbH, anksčiau – BGW Marketings- & Management-Service GmbH (toliau – BGW), ir B. Scholz ginčą dėl žodinio prekių ženklo „BGW Bundesverband der deutschen Gesundheitswirtschaft“.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Direktyvos 2008/95 3 straipsnio „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ 1 dalies b ir c punktuose nurodyta:

„1.      Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

<...>

b)      prekių ženklai, neturintys jokių skiriamųjų požymių;

c)      prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, ar kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms;

<...>“

4        Šios direktyvos 4 straipsnio „Kiti atsisakymo registruoti ar negaliojimo pagrindai, susiję su prieštaravimu ankstesnėms teisėms“ 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta:

„1.      „Prekių ženklas neregistruojamas arba, jeigu įregistruotas, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

<...>

b)      jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į ankstesnį prekių ženklą ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo <...> egzistuoja galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę jį susieti su ankstesniu prekių ženklu.“ 

 Vokietijos teisė

5        1994 m. spalio 25 d. Prekių ženklų įstatymo (Markengesetz) (BGB1. I p. 3082; 1995 I p. 156; 1996 I p. 682) 9 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Prekių ženklo registracija gali būti panaikinta:

<...>

2)      jeigu dėl savo tapatumo ar panašumo į prašomą įregistruoti ar įregistruotą prekių ženklą, kurio prioriteto data yra ankstesnė, ir dėl prekių ar paslaugų, kurioms prekių ženklai yra skirti, tapatumo ar panašumo egzistuoja galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima galimybę jį susieti su ankstesniu prekių ženklu <...>“

 Pagrindinės bylos aplinkybės ir prejudicinis klausimas

6        2006 m. gruodžio 11 d. žodinis prekių ženklas „BGW Bundesverband der deutschen Gesundheitswirtschaft“ (toliau – vėlesnis prekių ženklas) Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyboje (Deutsches Patent- und Markenamt) buvo įregistruotas numeriu 306 33 835, be kita ko, prekėms ir paslaugoms, priskirtoms prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 16, 35, 41 ir 43 klasių, kurios apibūdinamos taip:

„16 klasė: Spaudiniai;

35 klasė: Reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla; konsultacijos verslo klausimais; verslo organizavimo konsultacijos; konsultacijos verslo vadybos klausimais; parodų ir mugių komerciniais arba reklaminiais tikslais organizavimas;

41 klasė: Švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; parodų organizavimas kultūros ir mokymo tikslais; laisvalaikio paslaugos; sveikatos klubų valdymas; kolokviumų organizavimas ir vedimas; konferencijų, kongresų ir simpoziumų organizavimas ir vedimas; sporto įrenginių eksploatavimo paslaugos; sportinės įrangos nuoma; sporto ir gimnastikos instruktoriaus paslaugos; seminarų, praktinių užsiėmimų, paskaitų, diskusijų ir kursų organizavimas ir vedimas; konsultacijos laisvalaikio praleidimo klausimais; mokymo ir kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas ir vedimas; informacijos apie sporto ir kultūros renginius sanatorijų lankytojams teikimo paslaugos; konsultacijos sanatorinio gydymo klausimais;

43 klasė: Aprūpinimo maistu ir laikino apgyvendinimo paslaugos; lankytojų, pirmiausia sanatorijų lankytojų, apgyvendinimo užsakymo ir tarpininkavimo paslaugos; paslaugų senelių namams teikimas; atostogų stovyklų veikla.“

7        BGW pateikė protestą dėl šios registracijos; protestą ji grindė tokiu vokišku žodiniu ir vaizdiniu prekių ženklu Nr. 304 06 837 (toliau – ankstesnis prekių ženklas):

Image not found

8        Ankstesnis prekių ženklas nuo 2004 m. liepos 21 d. įregistruotas prekėms ir paslaugoms, priskiriamoms prie minėtos Nicos sutarties 16, 35 ir 41 klasių, kurios apibūdinamos taip:

„16 klasė: Popierius, kartonas ir jų dirbiniai, nepriskirti prie kitų klasių; spaudiniai; knygų įrišimo medžiagos; nuotraukos; raštinės reikmenys; raštinės ar buitinės lipniosios medžiagos; dailininkų reikmenys; teptukai; rašomosios mašinėlės ir biuro reikmenys (išskyrus baldus); mokomoji medžiaga ir vaizdinės priemonės (išskyrus aparatūrą); plastikinės pakavimo medžiagos, nepriskirtos prie kitų klasių); 

