Language of document : ECLI:EU:C:2015:785

GENERALINIO ADVOKATO

MELCHIOR WATHELET IŠVADA,

pateikta 2015 m. lapkričio 26 d.(1)

Bylos C‑613/13 P, C‑609/13 P, C‑625/13 P, C‑636/13 P ir C‑644/13 P

Europos Komisija

prieš

Keramag Keramische Werke GmbH ir kt. (C613/13 P)

ir

Duravit AG ir kt.

prieš

Europos Komisiją (C609/13 P)

ir

Villeroy & Boch AG

prieš

Europos Komisiją (C625/13 P)

ir

Roca Sanitario SA

prieš

Europos Komisiją (C636/13 P)

ir

Villeroy & Boch SAS

prieš

Europos Komisiją (C644/13 P)

„Apeliacinis skundas – Karteliai – Belgijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos vonios kambario įrangos rinka – Pardavimo kainų derinimas ir keitimasis neskelbtina komercine informacija – Lygiagrečiai priimtų Bendrojo Teismo sprendimų tarpusavio nesuderinamumas – Bauda – Pažeidimo sunkumas – Nediskriminavimas“






1.        Šioje išvadoje kartu nagrinėsiu apeliacinius skundus(2), pirma, Europos Komisijos(3) pateiktą apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo Keramag Keramische Werke ir kt. / Komisija (T‑379/10 ir T‑381/10, EU:T:2013:457, toliau – Sprendimas Keramag), antra, Duravit AG, Duravit SA ir Duravit BeLux SPRL / BVBA(4) apeliacinį skundą dėl Sprendimo Duravit ir kt. / Komisija (T‑364/10, EU:T:2013:477, toliau – Sprendimas Duravit), trečia, Villeroy & Boch AG(5) ir, ketvirta, Villeroy & Boch SAS(6) apeliacinį skundą dėl Sprendimo Villeroy & Boch Austria ir kt. / Komisija (T‑373/10, T‑374/10, T‑382/10 ir T‑402/10, EU:T:2013:455, toliau – Sprendimas Villeroy & Boch Austria) ir, penkta, Roca Sanitario SA(7) apeliacinį skundą dėl Sprendimo Roca Sanitario / Komisija (T‑408/10, EU:T:2013:440, toliau – Sprendimas Roca Sanitario).

2.        Minėti sprendimai buvo susiję su 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimu C(2010) 4185 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir [EEE] susitarimo 53 straipsnį(8) (byla COMP/39092 – vonios kambarių įranga, toliau – ginčijamas sprendimas).

3.        Ginčijamu sprendimu Komisija skyrė iš viso daugiau kaip 622 mln. EUR baudų 17 vonios kambario įrangos gamintojų už jų dalyvavimą darant vieną tęstinį konkurencijos teisės pažeidimą vonios kambario įrangos sektoriuje. Komisijos teigimu, minėtos įmonės reguliariai, įvairiais laikotarpiais nuo 1992 m. spalio 16 d. iki 2004 m. lapkričio 9 d. dalyvavo antikonkurenciniuose susitikimuose šiose teritorijose: Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Nyderlanduose. Komisija padarė išvadą, kad minėtų įmonių vykdytas metinių kainų dydžių ir kitų kainodaros aspektų derinimas, taip pat neskelbtinos komercinės informacijos atskleidimas ir keitimasis ja tarp minėtų įmonių reiškė kartelį. Komisijos teigimu, šis pažeidimas buvo susijęs su santechninės armatūros prekėmis, dušo uždangomis ir jų detalėmis, taip pat keramikos prekėmis (toliau – trys prekių pogrupiai).

4.        Dėl įvairių Bendrojo Teismo sprendimų, susijusių su ginčijamu sprendimu, Teisingumo Teisme buvo pareikšta ne mažiau kaip keturiolika apeliacinių skundų(9).

5.        Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo prašymą ir, kaip nurodyta šios išvados 1 punkte, joje bus nagrinėjami tik du pagrindai, sudarantys penkių iš šių keturiolikos apeliacinių skundų esmę. Šiais dviem pagrindais kvestionuojami, pirma, prieštaringi vertinimai, pateikti kai kuriuose Bendrojo Teismo sprendimuose(10), ir, antra, Bendrojo Teismo tinkamas pasinaudojimas savo neribota jurisdikcija(11). Atsižvelgiant į tai, aišku, kad ši išvada gali padėti Teisingumo Teismui išnagrinėti kitus apeliacinius skundus, kuriuose keliami analogiški klausimai.

I –    Ginčų aplinkybės ir ginčijamas sprendimas

6.        Ginčų aplinkybės apibūdintos Sprendimo Keramag 1–26 punktuose, Sprendimo Duravit 1–25 punktuose, Sprendimo Villeroy & Boch Austria 1–19 punktuose ir Sprendimo Roca Sanitario 1–28 punktuose. Jas galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.

7.        Ginčijamame sprendime Komisija pripažino, kad vonios kambario įrangos sektoriuje buvo padarytas SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

8.        2004 m. liepos 15 d. Masco Corp. ir jos dukterinės bendrovės, viena iš kurių yra Hansgrohe AG, gaminanti santechninę armatūrą, ir Hüppe GmbH, gaminanti dušo uždangas, pranešė Komisijai apie kartelį vonios kambario įrangos rinkoje ir paprašė atleisti jas nuo baudų(12), o neatleidus nuo baudų, sumažinti jų dydį. 2005 m. kovo 2 d. Komisija priėmė sąlyginį sprendimą atleisti Masco Corp. nuo baudų.

9.        2004 m. lapkričio 9 ir 10 d. Komisija atliko iš anksto nenumatytus patikrinimus kelių bendrovių ir nacionalinių profesinių asociacijų, veikiančių vonios kambario įrangos sektoriuje, patalpose. 2005 m. lapkričio 15 d.–2006 m. gegužės 16 d. ji paprašė daugumos šių bendrovių ir asociacijų pateikti informacijos. 2004 m. lapkričio 15 d.–2006 m. sausio 20 d. kelios įmonės paprašė atleisti nuo baudų arba sumažinti jų dydį.

10.      2007 m. kovo 26 d. Komisija priėmė pranešimą apie kaltinimus (toliau – pranešimas apie kaltinimus), jis buvo pateiktas kelioms įmonėms, įskaitant apeliantes.

11.      2007 m. lapkričio 12–14 d. įvyko apklausa, joje dalyvavo minėtos apeliantės.

12.      2009 m. liepos 9 d. Komisija įvairioms bendrovėms, tarp jų ir kai kurioms šios bylos apeliantėms, išsiuntė raštą su išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir atkreipė jų dėmesį į tam tikrus įrodymus, kuriais numato remtis priimdama galutinį sprendimą. 2009 m. birželio 19 d.–2010 m. kovo 8 d. Komisija paprašė kelių bendrovių pateikti papildomos informacijos.

13.      2010 m. birželio 23 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą.

14.      Kad nustatytų kiekvienai įmonei skirtą baudą, Komisija rėmėsi Pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gairėmis (OL C 210, 2006, p. 2, toliau – 2006 m. gairės). Ji nustatė bazinį baudos dydį, patikslinusi, kad ši kiekvienai įmonei apskaičiuota remiantis pardavimais kiekvienoje valstybėje narėje, padauginus iš tiek metų, kiek buvo dalyvaujama darant kiekvienoje valstybėje narėje dėl atitinkamo prekių pogrupio konstatuotą pažeidimą, taigi atsižvelgta į tai, kad kai kurios įmonės vykdė veiklą tik kai kuriose valstybėse narėse arba su vienu (arba dviem) iš trijų prekių pogrupių.

A –    „Keramag ir kt.“ bauda

15.      Už pažeidimo sunkumą Komisija nustatė 15 % koeficientą, atsižvelgdama į keturis kriterijus – bendras rinkos dalis, pažeidimo pobūdį, geografinę aprėptį ir įgyvendinimą.

16.      Be dauginimo koeficiento už pažeidimo trukmę, Komisija, siekdama atgrasyti nagrinėjamas įmones nuo dalyvavimo slaptuose susitarimuose, kurie yra ginčijamo sprendimo dalykas, nusprendė padidinti bazinį baudos dydį 15 %.

17.      Nustačiusi bazinį baudos dydį Komisija patikrino, ar yra sunkinančių arba lengvinančių aplinkybių, galinčių pateisinti bazinio baudos dydžio patikslinimą. Ji nenustatė jokios sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės ir, pritaikiusi 10 % viršutinę ribą, nustatė 57 690 000 EUR baudą, kurią skyrė Keramag Keramiche Werke ir kt. (toliau – Keramag ir kt. (ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 7 dalis).

B –    „Duravit ir kt.“ bauda

18.      Už pažeidimo sunkumą Komisija nustatė 15 % koeficientą, atsižvelgdama į keturis kriterijus, t. y. rinkos dalis bendrai, pažeidimo pobūdį, geografinę aprėptį ir įgyvendinimą. Be koeficiento už pažeidimo trukmę, siekdama atgrasyti nagrinėjamas įmones nuo dalyvavimo slaptuose susitarimuose, kurie yra ginčijamo sprendimo dalykas, Komisija nusprendė padidinti bazinį baudos dydį 15 %.

19.      Nustačiusi bazinį baudos dydį Komisija nenustatė jokių sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių ir, pritaikiusi 10 % viršutinę ribą, nustatė 29 266 325 EUR baudą, kurią skyrė Duravit ir kt. (ginčijamo sprendimo 2 straipsnis).

C –    „Villeroy & Boch AG“ ir „Villeroy & Boch France“ baudos

20.      Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalyje Komisija nubaudė Villeroy & Boch AG už dalyvavimą darant vieną tęstinį pažeidimą nuo 1994 m. rugsėjo 28 d. iki 2004 m. lapkričio 9 d. ir jos dukterines bendroves Villeroy & Boch Austria GmbH (toliau – Villeroy & Boch Austria), Villeroy & Boch Belgium ir Villeroy & Boch SAS (toliau – Villeroy & Boch France) už dalyvavimą darant tą patį pažeidimą nuo 1994 m. spalio 12 d. bent iki 2004 m. lapkričio 9 d.

21.      Ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 8 dalyje Komisija skyrė baudas, pirma, Villeroy & Boch – 54 436 347 EUR, antra, solidariai Villeroy & Boch ir Villeroy & Boch Austria – 6 083 604 EUR, trečia, solidariai Villeroy & Boch ir Villeroy & Boch Belgium – 2 942 608 EUR ir, ketvirta, solidariai Villeroy & Boch ir Villeroy & Boch France – 8 068 441 EUR. Taigi Villeroy & Boch AG iš viso skirta 71 531 000 EUR bauda.

D –    „Roca Sanitario“ bauda

22.      Ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 3 dalyje Komisija konstatavo, kad Roca Sanitario ir dvi nagrinėjamos jos dukterinės bendrovės pažeidė SESV 101 straipsnio 1 dalį, Prancūzijoje ir Austrijoje dalyvaudamos tęstiniame susitarime arba derindamos veiksmus vonios kambario įrangos sektoriuje.

23.      Pagal ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 4 dalį Komisija skyrė Roca Sanitario 17 700 000 EUR baudą solidariai su Laufen Austria ir 6 700 000 EUR baudą solidariai su Roca France. Be to, ji Laufen Austria atskirai skyrė 14 300 000 EUR baudą už dalyvavimą darant pažeidimą iki Roca Sanitario įsigijo Laufen grupę.

II – Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiami sprendimai

A –    „Keramag ir kt.“

24.      2010 m. rugsėjo 8 d. Keramag ir kt. pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo (bylos T‑379/10 ir T‑381/10). Byloje T‑379/10 buvo pateikti septyni, o byloje T‑381/10 – devyni ieškinio pagrindai.

25.      Bendrasis Teismas byloje T‑381/10 atmetė daugumą Keramag ir kt. pagrindų, tačiau pritarė trečiojo pagrindo pirmai ir trečiai dalims(13). Pripažinęs, jog Komisija klaidingai nusprendė, pirma, kad bendrovės Allia SAS ir PCT dalyvavo darant pažeidimą, ir, antra, kad bendrovė Pozzi Ginori dalyvavo darant pažeidimą nuo 1996 m. kovo 10 d. iki 2001 m. rugsėjo 14 d., nors jos dalyvavimas darant pažeidimą buvo pakankamai teisiškai įrodytas tik nuo 1996 m. gegužės 14 d. iki 2001 m. kovo 9 d., Bendrasis Teismas panaikino atitinkamą ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 6 punkto dalį.

26.      Dėl baudų sumažinimo pažymėtina, kad Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Keramag ir kt. pateiktam trečiajam pagrindui buvo pritarta iš dalies, panaikino ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 7 dalį, „kiek visa <…> paskirta bauda viršija 50 580 701 EUR“ (rezoliucinės dalies 2 punktas), t. y. sumažino baudą 7 109 299 EUR.

B –    „Duravit ir kt.“

27.      2010 m. rugsėjo 2 d. Duravit ir kt. pareiškė ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo ir pateikė devynis pagrindus. Pirmi šeši pagrindai buvo susiję su ginčijamo sprendimo panaikinimu, atitinkamai pirmasis pagrindas – su SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimo įrodinėjimo reikalavimų pažeidimu, antrasis – pirma, su Duravit ir kt. teisės į gynybą pažeidimu ir, antra, vertinimo klaida dėl tariamo Duravit ir kt. dalyvavimo įvairias prekes vonios kambario įrangos sektoriuje apėmusiame kartelyje, trečia, vertinimo klaida dėl tariamo Duravit ir kt. dalyvavimo pažeidžiant konkurencijos taisykles keramikos prekių sektoriuje Vokietijoje, ketvirta, vertinimo klaida dėl tariamo Duravit ir kt. dalyvavimo susitarime dėl kainų Belgijoje ir Prancūzijoje, penkta, vertinimo klaida dėl nagrinėjamos veiklos laikymo vienu tęstiniu pažeidimu ir, šešta, teisės būti išklausytam pažeidimu dėl administracinės procedūros trukmės nuo Duravit ir kt. apklausos iki ginčijamo sprendimo priėmimo.

28.      Septintasis pagrindas buvo susijęs su 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų ir 2006 m. gairių neteisėtumu, pateikiant du neteisėtumu grindžiamus prieštaravimus.

29.      Aštuntasis ir devintasis pagrindai buvo susiję su baudos sumažinimu, kaip aštuntąjį pagrindą nurodant, kad, nustatant bazinį baudos dydį, nebuvo atsižvelgta į tai, kad Duravit ir kt. atžvilgiu konstatuotas pažeidimas buvo lengvesnis nei kitų dalyvių, o kaip devintąjį pagrindą nurodant neproporcingą galutinės paskirtos baudos pobūdį, pritaikius 10 % viršutinę ribą.

30.      Sprendimo Duravit 339 punkte Bendrasis Teismas nutarė, jog Komisija padarė vertinimo klaidą, pripažinusi, kad Duravit ir kt. dalyvavo darant konstatuotą pažeidimą Italijos, Austrijos ir Nyderlandų teritorijoje. Todėl sprendimo 352–357 punktuose Bendrasis Teismas iš dalies pritarė reikalavimams, visų pirma pateiktiems dėl ginčijamo sprendimo dalies panaikinimo.

31.      Kalbant apie subsidiariai pateiktus reikalavimus, susijusius su Duravit ir kt. skirtos baudos sumažinimu, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas Sprendimo Duravit 376 ir 384 punktuose, pirma, atmetė kaip nepagrįstus pagrindus, kuriais Duravit ir kt. teigė, kad taikant bazinio baudos dydžio apskaičiavimo metodą nebuvo laikomasi vienodo požiūrio ir bausmių individualumo principų, kad galutinė joms skirta bauda buvo neproporcinga ir neatitiko lygybės principo.

32.      Antra, Sprendimo Duravit 385 ir 386 punktuose Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad, remdamasis savo neribota jurisdikcija, jis neturi pagrindo sumažinti Duravit ir kt. skirtos 29 266 325 EUR baudos ir kad ši suma yra tinkama sankcija, atsižvelgiant į nagrinėjamo pažeidimo trukmę ir sunkumą.

C –    „Villeroy & Boch AG“

33.      2010 m. rugsėjo 8 d. Villeroy & Boch AG pareiškė Bendrajame Teisme ieškinį dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, kiek jis susijęs su šia bendrove, arba subsidiariai prašė sumažinti jai skirtų baudų dydį (byla T‑374/10).

34.      Ji teigė, kad Komisija klaidingai kvalifikavo pažeidimą kaip vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą, ir subsidiariai – kad šitaip ji pažeidė pareigą nurodyti motyvus, pakankamai tiksliai neapibrėždama nagrinėjamų rinkų. Villeroy & Boch AG taip pat teigė, kad, kiek tai susiję su trimis prekių pogrupiais, Vokietijoje ji nepadarė jokio pažeidimo.

35.      Villeroy & Boch AG taip pat teigė, kad jos nebuvo galima laikyti atsakinga už vienos iš dukterinių bendrovių Ucosan BV antikonkurencinį elgesį, nes ši bendrovė rinkoje elgėsi savarankiškai. Šiuo klausimu ji pažymi, kad Ucosan BV valdytojui ir steigėjui pagal sutartį buvo numatyta galutinė atsakomybė už veiklą ir kad jis vienintelis buvo atsakingas už rinkodarą ir pardavimą.

36.      Villeroy & Boch AG teigimu, Komisija klaidingai nusprendė, kad ši bendrovė dalyvavo kartelyje Austrijos rinkoje. Iš tiesų, kaip patronuojančioji bendrovė, ji negalėjo būti laikoma atsakinga už Villeroy & Boch Austria padarytą pažeidimą, nes Europos teismų praktika, susijusi su patronuojančiajai bendrovei visiškai priklausančios dukterinės bendrovės antikonkurencinio elgesio priskyrimu jai, prieštarauja, be kita ko, pažeidimų ir bausmių teisėtumo ir nekaltumo prezumpcijos principams. Be to, Villeroy & Boch AG nurodė, kad nebuvo pateikta pažeidimo Austrijoje įrodymų.

37.      Galiausiai Villeroy & Boch AG nesutiko, kad pažeidimas buvo padarytas Prancūzijoje, Belgijoje ir Italijoje, taip pat ginčijo solidarų baudų pobūdį.

