Language of document : ECLI:EU:F:2015:72

EUROPOS SĄJUNGOS

TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2015 m. birželio 30 d.

Byla F‑64/13

Z

prieš

Europos Sąjungos Teisingumo Teismą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Vertinimo ataskaita – Pavėluotas vertinimo ataskaitos parengimas – Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo Z prašo, pirma, panaikinti jos vertinimo ataskaitą, parengtą už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., ir sprendimą atmesti dėl šios vertinimo ataskaitos paduotą skundą ir, antra, nurodyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui atlyginti neturtinę žalą, kurią ji teigia patyrusi.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Z padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Vertinimas – Pareigūno ir jo vadovo nesutarimas – Poveikio vadovo galėjimui vertinti suinteresuotojo asmens nuopelnus nebuvimas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 11a ir 43 straipsniai)

2.      Pareigūnai – Teisės ir pareigos – Saviraiškos laisvė – Faktų, leidžiančių preziumuoti neteisėtų veiksmų arba šiurkštaus pažeidimo egzistavimą, atskleidimas – Apie šiuos faktus pranešusio pareigūno apsauga – Apimtis

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalis)

3.      Pareigūnai – Vertinimas – Vertinimo ataskaita – Parengimas – Vertintojo ir vertinamo asmens dialogas – Tiesioginio kontakto būtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnis)

4.      Europos Sąjungos Teisingumo Teismas – Sąjungos teisėjų nepriklausomumo pareiga – Apimtis – Su institucijų vidaus administravimu susijusių pareigų vykdymas – Leistinumas

(SESV 257 straipsnio ketvirta pastraipa; Teisingumo Teismo statuto 4 straipsnio pirma pastraipa)

1.      Nors negalima atmesti galimybės, kad dėl pareigūno ir jo vadovo nesutarimų pastarasis gali susierzinti, tokia galimybė nereiškia, jog jis negalės objektyviai įvertinti suinteresuotojo pareigūno nuopelnų. Be to, net aplinkybė, kad tarnautojas padavė skundą dėl pareigūno, turinčio vertinti jo profesinius pasiekimus, vykdomo priekabiavimo, nesant kitų aplinkybių savaime neleidžia abejoti skunde nurodyto asmens nešališkumu.

(žr. 71 ir 77 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Combescot / Komisija, T‑249/04, EU:T:2007:261, 71 punktas ir nurodyta teismo praktika.

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Bogusz / Frontex, F‑5/12, EU:F:2013:75, 76 punktas ir Sprendimo BY / AESA, F‑81/11, EU:F:2013:82, 72 punktas.

2.      Pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 3 dalį pareigūnas, kuris vykdydamas savo pareigas ar užsiimdamas su tuo susijusia veikla sužino faktų, iš kurių galima daryti prielaidą, kad, galbūt, egzistuoja neteisėta veikla, ir praneša apie juos savo vadovams, neturi patirti jokių žalingų padarinių dėl institucijos veiksmų, jei veikė sąžiningai. Tačiau pagal šią nuostatą apsauga pareigūnui suteikiama ne nuo bet kokio galbūt jo nenaudai priimto sprendimo, bet tik nuo sprendimų, priimtų dėl jo pranešimo.

(žr. 74 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: Sprendimo Menghi / ENISA, F‑2/09, EU:F:2010:12, 139 punktas.

3.      Tiesioginis vertinamo asmens ir vertintojo kontaktas skatina atvirą ir detalų dialogą, leidžiantį suinteresuotiesiems asmenims, viena vertus, tiksliai įvertinti galimų nesutarimų pobūdį, priežastis ir apimtį ir, kita vertus, pasiekti geresnį tarpusavio supratimą, ypač tuo atveju, kai būtina ištaisyti sugadintą asmeninę padėtį.

(žr. 93 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: Sprendimo Ferrer de Moncada / Komisija, T‑16/03, EU:T:2004:283, 45 punktas ir Sprendimo Lo Giudice / Komisija, T‑27/05, EU:T:2007:321, 49 punktas.

4.      Teisingumo Teismo statuto 4 straipsnio pirma pastraipa siekiama užtikrinti teisėjų nepriklausomumą nuo valstybių narių ir kitų Sąjungos institucijų tiek einant pareigas, tiek nustojus jas eiti. Tačiau šia nuostata negalima grįsti draudimo vykdyti su institucijos vidaus administravimu susijusių pareigų. Iš tiesų teisėjai, vykdydami tokias pareigas, nepažeidžia savo nepriklausomumo ir leidžia užtikrinti institucijos administracinę autonomiją.

Galiausiai, priimdami sprendimą dėl Tarnautojų teismui paskirto nagrinėti ginčo, šio teismo nariai veikia kaip teisėjai ir vykdo savo pareigas visiškai nepriklausomai, kaip tai užtikrinama pagal Sutartis, visų pirma, pagal SESV 257 straipsnio ketvirtą pastraipą, ir pagal Teisingumo Teismo statutą.

(žr. 120 ir 122 punktus)