35 klasė: Reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla;

41 klasė: Švietimas; mokymas; pramogos; sportinė ir kultūrinė veikla; laikraščių, žurnalų ir knygų publikavimas ir leidimas; tekstų leidimas; mugių ir parodų organizavimas pramogų, kultūros ir sporto tikslais; filmų gamyba; filmų nuoma; vaizdo kamerų, garso įrašymo aparatūros, televizijos ir radijo įrangos nuoma; nuotolinis mokymas; konferencijų, kongresų ir simpoziumų organizavimas ir vedimas; elektroninių knygų ir žurnalų internetinė leidyba; radijo pramoginiai pokalbiai; seminarų ir praktinių užsiėmimų organizavimas ir vedimas; vertimai; mokymas ir ugdymas; koliokviumų organizavimas ir vedimas; scenarijų rašymas; vaizdajuosčių gamyba; varžybų organizavimas.“

9        2009 m. spalio 2 d. sprendimu Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba iš dalies patenkino BGW protestą ir dėl galimybės supainioti šiuos du prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas, buvimo iš dalies panaikino vėlesnio prekių ženklo registraciją. Vėlesnio prekių ženklo savininkui padavus apeliaciją, tas sprendimas buvo panaikintas 2012 m. sausio 9 d. sprendimu remiantis tuo, kad BGW neįrodė savo prekių ženklo naudojimo, kuriuo išlaikomos įgytos teisės.

10      BGW pareiškė ieškinį Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas) dėl pastarojo sprendimo panaikinimo.

11      Minėtas teismas, remdamasis gausia BGW jam pateikta medžiaga, mano, kad ankstesnio prekių ženklo naudojimas, kuriuo išlaikomos įgytos teisės, buvo įrodytas, bent kiek tai susiję su „spaudiniais“ ir „reklamos“ paslaugomis, „seminarų organizavimu ir vedimu“ ir „varžybų organizavimu“, nes šios paslaugos daugiausia teikiamos sveikatos sektoriaus įmonėms, t. y. optikos ir klausos protezavimo specialistams. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad prekių ženklai, dėl kurių kilo ginčas, skirti tapačioms prekėms, taip pat iš dalies tapačioms ir iš dalies panašioms paslaugoms žymėti.

12      Kiek tai susiję su prekių ženklų panašumu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad ankstesnio prekių ženklo bendrą įspūdį lemia išimtinai raidžių seka „BGW“, o vaizdinis elementas tik vizualiai pabrėžia šią seką ir yra nesvarbus fonetiniu požiūriu. Dėl vėlesnio prekių ženklo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sintagma „Bundesverband der deutschen Gesundheitswirtschaft“ yra apibūdinamoji ir neturi jokio skiriamojo požymio, nes tik nurodo, kad nagrinėjamas prekes tiekia ir paslaugas teikia visoje šalyje veikianti sveikatos sektoriaus įmonių federacija, tačiau neleidžia tiksliai nustatyti šių prekių ir paslaugų komercinės kilmės.

13      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, vėlesnio prekių ženklo bendrą įspūdį taip pat lemia raidžių seka „BGW“. Bet kuriuo atveju Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas) pažymi, kad, nepaisant to, kaip būtų vertinama minėta sintagma, reikia pripažinti, kad ši raidžių seka vėlesniame prekių ženkle turi bent jau nepriklausomą išskirtinę poziciją, kaip ji suprantama Sprendime Medion (C‑120/04, EU:C:2005:594). Todėl, susidūrusi su vėlesniu prekių ženklu, atitinkama visuomenė atpažins ankstesnį prekių ženklą, nes vienintelis skirtumas yra tai, kad santrumpa „BGW“, kuri pati neturi jokios reikšmės, dabar bus išreikšta paaiškinamąja (apibūdinamąja) nuoroda „Bundesverband der deutschen Gesundheitswirtschaft“.

14      Dėl to prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nurodydamas Sprendimą AMS / VRDT – American Medical Systems (AMS Advanced Medical Services) (T‑425/03, EU:T:2007:311), mano, jog nekyla jokių abejonių, kad, kiek tai susiję su šio sprendimo 11 punkte nurodytomis prekėmis ir paslaugomis, egzistuoja galimybė, kad atitinkama visuomenė supainios prekių ženklus, dėl kurių kilo ginčas.