38.      Bendrojo Teismo teigimu, Komisija neįrodė, kad Villeroy & Boch AG dalyvavo darant minėtą vieną pažeidimą iki 1994 m. spalio 12 d. (žr. Sprendimo Villeroy & Boch Austria 321 punktą). Vis dėlto ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies panaikinimas atsižvelgiant į šią išvadą nesukelia jokių padarinių Villeroy & Boch AG ginčijamo sprendimo 2 straipsnio 8 dalyje skirtos baudos dydžio apskaičiavimui. Iš tiesų, Bendrojo Teismo teigimu, apskaičiuodama šią baudą Komisija bet kuriuo atveju atsižvelgė į Villeroy & Boch AG dalyvavimą darant pažeidimą tik nuo 1994 m. spalio 12 d.

D –    „Villeroy & Boch France“

39.      2010 m. rugsėjo 8 d. Villeroy & Boch France pareiškė ieškinį Bendrajame Teisme, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su šia bendrove, arba subsidiariai sumažinti jai skirtų baudų sumą (byla T‑382/10). Bendrasis Teismas atmetė visą Villeroy & Boch France ieškinį.

E –    „Roca Sanitario“

40.      2010 m. rugsėjo 8 d. Roca Sanitario pareiškė Bendrajame Teisme ieškinį, kuriuo prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, kiek jis susijęs su šia bendrove, arba subsidiariai sumažinti jai skirtų baudų dydį.

41.      Savo reikalavimams, susijusiems šio sprendimo panaikinimu iš dalies, pagrįsti Roca Sanitario iš esmės pateikė šešis pagrindus. Pirmasis, antrasis ir penktasis pagrindai buvo susiję su atsakomybės už dukterinių bendrovių antikonkurencinį elgesįpriskyrimu Roca Sanitario. Konkrečiai penktasis pagrindas buvo susijęs su laikotarpio, per kurį Laufen Austria galėjo būti atsakinga už Laufen Austria veiksmus, nustatymu. Trečiasis pagrindas susijęs su teisės į gynybą pažeidimu. Ketvirtasis pagrindas buvo susijęs su Roca Sanitario ir Laufen Austria solidariai skirtos baudos apskaičiavimu. Šeštasis pagrindas buvo susijęs su vienodo požiūrio principo pažeidimu nustatant bazinį baudos dydį.

42.      Be to, Roca Sanitario savo reikalavimams pagrįsti pateikė du argumentus, subsidiariai susijusius su baudų dydžio sumažinimu. Pirmasis argumentas buvo susijęs su tuo, kad pažeidimas, už kurį ji laikyta atsakinga, buvo lengvesnis nei kitų kartelio dalyvių padarytas pažeidimas. Antruoju argumentu Roca Sanitario prašė sumažinti baudą, kurią Bendrasis Teismas prireikus skirtų jos dukterinėms bendrovėms priimdamas sprendimą dėl lygiagrečiai jos pareikštų ieškinių.

43.      Kadangi sprendimu dėl Roca France ieškinio Bendrasis Teismas sumažino šiai bendrovei ir Roca Sanitario solidariai skirtą baudą dėl to, kad Komisija padarė klaidą vertindama Roca France pateiktus įrodymus, susijusius su prašymu atleisti ją nuo baudos arba ją sumažinti, jis pritarė Roca Sanitario pateiktam antrajam argumentui, kuriuo ši siekė pagrįsti savo subsidiarius reikalavimus. Taip Bendrasis Teismas sumažino Roca Sanitario ir Roca France solidariai skirtą baudą 6 %, t. y. 402 000 EUR. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

III – Dėl apeliacinių skundų

44.      Visos šalys buvo išklausytos 2015 m. rugsėjo 10 d. posėdyje.

A –    Byla „Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt.“

1.      Dėl apeliacinio skundo: tik pirmojo pagrindo antra, trečia ir penkta dalys

a)      Pirmojo pagrindo antra dalis (Bendrasis Teismas nenagrinėjo Roca France pateikto prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti)

i)      Glausta šalių argumentų santrauka

45.      Komisija teigia, jog Bendrasis Teismas, klaidingai konstatavęs, kad American Standard Inc. (toliau – Ideal Standard) pareiškimas, kurį ji padarė pateikdama prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, turėjo būti patvirtintas kitais įrodymais, nepagrįstai neišnagrinėjo Roca France pareiškimo, pateikto kartu su prašymu atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, ir, kadangi Bendrasis Teismas išnagrinėjo šį pareiškimą kituose tą pačią dieną tų pačių teisėjų dėl to paties kartelio paskelbtuose sprendimuose, jis nemotyvuotai nesuteikė Ideal Standard pareiškimui jokios įrodomosios galios ir padarė tai tiesiog pateikdamas nuorodą į ginčijamo sprendimo ištrauką, kurioje buvo apibendrintas Roca France atsakymas į pranešimą apie kaltinimus.

46.      Keramag ir kt. apskritai teigia priešingai, t. y. kad: i) Komisija neteisingai suprato teisminės kontrolės pobūdį, manydama, kad Bendrasis Teismas negali skirtingose bylose prieiti prie skirtingų išvadų, jeigu yra pateikti skirtingi argumentai ir įrodymai; ii) Komisija rėmėsi nepriimtinais įrodymais, kurie nebuvo pridėti prie jų bylos medžiagos, tad jais nebuvo galima remtis prieš šias bendroves; iii) Komisija iškreipė byloje esančius įrodymus, teigdama, kad sprendimai lygiagrečiose bylose yra susiję su tais pačiais įrodymais, nors įrodymai, kuriais remiasi Komisija, nebuvo pridėti prie nagrinėjamos bylos medžiagos; ir iv) prašydama Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą remiantis kitose bylose pateiktais įrodymais Komisija iš tikrųjų prašo Teisingumo Teismo pažeisti Keramag ir kt. teisę į gynybą.

47.      Tuomet, kiek tai konkrečiai susiję su antra pagrindo dalimi, Keramag ir kt. tvirtina, kad Bendrasis Teismas neturėjo nagrinėti Roca France pareiškimo, padaryto per atleidimo nuo baudos ar jos sumažinimo procedūrą, nes Komisija nepridėjo šio įrodymo prie bylos medžiagos. Kalbant apie Roca France atsakymą į pranešimą apie kaltinimus, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nesuklydo rėmęsis atitinkamomis ginčijamo sprendimo ištraukomis. Galiausiai šioje byloje įrodymai nebuvo iškreipti, nes tai buvo skirtingi įrodymai, kurie skirtingose bylose nagrinėti skirtingai.

ii)    Vertinimas

48.      Pirmiausia, kaip ir Komisija, pažymiu, kad Sprendimas Keramag iš esmės prieštarauja kitiems trims tą pačią dieną ir tų pačių teisėjų dėl tų pačių faktinių aplinkybių ir įrodymų priimtiems teismo sprendimams dėl to paties Komisijos sprendimo.

49.      Nors Sprendime Keramag Bendrasis Teismas nenagrinėjo Roca France pareiškimo, kurį ji pridėjo prie prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, ir nesuteikė jam jokios įrodomosios galios Ideal Standard pareiškimui patvirtinti, sprendimuose Villeroy & Boch Austria, Duravit ir Roca jis nusprendė kitaip:

–        iš tiesų Sprendime Villeroy & Boch Austria Bendrasis Teismas nusprendė, kad antikonkurencinės diskusijos, vykusios per 2004 m. vasario 25 d. Association française des industries de céramique sanitaire (toliau – AFICS) susitikimą, buvo pakankamai teisiškai įrodytos. Šiuo atžvilgiu jis rėmėsi dviem Ideal Standard ir Roca France pateiktais prašymais atleisti nuo baudos arba ją sumažinti, kurie vienas kitą patvirtina, ir taikė savo praktiką, pagal kurią prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti gali patvirtinti kitas prašymas atleisti nuo baudos arba ją sumažinti(14),

–        Sprendime Duravit Bendrasis Teismas padarė tokią pat išvadą ir

–        Sprendime Roca Bendrasis Teismas sumažino Roca France baudą 6 %, nes ši bendrovė suteikė didelę papildomąją vertę, įrodžiusi, kad 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikime vyko antikonkurencinės diskusijos, t. y. už tą pačią pažeidimo dalį kaip ir nagrinėjamoji šioje apeliacinėje byloje(15).

50.      Pirmiausia išanalizuosiu abu Komisijos argumentus.

–       Pirmasis argumentas: Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Roca France pareiškimą, kurį ji pridėjo prie prašymo atleisti nuo baudos arba ją sumažinti

Teismų praktikos apžvalga

51.      Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, jog savo apeliaciniame skunde apeliantas gali teigti, kad Bendrasis Teismas nesilaikė teisės normų ir bendrųjų principų, susijusių su įrodinėjimo pareiga, arba įrodinėjimo srityje taikomų procedūrinių taisyklių(16).

52.      Be to, Bendrojo Teismo sprendimas turi būti pakankamai motyvuotas, kad Teisingumo Teismas galėtų jį patikrinti(17).

53.      Taip pat „klausimas, ar Bendrojo Teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi arba nepakankami, yra teisės klausimas ir gali būti keliamas paduodant apeliacinį skundą“(18).

54.      Nagrinėjant apeliacinį skundą priimtinu pripažįstamas ir pagrindas dėl neišsamaus faktinių aplinkybių nagrinėjimo(19), be to, teisės klausimu laikomas klausimas, ar Bendrasis Teismas klaidingai aiškino skundžiamą aktą ir nustatė tai, ko jame nėra, arba neteisingai jį citavo. Šiuo atveju Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, minėto akto motyvus pakeisdamas savo motyvais(20).

55.      Pavyzdžiui, Sprendime Aalborg Portland ir kt. / Komisija (C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 381–385 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad „Bendrasis Teismas, apskaičiuodamas Ciments français skirtas baudas, neatsižvelgė į šios bendrovės dukterinių bendrovių Ispanijoje ir Graikijoje apyvartą, nes buvo įrodyta, kad Ciments français jų dar nekontroliavo tuo metu, kai buvo pripažinta kalta dėl pažeidimą sudarančio elgesio. Be to, Bendrasis Teismas pripažino, kad 1990 m. Ciments français nutraukė visą ginčijamą elgesį. <…> Tačiau iš paties Sprendimo Ciment matyti, kad Ciments français ėmė kontroliuoti CCB 1990 m., t. y. tais pačiais metais, kai pradėjo kontroliuoti savo dukterines bendroves Ispanijoje ir Graikijoje. <…> todėl Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią klaidą, kurią galima aptikti skaitant tokį dokumentą kaip Sprendimas „Ciment“, dėl kurio nuo pat pradžių buvo diskutuojama daugiausia“ (išskirta mano).

56.      Be to, Sprendime PKK ir KNK / Taryba (C‑229/05 P, EU:C:2007:32, 37–54 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad „iš to išplaukia, jog skundžiamos nutarties 35 punkte padaryta išvada, kad, „remiantis prie ieškinio pridėtais (Osman) Ocalan parodymais, PKK suvažiavimas paskelbė jos likvidaciją“, yra netiksli ir prieštarauja Osman Ocalan pareiškimo tekstui, kuriuo paremta ši išvada. <…> Be to, skundžiamos nutarties 37 punkte nuoroda, jog „neįrodę (Osman) Ocalan teisės atstovauti PKK, ieškovai, atvirkščiai, teigia, kad pastaroji „nebeegzistuoja“, neatitinka Pirmosios instancijos teismo turimų įrodymų. Taigi skundžiamos nutarties 35 ir 37 punkte pateikiamas faktų pripažinimas yra netikslus ir iškraipo Pirmosios instancijos teismo turimus įrodymus. Iš to matyti, kad ketvirtasis apeliacinio skundo pagrindas yra pagrįstas“ (Išskirta mano).

57.      Be to, Sprendime Industrias Químicas del Vallés / Komisija (C‑326/05 P, EU:C:2007:443, 60–69 punktai) Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog „reikia pripažinti, kad skundžiamo sprendimo 94 ir 104 punkte konstatuotos faktinės aplinkybės, kuriomis remiantis Komisija niekada nepakeitė savo pozicijos dėl ieškovės būtinybės pateikti „visą medžiagą“, patvirtinančią jos prašymą įregistruoti Metalaxil, yra neteisingos ir iškreipia Bendrajam Teismui pateiktus įrodymus“.

58.      Galiausiai, kaip pažymėjo generalinis advokatas G. Mischo(21), „pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš principo apeliaciniame skunde negalima ginčyti Bendrojo Teismo konstatuotos faktinės aplinkybės. Tačiau šio principo išimtis taikoma tuo atveju, jeigu ši faktinė aplinkybė buvo konstatuota padarius akivaizdžią vertinimo klaidą. Taip visų pirma yra tuomet, kai Bendrojo Teismo konstatuotą faktinę aplinkybę paneigia bylos medžiaga“ (išskirta mano).

Analizė

59.      Mano nuomone, analizę reikia pradėti išsamiai cituojant Sprendimo Keramag 112–121 punktus, nes juose Bendrasis Teismas pateikė išvadas, susijusias su pažeidimu, padarytu pasitelkus AFICS.

„112.            Šiuo klausimu reikia pažymėti, jog iš [ginčijamo] sprendimo 1223 konstatuojamojoje dalyje pateiktos D lentelės aišku, kad Komisija nurodė faktinį PCT ir Allia dalyvavimą darant ginčijamą pažeidimą Prancūzijos rinkoje aštuonis mėnesius, kurie atitiko laikotarpį nuo 2004 m. vasario 25 d. iki lapkričio 9 d., remdamasi jų dalyvavimu 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikime.

113.      Be to, iš [ginčijamo] sprendimo 556 ir 590 konstatuojamųjų dalių matyti, jog Komisijos išvada, kad per 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimą keramikos gaminių gamintojai derino minimalias savo žemiausios kategorijos prekių kainas, yra grindžiama keturiais įrodymais, t. y. pirma, Duravit atsakymu į pranešimą apie kaltinimus ([ginčijamo] sprendimo 584 konstatuojamoji dalis), antra, Ideal Standard prašymu pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo ([ginčijamo] sprendimo 583 konstatuojamoji dalis), trečia, Ideal Standard lentele, kurią ji pateikė savo prašymo pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo priede ([ginčijamo] sprendimo 588 konstatuojamoji dalis), ir, ketvirta, Roca prašymu pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo ([ginčijamo] sprendimo 556 konstatuojamoji dalis).

114.      Taigi šiuos įvairius įrodymus reikia nagrinėti atsižvelgiant į šios išvados 95–108 punktuose nurodytą teismų praktiką, visų pirma siekiant patikrinti jų įrodomąją galią.

115.      Pirma, kalbant apie Duravit pareiškimą atsakant į pranešimą apie kaltinimus, patvirtinantį, kad 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikime buvo aptariamos minimalios kainos, reikia pažymėti, kad, kaip Komisija patvirtino atsakydama į Bendrojo Teismo per posėdį užduotą klausimą, šis pareiškimas nebuvo pateiktas ieškovėms per administracinę procedūrą. Be to, reikia pripažinti, kad apie šį pareiškimą nebuvo užsiminta 2009 m. birželio 9 d. ieškovėms išsiųstame laiške, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės.

116.      Tačiau pagal teismų praktiką, jeigu dokumentas nebuvo pateiktas atitinkamai įmonei, nors Komisija juo rėmėsi, šiame dokumente esanti informacija negali būti naudojama per procedūrą (šiuo klausimu žr. Sprendimo <…> AKZO / Komisija, C‑62/86, [EU:C:1991:286], 21 punktą). Iš to darytina išvada, kad šio dokumento negalima laikyti galiojančiu įrodymu, susijusiu su šia procedūra (šiuo klausimu žr. Sprendimo <…> AEGTelefunken / Komisija, 107/82, [EU:C:1983:293], 27 punktas). Todėl Duravit [ir kt.] pareiškimo negalima laikyti įrodymu, kuriuo būtų galima remtis prieš apeliantes.

117.      Antra, kalbant apie Ideal Standard pareiškimus pateikiant prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, reikia priminti, kad pagal šios išvados 105 punkte nurodytą teismų praktiką kaltinamos įmonės pareiškimas dėl jos dalyvavimo kartelyje, kurio tikrumas ginčijamas daugelio kitų kaltinamų įmonių, negali būti laikomas pakankamu tų kitų įmonių padaryto pažeidimo įrodymu, jeigu jis nėra pagrįstas kitais įrodymais.

118.      Tačiau šioje byloje iš [ginčijamo] sprendimo matyti, kad Ideal Standard pareiškimai, susiję su 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimu, buvo ginčijami. Taigi [ginčijamo] sprendimo 585 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad Villeroy & Boch ir Allia manė, kad minimalių kainų derinimas, visų pirma per minėtą susitikimą, nebuvo įrodytas. Todėl reikia manyti, kad pačių Ideal Standard pareiškimų negalima laikyti pakankamu per šį susitikimą vykusių diskusijų antikonkurencinio pobūdžio įrodymu.

119.      Trečia, kalbant apie lentelę, kurią Ideal Standard pridėjo prie savo prašymo pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, Bendrasis Teismas pažymi, kad ją sudaro keturi stulpeliai, atitinkamai pavadinti „mini“, „maxi“, „IS“ ir „Porcher“, suprantant, kad raidės IS reiškia Ideal Standard, o Porcher yra įregistruotas kaip Ideal Standard priklausantis prekių ženklas. Tačiau reikia pripažinti, kad ši lentelė yra be datos ir joje nėra jokios informacijos, kuri galėtų būti susieta su 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimu ar antikonkurencinėmis diskusijomis. Visų pirma lentelėje nenurodyti nei konkurentų vardai, nei minimalios ar maksimalios kainos, kurias turėtų taikyti šie konkurentai. Tad negalima pagrįstai teigti, kaip tai atsiliepime į ieškinį daro Komisija, kad ši lentelė yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis kainų nustatymą minėtame susitikime, kaip Ideal Standard tai apibūdino savo pareiškimuose, pateikdama prašymą pagal minėtą pranešimą.

120.      Ketvirta, kalbant apie Roca France prašymą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo, reikia pažymėti, kad pati Komisija [ginčijamo] sprendimo 586 konstatuojamojoje dalyje nurodo, kad, nors Roca France šiame prašyme bendrai patvirtina keitimąsi informacija apie minimalias kainas AFICS 2002–2004 m., AFICS tvirtina, visų pirma kiek tai susiję su 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimu, kad Ideal Standard pateikto minimalių kainų derinimo per tą susitikimą apibūdinimo nepatvirtino kitos įmonės, pateikusios prašymą pagal minėtą pranešimą. Taigi reikia pripažinti, kad Komisija negali remtis Roca France pareiškimais, padarytais pateikiant prašymą pagal minėtą pranešimą, kad įrodytų, kad per minėtą susitikimą buvo derinamos kainos, nesant šiuos pareiškimus patvirtinančių įrodymų.

121.      Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus samprotavimus, apeliantės pagrįstai priekaištauja Komisijai padarius išvadą dėl Allia ir PCT dalyvavimo antikonkurenciniuose veiksmuose per 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimą. Taigi trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia pripažinti pagrįsta.“

60.      Sprendimo Keramag rezoliucinės dalies 1 punkte Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kiek Komisija jame padarė išvadą, kad Allia SAS ir PCT dalyvavo darant pažeidimą, susijusį su karteliu Prancūzijos rinkoje, nuo 2004 m. vasario 25 d. iki 2004 m. lapkričio 9 d. Nors rezoliucinės dalies 2 punkte Allia SAS ir PCT aiškiai nepaminėtos, bauda sumažinta siekiant atsižvelgti į Sprendimo Keramag326 punktą(22).

61.      Šioje išvadoje jau minėti Sprendimo Keramag punktai aiškiai neatskleidžia priežasčių, dėl kurių Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Roca France pareiškimą, pridėtą prie jos prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

62.      Manau (kaip ir Komisija), jog Bendrasis Teismas tikriausiai manė, kad pakanka nurodyti ginčijamo sprendimo 586 punktą, kuriame apibendrintas Roca France atsakymas į pranešimą apie kaltinimus(23), norint neatsižvelgti į Roca France pareiškimą, pridėtą prie jos prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

63.      Tačiau šis Roca France atsakymas į pranešimą apie kaltinimus nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos. Taigi reikia atsakyti į klausimą, ar Bendrasis Teismas galėjo panaikinti ginčijamo sprendimo dalį remdamasis prie bylos medžiagos nepridėtu dokumentu.

64.      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką „Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nei konstatuoti faktų, nei iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi tiems faktams pagrįsti. Kadangi šie įrodymai buvo gauti teisėtai, laikytasi bendrųjų teisės principų ir įrodinėjimo pareigai bei įrodymams vertinti taikomų procedūrinių taisyklių, tik Bendrasis Teismas turi teisę vertinti jam pateiktų įrodymų įrodomąją galią.“(24). Vadinasi, „jei šie įrodymai nėra iškraipomi, toks vertinimas nėra teisės klausimas, kurį tikrina Teisingumo Teismas“(25).

65.      Be to, pagal teismų praktiką „[Sąjungos] teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vadovaudamasis Procedūros reglamento nuostatomis dėl tyrimo priemonių, turi nuspręsti, ar reikia pateikti tam tikrą dokumentą. Kalbant apie Bendrąjį Teismą, [pagal] jo Procedūros reglamentą prašymas pateikti dokumentus yra viena iš tyrimo priemonių, kurias Bendrasis Teismas gali taikyti bet kuriuo proceso etapu“(26).

66.      Pagal nusistovėjusią teismo praktiką(27) „tik Bendrasis Teismas sprendžia, ar būtina papildyti apie jo nagrinėjamas bylas turimą informaciją. Procesinių dokumentų įrodomoji galia priklauso nuo jo atlikto nepriklausomo faktinių aplinkybių vertinimo, kurio Teisingumo Teismas netikrina apeliaciniame procese, išskyrus Bendrojo Teismo [Bendrajam Teismui] pateiktų įrodymų iškraipymo atvejus ar kai iš bylos medžiagos matyti, kad šio teismo išvados iš esmės netikslios“ (išskirta mano).

67.      Be to, kaip buvo ne kartą priminta teismų praktikoje, „Bendrajam Teismui pateiktų įrodymų vertinimas, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, kurį Teisingumo Teismas gali tikrinti nagrinėdamas apeliacinį skundą“(28), be to, „Teisingumo Teismas neturi kompetencijos nei konstatuoti faktų, nei iš principo nagrinėti įrodymų, kuriais Bendrasis Teismas rėmėsi tiems faktams pagrįsti. Iš tikrųjų, kadangi šie įrodymai buvo gauti teisėtai, laikytasi bendrųjų teisės principų ir proceso taisyklių, taikomų įrodinėjimo pareigai ir įrodymo administravimo srityje, tik Bendrasis Teismas sprendžia dėl jam pateiktų įrodymų vertės. Taigi šis įvertinimas pats savaime, išskyrus šių įrodymų iškraipymo atvejus, nėra teisės klausimas, todėl nepatenka į apeliacinio skundo pagrindu atliekamos Teisingumo Teismo kontrolės taikymo sritį“(29).

68.      Todėl Teisingumo Teismo kompetencija tikrinti Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes taikoma tik tais atvejais, „kai šie konstatavimai iš esmės neatitinka bylos medžiagos dokumentų, kai iškraipomi įrodymai, taip pat kai atliekamas šių įrodymų teisinis vertinimas ir kai reikia išsiaiškinti, ar buvo laikytasi įrodinėjimo pareigai ir įrodymams pateikti taikomų taisyklių“(30).

69.      Galiausiai pateikiant Teisingumo Teismo atliekamos kontrolės pavyzdį šiomis aplinkybėmis, remiantis Sprendimu Activision Blizzard Germany / Komisija (C‑260/09 P, EU:C:2011:62, 57 punktas), „Teisingumo Teismo kontrolė, atlikta vertinant šį pagrindą, susijusį su [toje byloje nagrinėtų] faksimilinių pranešimų iškraipymu, apsiriboja patikrinimu, ar Pirmosios instancijos teismas, tų faksimilių pagrindu pripažindamas, kad CD-Contact Data dalyvavo neteisėtame susitarime riboti lygiagrečiąją prekybą apskritai, akivaizdžiai neviršijo šių faksimilių protingo vertinimo ribų. Šioje byloje Teisingumo Teismas turi ne vertinti savarankiškai, ar Komisija įrodė tokį dalyvavimą ir taip įvykdė įrodinėjimo pareigą, kuri jai tenka norint įrodyti, jog buvo pažeistos konkurencijos teisės taisyklės, o nustatyti, ar Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jog iš tikrųjų taip ir buvo, minėtus faksimilinius pranešimus skaitė ir aiškino akivaizdžiai priešingai jų formuluotei, o šiuo atveju taip nėra“ (išskirta mano).

70.      Galima naudingai sugretinti šią bylą ir Sprendimą Ufex ir kt. / Komisija (C‑199/97 P, EU:C:1999:116). Jame Teisingumo Teismas nusprendė: „kadangi ieškovai aiškiai prašė Bendrojo Teismo įpareigoti pateikti minėtą laišką, jis padarė teisės klaidą taikydamas piktnaudžiavimo įgaliojimais sąvoką, nes, nepasivarginęs išnagrinėti šio laiško, nusprendė, kad jis nėra pakankamas įrodymas“ (109 punktas); kad „reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas negalėjo atmesti ieškovų prašymo įpareigoti pateikti dokumentą, kuris buvo akivaizdžiai reikšmingas ginčui išspręsti, motyvuodamas tuo, kad šis dokumentas nebuvo pateiktas į bylos medžiagą ir kad nė viena aplinkybė neleido patvirtinti jo buvimo“ (110 punktas); ir kad „reikia pripažinti, kad iš [toje byloje] skundžiamo sprendimo 113 punkto matyti, kad ieškovai nurodė laiško, kurį jie prašė pateikti, autorių, adresatą ir datą. Esant tokiai informacijai Bendrasis Teismas negalėjo tiesiog atmesti šalių teiginių, motyvuodamas nepakankamu įrodymu, nors tai jis, patenkindamas ieškovų prašymą įpareigoti pateikti dokumentus, turėjo išsklaidyti abejones, kurių galėjo kilti dėl šių teiginių teisingumo, ar paaiškinti priežastis, dėl kurių toks dokumentas bet kuriuo atveju ir, nepaisant jo turinio, negalėjo būti reikšmingas ginčui išspręsti“ (111 punktas).

71.      Mano nuomone, pirmesniuose punktuose cituota teismo praktika negali reikšti, kad Bendrasis Teismas gali remtis dokumente esančiais pareiškimais, apibendrintais kitame dokumente, kad panaikintų sprendimą, jeigu jis neturėjo ir nenagrinėjo tų pareiškimų, t. y. Roca France atsakymo į pranešimą apie kaltinimus.

72.      Be to, minėto atsakymo nebuvo bylos medžiagoje ir jis nebuvo pateiktas apeliantėms pirmojoje instancijoje(31).

73.      Taigi Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, „pirma, kad pagal rungimosi principą, kuris yra teisės į gynybą dalis ir kurio laikymąsi turi užtikrinti Sąjungos teismai, bendrai reikalaujama, kad bylos šalys turėtų teisę susipažinti su teisme pateiktais įrodymais ir pastabomis ir juos ginčyti(32), ir, antra, jeigu teismas savo sprendimus grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir dokumentais, su kuriais šalys ar viena iš jų negalėjo susipažinti ir dėl kurių negalėjo pareikšti savo pozicijos, tai pažeidžia pagrindinį teisės principą“(33).

74.      Iš tiesų „tam, kad būtų įvykdyti reikalavimai, susiję su teise į teisingą bylos nagrinėjimą, svarbu, jog šalys žinotų tiek faktines, tiek teisines bylos aplinkybes, nuo kurių priklauso proceso baigtis, ir galėtų pagal rungimosi principą dėl jų pareikšti savo poziciją“(34).

75.      Teisė į gynybą yra viena pagrindinių teisių, priskiriamų prie bendrųjų teisės principų, kurių laikymąsi užtikrina Teisingumo Teismas(35). Paisant teisės į gynybą per Komisijoje vykstančią procedūrą dėl baudos skyrimo įmonei už konkurencijos taisyklių pažeidimą reikalaujama, kad įmonei, dėl kurios pradėtas tyrimas, per administracinę procedūrą būtų suteikta galimybė veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl Komisijos nurodytų faktų ir aplinkybių tikrumo bei tinkamumo, taip pat dėl teiginiui dėl pažeidimo buvimo pagrįsti Komisijos panaudotų dokumentų(36). Šios teisės numatytos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose.

76.      Taigi dėl to, kad Bendrasis Teismas Sprendimo Keramag 120 punkte savo išvadas grindė ginčijamame sprendime apibendrintais Roca France argumentais, pateiktais jos atsakyme į pranešimą apie kaltinimus, neišnagrinėjęs jų tiesiogiai ir atsižvelgdamas į šios bendrovės pareiškimą, pridėtą prie prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, pažeidžiamas teisės į gynybą paisymo principas ir pareiga nurodyti motyvus. Be to, kaip pažymėjo Komisija, jeigu Roca France nebūtų padėjusi Komisijai, kaip Bendrasis Teismas pripažino Sprendimo Keramag 120 punkte, šiai įmonei nebūtų buvę galima Sprendime Roca Sanitario pritaikyti baudos sumažinimo.

77.      Priešingai Bendrojo Teismo nuomonei (kuria remiantis reikėtų pakoreguoti Roca France pareikštas pozicijas), manau, kad Roca France siekė kuo labiau sumažinti Ideal Standard pareiškimų įrodomąją galią, kad padidintų savo pačios pareiškimų papildomą vertę.

78.      Šitokios pozicijos šioje byloje laikausi ne tik aš ir Komisija. Ji taip pat atitinka Bendrojo Teismo išvadas sprendime Roca; be to, toje byloje Bendrasis Teismas išnagrinėjo patį Roca France atsakymą į pranešimą apie kaltinimus, nes šis dokumentas neabejotinai buvo pridėtas prie bylos medžiagos (o šioje byloje taip nėra), ir šios įmonės pareiškimus, padarytus pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

79.      Taip turi būti aiškinama dar ir todėl, kad reikia suteikti daugiau reikšmės sprendimui, priimtam byloje, kurioje nagrinėjami dokumentai, sudarantys bylos medžiagos dalį, buvo išnagrinėti, nei sprendimui, priimtam byloje, kurioje Bendrasis Teismas neišnagrinėjo šių dokumentų arba jie nebuvo pridėti prie bylos medžiagos.

80.      Tačiau jeigu atidžiau išanalizuotume Sprendimą Roca, taptų aišku, jog Bendrasis Teismas jame laikėsi nuomonės, kad Ideal Standard pateiktų įrodymų nepakako pažeidimui patvirtinti, o Roca France suteikė „didelę papildomąją vertę“ savo pareiškimais, padarytais pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (197–202 punktai). Paskesniuose punktuose (203 ir paskesniuose) Bendrasis Teismas nagrinėjo, ar Roca France pareiškimas, pateiktas su prašymu atleisti nuo baudos ar ją panaikinti, neatitinka jos atsakymo į pranešimą apie kaltinimus, ir 210 punkte nusprendė, kad „[ginčijamo] sprendimo 586 punkte nurodyta informacija, kurią Komisija išplėtojo savo procesiniuose dokumentuose, neleidžia daryti išvados, kad ieškovė diskreditavo savo pačios pateiktą informaciją. Iš tiesų, viena vertus, remiantis tiek [ginčijamu] sprendimu, tiek Komisijos procesiniais dokumentais darytina išvada, kad ieškovė patvirtino, jog būtent 2004 m. per susitikimą AFICS buvo diskutuojama apie žemiausios rūšies sanitarinės keramikos minimalias kainas, ir tai neneigiama. Antra vertus, ieškovė iš tikrųjų sukėlė abejonių dėl Ideal Standard parodymų apie 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimą ir dėl dokumento, kurį ši pateikė parodymams pagrįsti, papildomosios vertės. Vis dėl to reikia pažymėti, kad taip ieškovė tik pateikė Komisijai argumentus, kuriais atkreipė dėmesį, jog Ideal Standard pateikti duomenys buvo nepakankami 2004 m. Prancūzijoje darytam su sanitarine keramika susijusiam pažeidimui įrodyti, kad informacija, kurią pati pateikė prašyme sumažinti baudą, buvo reikalinga Komisijai, kad ši galėtų įrodyti tą pažeidimą, todėl ta informacija turi didelę papildomąją vertę“.

81.      Taigi Sprendime Keramag ir Sprendime Roca France pateiktos išvados, susijusios su Roca pareiškimais, akivaizdžiai prieštarauja vienos kitoms.

82.      Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai panaikino ginčijamo sprendimo dalį remdamasis prie bylos medžiagos nepridėtu dokumentu, kuriuo remdamasis lygiagrečiai nagrinėtoje byloje, prie kurios medžiagos šis dokumentas buvo pridėtas ir išsamiai aptartas, jis, be kita ko, padarė kitokias išvadas.

83.      Telieka nustatyti, ar Bendrasis Teismas Sprendimo Keramag 120 punkte klaidingai nusprendė, jog „todėl reikia pripažinti, kad Komisija, nesant tai patvirtinančių įrodymų, negalėjo remtis Roca France pareiškimais, pateiktais kartu su prašymu pagal pranešimą [dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo], siekdama įrodyti, kad per minėtą susitikimą buvo derinamos minimalios kainos“.

84.      Visų pirma, nepaisant žodžio „todėl“, prisipažįstu, kad neįžvelgiu ryšio tarp ginčijamo sprendimo 586 konstatuojamojoje dalyje padarytos nuorodos ir Komisijos negalėjimo remtis Roca France pareiškimais, pridėtais prie jos prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

85.      Tuomet Sprendimo Roca 197 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „be [Roca France] pateiktos informacijos ir remdamasi tik Ideal Standard pateiktame prašyme sumažinti baudą išdėstyta informacija Komisija nebūtų galėjusi įrodyti 2004 m. Prancūzijoje daryto su sanitarine keramika susijusio pažeidimo“ (išskirta mano).

86.      Be to, sprendimuose Duravit (324 punktas) ir Villeroy & Boch Austria (289 ir 290 punktai) Bendrasis Teismas aiškiai paminėjo Roca France pareiškimą, pateiktą kartu su prašymu atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, kaip įrodymą, leidžiantį jam padaryti išvadą, kad pažeidimas, susijęs su keramikos prekėmis Prancūzijoje, yra įrodytas. Bendrasis Teismas abiejuose minėtuose sprendimuose laikėsi nuomonės, kad Ideal Standard ir Roca France patvirtino viena kitos pareiškimus(37).

87.      Iš tiesų patvirtinimo samprata nebūtinai yra susijusi su tuo atveju, kai tas pats įrodymas pateikiamas du ar tris kartus. Veikiau tai yra dvi ar trys skirtingos „dėlionės“ dalys, kurios tinka ir taip atskleidžia visą vaizdą.

88.      Taigi nekelia nuostabos tai, kad Bendrasis Teismas sprendimuose Villeroy & Boch Austria, Duravit ir Roca nusprendė, kad pareiškimą, padarytą pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, galėjo patvirtinti kitas pareiškimas. Tačiau Sprendime Keramag Bendrasis Teismas net nenagrinėjo nei Roca France pareiškimo įrodomosios galios, nei kiek jis patvirtina Ideal Standard pareiškimą, o tiesiog padarė nuorodą į Roca France apibendrinto atsakymo į pranešimą apie kaltinimus frazę (nors šis dokumentas nebuvo pridėtas prie bylos medžiagos).

89.      Remdamasis tuo, kas nurodyta pirma, darau dvi išvadas.

90.      Pirma, manau (kaip ir Komisija), kad Bendrojo Teismo sprendimas yra nemotyvuotas dėl to, kad, pirma, neišnagrinėta Roca France pareiškimo įrodomoji galia, juo labiau kad sprendimuose Villeroy & Boch Austria, Duravit ir Roca jis yra lemiamas įrodymas, ir dėl to, kad, antra, užuot atlikęs analizę, jis tiesiog be konteksto paminėjo Roca France atsakymo į pranešimą apie kaltinimus santrauką (pateiktą ginčijamame sprendime) (kuri, be to, Sprendime Roca buvo išaiškinta kitaip).

91.      Mano nuomone, Bendrasis Teismas negalėjo nemotyvuotai remtis teismų praktika, pagal kurią jam leidžiama nenagrinėti nereikšmingų įrodymų reikšmės(38), nes trijuose lygiagrečiai priimtuose sprendimuose Bendrasis Teismas, manė, kad šis įrodymas yra reikšmingas.

92.      Antra, sutinku su Komisija, kad Bendrojo Teismo teiginys Sprendimo Keramag 120 punkte, kad pareiškimas, padarytas pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, negali patvirtinti kito pareiškimo, taip pat yra teisiškai klaidingas, tačiau Bendrasis Teismas trijose lygiagrečiai nagrinėtose bylose pagrįstai manė, kad pareiškimą, padarytą pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, gali patvirtinti kitas pareiškimas, ir padarė išvadą, kad Ideal Standard ir Roca France pareiškimai patvirtina vienas kitą (bent kiek jie susiję su „žemiausios kategorijos“ prekėmis).