15      Vis dėlto minėtas teismas mano negalįs šitaip nuspręsti dėl Teisingumo Teismo sprendimo Strigl ir Securvita (C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktai taikomi žodiniam prekių ženklui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, derinio, jei šią seką dėl to, kad ji apima pirmąsias šios sintagmos kiekvieno žodžio raides, visuomenė suvokia kaip minėtos sintagmos santrumpą, todėl nagrinėjamas prekių ženklas, vertinamas visas, gali būti suprastas kaip apibūdinamųjų nuorodų ar santrumpų derinys, kuris dėl to neturi skiriamojo požymio. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, jog minėto sprendimo 38 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad raidžių seka, apimanti pirmąsias sintagmą sudarančių žodžių raides, palyginti su šia sintagma, yra tik antraeilė.

16      Todėl sudėtinio prekių ženklo sudedamosios dalies, šiuo atveju – raidžių sekos „BGW“, vėlesniame prekių ženkle suvokiamos kaip santrumpa, – negalima laikyti dominuojančia arba bent jau užimančia nepriklausomą išskirtinę poziciją, jeigu ši minėto ženklo sudedamoji dalis jame yra tik antraeilė.

17      Tai, kad Sprendimas Strigl ir Securvita (C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147) buvo susijęs su absoliučiais atsisakymo registruoti pagrindais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnį, Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas) teigimu, nepateisina to, kad būtų pateiktas kitoks aiškinimas pagrindinėje byloje, kurioje ginčijamas šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas papildomas atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindas, nes tai, kaip visuomenė suvokia prekių ženklą, iš principo negali priklausyti nuo to, ar tai yra Direktyvos 2008/95 3 ar 4 straipsnyje įtvirtintas atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindas.

18      Tokiomis aplinkybėmis Bundespatentgericht (Federalinis patentų teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Direktyvos 2008/95 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tapačių ir panašių prekių ir paslaugų atveju laikytina, jog yra galimybė suklaidinti visuomenę, jei raidžių seka, kuri turi skiriamąjį požymį ir yra ankstesnio vidutinį skiriamąjį požymį turinčio žodinio ir vaizdinio žymens dominuojantis elementas, yra perimta į trečiojo asmens vėlesnį žodinį žymenį, papildant šią raidžių seką su ja susijusia apibūdinamąja sintagma, kuri paaiškina minėtą raidžių seką kaip apibūdinamųjų žodžių santrumpą?“

 Dėl prejudicinio klausimo

19      Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 2008/95 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tapačių arba panašių prekių ir paslaugų atveju egzistuoja galimybė, jog atitinkama visuomenė supainios ankstesnį prekių ženklą, sudarytą iš raidžių sekos, kuri turi skiriamąjį požymį ir kuri yra šio vidutinį skiriamąjį požymį turinčio prekių ženklo dominuojantis elementas, ir vėlesnį prekių ženklą, kuriame ši raidžių seka pakartojama ir papildoma apibūdinamąja sintagma, sudaryta iš žodžių, kurių pirmosios raidės atitinka minėtos sekos raides, dėl to ta visuomenė šią seką suvokia kaip minėtos sintagmos santrumpą.

20      Kadangi šį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia dėl abejonių, kurių jam kilo dėl Sprendimo Strigl ir Securvita (C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147) taikymo vertinant prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas pagrindinėje byloje, panašumą, pirmiausia reikia įvertinti to sprendimo apimtį ir svarbą.

21      Pagrindinėse bylose, dėl kurių buvo priimtas Sprendimas Strigl ir Securvita (C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147), buvo nagrinėjami du žodiniai prekių ženklai: vienas sudarytas iš žymens „Multi Markets Fund mmF“, žyminčio keliose finansinėse rinkose veikiantį investicinį fondą, o kitas – iš žymens „NAI – Der Natur-Aktien-Index“, žyminčio vertybinių popierių indeksą, apimantį ekologinę veiklą vykdančių bendrovių akcijas. Kadangi tose bylose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manė, kad, vertinami atskirai, žymenys „MMF“ ir „NAI“ nėra apibūdinamieji, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą, jis paklausė Teisingumo Teismo apie tai, ar šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b ir (arba) c punktuose numatyti atsisakymo registruoti pagrindai taikomi žodiniam prekių ženklui, sudarytam iš apibūdinamosios sintagmos ir raidžių sekos, kuri pati savaime nėra apibūdinamoji, bet pakartoja kiekvieno minėtą sintagmą sudarančio žodžio pirmąsias raides, kombinacijos.