–       Antrasis argumentas: Sprendimo Keramag ir sprendimų Villeroy & Boch Austria, Duravit ir Roca prieštaringi motyvai

Teismų praktikos apžvalga

93.      Pagal teismų praktiką(39) „Bendrojo Teismo pareiga nurodyti savo sprendimų motyvus iš principo negali būti išplėsta tiek, kad jis būtų įpareigotas pagrįsti byloje priimtą sprendimą atsižvelgdamas į kitoje byloje, kurią jis išnagrinėjo, priimtą sprendimą, net jeigu jis susijęs su tuo pačiu (ginčijamu) sprendimu. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas taip pat jau yra nusprendęs, kad jei sprendimo adresatas ketina pareikšti ieškinį dėl panaikinimo, Sąjungos teismas sprendžia tik dėl su juo susijusių sprendimo dalių. Tačiau su kitais adresatais susijusios dalys, kurios nebuvo apskųstos, nėra ginčo, kurį turi išspręsti Sąjungos teismas, dalykas“ (išskirta mano).

94.      Be to, pagal teismų praktiką(40) „Teisingumo Teismo atliekama kontrolė siekiant įvertinti pagrindą, susijusį su įrodymų iškraipymu, apima tik patikrinimą, ar Bendrasis Teismas, remdamasis šiuo įrodymu, kad konstatuotų dalyvavimą kartelyje, akivaizdžiai neperžengė jo pagrįsto vertinimo ribų. Taigi Teisingumo Teismas turi ne vertinti savarankiškai, ar Komisija įrodė tokį dalyvavimą ir taip įvykdė įrodinėjimo pareigą, kuri jai tenka norint įrodyti, jog buvo pažeistos konkurencijos teisės taisyklės, o nustatyti, ar Bendrasis Teismas, pripažindamas jog iš tikrųjų taip ir buvo, įrodymą aiškino akivaizdžiai priešingai jo formuluotei“ (išskirta mano).

Analizė

95.      Laikausi nuomonės, kad Bendrasis Teismas „akivaizdžiai peržengė [įrodymo] pagrįsto vertinimo ribas“, vertindamas jį visiškai kitaip lygiagrečiose bylose, susijusiose su tuo pačiu pažeidimu ir tuo pačiu sprendimu.

96.      Be to, pažymiu, kad, Teisingumo Teismo teigimu, „iš principo“ „Bendrojo Teismo pareiga nurodyti savo sprendimų motyvus <…> negali būti išplėsta tiek, kad jis būtų įpareigotas pagrįsti byloje priimtą sprendimą atsižvelgdamas į kitoje byloje, kurią jis išnagrinėjo, priimtą sprendimą, net jeigu jis susijęs su tuo pačiu (ginčijamu) sprendimu“, o tai reiškia, kad gali būti išimtinių atvejų, kai teismų praktika dėl prieštaringų motyvų, apskritai taikoma motyvams, išdėstytiems viename ir tame pačiame teismo sprendime, taip pat turi būti taikoma prieštaringiems motyvams, išdėstytiems lygiagrečiai priimtuose teismo sprendimuose. Manau, kad taip yra šios bylos atveju.

97.      Iš tiesų šioje išvadoje nagrinėjami apeliaciniai skundai yra susiję su labai neįprastu atveju. Komisija konstatavo vieną, tęstinį ir sudėtinį pažeidimą(41), apėmusį kelias valstybes nares ir tris prekių grupes (keramikos prekes, dušo uždangas ir santechninę armatūrą). Tačiau keturiuose sprendimuose dėl to paties ginčijamo sprendimo tų pačių konstatuojamųjų dalių Bendrasis Teismas padarė dvi absoliučiai skirtingas išvadas. Trijuose sprendimuose (sprendimai Villeroy & Boch Austria, Duravit ir Roca) AFICS pažeidimas, kaip nurodė Bendrasis Teismas, buvo aiškus, nors Sprendime Keramag jis manė priešingai, remdamasis tuo pačiu įrodymu, pripažintu trijuose pirmuose sprendimuose ir atmestu ketvirtame sprendime, niekaip nemotyvuojant šio skirtumo.

98.      Dėl to esu linkęs daryti išvadą, kad Roca France atsakymo aiškinimas ir nuoroda į šios bendrovės atsakymą į pranešimą apie kaltinimus Sprendime Keramag iškreipia byloje esančius įrodymus.

99.      Ši teisės klaida padaryta greta kitų teisės klaidų, kurios turėjo lemiamą reikšmę bylos baigčiai (Bendrasis Teismas nemotyvavo, kodėl nenagrinėjo Roca France prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, panaikino ginčijamą sprendimą remdamasis bylos medžiagoje nesamu dokumentu ir nusprendė, kad pareiškimas, padarytas pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, negali patvirtinti kito pareiškimo).

100. Taigi reikia pritarti Komisijos pateikto pirmojo pagrindo antrai daliai.

b)      Pirmojo pagrindo trečia dalis (Bendrasis Teismas, neišnagrinėjęs prie Ideal Standard prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti pridėtoslentelės paaiškinimų, klaidingai nusprendė, kad ši lentelė savaime turi įrodyti antikonkurencinių sutarčių buvimą)

101. Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas, pažeisdamas nusistovėjusią teismų praktiką, pernelyg siaurai aiškino įrodymų patvirtinimo reikalavimą, kiek tai susiję su minėta lentele dėl 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimo.

102. Keramag ir kt. savo ruožtu mano, kad Bendrasis Teismas teisingai išnagrinėjo šią lentelę ir kad Komisija nepateikė paaiškinimų, kurie galėtų patvirtinti išvadą, kad 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimo tikslas buvo antikonkurencinės diskusijos.

103. Iš karto norėčiau pažymėti, kad Bendrasis Teismas atsisakė laikyti šią lentelę rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu kainų nustatymą per minėtą 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimą, kaip Ideal Standard jį apibūdino savo pareiškimuose, pridėtuose prie prašymo atleisti nuo baudos ar ją sumažinti (žr. Sprendimo Keramag 119 punktą), nes ji yra „be datos“, „joje nėra jokios informacijos, kuri galėtų būti susieta su 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimu ar antikonkurencinėmis diskusijomis“ ir „nenurodyti nei konkurentų vardai, nei minimalios ar maksimalios kainos, kurias turėtų taikyti šie konkurentai“.

104. Sprendime Salzgitter Mannesmann / Komisija (C‑411/04 P, EU:C:2007:54, 47 punktas) Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo poziciją, kurios jis laikėsi apskųstame sprendime, t. y. „kad anoniminis įrodymas, pavyzdžiui, dokumentas „Pasidalijimo raktas“, negali vienas įrodyti Bendrijos konkurencijos teisės pažeidimo“ ir kad „galima teigti, kad šie įrodymai vienas kitą patvirtina“.

105. Iš tiesų patvirtinamieji įrodymai gali būti tokie, kurie patys vieni neįrodo pažeidimo, tačiau gali padėti patvirtinti kitus įrodymus, pavyzdžiui, prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti.

106. Tame pačiame Sprendime Salzgitter Mannesmann / Komisija (C‑411/04 P, EU:C:2007:54, 44–50 punktai) Teisingumo Teismas nusprendė, kad net dokumento anonimiškos kilmės nepakanka, kad jis visiškai netektų įrodomosios galios, jeigu galima pakankamai tiksliai nustatyti jo kilmę, galimą sudarymo datą ir turinį(42). Be to, net nesant dokumente parašo, turi būti atsižvelgta į įmonės, kurios darbuotojas parengė šį dokumentą, paaiškinimus(43).

107. Šiuo atveju Bendrasis Teismas neatkreipė dėmesio į Ideal Standard paaiškinimus dėl minėtos lentelės parengimo aplinkybių, jos autoriaus, datos ir kt., nors lentelę sudarė įvykių liudininkas, glaudžiai siejamas su šiais įvykiais, ir visi šie veiksniai iš principo patvirtina lentelės patikimumą(44).

108. Taigi manau (kaip ir Komisija), kad nustatydamas nepagrįstus ir pernelyg griežtus įrodymų, vertinamų atskirai, ir, bet kuriuo atveju, jų bendro vertinimo reikalavimus, Bendrasis Teismas paneigė bet kokią esamos teismų praktikos, susijusios su tuo, kad šie įrodymai gali patvirtinti vieni kitus, prasmę.

109. Todėl laikausi nuomonės, jog reikalaudamas, kad minėta lentelė pati savaime įrodytų pažeidimo buvimą, ir neatsižvelgdamas į kitus įrodymus ir papildomus paaiškinimus (pateiktus Ideal Standard prašyme atleisti nuo baudos ar ją sumažinti) Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti.

110. Šią išvadą patvirtina tai, kad įvertinus tą patį įrodymą lygiagrečiai išnagrinėtoje byloje Duravit buvo prieita prie visiškai kitokios išvados, t. y. kad ši lentelė turi įrodomąją galią. Taigi, jeigu Bendrasis Teismas būtų išnagrinėjęs aptariamus paaiškinimus, kaip jis teisingai padarė Sprendime Duravit, šios bylos baigtis būtų buvusi kitokia.

111. Remiantis tuo darytina išvada, kad reikia pritarti Komisijos pirmojo pagrindo trečiajai daliai.

c)      Penkta dalis (Bendrasis Teismas neatliko bendro vertinimo)

112. Komisija teigia, kad neišnagrinėjęs kelių įrodymų (būtent mėnesio lentelių, kuriose buvo pateikti konfidencialūs pardavimų duomenys, arba Laligné pareiškimo) ir taikydamas pernelyg griežtus įrodinėjimo reikalavimus, kiek tai susiję su įrodymais, kuriuos jis faktiškai išnagrinėjo, Bendrasis Teismas neįvertino šių įrodymų bendrai, kaip reikalaujama pagal nusistovėjusią teismų praktiką.

113. Keramag ir kt. pažymi, kad jos rėmėsi Laligné pareiškimu siekdamos įrodyti Ideal Standard prašymų atleisti nuo baudos ar ją sumažinti nenuoseklumą ir kad tas pareiškimas bet kuriuo atveju neturėjo reikšmės ginčijamam sprendimui. Jos tvirtina, kad kai kurių įrodymų neišnagrinėjimas, visų pirma tų įrodymų, kurie neturi reikšmės, nereiškia, kad Bendrasis Teismas neatliko bendro vertinimo.

114. Mano nuomone, Bendrasis Teismas tikrai neišnagrinėjo, ar apie antikonkurencinio elgesio buvimą buvo galima spręsti iš įvairių sutapimų ir požymių, kurie, vertinami bendrai, gali būti pažeidimo įrodymas(45).

115. Neišnagrinėjęs kelių svarbių įrodymų ir Sprendimo Keramag 119 punkte reikalaudamas, kad lentelė, susijusi su antikonkurenciniu susitikimu, kuria remtasi kaip patvirtinamuoju įrodymu, būtų su data ir joje būtų nurodyti konkurentų pavadinimai, taip pat minimalios ir maksimalios kainos, Bendrasis Teismas iš tiesų reikalavo, kad ši lentelė savaime būtų įrodymas, kurio pakaktų pažeidimui įrodyti.

116. Tačiau Teisingumo Teismas labai aiškiai pripažino, kad įvairūs kartelio įrodymai paprastai būna fragmentiški ir pavieniai.

117. Teisingumo Teismas yra priminęs: „kad būtų konstatuotas EB 81 straipsnio 1 dalies pažeidimas, reikia, jog Komisija pateiktų rimtų, tikslių ir nuoseklių įrodymų <…>. Tačiau ne kiekvienas Komisijos pateiktas įrodymas būtinai turi atitikti šiuos kriterijus kiekvieno pažeidimo epizodo atveju. Pakanka, kad šį reikalavimą atitiktų visi bendrai vertinami požymiai, kuriais remiasi ši institucija <…>. Todėl net jeigu nė vienas iš įvairių nagrinėjamo pažeidimo epizodų, vertinamas atskirai, nėra pagal EB 81 straipsnio 1 dalį draudžiamas susitarimas ar veiksmas <…>, tokia išvada neužkerta kelio tam, kad minėti epizodai, vertinami kartu, būtų pripažinti tokiu susitarimu ar tokiais veiksmais <…>. <…> kadangi draudimas dalyvauti vykdant antikonkurencinius veiksmus ir sudarant antikonkurencinius susitarimus bei sankcijos, kurios gali būti skirtos pažeidėjams, visuotinai žinomi, įprasta, jog šiuos veiksmus ir susitarimus apimanti veikla vykdoma paslapčia, susitikimai vyksta slaptai (dažniausiai trečiosiose šalyse) ir parengiama kuo mažiau su tuo susijusių dokumentų. Net jeigu Komisija ir randa dokumentų, aiškiai rodančių neteisėtą ryšį tarp ūkio subjektų, pavyzdžiui, susitikimų protokolų, jie paprastai yra tik fragmentiški bei pavieniai, todėl tam tikras aplinkybes dažnai reikia nustatyti naudojant dedukcijos metodą. Daugeliu atvejų tai, ar egzistuoja antikonkurencinių veiksmų ar susitarimų, turi būti nustatoma remiantis tam tikrais sutapimais ir nuorodomis, kurie, nagrinėja[mi] kartu ir nesant kito logiško paaiškinimo, gali būti konkurencijos taisyklių pažeidimo įrodymas“(46).

118. Minėtos klaidos poveikį bylos baigčiai patvirtina tai, kad trijuose lygiagrečiai priimtuose sprendimuose Bendrasis Teismas nusprendė kitaip.

119. Neišnagrinėjęs, ar įrodymai, vertinami bendrai, galėjo vieni kitus patvirtinti(47), Bendrasis Teismas pažeidė pareigą motyvuoti.

120. Remiantis tuo darytina išvada, kad dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių pritarta pirmojo pagrindo trečiai daliai, šio pagrindo penktai daliai taip pat reikėtų pritarti.

121. Todėl Teisingumo Teismui siūlau panaikinti Sprendimą Keramag(48).

d)      Padariniai, atsirasiantys Teisingumo Teismui panaikinus Sprendimą Keramag

122. Pirma nurodytos aplinkybės įrodė, kad įrodymų, kuriais remtasi Sprendime Keramag, buvo gana nedaug, tačiau kadangi Teisingumo Teismas turėjo galimybę išnagrinėti kelis kitus Bendrojo Teismo sprendimus, kuriuose šie įrodymai išnagrinėti išsamiai, manau, kad pagal proceso ekonomiškumo principą Teisingumo Teismas turėtų pats priimti sprendimą dėl Keramag ir kt. pirmojoje instancijoje pareikšto ieškinio dėl panaikinimo.

123. Keramag ir kt. savo ieškinyje iš esmės teigė, kad Komisijos išvada ginčijamo sprendimo 556 ir 590 konstatuojamosiose dalyse, jog Allia ir PCT per 2004 m. vasario 25 d. vykusį AFICS susitikimą derino minimalias žemiausios kategorijos prekių kainas, buvo grindžiama įrodymais, kurie yra arba nepriimtini, arba nepatikimi, nepatvirtinti ir nepakankami.

124. Tačiau, kaip jau tapo aišku, kitaip nei Sprendime Keramag, kuriame Bendrasis Teismas, analizuodamas AFICS susitikimo įvykius, padarė kelias teisės klaidas, Sprendime Villeroy & Boch Austria (286 punktas) jis teisingai nusprendė, kad „minėto sprendimo 556 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė turinti įrodymus, leidžiančius įrodyti AFICS narių dalyvavimą kainų derinimo diskusijose tik nuo 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimo. [Ginčijamo] sprendimo 572 konstatuojamojoje dalyje Komisija paminėjo, kad, Ideal Standard teigimu, minėto susitikimo dalyviai sutarė, kad jų minimalios kainos yra per mažos ir kad reikia jas pakelti, visų pirma 3 % padidinant katalogų kainas. [Ginčijamo] sprendimo 573 konstatuojamojoje dalyje Komisija patikslino, kad šią informaciją patvirtino Roca [France]. To paties sprendimo 574 konstatuojamojoje dalyje Komisija pripažino, kad po šio susitikimo dalyviai keitėsi konfidencialia informacija apie kainas ir pardavimus“.

125. Pirma, Bendrasis Teismas minėto sprendimo 287 punkte nusprendė, kad „Villeroy & Boch ir Villeroy & Boch France argumentą, kad Komisija nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių Villeroy & Boch France dalyvavimą trijuose AFICS susitikimuose 2004 m. (žr. [ginčijamo] sprendimo 11 priedą), reikia atmesti kaip nepagrįstą. Iš tiesų, kaip matyti iš [ginčijamo] sprendimo 572 ir 573 konstatuojamųjų dalių, Komisija, siekdama įrodyti Villeroy & Boch France dalyvavimą minėtuose susitikimuose, rėmėsi Ideal Standard ir Roca [France] pareiškimais“.

126. Antra, remiantis to paties sprendimo 288 punktu, „kaip nepagrįstus reikia atmesti Villeroy & Boch ir Villeroy & Boch France argumentus, kad Komisija pakankamai teisiškai neįrodė neteisėtų diskusijų per 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimą, nes ji rėmėsi a posteriori padarytais žodiniais pareiškimais, kurie buvo neapibrėžti ir prieštaringi, be to, Komisija tai pripažino [ginčijamame] sprendime“.

127. Tuomet to sprendimo 289 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad „iš tiesų, nors iš teismų praktikos darytina išvada, kad asmens, kuriam bauda buvo visiškai arba iš dalies sumažinta, pareiškimas, kurį ginčija kita šalis, turi būti patvirtintas(49), niekas nedraudžia jo patvirtinti kitos kartelyje dalyvavusios įmonės parodymais, nors bauda buvo sumažinta ir jai. Šis patvirtinimas taip pat patvirtintų diskusijų dėl minimalių kainų, kurios buvo paminėtos 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikimo protokole, turinį“.

128. Be to, to paties sprendimo 290 punkte, išanalizavęs Roca [France] ir Ideal Standard pareiškimus (ir nusprendęs, kad Roca [France] pareiškimas yra labiau neapibrėžtas ir sąlyginis nei Ideal Standard pareiškimas), Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad „tai vis dėlto neleidžia suabejoti išvada, kad Roca [France] parodymai iš esmės patvirtina nagrinėjamų neteisėtų diskusijų laikotarpį, vietą, dalyvius ir dalyką, kaip iš tiesų ir buvo paminėta darbotvarkėje. Šiomis aplinkybėmis reikia pripažinti, kad Ideal Standard, pareiškimas, kurį patvirtina Roca [France] pareiškimas, teisiškai pakankamai įrodo, jog vyko nagrinėjamos neteisėtos diskusijas“.

129. To sprendimo 293 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad „nors Komisija [ginčijamame] sprendime nesiremia [Duravit pareiškimais, padarytais pateikiant prašymą sumažinti baudą pagal 2002 m. pranešimą dėl bendradarbiavimo], vis dėlto, priešingai Villeroy & Boch ir Villeroy & Boch France teiginiams, Duravit taip pat patvirtino Ideal Standard pareiškimą dėl neteisėtų diskusijų, kurios „tikriausiai“ vyko 2004 m. vasario 25 d., turinio“.

130. Galiausiai 295 punkte Bendrasis Teismas patvirtino, kad „Ideal Standard ir Roca [France] pareiškimų pakanka SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimui <…> dėl dalyvavimo 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikime konstatuoti“.

131. Taigi nagrinėjant šį apeliacinį skundą tai, kas nurodyta pirma, mutatis mutandis taikoma Keramag ir kt. atveju ir to pakanka atmesti Keramag ir kt. ieškinį dėl panaikinimo, kiek jis susijęs su įvykiais AFICS viduje, kaip Bendrasis Teismas tai padarė sprendimuose Villeroy & Boch Austria ir Duravit.

2.      Dėl priešpriešinio apeliacinio skundo (dėl antrojo pagrindo)

132. Antrasis priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindas iš esmės susijęs su dviem aspektais: pirma, įtariamu faktų iškraipymu ir, antra, įtariamu nesuderinamumu su Sprendimu Wabco Europe ir kt. / Komisija (T‑380/10, EU:T:2013:449, dar vadinamu „Sprendimas Ideal Standard“, toliau – Sprendimas Wabco).

a)      Iškraipytos faktinės aplinkybės?

133. Keramag ir kt. subsidiariai nurodo, kad Sprendimo Keramag 289 punkte padaryta išvada, kad pranešime apie kaltinimus buvo pakankamai informacijos, leidusios Keramag ir kt. „tiksliai sužinoti apie Pozzi Ginori inkriminuojamą elgesį“, akivaizdžiai iškraipė pranešimo apie kaltinimus turinį ir dėl to galėjo būti paduotas apeliacinis skundas.

134. Jų teigimu, kadangi pranešimo apie kaltinimus 277 punkte buvo tiesiog nurodyta, kad Pozzi Ginori dalyvavo kai kuriuose susitikimuose, per kuriuos vyko „antikonkurenciniai veiksmai“, tačiau pranešime apie kaltinimus nebuvo nurodytas šių veiksmų pobūdis, Bendrasis Teismas negalėjo laikyti jo pakankamai tiksliu. Sprendimo Keramag 289 punkte padaryta išvada („pranešimo apie kaltinimus 277 punkte Komisija ieškovėms nurodė Komisijos nustatytų veiksmų pobūdį [per Michelangelo grupės susitikimus], dažnumą, tikslią datą ir savo turimus įrodymus“, taigi pranešimas apie kaltinimus leido Keramag ir kt. „tiksliai sužinoti apie elgesį, kuriuo buvo kaltinama Pozzi Ginori“) tiesiogiai prieštaravo išvadai dėl tos pačios pranešimo apie kaltinimus ištraukos adekvatumo Sprendime Wabco, ir tai savaime rodė faktinių aplinkybių iškraipymą.

135. Konstatuoju (kaip ir Komisija), kad Keramag ir kt. nenurodė jokio įrodymo, kuris tariamai buvo iškraipytas, ir faktiškai pripažįsta, kad Sprendimo Keramag 288 punkte Bendrasis Teismas teisingai priminė pranešimo apie kaltinimus 277 punkto turinį. Taigi Keramag ir kt. tiesiog reikalauja Teisingumo Teismo persvarstyti šį punktą.

136. Bet kuriuo atveju, nors Keramag ir kt. bando remtis Sprendimu Archer Daniels Midland / Komisija (C‑511/06 P, EU:C:2009:433) ir teigia, kad Bendrasis Teismas netaikė tame sprendime suformuluoto teisinio kriterijaus, kad įvertintų Keramag ir kt. galimybę naudingai apsiginti, šiam argumentui negalima pritarti. Iš tiesų antikonkurenciniai veiksmai buvo aprašyti minėto pranešimo 256 ir 393–400 punktuose ir Keramag ir kt. atsakydamos į šį pranešimą įrodė, kad puikiai suprato nagrinėjamų antikonkurencinių veiksmų „pobūdį“. Taigi tariamas pranešimo apie kaltinimus nepakankamumas negalėjo turėti jokio poveikio procedūrai.

b)      Sprendimų Keramag ir Wabco tarpusavio nesuderinamumas?

137. Keramag ir kt. teigia, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad pranešimas apie kaltinimus yra pakankamas, kiek jis susijęs su pažeidimu keramikos sektoriuje Italijoje, remdamasis prieštaringais motyvais, ir kad šiuo atžvilgiu jis tinkamai nemotyvavo savo sprendimo. Jos teigia, kad pranešimo apie kaltinimus vertinimas, kiek jis susijęs su Michelangelo grupės susitikimais, lygiagrečiai nagrinėtoje byloje Wabco prieštarauja šioje byloje pateiktam vertinimui. Keramag ir kt. teigimu, pranešimo apie kaltinimus apimtis turi būti vienoda visiems adresatams.

138. Bet kuriuo atveju Bendrojo Teismo išvada yra nepakankamai motyvuota, nes nebuvo galima patikrinti priežasčių, dėl kurių išsamumo lygio to paties pranešimo apie kaltinimus tame pačiame punkte vertinimas byloje Keramag ir kt. turėjo skirtis nuo byloje Wabco pateikto vertinimo.

139. Keramag ir kt. mano, kad dėl tokio su pranešimu apie kaltinimus susijusio skirtumo buvo pažeista jų teisė į gynybą, nes tikriausiai jos būtų pasirinkusios kitokią gynybos strategiją, jeigu būtų teisingai informuotos apie joms pareikštus kaltinimus. Jų nuomone, tai, kad pranešime apie kaltinimus nebuvo nurodyti Sanitec Europe Oy ir Pozzi Ginori pareikšti kaltinimai, turėjo poveikį jų gynybai ir ginčijamam sprendimui. Keramag ir kt. nuomone, remiantis tuo darytina išvada, kad reikia panaikinti visą šį sprendimą arba jo dalį, kiek jame padaryta išvada, kad Sanitec Europe ir Pozzi Ginori pripažintos kaltos dėl pažeidimų keramikos sektoriuje Italijoje ir kad dėl to baudą reikia panaikinti arba sumažinti. Jos priduria, kad ginčijamas sprendimas būtų buvęs kitoks, jeigu jų teisės į gynybą nebūtų buvusios pažeistos, ir patikslina, kad vien dėl šio pažeidimo bet kuriuo atveju ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas, net nepaisant minėtos aplinkybės.

140. Nagrinėjant Komisijos apeliacinį skundą (šios išvados 93 ir 96 punktai) buvo minėta, kad pagal teismų praktiką(50) „Bendrojo Teismo pareiga nurodyti savo sprendimų motyvus iš principo negali būti išplėsta tiek, kad jis būtų įpareigotas pagrįsti byloje priimtą sprendimą atsižvelgdamas į kitoje byloje, kurią jis išnagrinėjo, priimtą sprendimą, net jeigu jis susijęs su tuo pačiu (ginčijamu) sprendimu“ (išskirta mano). Esu patikslinęs, jog Teisingumo Teismas vartojama frazė „iš principo“ pagrindžia nuomonę, kad teismų praktika dėl prieštaringų motyvų, kuri apskritai taikoma tame pačiame sprendime nurodytiems motyvams, išimtinėmis aplinkybėmis gali būti taikoma dviejuose ar daugiau sprendimų, priimtų lygiagrečiose bylose, susijusiose su tuo pačiu pažeidimu ir (ginčijamu) sprendimu, nurodytiems motyvams.

141. Tačiau, priešingai Komisijos apeliaciniam skundui, laikausi nuomonės, kad priešpriešiniame apeliaciniame skunde tokių išimtinių aplinkybių nėra.

142. Nors Keramag ir kt. argumentui dėl Sprendimo Wabco trūksta tikslumo, nes juo tiksliai nenurodoma Sprendimo Wabco ištrauka, kuria turėtų būti paremtas jų argumentas, pakanka pripažinti, kad Bendrojo Teismo išvados abiejuose sprendimuose nėra nesuderinamos. Iš tiesų kontekstas, į kurį atsižvelgdamas Bendrasis Teismas nagrinėjo pakankamą pranešimo apie kaltinimus 277 punkto pobūdį, ir nagrinėti klausimai abiejose bylose iš esmės skyrėsi. Pirma, kaip pažymi Komisija, byloje Wabco buvo kalbama apie galimybę tylėjimą laikyti prilygstančiu antikonkurencinio elgesio, bet ne pranešimo apie kaltinimus pakankamumo arba nepakankamumo pripažinimui, kad Keramag ir kt. galėtų pasinaudoti teise į gynybą. Antra, priešingai nei Wabco, Pozzi Ginori netylėjo dėl kaltinimų, susijusių su Michelangelo grupės susitikimais Italijoje.

143. Bet kuriuo atveju pažymiu, kad Keramag ir kt. nepateikė jokio kito įrodymo, kuriuo būtų galėjusios remtis, jeigu per Michelangelo susitikimus vykusių „antikonkurencinių veiksmų pobūdis“ būtų buvęs kaip nors patikslintas. Šiomis aplinkybėmis Keramag ir kt. argumentai tėra prielaidos ir neturi pagrindo.

144. Taigi priešpriešinio apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną ir bet kuriuo atveju nepagrįstą.

B –    Bylos „Duravit ir kt. / Komisija“ (trečiasis pagrindas), „Villeroy & Boch AG / Komisija“ (pirmasis ir antrasis pagrindai), „Villeroy & Boch SAS / Komisija“ (pirmasis ir antrasis pagrindai)

145. Laikausi nuomonės, kad minėtose bylose Teisingumo Teismas gali gana glaustai padaryti išvadas dėl Sprendimo Keramag apskundimo ir mano siūlymo Teisingumo Teismui pačiam išnagrinėti Keramag ir kt. ieškinį.

146. Iš tiesų Duravit ir kt., Villeroy & Boch AG ir Villeroy & Boch SAS argumentai iš esmės tėra Komisijos argumentų, pateiktų jos apeliaciniame skunde dėl Sprendimo Keramag, kita pusė. Tačiau, kaip jau paaiškinau, būtent Sprendime Keramag įrodymai buvo vertinami netinkamai. Remiantis tais pačiais įrodymais ir, priešingai ieškovių teiginiams, sprendimuose Duravit ir Villeroy & Boch Austria nebuvo nei iškraipyti įrodymai, nei nenurodyti motyvai. Todėl su šiais įrodymais susiję argumentai yra nepriimtini ir, atsižvelgiant į mano išvadą dėl apeliacinio skundo Komisija / Keramag ir kt., ipso facto nebėra nieko, ką galima būtų priskirti nevienodam požiūriui skirtinguose sprendimuose, iš anksto nenusprendžiant, kad šis argumentas galėjo būtų priimtinas.

147. Todėl šias bylas toliau nagrinėsiu išsamiau tik subsidiariai, nes tokia yra generalinio advokato užduotis.

1.      Byla Duravit ir kt. / Komisija (dėl trečiojo pagrindo)

148. Duravit ir kt. teigia, kad Bendrasis Teismas daug kartų akivaizdžiai ir lemiamai iškraipė bylos medžiagos turinį ir taip padarė teisės klaidas bei pažeidė pripažintus įrodymų vertinimo principus.

149. Iš keturiolikos įrodymų iškraipymo atvejų, kuriuos nurodo Duravit ir kt., septintajame ir dvyliktajame (susiję su Bendrojo Teismo sprendimo 213 ir 312 bei paskesniais punktais) nurodoma, kad Bendrasis Teismas nagrinėjamoje byloje ir lygiagrečiai nagrinėtose bylose skirtingai vertino tuos pačius įrodymus.

150. Komisijos teigimu, reikia atmesti kiekvieną įtariamą įrodymų iškraipymo atvejį, nes jie arba grindžiami klaidingu Sprendimo Duravit suvokimu, arba Duravit ir kt. šiuo pagrindu iš tiesų siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės, neįrodžius, kad Bendrasis Teismas jas akivaizdžiai iškraipė.

151. Teisingumo Teismo prašymu minėtas pagrindas šioje išvadoje bus analizuojamas tik tuo aspektu, ar Bendrojo Teismo išvados dėl tam tikrų įrodymų, kurie kitose bylose buvo įvertinti kitaip, galėjo būtų padarytos šioje byloje (t. y. tik septintasis ir dvyliktasis Duravit ir kt. įtariami įrodymų iškraipymo atvejai).

152. Duravit ir kt. tvirtina, kad Bendrasis Teismas šioje byloje ir lygiagrečiai nagrinėtose bylose (sprendimai Keramag ir Villeroy & Boch Austria) skirtingai vertino tuos pačius įrodymus, kiek tai visų pirma susiję su kai kurių susitikimų, kuriuose dalyvavo Duravit ir kt., turiniu ir atsižvelgimu į juos siekiant įrodyti antikonkurencinį elgesį.

153. Laikausi nuomonės, kad šioje byloje Bendrasis Teismas neperžengė protingo įrodymų vertinimo ribų.

a)      Septintasis įtariamas iškraipymo atvejis

154. Duravit ir kt. teigia, kad Sprendimo Duravit 213 punkte Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus ir pažeidė įrodymų, susijusių su Hansgrohe darbuotojo Schinle užrašų dėl 2000 m. spalio 5 d. DSI (Freundeskreis der deutschen Sanitärindustrie) / IFS [Industrie Forum Sanitär (Santechnikos pramonės forumas)] susitikimo turinio, vertinimo principus, nes šie įrodymai Sprendime Keramag buvo aiškinami kitaip.

155. Mano nuomone, šie argumentai tėra pretekstas kvestionuoti Bendrojo Teismo sprendimo 213 punkte pateiktą įrodymų vertinimą, kurio savaime negalima ginčyti apeliaciniame skunde.

156. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktų ir įrodymų vertinimo iš naujo(51).

157. Bet kuriuo atveju, kaip pažymėjo Komisija, iš Sprendimo Duravit 213 punkto matyti, kad, darydamas nuorodą į šio sprendimo 210–212 punktuose minėtą teismų praktiką, Bendrasis Teismas padarė tą patį, ką ir Sprendimo Keramag 133 punkte, kurį nurodo Duravit ir kt.

158. Tačiau tame 133 punkte Bendrasis Teismas vienareikšmiai nusprendė manantis, kad antikonkurencinį tikslą rodė užrašai, susiję su 2000 m. spalio 5 d. susitikimu: „šio sprendimo 132 punkte nurodyta Hansgrohe užrašų ištrauka vienareikšmiai įrodo antikonkurencinį šio susitikimo tikslą. Iš tiesų kainų padidinimai 2001 m., apie kuriuos dalyviai ta proga pranešė vieni kitiems, yra neskelbtina informacija, kaip ji suprantama pagal šio sprendimo 54–57 punktuose nurodytą teismų praktiką“ (išskirta mano).

b)      Dvyliktasis įtariamas iškraipymo atvejis

159. Duravit ir kt. tvirtina, kad Sprendimo Duravit 312 ir paskesniuose punktuose Bendrasis Teismas iškraipė ginčijamą sprendimą, kiek tai susiję su įrodymų dėl 2001 m. balandžio 24 d. IFS susitikimo ir 2002 m. sausio 23 d. ir liepos 5 d. Fachverband Sanitärkeramische Industrie (toliau – FSKI) susitikimais, įrodomąja galia.

160. Kaip jau pažymėjau dėl septintojo įtariamo iškreipimo atvejo, ir šiais argumentais siekiama kvestionuoti Bendrojo Teismo pateiktą įrodymų vertinimą, kurio negalima ginčyti apeliaciniame skunde.

161. Sprendime Keramag Bendrasis Teismas iš tiesų konstatavo, kad abu FSKI susitikimai nebuvo paminėti ginčijamo sprendimo motyvuose kaip nulėmę antikonkurencinius dalyvių veiksmus. Bendrasis Teismas pateikia tą pačią išvadą dėl 2002 m. sausio 23 d. IFS susitikimo (minėto sprendimo 129 punktas).

162. Tačiau manau, kad Sprendime Duravit nenurodyta priešingai. Tie trys susitikimai jame niekada nebuvo nagrinėti. Tai, kad to sprendimo 313 punkte nurodyta „beveik visų“ įrodymų dėl IFS ir FSKI susitikimų didesnė įrodomoji galia, gali būti susiję tik su Bendrojo Teismo nagrinėtais susitikimais. Todėl tai netaikoma minėtiems trims susitikimams. Ta pati išvada turi būti daroma ir dėl 2001 m. lapkričio 14 d. IFS susitikimo.

c)      Išvada

163. Duravit ir kt. įtariamus septintąjį ir dvyliktąjį iškraipymo atvejus reikia atmesti kaip nepriimtinus arba nepagrįstus.

2.      Byla Villeroy & Boch AG / Komisija

a)      Dėl pirmojo pagrindo (inkriminuojamo pažeidimo Prancūzijoje vertinimas yra prieštaringas, prieštarauja vienodo požiūrio principui, principui in dubio pro reo ir logikos taisyklėms)

i)      Glaustas Villeroy & Boch AG argumentų apibendrinimas

164. Villeroy & Boch AG nesutinka su tuo, kaip buvo įvertinti įrodymai, susiję su Prancūzijoje susiklosčiusių faktinių aplinkybių visuma. Šios bendrovės teigimu, įrodymų analizė yra labai prieštaringa. Jos nuomone, tokia prieštaringa įrodymų analize pažeidžiamas vienodo požiūrio principas ir Bendrasis Teismas padarė daug jai pakenkusių teisės klaidų. Pirma, Bendrasis Teismas du įrodymus (Ideal Standard pareiškimą ir Roca [France] pareiškimą pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti) įvertino visiškai skirtingai nei Sprendime Keramag, jos nenaudai ir pažeisdamas vienodo požiūrio bei visų abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principus. Antra, Bendrasis Teismas nenaudotiną įrodymą (Duravit ir kt. pareiškimą) taip pat analizavo Villeroy & Boch AG nenaudai, nesilaikydamas savo paties praktikos ir vienodo požiūrio ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų, taip pat SESV 263 straipsnio ir 296 straipsnio antros pastraipos, kartu neteisėtai pakeisdamas ginčijamo sprendimo motyvus.