22      Todėl minėtose bylose iškeltu klausimu buvo siekiama nustatyti, ar sudėtinis prekių ženklas, kurį sudaro sintagma ir jos santrumpa, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktų nuostatas, gali būti įregistruotas, o ne įvertinti, kaip yra nagrinėjamu atveju, ar gali egzistuoti galimybė supainioti, kaip ji suprantama pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktą, iš raidžių sekos sudarytą ankstesnį prekių ženklą ir vėlesnį prekių ženklą, kurį sudaro ta pati seka ir sintagma.

23      Pirma, Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytais absoliučiais atsisakymo registruoti pagrindais ir šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytais santykiniais atsisakymo registruoti pagrindais siekiama skirtingų tikslų ir jais norima apsaugoti skirtingus interesus.

24      Kalbant apie Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies c punktą, pažymėtina, jog bendruoju interesu, kuriuo grindžiama ši nuostata, siekiama užtikrinti, kad žymenis, kuriais apibūdinamos viena arba kelios prekių ar paslaugų, kurioms juos prašoma įregistruoti kaip prekių ženklus, savybės, galėtų laisvai naudoti visi tokias prekes ar paslaugas siūlantys ūkio subjektai (Sprendimo Strigl ir Securvita, C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147, 31 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

25      Bendrojo intereso sąvoka, kuria grindžiamas minėtos direktyvos 3 straipsnio 1 dalies b punktas, neatsiejama nuo esminės prekių ženklo funkcijos – garantuoti galutiniam vartotojui ar naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmę ir taip suteikti jam galimybę neklystant atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ir paslaugų (žr. Sprendimo Eurohypo / VRDT, C‑304/06 P, EU:C:2008:261, 56 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

26      Tačiau pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalies b punktą siekiama apsaugoti ankstesnių prekių ženklų, nesuderinamų su prašomu įregistruoti žymeniu, savininkų individualius interesus ir taip užtikrinama prekių ženklo kilmės funkcija galimybės supainioti atveju (šiuo klausimu žr. Sprendimo Medion, C‑120/04, EU:C:2005:594, 24 ir 26 punktus ir juose nurodytą teismo praktiką).

27      Nors atitinkamos visuomenės suvokimas apie žymenį negali priklausyti nuo nagrinėjamo atsisakymo registruoti pagrindo, vis dėlto, kaip teisingai pažymi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tai, iš kokios perspektyvos vertinamas šis suvokimas, priklauso nuo to, ar reikia vertinti žymens apibūdinamąjį pobūdį, ar galimybę supainioti.

28      Kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 29 punkte, jeigu vertinant žymens apibūdinamąjį pobūdį daugiausia dėmesio skiriama protiniams procesams, galintiems leisti nustatyti žymens ar skirtingų jo sudedamųjų dalių ir atitinkamų prekių ir (arba) paslaugų tarpusavio ryšį, vertinant galimybę supainioti nagrinėjimas susijęs su žymens įsiminimo, atpažinimo ir prisiminimo procesais, taip pat su susiejimo mechanizmais.

29      Kita vertus, Sprendimo Strigl ir Securvita (C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147) 32 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, kad kiekviename iš žymenų, t. y. „MMF“ ir „NAI“, esančios trys didžiosios raidės apima sintagmų, prie kurių jos yra prijungtos, pirmąsias raides ir kad sintagma ir raidžių seka kiekvienu atveju skirtos viena kitą paaiškinti ir pabrėžti jų tarpusavio ryšį, nes kiekviena raidžių seka sukurta tam, kad būtų sustiprintas visuomenės turimas sintagmos suvokimas, supaprastinant sintagmos vartojimą ir palengvinant jos įsiminimą.

30      Šiuo klausimu to paties sprendimo 37 ir 38 punktuose Teisingumo Teismas nurodė, kad jeigu nagrinėjamas raidžių sekas atitinkama visuomenė suvokia kaip sintagmų, prie kurių jos prijungtos, santrumpas, minėtos sekos negali būti svarbesnės už kaip visuma vertinamo prekių ženklo visų sudedamųjų dalių sumą, ir taip yra, net jeigu jos pačios savaime gali būti laikomos turinčiomis skiriamąjį požymį. Atvirkščiai, pasak Teisingumo Teismo, tokios raidžių sekos, palyginti su sintagma, prie kurios jos prijungtos, yra tik „antraeilės“.