165. Be to, Villeroy & Boch AG teigimu, įmonės, kuri paprašė atleisti ją nuo baudos ar ją sumažinti, parodymai, remiantis teismų praktikoje nustatytu principu testis unus, testis nullus, taip pat negali būti pagrįsti kitų kartelio dalyvių parodymais. Taip buvo šioje byloje, nes parodymai, kuriuos Ideal Standard davė teikdama prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, buvo patvirtinti Roca [France] pareiškimu. Jų nenaudai pateiktų įrodymų, skirtų jų dalyvavimui Prancūzijoje įrodyti, vertinimą visiškai paneigia Sprendime Keramag pateiktas vertinimas.

166. Kadangi dėl pažeidimo, kurį galbūt buvo galima inkriminuoti Villeroy & Boch AG Prancūzijoje, nebuvo teisėtai pasiremta jokiu kitu įrodymu, jos nuteisimas buvo pagrįstas tokia pačia teisės klaida kaip ir šiame sprendime minėtos teisės klaidos dėl Prancūzijoje padarytų pažeidimų. Todėl reikia panaikinti Bendrojo Teismo konstatuotą vieną pažeidimą, nes Prancūzijos atveju netenkinamos sudėtinio ir tęstinio pažeidimo sąlygos. Reikėtų bent jau panaikinti ginčijamo sprendimo 1 ir 2 straipsniuose padarytas išvadas, susijusias su Prancūzija.

167. Komisijos nuomone, tokie argumentai yra nepagrįsti.

ii)    Analizė

168. Kaip jau pažymėjau analizuodamas apeliacinį skundą Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt. (šios išvados 45–131 punktai), tam tikri Sprendime Keramag pateikti vertinimai visiškai prieštarauja juos atitinkantiems vertinimams, pateiktiems kituose trijuose sprendimuose (sprendimai Roca Sanitario, Duravit ir Villeroy & Boch Austria), kuriuos tą pačią dieną dėl to paties Komisijos sprendimo priėmė tie patys teisėjai. Visų šių sprendimų faktinės aplinkybės yra tos pačios ir Komisija juose rėmėsi tais pačiais įrodymais.

169. Tačiau, priešingai Villeroy & Boch AG teiginiams, Sprendime Villeroy & Boch Austria Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikime vykusios antikonkurencinės diskusijos teisiškai buvo pakankamai įrodytos, šiuo tikslu remiantis Ideal Standard ir Roca France pateiktais vienodais prašymais taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo. Taip Bendrasis Teismas rėmėsi nusistovėjusia teismų praktika, pagal kurią prašymo taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo turinį gali patvirtinti kitas prašymas taikyti šį pranešimą(52). Tą patį jis nusprendė Sprendime Duravit (324 punktas). Galiausiai Sprendime Roca (198 ir 239 punktai), kaip nurodžiau šios išvados 49 punkte (trečioji įtrauka), Bendrasis Teismas sumažino baudą 6 %, nes pateikta informacija suteikė didelę papildomą vertę, kadangi patvirtino, kad šios antikonkurencinės diskusijos vyko 2004 m. vasario 25 d. AFICS susitikime. Taigi Sprendimas Roca buvo susijęs su tuo pačiu pažeidimo aspektu kaip ir nagrinėjamoje byloje.

170. Kaip jau tapo aišku, nors trijuose sprendimuose (t. y. Roca, Duravit ir Villeroy & Boch Austria) Bendrasis Teismas konstatavo, kad pažeidimas buvo padarytas per AFICS susitikimus, Sprendime Keramag jis padarė priešingą išvadą. Tačiau, kaip jau buvo pažymėta šios išvados 99 punkte, įrodymų vertinimo klaida padaryta Sprendime Keramag, kurį siūlau panaikinti.

171. Bet kuriuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas nesivadovautų mano siūlymu byloje Komisija / Keramag ir kt., pažymiu, jog Villeroy & Boch AG neteigia, kad Sprendimas Villeroy & Boch Austria yra nepakankamai motyvuotas ar Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. Kaip pažymi Komisija, jeigu Bendrasis Teismas nebūtų priėmęs Sprendimo Keramag, Villeroy & Boch AG nebūtų skundusi šios sprendimo dalies.

172. Sprendime Koninklijke Wegenbouw Stevin / Komisija(53) ieškovė taip pat rėmėsi vienodo požiūrio principo ir pagrindinių teismo sprendimų nuoseklumo reikalavimų pažeidimu, tačiau Teisingumo Teismas atmetė šį pagrindą kaip nepriimtiną, nes ieškovė nenurodė jokio ginčijamų įrodymų iškraipymo. Tą patį reikėtų pasakyti apie argumentą dėl Villeroy & Boch Austria sprendimo nepakankamų motyvų (apeliacinio skundo 18 punktas).

173. Dėl įtariamo principų testis unus, testis nullus, in dubio pro reo ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, konkrečiau – dėl nepakankamų įrodymų, nagrinėtų siekiant įrodyti pažeidimą, kurį Villeroy & Boch AG padarė Prancūzijoje, primenu (žr. šios išvados 169 punktą), kad pagal teismų praktiką(54) prašymą taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo gali patvirtinti kitas prašymas. Sprendime Keramag Bendrasis Teismas tiesiog neįvertino Roca France prie prašymo pridėtų pareiškimų įrodomosios galios (šiuo klausimu žr. šios išvados 77 ir paskesnius punktus).

174. Tačiau šioje byloje, t. y. Sprendime Villeroy & Boch Austria (taip pat, kaip nurodyta pirma, Sprendime Duravit), Bendrasis Teismas aiškiai patvirtino, kad Roca France pareiškimai, padaryti pateikiant prašymą atleisti nuo baudos ar ją sumažinti, sudarė įrodymų visumą, leidusią jam konstatuoti pažeidimą, susijusį su sanitarinės keramikos prekėmis Prancūzijoje. Tuose dviejuose sprendimuose jis nurodė, kad Ideal Standard ir Roca France patvirtina viena kitos pareiškimus, bent kiek jie susiję su „žemiausios kategorijos“ prekėmis, nes Komisijos išvados yra susijusios su šia prekių kategorija.

175. Bendrasis Teismas nemanė, kad reikia nagrinėti kitus įrodymus(55), nes nusprendė, kad pakanka Ideal Standard ir Roca France pareiškimų. Iš tiesų tik jeigu Teisingumo Teismas laikytųsi nuomonės, kad dviejų Ideal Standard ir Roca France pareiškimų nepakanka pažeidimui Prancūzijoje konstatuoti, Bendrasis Teismas (arba Teisingumo Teismas, jeigu manytų, kad byloje galima priimti sprendimą) turėtų išnagrinėti šių papildomų aplinkybių įrodomąją galią.

176. Todėl pirmąjį Villeroy & Boch AG pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną arba nepagrįstą.

b)      Dėl antrojo pagrindo antros dalies (logikos taisyklių ir vienodo požiūrio principo pažeidimas, kiek tai susiję su esmės vertinimu ir inkriminavimu Italijoje)

177. Villeroy & Boch AG kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis šiai bendrovei, kaip sanitarinių keramikos prekių gamintojai, inkriminavo pažeidimus, kuriuos Italijoje padarė su ieškove nekonkuruojantys subjektai (santechninės armatūros gamintojai), nors ji nevykdė veiklos šioje šalyje ir nedalyvavo tariamai kartelių teisės neatitikusiuose susitikimuose. Be to, Bendrasis Teismas lygiagrečiai nagrinėtose bylose nusprendė, kad dėl toje rinkoje veikusių įmonių nereikėjo imtis veiksmų. Šiuo atveju ieškovei ne tik akivaizdžiai diskriminuojamai taikomas skirtingas požiūris, bet ir pažeista nekaltumo prezumpcija bei logikos taisyklės.

178. Komisija ginčija pagrindo, susijusio su vienodo požiūrio principo pažeidimu, priimtinumą, kiek jis susijęs su Bendrojo Teismo išvadomis trijose lygiagrečiose bylose dėl kitų sanitarinės keramikos prekių gamintojų. Nors išvados, kurias galima buvo pritaikyti ir Villeroy & Boch AG, buvo padarytos kituose sprendimuose, vis dėlto ši bendrovė pirmojoje instancijoje nepateikė jokio atitinkamo pagrindo.

179. Kad ir kaip būtų, pakanka konstatuoti, kad pagal teismų praktiką Villeroy & Boch AG „iš tiesų <…> turi teisę pateikti apeliacinį skundą ir Teisingumo Teisme remtis pagrindais, kylančiais iš paties skundžiamo sprendimo“(56) (t. y. skirtingu požiūriu, palyginti su kitomis šalimis).

180. Kalbant apie esmę ir, nesant reikalo nuspręsti, ar yra reikšmingas argumentas, susijęs su galimu nevienodu požiūriu, palyginti su kitomis Bendrojo Teismo lygiagrečiai priimtuose sprendimuose nurodytomis įmonėmis, reikia pažymėti, kad panaikinimą iš dalies, dėl kurio Bendrasis Teismas priėmė sprendimą atsižvelgęs į Italijoje konstatuotą pažeidimą, lėmė tik tai, kad tam tikros įmonės dalyvavo trumpiau, ir jis neturi jokio poveikio klausimui, ar Villeroy & Boch AG galėjo žinoti apie pažeidimą šioje šalyje ir galėjo pagrįstai jį numatyti. Kad būtų inkriminuotas visas pažeidimas, reikia įrodyti, kad įmonė negalėjo nežinoti apie bendrą viso kartelio aprėptį ir esmines ypatybes, o nežinojimas apie jo detales neturi jokios lemiamos reikšmės(57).

181. Tiksliau norėčiau aptarti šiuos aspektus.

182. Pirma, kaip pažymėjo Komisija, Bendrasis Teismas sprendime Duravit (apeliacinio skundo 37–41 punktai) konstatavo, jog nepakako įrodymų padaryti išvadą, kad Duravit ir kt. žinojo apie Italijoje padarytą pažeidimą; tai Duravit ir kt. aiškiai ir konkrečiai neigė.

183. Be to, Villeroy & Boch AG ir Duravit ir kt. padėtis nebuvo tokia pati, pirma, nes Duravit ir kt. dalyvavo darant pažeidimą trijose valstybėse narėse, o Villeroy & Boch AG – penkiose, ir, antra, nes Villeroy & Boch AG dalyvavo darant pažeidimą gerokai ilgiau, ir šios dvi aplinkybės paprastai leidžia geriau įsivaizduoti tikrąjį pažeidimo mastą.

184. Antra, kalbant apie Sprendimą Wabco (apeliacinio skundo 42 ir 43 punktai), panaikinimas iš dalies grindžiamas konkrečia problema. Didelė baudos dalis buvo susijusi su pažeidimu dėl Italijoje pardavinėtų sanitarinės keramikos prekių, tad dalis šios baudos buvo apskaičiuota remiantis šių prekių pardavimų verte Italijoje, o Villeroy & Boch AG atveju bauda kaip tik buvo apskaičiuota neatsižvelgiant į Italijoje vykdytų pardavimų vertę.

185. Trečia, byloje Wabco Bendrasis Teismas konstatavo, kad šios įmonės dalyvavimas darant pažeidimą, susijusį su sanitarinėmis keramikos prekėmis, Italijos rinkoje buvo įrodytas tik apibrėžtą laikotarpį, todėl jis atitinkamai sumažino baudą. Tačiau jis aiškiai nurodė, kad Ideal Standard taip pat dalyvavo šiame kartelyje keisdamasi informacija su santechninės armatūros prekių gamintojais(58). Ideal Standard neginčijo baudos dalies, grindžiamos santechninės armatūros prekių pardavimu šioje rinkoje, ir Bendrasis Teismas jos taip pat nepanaikino. Kadangi Bendrasis Teismas nenusprendė, kad Ideal Standard nežinojo apie pažeidimo dalį, nesuprantu (kaip ir Komisija), kaip Villeroy & Boch AG padėtį Italijoje galima būtų palyginti su Ideal Standard padėtimi.

186. Ketvirta, dėl Sprendimo Keramag (apeliacinio skundo 44–47 punktai) pažymėtina, kad Bendrojo Teismo priimtas sprendimas dėl panaikinimo susijęs su ribota pažeidimo dalimi ir yra nulemtas Pozzi Ginori dalyvavimo kelis mėnesius įrodymų nebuvimo. Dėl šio panaikinimo nebuvo sumažinta bauda, kuri taip pat buvo apskaičiuota remiantis sanitarinės keramikos prekių pardavimų verte Italijoje(59).

187. Kadangi Bendrasis Teismas nenusprendė, kad Keramag ir kt. nežinojo apie Italijoje padarytą pažeidimą, nesuprantu, kaip Villeroy & Boch AG padėtį Italijoje būtų galima palyginti su Keramag ir kt. padėtimi.

188. Todėl reikia atmesti antrojo pagrindo antrą dalį.

3.      Byla Villeroy & Boch SAS / Komisija

a)      Dėl pirmojo pagrindo (prieštaringas įrodymų, susijusių su Prancūzija, vertinimas pažeidžiant vienodo požiūrio principą, principą in dubio pro reo ir sprendimo loginį bei teisinį nuoseklumą)

189. Villeroy & Boch France teigia, kad Bendrojo Teismo pateiktas Ideal Standard, Roca France ir Duravit pareiškimų dėl visų Prancūzijoje konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimas neatitinka tų pačių įrodymų vertinimo sprendimuose Keramag ir Wabco, tad Bendrasis Teismas pažeidė vienodo požiūrio principą ir principą in dubio pro reo.

190. Iš tiesų, Villeroy & Boch France nuomone, Bendrasis Teismas Sprendimą Villeroy & Boch Austria grindė Ideal Standard ir Roca France pareiškimais, nors Sprendime Keramag jis laikėsi nuomonės, kad vien Ideal Standard pareiškimas negalėjo būti pakankamas įrodymas ir kad Komisija negalėjo kliautis RocaFrance pareiškimais, nesant įrodymų, patvirtinančių, kad buvo derinamos minimalios kainos.

191. Dėl Duravit ir kt. pareiškimo pažymėtina, kad Villeroy & Boch SAS nurodo, jog Sprendime Keramag Bendrasis Teismas konstatavo, kad šis pareiškimas nebuvo pateiktas jai per administracinę procedūrą ir kad todėl juo negalima remtis prieš šią bendrovę. Kadangi Bendrasis Teismas rėmėsi Duravit ir kt. pareiškimu, kad patvirtintų Ideal Standard pareiškimą, buvo iškreipti ginčijamo sprendimo motyvai.

192. Villeroy & Boch SAS mano, kad šitaip Bendrasis Teismas pažeidė SESV 263 straipsnį ir SESV 296 straipsnio antrą pastraipą, Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

193. Dėl prieštaravimo Sprendimui Keramag nurodau šios išvados 45 ir paskesnius punktus, susijusius su tuo sprendimu, ir 148 bei paskesnius (dėl Duravit ir kt.) ir 168 bei paskesnius (dėl Villeroy & Boch AG) punktus, kuriuose motyvavau savo siūlymą atmesti pagrindus, kuriais Duravit ir kt. ir Villeroy & Boch AG grindė šį prieštaravimą.

194. Be to, sutinku su Villeroy & Boch SAS, kad Duravit ir kt. atsakymo į pranešimą apie kaltinimus negalima naudoti kaip įrodymo. Vis dėlto šis Villeroy & Boch SAS argumentas neturi reikšmės, nes Sprendimas Villeroy & Boch Austria nebuvo akivaizdžiai grindžiamas šiuo atsakymu (žr. pastarojo sprendimo 295 punktą). Pati Komisija neginčija, kad šis atsakymas buvo nurodytas tik išsamumo sumetimais ir kad į jį nebuvo galima atsižvelgti, nes jis nebuvo paminėtas nei pranešime apie kaltinimus, nei rašte, kuriame pateikiamos faktinės aplinkybės.

195. Todėl pirmąjį pagrindą reikia atmesti.

b)      Dėl antrojo pagrindo (įtariama teisės klaida kvalifikuojant vieną, sudėtinį ir tęstinį pažeidimą – įvairūs sprendimai prieštarauja vienas kitam)

196. Villeroy & Boch SAS iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas dėl jos padarė ne tokias išvadas kaip sprendimuose Keramag, Duravit ir Wabco. Jeigu Bendrasis Teismas būtų jomis vadovavęsis, jis nebūtų galėjęs įrodyti vieno, tęstinio ir sudėtinio pažeidimo. Iš tiesų šiuo kaltinimu Villeroy & Boch SAS subsidiariai teigia, kad trūksta įrodymų, kurie patvirtintų jos kaltę: a) Prancūzijoje, atsižvelgiant į Sprendime Keramag konstatuotus aspektus; b) Italijoje, atsižvelgiant į dalinį arba visišką išvadų dėl dalyvavimo darant pažeidimus panaikinimą sprendimuose Duravit, Wabco ir Keramag; c) Vokietijoje; ir d) Nyderlanduose, atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo panaikinimą iš dalies, kiek tai susiję su patronuojančiosios bendrovės elgesiu.

197. Šalia argumentų, kuriais motyvavau savo siūlymą atmesti pirmąjį Villeroy & Boch SAS pagrindą, kuriame nurodyti įvairių Bendrojo Teismo lygiagrečiai priimtų sprendimų tarpusavio prieštaravimai (žr. šios išvados 189 ir paskesnius punktus), reikia paneigti kaltinimus, kuriais remdamasis Bendrasis Teismas panaikino „daugumą išvadų“ (apeliacinio skundo, 52 punktas).

198. Prancūzijos atveju panaikinimą lėmė tai, kad įmonė mažiau dalyvavo darant pažeidimą arba pažeidimo geografinė aprėptis buvo mažesnė.

199. Kalbant apie Vokietiją ir Italiją, pažymėtina, kad Bendrasis Teismas sumažino dviejų kitų įmonių dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, atsižvelgdamas į būdingas jų dalyvavimo aplinkybes.

200. Kalbant apie Nyderlandus, pažymėtina, kad dėl panaikinimo buvo šiek tiek sutrumpintas patronuojančiosios bendrovės dalyvavimas.

201. Be to, kaip pažymėjo Komisija, vien tai, kad tam tikros įmonės galėjo nežinoti apie visą pažeidimą, nėra nesuderinama su vieno pažeidimo buvimu. Teismų praktikoje yra tiksliai atskirtas vieno pažeidimo konstatavimas nuo kiekvienos įmonės atsakomybės. Tai, kad tam tikros įmonės galėjo nežinoti apie bendrą pažeidimo mastą, paaiškina aplinkybė, kad šios įmonės savo veiklą sutelkia tik tam tikrose rinkose, o kitose rinkose veikia nedaug.