31      Iš Sprendimo Strigl ir Securvita (C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147) motyvų matyti, kad žymens, kurį sudaro raidžių sekos ir sintagmos derinys, negalėjimas būti įregistruotam, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju remiantis tuo, kaip atitinkama visuomenė suvokia įvairių žymens elementų tarpusavio ryšį ir visą šį žymenį.

32      Todėl minėto sprendimo 38 punkte esantis teiginys, kurį nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad raidžių seka, apimanti pirmąsias sintagmą sudarančių žodžių raides, palyginti su sintagma, yra tik antraeilė, turi būti suprantamas taip ir negali būti laikomas raidžių sekos, apimančios kiekvieno sintagmą, prie kurios ta seka yra prijungta, sudarančio žodžio pirmąsias raides, papildomo pobūdžio bendro vertinimo taisyklės išraiška.

33      Iš tiesų minėtu teiginiu Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose numatytų atsisakymo registruoti pagrindų taikymo tikslais tik nurodoma, kad nors raidžių seka savaime turi skiriamąjį požymį, ji gali būti apibūdinamojo pobūdžio, jeigu yra perimta į sudėtinį prekių ženklą, kuriame prijungta prie pagrindinio apibūdinamojo žodžių junginio, iš kurio būtų suprantama kaip santrumpa, o tai reikia nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju.

34      Iš to, kas išdėstyta, atsižvelgiant į skirtingą teisinį bylų, kuriose priimtas Sprendimas Strigl ir Securvita (C‑90/11 ir C‑91/11, EU:C:2012:147), kontekstą ir tam sprendimui priskirtiną apimtį, matyti, kad jame pateiktų išvadų negalima taikyti pagrindinėje byloje vertinant dviejų prekių ženklų, dėl kuri kilo ginčas, panašumo buvimą.

35      Antra, reikia priminti teismo praktiką, pagal kurią bendras galimybės supainioti vertinimas, kiek tai susiję su vizualiu, fonetiniu ar konceptualiu prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, panašumu, turi būti pagrįstas bendru jų sukeliamu įspūdžiu, visų pirma atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus. Vidutinio nagrinėjamų prekių ir paslaugų vartotojo prekių ženklų suvokimas turi lemiamą reikšmę atliekant bendrą minėtos galimybės supainioti vertinimą. Vidutinis vartotojas prekių ženklą paprastai suvokia kaip visumą ir nenagrinėja įvairių jo detalių (Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 21 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

36      Vertinant dviejų prekių ženklų panašumą negalima atsižvelgti tik į vieną sudėtinio prekių ženklo elementą ir jį lyginti su kitu prekių ženklu. Atvirkščiai, lyginti reikia vertinant kiekvieną iš nagrinėjamų prekių ženklų kaip visumą (Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 41 punktas ir Sprendimo Aceites del Sur-Coosur / Koipe, C‑498/07 P, EU:C:2009:503, 61 punktas).

37      Nors kuriant bendrą įspūdį, kurį sudėtinis prekių ženklas sudaro atitinkamai visuomenei, tam tikromis aplinkybėmis gali dominuoti viena ar kelios jo sudedamosios dalys, panašumą remiantis vien dominuojančiu elementu galima būtų vertinti tik tuomet, jei visos kitos prekių ženklo sudedamosios dalys būtų nežymios (Sprendimo VRDT / Shaker, C‑334/05 P, EU:C:2007:333, 41 ir 42 punktai ir Sprendimo Nestlé / VRDT, C‑193/06 P, EU:C:2007:539, 42 ir 43 punktai ir juose nurodyta teismo praktika).

38      Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas nurodė, kad, nors prekių ženklų, dėl kurių kilo ginčas, bendro elemento negalima laikyti dominuojančiu kuriant bendrą įspūdį, į jį reikia atsižvelgti vertinant šių prekių ženklų panašumą, jeigu pats šis elementas yra ankstesnis prekių ženklas ir išlaiko išskirtinę nepriklausomą poziciją sudėtiniame prekių ženkle, kurį sudaro, be kita ko, šis elementas ir kurį prašoma įregistruoti. Iš tiesų, jeigu bendras elementas išlaiko išskirtinę nepriklausomą poziciją sudėtiniame žymenyje, šio žymens sukeliamas bendras įspūdis gali leisti visuomenei manyti, kad nagrinėjamos prekės ar paslaugos yra kilusios bent jau iš ekonomiškai susijusių įmonių, ir tokiu atveju būtina pripažinti galimybės supainioti buvimą (Sprendimo Medion, C‑120/04, EU:C:2005:594, 30 ir 36 punktai ir Nutarties ecoblue / VRDT ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria, C‑23/09 P, EU:C:2010:35, 45 punktas).