202. Todėl reikia atmesti antrąjį pagrindą kaip nepagrįstą.

C –    Byla „Roca Sanitario / Komisija“ (tik antrojo pagrindo pirma dalis)

1.      Glausta šalių argumentų santrauka

203. Šioje pagrindo dalyje Roca Sanitario tvirtina, kad nors Bendrasis Teismas pripažino, kad geografiniu požiūriu pažeidimas, už kurį ji pripažinta atsakinga, buvo ne toks sunkus, palyginti su kartelio „pagrindinio branduolio“ (arba „centrinės grupės“) įmonėms inkriminuotais pažeidimais(60), jis nenustatė padarinių, kuriuos reikėjo nustatyti, nes Bendrasis Teismas, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, nesumažino jai skirtų baudų, nepakeitė dėl „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ taikytų koeficientų ir nepripažino, kad yra lengvinančios aplinkybės. Taigi Bendrasis Teismas neįvykdė pareigos motyvuoti ir pažeidė bausmių individualumo ir asmeninės atsakomybės principus, taip pat proporcingumo principą (įtvirtintą Chartijos 49 straipsnio 3 dalyje), vienodo požiūrio principą ir teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

204. Komisija pirmiausia teigia, kad Roca Sanitario ir jos dukterinių bendrovių padarytų pažeidimų ribotą geografinę aprėptį jau atspindi bazinis baudos dydis, nes jis buvo apskaičiuotas remiantis tik Prancūzijoje ir Austrijoje vykdytais pardavimais.

205. Be to, nors geografinė aprėptis yra paminėta 2006 m. gairėse kaip veiksnys, į kurį atsižvelgtina nustatant taikytinus koeficientus, jos vaidmuo yra nedidelis, nes pardavimų vertė šiuo atžvilgiu jau yra pakankamas rodiklis, o pažeidimo pobūdis – lemiamas vertinimo veiksnys. Taigi Komisija išplėtojo praktiką taikyti nedidelį padidinimą, paprastai 1 %, jeigu geografinė aprėptis sutampa su visa Europos Sąjunga arba Europos ekonomine erdve. Tačiau ji gali pagrįstai netaikyti šios praktikos, jeigu pažeidimo geografinė aprėptis yra mažesnė, antraip valstybių narių, kuriose buvo daromas pažeidimas, skaičių turėtų išreikšti dešimtosiomis procento dalimis. Taigi taikydama 15 % koeficientus Komisija nenukrypo nuo 2006 m. gairėse nurodytos metodikos.

206. Komisija taip pat pažymi, kad niekas neįpareigoja Bendrojo Teismo sumažinti baudos, kurią jis laiko proporcinga, remiantis vien tuo, kad jis mano, kad kitiems kartelio dalyviams turėjo būti skirta didesnė bauda. Atvirkščiai, Bendrasis Teismas nuosekliai atsisako taikyti tokį sumažinimą laikydamasis principo, pagal kurį „niekas negali savo naudai remtis kito naudai padarytu pažeidimu“. Ir iš teismų praktikos, ir iš Komisijos sprendimų praktikos matyti, kad bet koks dalyvavimo darant pažeidimą skirtumas nebūtinai turi lemti baudos sumažinimą, jeigu tik ji teisingai atspindi individualų atitinkamos įmonės dalyvavimą.

207. Be to, Komisija teigia, jog Teisingumo Teismas nereikalauja išsamaus motyvavimo, jeigu (bazinio baudos dydžio padidinimo) koeficientai yra apie 15 %(61). Bet kuriuo atveju Sprendime Roca Sanitario aiškiai paaiškinta, kodėl jie buvo tinkami.

208. Dėl kaltinimo, susijusio su šio sprendimo nederėjimu su sprendimais, priimtais lygiagrečiai nagrinėtose bylose, Komisija mano, kad jis nepriimtinas, nes norint jį išnagrinėti reikėtų atlikti reikšmingų faktinių aplinkybių lyginamąją analizę. Bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas taikė tuos pačius 15 % koeficientus kitoms įmonėms, kurios nebuvo laikomos atsakingomis už visą kartelį, pavyzdžiui, Duravit ir Dornbracht.

2.      Analizė

a)      Teismų praktikos apžvalga

209. Pirmiausia nurodau savo išvadą byloje Telefónica ir Telefónica de España / Komisija (C‑295/12 P, EU:C:2013:619), kurioje išsamiai analizavau Bendrojo Teismo neribotos jurisdikcijos klausimą(62).

210. Nagrinėjant šį apeliacinį skundą reikia priminti, kiek tai susiję su Teisingumo Teismo šiuo atžvilgiu atliekamos kontrolės aprėptimi, kad nors tik Bendrasis Teismas yra kompetentingas tikrinti, kaip Komisija kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti neteisėto elgesio sunkumą, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, turi patikrinti, kiek Bendrasis Teismas teisiškai teisingai atsižvelgė į visus nustatyto elgesio sunkumui įvertinti svarbius veiksnius atsižvelgiant į SESV 101 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnį(63).

211. Tuomet Bendrajam Teismui, kai jis priima sprendimą dėl baudų dydžio įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, galioja tos pačios teisinės prievolės kaip ir Komisijai, kai ji skiria sankciją, taigi visų pirma ir vienodo požiūrio į SESV 101 straipsnį pažeidžiančiame susitarime dalyvavusias įmones principas(64).

212. Primenu, kad principas, pagal kurį Teisingumo Teismas dėl teisingumo priežasčių neturi savo vertinimu pakeisti Bendrojo Teismo, priimančio sprendimą įgyvendinant šią jurisdikciją, vertinimo(65), nekliudo Teisingumo Teismui tikrinti, ar šios pareigos laikytasi.

213. Iš tiesų Teisingumo Teismas jau yra sumažinęs baudą tais atvejais, kai Bendrasis Teismas be jokio objektyvaus pagrindo vertino įmonę griežčiau nei kitas tame pat kartelyje dalyvavusias įmones(66), tad, įgyvendinant neribotą jurisdikciją, darant tą patį pažeidimą dalyvavusios įmonės negali būti diskriminuojamos(67).

b)      Bendrasis Teismas konstatavo nevienodą požiūrį, tačiau nenustatė jokių to padarinių

214. Šioje byloje Bendrasis Teismas, konstatavęs (187 punktas), kad būtent dėl didesnės geografinės aprėpties už pagrindinį branduolį sudariusių įmonių padarytą pažeidimą „turėjo“ skirta bauda, apskaičiuota remiantis didesniais „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientais, pripažino, kad skirtingi atvejai (t. y.pagrindinį branduolį sudariusių įmonių ir kitų įmonių) buvo neteisingai įvertinti panašiai.

215. Tačiau Bendrasis Teismas nepadidino ir nesumažino bazinio baudos dydžio ir visoms įmonėms pritaikė tą patį koeficientą už sunkumą ir tą patį 15 % atgrasomąjį daugiklį(68).

216. Kad pagrįstų šią išvadą, Bendrasis Teismas Sprendimo Roca Sanitario 169 punkte, nagrinėdamas pagrindus, pateiktus siekiant pagrįsti reikalavimus dėl panaikinimo, nusprendė: „tačiau net darant prielaidą, jog reikėjo manyti, kad Komisija, nustatydama minėtus koeficientus, turėjo įmones, dalyvavusias darant vieną pažeidimą, apėmusį šešias Sąjungos valstybes ir tris prekių pogrupius, vertinti skirtingai nuo įmonių, dalyvavusių darant pažeidimą tik vienoje šalyje, vis dėlto toks skirtingas vertinimas negalėjo būti naudingas ieškovei. Iš tiesų, kaip pažymėta [šio sprendimo] 155 punkte, kalbant apie „papildomos sumos“ koeficientą, Komisija, apskaičiuodama baudos dydį, pagal 2006 m. gairių 25 punktą pagrįstai atsižvelgė į „papildomos sumos“ 15 % koeficientą, kuris nėra neproporcingas antikonkurencinio elgesio, už kurį ieškovė laikoma atsakinga, sunkumui. Dėl tų pačių priežasčių, kurios nurodytos [minėto sprendimo] 155 punkte, Komisija pagrįstai ir nepažeisdama proporcingumo principo pagal minėtų gairių 21–23 punktus atsižvelgė į „pažeidimo sunkumo“ 15 % koeficientą. Todėl visų įmonių, [ginčijamo] sprendimo adresačių, vienodas vertinimas ieškovei nebuvo nenaudingas“.

217. Taigi Bendrasis Teismas, sprendimo 168 punkte konstatavęs mažesnį Roca Sanitario inkriminuoto pažeidimo sunkumą, apdairiai išvengia klausimo, ar yra diskriminacija, ar ne, tiesiog nurodydamas, kad bet kuriuo atveju ji nebuvo nenaudinga Roca Sanitario, ir nutaria, kad ši įmonė visai neturėjo būti vertinama skirtingai, nes jai skirtos baudos dydis nebuvo neproporcingas.

218. Sprendimo Roca Sanitario 185 punkte Bendrasis Teismas, atsakydamas į pagrindus, pateiktus siekiant pagrįsti reikalavimus, susijusius su baudos dydžio sumažinimu, primena, jog „[šio sprendimo] 168–170 punktuose konstatavo, kad Komisija nepažeidė vienodo požiūrio principo, taikydama ieškovei 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus. Kita vertus, reikia priminti, kad, kaip buvo pripažinta šios išvados 155 punkte, Komisija pagal 2006 m. gairių 21–23 ir 25 punktus galėjo pagrįstai manyti, kad 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientai nebuvo neproporcingi pažeidimo sunkumui“.

219. Bendrasis Teismas sprendimo 187 punkte priduria: „tai, kad įmonėms, kurios darė vieną pažeidimą, apimantį šešias valstybes nares ir tris prekių pogrupius, skirtina bauda turėjo būti apskaičiuota taikant didesnius nei 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus, kurie buvo taikomi ieškovei, nereiškia, kad Bendrasis Teismas, pasinaudodamas savo neribota kompetencija, turėtų ieškovei skirti baudą, kuri nebūtų pakankamai atgrasanti atsižvelgiant į jos padaryto pažeidimo sunkumą“.

220. Taigi buvo vertinama nevienodai, tačiau vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas, nes bauda išliko proporcinga.

221. Šiuo atžvilgiu reikia priminti, jog Pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „bausmės griežtumas turi atitikti padarytą nusikalstamą veiką“. Pagal šią taisyklę nelogiška pripažinti mažesnį pažeidimo sunkumą, kartu išlaikant vienodai griežtą bausmę už sunkesnius pažeidimus, konstatuotus lygiagrečiai priimtuose sprendimuose.

222. Tačiau primenu, kad konstatavęs mažesnį Roca Sanitario inkriminuoto pažeidimo sunkumą Bendrasis Teismas nesumažino jai skirtos baudos ir toliau taikė tuos pačius sunkumo ir atgrasymo koeficientus kaip ir pagrindinį branduolį sudariusioms įmonėms, nors Bendrasis Teismas nutarė, kad Komisija turėjo joms taikyti didesnius koeficientus.

223. Šiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar Bendrasis Teismas galėjo atsisakyti Roca Sanitario taikyti mažesnius koeficientus, kurie būtų leidę vienodai vertinti visus dalyvius, remdamasis tuo, kad tai prieštarautų proporcingumo principui, pagal kurį reikalaujama, kad baudos būtų pakankamai atgrasančios.

224. Aš taip nemanau.

225. Iš tiesų vadovaujantis Bendrojo Teismo, kuris išskyrė Roca Sanitario ir kitų dalyvių padarytus pažeidimus pagal sunkumą, nurodytais motyvais reikėtų daryti išvadą, kad atgrasomasis baudos pobūdis niekaip nesusijęs su pažeidimo sunkumu, nors Bendrasis Teismas 187 punkte kalba apie atgrasomąjį baudos dydį atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą.

226. Bet kuriuo atveju, jeigu už du skirtingo sunkumo pažeidimus skiriama tokia pati bauda, ji yra arba nepakankamai atgrasanti nuo vieno, arba neproporcinga kitam. Kadangi baudos apskaičiavimas nebuvo persvarstytas už sunkiausią pažeidimą atsakingiems asmenims, tokia pati bauda, skirta lengvesnį pažeidimą padariusiam asmeniui, neabejotinai yra neproporcinga.

227. Bendrasis Teismas negalėjo pakeisti vieno, tęstinio ir sudėtinio pažeidimo, kurį darant dalyvavo ieškovė, geografinės aprėpties, pavyzdžiui, vietoj šešių valstybių narių nustatyti tik dvi (kaip jis tai padarė byloje Dornbracht / Komisija, T‑386/10, EU:T:2013:450), arba pripažinti, kad už pagrindinį branduolį sudariusių įmonių padarytą pažeidimą dėl jo platesnės geografinės aprėpties „turėjo“ būti nubausta skiriant baudą, apskaičiuotą remiantis didesniais „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientais (Sprendimo Roca Sanitario 187 punktas), ir kartu pareikšti, kad skirtingi atvejai buvo nepagrįstai įvertinti panašiai (kaip jis padarė šioje byloje), ir nuspręsti, pirma, nepadidinti pagrindinį branduolį sudariusių įmonių baudų ir, antra, pavyzdžiui, nesumažinti „Roca Sanitario“ skirtos baudos (arba minėtų koeficientų), ir kartu šiuo atžvilgiu nepateikti pakankamų motyvų.

228. Kaip Bendrasis Teismas nusprendė Sprendime Mamoli Robinetteria / Komisija (T‑376/10, EU:T:2013:442, 174 punktas), „iš tiesų pažeidimo, apėmusio šešias Sąjungos valstybes ir susijusio su trimis prekių pogrupiais, negalima pagrįstai laikyti panašaus sunkumo kaip pažeidimo, padaryto tik vienoje valstybėje narėje ir susijusio su dviem iš trijų prekių pogrupių. Atsižvelgiant į apimtį ir poveikį Sąjungos konkurencijai, pirmasis pažeidimas turi būti laikomas sunkesniu už antrąjį“.

229. Be to, manau, kad Bendrasis Teismas nesivadovavo savo paties praktika, taikytina baudų diferencijavimo srityje pagal kiekvienai įmonei, esant vienam, tęstiniam ir sudėtiniam pažeidimui, inkriminuotų pažeidimų sunkumą. Iš tiesų pagal bausmės individualumo, asmeninės atsakomybės ir nediskriminavimo principus iš principo mažesnę atsakomybę turi atspindėti baudos dydis.

230. Kad proporcingumas arba atgrasomasis poveikis būtų objektyvaus pobūdžio, Bendrasis Teismas mano, kad reikia vadovautis 2006 m. gairėmis. Šiuo klausimu primenu, kad šiose gairėse „nustatyta orientacinė elgesio taisyklė <…> nuo kurios konkrečiu atveju administracija negali nukrypti nenurodžiusi priežasčių, atitinkančių vienodo požiūrio principą <…>“(69). Taigi gairės negali būti taikomos aklai ir automatiškai, to negali daryti ir Bendrasis Teismas, jeigu tai lemtų nevienodą požiūrį(70).

231. Be to, Bendrasis Teismas jau yra konstatavęs vienodo požiūrio principo pažeidimus ir nustatęs to padarinius, sumažindamas baudą. Taip nutiko sprendimuose Bolloré ir kt. / Komisija (T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02, EU:T:2007:115, 694 ir paskesni punktai)(71) ir Chalkor / Komisija (T‑21/05, EU:T:2010:205, 104–113 punktai). Tame pat sprendime Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė, kad „įmonei negali būti skirta bauda, kurios dydis apskaičiuotas remiantis dalyvavimu [darant] pažeidim[ą], už kurį ji nebuvo pripažinta atsakinga“ (93 punktas)(72).

232. Iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad yra pozityvi pareiga (o ne teisė, kaip, atrodo, mano Bendrasis Teismas) nustatant baudos dydį atsižvelgti į mažesnį pažeidimo sunkumą: „tai, kad įmonė nedalyvavo atliekant visus kartelio veiksmus arba kad jos vaidmuo atliekant tuos veiksmus buvo nereikšmingas, nėra svarbu nustatant jos įvykdyto pažeidimo buvimą, nes reikia atsižvelgti į šias aplinkybes tik vertinant pažeidimo sunkumą ir prireikus nustatant baudos dydį“ (išskirta mano)(73).

c)      Kaip vertinti motyvavimą?

233. Svarbu pažymėti, kad Bendrasis Teismas niekaip nepaaiškino, kodėl net ir nedaug sumažinus Roca Sanitario skirtą bazinį baudos dydį būtų nustatyta nepakankamai atgrasanti suma (be to, pakankamai nemotyvavo, kodėl 15 % koeficientas yra tinkamas). Bendrasis Teismas tiesiog nurodė, kad taikyti koeficientai buvo „tinkami“ Roca Sanitario. Tai tikrai nėra tinkamas motyvavimas! Be to, Sprendime Roca Sanitario nagrinėjamas tik „papildomos sumos“ (koeficientas) ir nekalbama apie „pažeidimo sunkumo“ koeficientą.

d)      Ar bet koks nagrinėjamų įmonių padėties diferencijavimas turi atsispindėti nustatant baudos dydį?

234. Teismų praktikoje taip pat reikalaujama, kad nustatant baudos dydį būtų atsižvelgiama į to paties pažeidimo dalyvių daugetui inkriminuotų pažeidimų santykinį sunkumą(74). Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti bausmių individualumo principo taikymą.

235. Tiesa, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, jog pagal šį principą nereikalaujama, kad būtų atspindėtas bet koks diferencijavimas, kiek tai susiję su minėtų dalyvių apyvarta(75).

236. Mano nuomone, šis apribojimas, kuriuo pripažįstama, kad neįmanoma užtikrinti visiškos minėtų dalyvių lygybės, logiškai pagal analogiją turi apimti diferencijavimus, susijusius su geografine aprėptimi, taigi ir su konstatuotų pažeidimų sunkumu.

237. Tai juo labiau taikoma todėl, kad šiuos diferencijavimus, kaip ir diferencijavimus, susijusius su apyvarta, jau atspindi pardavimų vertė, į kurią buvo atsižvelgta apskaičiuojant bazinį baudos dydį.

238. Taigi reikia įvertinti, ar nustatant „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus neatsižvelgimas į mažesnį santykinį sunkumą, susijusį su Roca Sanitario inkriminuotu pažeidimu, reikštų diferencijavimą peržengiant sunkumo ribą, kai jau tektų taisyti diskriminaciją.