39      Tačiau Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad sudėtinio žymens elementas neišsaugos tokios nepriklausomos išskirtinės pozicijos, jeigu šis elementas kartu su kitu ar kitais žymens elementais, vertinamais kaip visuma, sudarys vienetą, kurio reikšmė skirsis nuo atskirai vertinamų minėtų elementų reikšmės (Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 25 punktas).

40      Dar reikia priminti, kad, kaip savo išvados 40 punkte nurodė generalinis advokatas, net elementas, turintis tik silpną skiriamąjį požymį, iš esmės gali dominuoti kuriant sudėtinio prekių ženklo bendrą įspūdį arba užimti nepriklausomą išskirtinę poziciją šiame prekių ženkle, kaip tai suprantama pagal Sprendime Medion (C‑120/04, EU:C:2005:594) suformuotą teismo praktiką, nes, ypač atsižvelgiant į jo vietą žymenyje arba dydį, jis gali atkreipti vartotojo dėmesį ir išlikti jo atmintyje.

41      Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, remdamasis, be kita ko, vėlesnio prekių ženklo sudedamųjų dalių ir jų santykinės reikšmės atitinkamos visuomenės suvokimui analize, turės nustatyti bendrą įspūdį, kurį šis prekių ženklas sukuria šios visuomenės atmintyje, o vėliau, atsižvelgdamas į tokį bendrą įspūdį ir visus bylai svarbius veiksnius, įvertinti galimybę supainioti (Sprendimo Bimbo / VRDT, C‑591/12 P, EU:C:2014:305, 34 punktas).

42      Vis dėlto reikia pažymėti, kad vien tai, jog vėlesnį prekių ženklą sudaro žymuo su pakartota raidžių seka, kuri yra vienintelis žodinis ankstesnio prekių ženklo elementas, ir sintagma, kurią sudarančių žodžių pirmosios raidės atitinka minėtą seką, savaime negali paneigti galimybės supainioti su šiuo ankstesniu prekių ženklu buvimo.

43      Taigi, pagrindinės bylos aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, be kitų veiksnių, turės išnagrinėti, ar ryšiai, kuriuos atitinkama visuomenė gali nustatyti tarp raidžių sekos ir sintagmos, visų pirma tai, kad raidžių seka gali būti suprantama kaip sintagmos santrumpa, yra tokie, kad atitinkama visuomenė gali šią seką ankstesniame prekių ženkle suvokti ir įsiminti atskirai. Be to, jis, prireikus, turės įvertinti, ar vėlesnį prekių ženklą sudarantys elementai, vertinami kaip visuma, sudaro atskirą loginį vienetą, turintį prasmę, kuri skiriasi nuo šių elementų, vertinamų atskirai, prasmės.

44      Todėl į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2008/95 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tapačių arba panašių prekių ir paslaugų atveju gali egzistuoti galimybė, jog atitinkama visuomenė supainios ankstesnį prekių ženklą, sudarytą iš raidžių sekos, kuri turi skiriamąjį požymį ir kuri yra šio vidutinį skiriamąjį požymį turinčio prekių ženklo dominuojantis elementas, ir vėlesnį prekių ženklą, kuriame ši raidžių seka pakartojama, papildant ją apibūdinamąja sintagma, sudaryta iš žodžių, kurių pirmosios raidės atitinka minėtos sekos raides, dėl to ta visuomenė šią seką suvokia kaip minėtos sintagmos santrumpą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

45      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje, išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 4 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad tapačių arba panašių prekių ir paslaugų atveju gali egzistuoti galimybė, jog atitinkama visuomenė supainios ankstesnį prekių ženklą, sudarytą iš raidžių sekos, kuri turi skiriamąjį požymį ir kuri yra šio vidutinį skiriamąjį požymį turinčio prekių ženklo dominuojantis elementas, ir vėlesnį prekių ženklą, kuriame ši raidžių seka pakartojama, papildant ją apibūdinamąja sintagma, sudaryta iš žodžių, kurių pirmosios raidės atitinka minėtos sekos raides, dėl to ta visuomenė šią seką suvokia kaip minėtos sintagmos santrumpą.

Parašai.


* Proceso kalba: vokiečių.