239. Visų pirma manau, kad, be geografinės aprėpties aspekto, Bendrojo Teismo sprendime niekaip neatskiriamas Roca Sanitario dukterinių bendrovių elgesio, už kurį Roca Sanitario turėjo atsakyti, ir pagrindinį branduolį sudariusių įmonių (kurios buvo kartelio pradininkės ir kurios, Roca Sanitario teigimu, taikė priemones, skirtas vykdymui ir derinimui Europos mastu išplėsti ir užtikrinti(76)) elgesio sunkumas. Pakanka konstatuoti, kad Bendrasis Teismas savo sprendime visiškai neatsižvelgė į tai, kad Roca Sanitario neįėjo į pagrindinį kartelio branduolį ir kad viena iš jos dukterinių bendrovių dalyvavo kartelyje tik dėl dviejų, bet ne trijų prekių pogrupių.

240. Tačiau Sprendime Deutsche Telekom / Komisija (C‑280/08 P, EU:C:2010:603, 274 punktas) Teisingumo Teismas nurodo, kad: „veiksniams, į kuriuos galima atsižvelgti vertinant pažeidimo sunkumo laipsnį, priklauso kiekvienos įmonės elgesys, vaidmuo, kurį kiekviena iš jų vaidino derinant veiksmus(77), pelnas, kurį šios įmonės gavo iš šių veiksmų, įmonių dydis ir atitinkamų prekių vertė, taip pat pavojus, kurį tokie pažeidimai kelia Sąjungos tikslams“ (išskirta mano)(78).

241. Iš teismų praktikos taip pat aišku, jog į tai, kad įmonė dalyvavo ne visuose kartelį sudarančiuose veiksmuose arba jos, kaip dalyvės, atliekamas vaidmuo buvo nesvarbus, turi būti atsižvelgta vertinant pažeidimo sunkumą ir nustatant baudą(79).

242. Visų pirma, jeigu yra padarytas vienas pažeidimas, t. y. tęstinis ir sudėtinis pažeidimas, apimantis susitarimų ir suderintų veiksmų visumą atskirose rinkose, kuriose veikia ne visi pažeidėjai arba jie gali žinoti tik apie viso plano dalį, bausmės turi būti individualizuojamos, t. y. jos turi būti siejamos su konkrečioms įmonėms būdingu elgesiu ir ypatybėmis(80).

243. Šiomis aplinkybėmis pagal proporcingumo principą bauda turi būti paskirta proporcingai aplinkybėms, į kurias atsižvelgtina tiek vertinant objektyvų paties pažeidimo sunkumą, tiek santykinį nubaustos įmonės dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą(81).

244. Be to, reikia priminti, kad Sprendimo Roca Sanitario 186 punkte Bendrasis Teismas teisingai ištaisė požiūrį, kurio laikytasi ginčijamame sprendime, ir pareiškė, kad mažesnis Roca Sanitario dalyvavimas, apėmęs tik dvi nacionalinių pasaulinio kartelio, už kurį nubausta, dalis iš šešių, neabejotinai rodo mažiau sunkų elgesį nei tų įmonių, kurios dalyvavo daugiau kartelio dalių(82).

245. Tačiau 187 punkte jis nusprendė, jog „tai, kad įmonėms, kurios darė vieną pažeidimą, apimantį šešias valstybes nares ir tris prekių pogrupius, skirtina bauda turėjo būti apskaičiuota taikant didesnius nei 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus, kurie buvo taikomi ieškovei, nereiškia, kad Bendrasis Teismas, pasinaudodamas savo neribota kompetencija, turėtų ieškovei skirti baudą, kuri nebūtų pakankamai atgrasanti atsižvelgiant į jos padaryto pažeidimo sunkumą“.

246. Iš to, kas nurodyta pirma, aišku, kad nebuvo laikomasi bausmių individualumo principo ir vėl nebuvo nurodyti motyvai, kodėl nėra ryšio tarp lengvesnio pažeidimo konstatavimo ir baudos dydžio.

247. Aišku, Komisijos teigimu, lengvesnis įmonių pažeidimo pobūdis jau buvo pakankamai atspindėtas pasirenkant pardavimus, kuriems buvo pritaikytas sunkumo koeficientas ir atgrasymo veiksnys. Vis dėlto Bendrasis Teismas atmetė šį teiginį Sprendime Roca Sanitario (žr. 186 punktą) ir kituose lygiagrečiai dėl to paties kartelio priimtuose sprendimuose. Be to, šie sprendimai rodo, kad, konstatavusi lengvesnį pažeidimą, Komisija turėjo taikyti skirtingus „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus.

248. Taigi Sprendime Zucchetti Rubinetteria / Komisija (T‑396/10, EU:T:2013:446, 114–119 punktai) Bendrasis Teismas, mano nuomone, pagrįstai nusprendė, kad: „dėl ieškovės nurodytos faktinių aplinkybių vertinimo klaidos reikia konstatuoti, kad Komisija nepagrįstai nusprendė, jog 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus pateisino aplinkybė, kad ginčijamame sprendime nurodytos įmonės darė vieną pažeidimą, apimantį visus tris prekių pogrupius šešiose valstybėse narėse. Iš tikrųjų, kaip [ginčijamo] sprendimo 879 konstatuojamojoje dalyje nurodė pati Komisija, ieškovė prisidėjo prie pažeidimo, susijusio su kainų kėlimo derinimu Italijoje, o ne kitose penkiose valstybėse narėse, nurodytose šio sprendimo 1 punkte, nes vykusios neteisėtos diskusijos buvo susijusios su armatūra ir sanitarine keramika, tačiau nebuvo kalbama apie dušo uždangas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad ieškovė neginčija Komisijos vertinimo, pagal kurį ji darė pažeidimą, susijusį ne tik su armatūra, bet ir su sanitarine keramika“ (114 punktas).

249. Taigi „iš ginčijamo sprendimo 879 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateiktos išvados matyti, kad ji 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientų taikymo ieškovei negalėjo grįsti aplinkybe, kad ši darė vieną pažeidimą, apimantį tris prekių pogrupius ir šešias teritorijas. Todėl reikia konstatuoti, kad Komisija šiuo klausimu padarė faktinių aplinkybių vertinimo klaidą“ (115 punktas).

250. Pirmiausia „Komisijos argumentai, kuriais siekiama įrodyti, kad ieškovei skirtos baudos dydis atspindi jos dalyvavimą tik su Italija susijusioje nustatyto pažeidimo dalyje, kad pardavimo vertė, į kurią buvo atsižvelgta kiekvienos įmonės atveju, atspindi jų individualų, realų ir konkretų prisidėjimą prie pažeidimo ir kad 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientai yra nedideli, atsižvelgiant į jos padaryto pažeidimo sunkumą, yra netinkami. Iš tikrųjų nė vienas iš šių argumentų nepaneigia išvados, kad Komisija negalėjo pagrįstai remtis šio sprendimo 115 punkte nurodytais motyvais, kad nustatytų 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus“ (116 punktas).

251. Taip pat „reikia konstatuoti, kad Komisijos argumentai, pagal kuriuos ji apskaičiuodama baudą laikėsi atskirų etapų, numatytų 2006 m. gairėse, tvarkos, panaudojo apyvartos duomenis, kuriuos ginčijamame sprendime minimos įmonės jai pateikė, kad nustatydama baudos dydį ji turi didelę diskreciją ir kad ieškovės padaryto pažeidimo sunkumą atspindi pardavimo vertė, į kurią buvo atsižvelgta, taip pat yra nereikšmingi. Šie argumentai neturi jokios reikšmės išvadai, kad Komisija negalėjo remtis šio sprendimo 115 punkte nurodytu motyvu“ (117 punktas).

252. Galiausiai „reikia atmesti Komisijos argumentą, nurodytą atsakant į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktus klausimus, kad geografinės apimties skirtumai, kylantys iš įmonių dalyvavimo, viena vertus, darant visą vieną pažeidimą ir, kita vertus, darant pažeidimą tik Italijos teritorijoje, nepateisina skirtingų „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientų taikymo. Iš tikrųjų pažeidimas, apimantis šešias Sąjungos valstybes nares ir tris prekių pogrupius, negali būti vertinamas kaip tokio paties sunkumo pažeidimas kaip ir vienos valstybės narės teritorijoje padarytas pažeidimas, apimantis du prekių pogrupius. Atsižvelgiant į apimtį ir poveikį Sąjungos konkurencijai, pirmasis pažeidimas turi būti vertinamas kaip sunkesnis už antrąjį“ (118 punktas).

253. 119 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, jog, „reikia konstatuoti, kad Komisija padarė dvi vertinimo klaidas, nes grindė 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientų taikymą aplinkybe, kad ieškovė darė vieną pažeidimą, apimantį šešias Sąjungos teritorijas ir tris prekių pogrupius. Taigi šiuo klausimu pateiktas ieškovės argumentas turi būti pripažintas pagrįstu“.

254. Bendrasis Teismas padarė tą pačią išvadą lygiagrečiai priimtame Sprendime Dornbracht / Komisija (T‑386/10, EU:T:2013:450, 163–168 punktai). Kituose keturiuose lygiagrečiai priimtuose sprendimuose: Duravit (366 ir paskesni punktai), Villeroy & Boch Austria (384 ir 385 punktai), Hansa Metallwerke ir kt. / Komisija (T‑375/10, EU:T:2013:475, 180 ir paskesni punktai) ir Mamoli Robinetteria / Komisija (T‑376/10, EU:T:2013:442, 170 ir paskesni punktai)(83) Bendrasis Teismas iš principo neatmetė kaltinimų, kad nagrinėjami koeficientai turėjo būti individualizuojami.

255. Norėčiau pridurti, kad Komisija šio požiūrio laikėsi daugelyje bylų, t. y. kad užtikrintų nediskriminacinį vertinimą, taikytų skirtingus koeficientus už sunkumą ir atgrasomąjį veiksnį ir šitaip diferencijuotų bazinį baudos dydį atsižvelgdama į santykinį kiekvienai viename tęstiniame kartelyje dalyvavusiai įmonei inkriminuoto pažeidimo sunkumą(84).

256. Dėl Roca Sanitario kaltinimo, susijusio su lengvinančios aplinkybės nepripažinimu nesumažinus „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientų, atsižvelgiant į tai, kad jai buvo inkriminuotas lengvesnis pažeidimas, manau, kad Bendrasis Teismas pagrįstai pripažino jį nepriimtinu, nes jis pateiktas per vėlai.

257. Iš tiesų, nors šis kaltinimas buvo pateiktas ieškinio išnašoje, o ne per posėdį, kaip teigia Bendrasis Teismas, mano nuomone, jis nebuvo suformuluotas pakankamai aiškiai ir tiksliai, kaip to reikalaujama Teisingumo Teismo praktikoje(85). Kaip pažymėjo Komisija, bendra nuoroda į gairių 29 punktą ieškinio išnašoje nėra pakankamai tiksli, kad taptų tokio kaltinimo pagrindu.

258. Galiausiai dėl to, kad Roca Sanitario nurodo neproporcingą baudos pobūdį, nepaisant diskriminacijos, pakanka pripažinti, kad ji neįrodė, kad šioje byloje taip yra.

e)      Išvada

259. Todėl darau išvadą, kad tiek, kiek nenurodęs tinkamų motyvų Bendrasis Teismas, pirma, pripažino lengvesnį Roca Sanitario dukterinių bendrovių elgesio pobūdį ir, antra, nusprendė nepadidinti pagrindinį branduolį sudariusių įmonių baudų, jis, įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją, turėjo sumažinti Roca Sanitario taikytus „pažeidimo sunkumo“ ir (arba) „papildomos sumos“ koeficientus, siekdamas užtikrinti, kad būtų paisoma vienodo požiūrio ir bausmių individualumo principų(86).

260. Akivaizdžiai netikslu, „kad <…> skirtingas [dviejų įmonių grupių] vertinimas negalėjo būti naudingas ieškovei“ (Sprendimo Roca Sanitario 169 punktas).

261. Iš to, kas nurodyta pirma, aišku, kad Roca Sanitario antrojo pagrindo pirmai daliai reikia pritarti, o Sprendimą Roca Sanitario šiuo atžvilgiu iš dalies panaikinti.

f)      Sprendimo Roca Sanitario panaikinimo Teisingumo Teisme padariniai

262. Manau, jog bylą reikia grąžinti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl baudos ir nustatytų, be kita ko, pirma nurodytų samprotavimų, susijusių su Roca Sanitario antrojo pagrindo pirma dalimi, padarinius.

IV – Išvada

263. Dėl šių priežasčių ir, nedarant poveikio kitų šių apeliacinių skundų pagrindų nagrinėjimui, siūlau Teisingumo Teismui priimti toliau nurodytą sprendimą.

264. Byloje Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt. (C‑613/13 P):

1)         panaikinti Sprendimo Keramag Keramische Werke ir kt. / Komisija (T‑379/10 ir T‑381/10, EU:T:2013:457) rezoliucinės dalies 1 punktą, kiek ja panaikintas 2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimo C(2010) 4185 final dėl procedūros pagal [SESV] 101 straipsnį ir [EEE susitarimo] 53 straipsnį (byla COMP/39092 – Sanitarinė vonios kambario įranga) 1 straipsnis, susijęs su įvykiais Association française des industries de céramique sanitaire (AFICS) ir Allia SAS, Produits Céramique de Touraine SA ir Sanitec atsakomybe klostantis šiems įvykiams;

2)         panaikinti visą minėto Bendrojo Teismo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą;

3)         atmesti ieškinį dėl panaikinimo, kiek jis susijęs su įvykiais AFICS, ir iš naujo nustatyti Allia SAS, Produits Céramique de Touraine SA ir Sanitec skirtas baudas;

4)         atmesti Keramag ir kt. priešinio apeliacinio skundo antrą pagrindą kaip nepriimtiną ir (arba) nepagrįstą.

265. Byloje Duravit ir kt. / Komisija (C‑609/13 P): atmesti nurodytus septintąjį ir dvyliktąjį įrodymų iškraipymo atvejus kaip nepriimtinus arba nepagrįstus.

266. Byloje Villeroy & Boch AG / Komisija (C‑625/13 P): atmesti pirmąjį pagrindą kaip nepriimtiną arba nepagrįstą ir atmesti antrojo pagrindo antrą dalį kaip nepagrįstą.

267. Byloje Villeroy & Boch SAS / Komisija (C‑644/13 P): atmesti pirmąjį pagrindą kaip nepagrįstą ir antrojo pagrindo kaltinimą, kad Bendrasis Teismas nesivadovavo savo išvadomis sprendimuose Keramag Keramische Werke ir kt. / Komisija (T‑379/10 ir T‑381/10, EU:T:2013:457), Duravit ir kt. / Komisija (T‑364/10, EU:T:2013:477)ir Wabco Europe ir kt. / Komisija (T‑380/10, EU:T:2013:449), kaip nepagrįstą.

268. Byloje Roca Sanitario / Komisija (C‑636/13 P): pritarti Roca Sanitario antrojo pagrindo pirmai daliai; iš dalies panaikinti Sprendimą Roca Sanitario / Komisija (T‑408/10, EU:T:2013:440) ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui, kad jis priimtų sprendimą dėl baudos ir nustatytų visų pirma šioje išvadoje pateiktų samprotavimų, susijusių su Roca Sanitario antrojo pagrindo pirma dalimi, padarinius.

269. Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.


1      Originalo kalba: prancūzų.


2      Žr. šios išvados 5 punktą.


3      Byla Komisija / Keramag Keramische Werke ir kt. (C‑613/13 P).


4      Toliau – Duravit ir kt. Tai yra byla Duravit ir kt. / Komisija (C‑609/13 P).


5      Byla Villeroy & Boch AG / Komisija (C‑625/13 P).


6      Byla Villeroy & Boch SAS / Komisija (C‑644/13 P).


7      Byla Roca Sanitario / Komisija (C‑636/13 P).


8      Šioje išvadoje toliau nurodysiu tik SESV 101 straipsnį.


9      Bylos: C‑604/13 P, C‑609/13 P, C‑611/13 P, C‑613/13 P, C‑614/13 P, C‑618/13 P, C‑619/13 P, C‑625/13 P, C‑626/13 P, C‑636/13 P, C‑637/13 P, C‑638/13 P, C‑642/13 P ir C‑644/13 P.


10      Byloje Komisija / Keramag Keramiche Werke ir kt. (C‑613/13 P) Komisijos ieškinio pirmojo pagrindo antra, trečia ir penkta dalys, taip pat Keramag ir kt. priešinio apeliacinio skundo antrasis pagrindas; byloje Duravit ir kt. / Komisija (C‑609/13 P) – trečiasis pagrindas; byloje Villeroy & Boch AG / Komisija (C‑625/13 P) – pirmasis pagrindas ir antrojo pagrindo antra dalis ir galiausiai byloje Villeroy & Boch SAS / Komisija (C‑644/13 P) – pirmasis ir antrasis pagrindai.


11      Antrojo pagrindo pirma dalis byloje Roca Sanitario / Komisija (C‑636/13 P).


12      Pagal Komisijos pranešimą apie atleidimą nuo baudų ir jų sumažinimą kartelių atveju (OL C 45, 2002, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 155, toliau – 2002 m. pranešimas dėl bendradarbiavimo).


13      Byloje T‑379/10 pateikti septyni pagrindai iš esmės sutapo su penkiais pirmais ir aštuntuoju bei devintuoju pagrindais, pateiktais byloje T‑381/10, tad Bendrasis Teismas perteikė pagrindus tokia tvarka, kaip jie nurodyti pastarojoje byloje.


14      Patvirtinimas nebūtinai turi būti pagrįstas faktinių aplinkybių laikotarpį atitinkančiais dokumentais. Nemažai pareiškimų gali būti įtikinami, jeigu jie vienas kitą patvirtina. Šiuo atžvilgiu žr. sprendimus Lögstör Rör / Komisija (T‑16/99, EU:T:2002:72, 45–47 punktai), Bolloré ir kt. / Komisija (T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02, EU:T:2007:115, 168 punktas) ir Polimeri Europa / Komisija (T‑59/07, EU:T:2011:361, 55 punktas). Patvirtinimo kitu pareiškimu pateikiant prašymą atleisti nuo baudos arba ją sumažinti gali pakakti, jeigu jis pateikiamas savarankiškai ir patvirtina „pažeidimo aprašymo esmę“. Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimo Total Raffinage Marketing / Komisija (T‑566/08, EU:T:2013:423) 74 punktą (apeliacinis skundas atmestas Sprendimu Total Marketing Services / Komisija, C‑634/13 P, EU:C:2015:614).


15      Sprendimas Roca / Komisija (T‑412/10, EU:T:2013:444, 198 ir 239 punktai, toliau – Sprendimas Roca). Tą pačią dieną Bendrasis Teismas taip pat priėmė sprendimą, kuriuo šis sumažinimas buvo pritaikytas ir Roca France dukterinei bendrovei (byla Roca Sanitario / Komisija, T‑408/10, EU:T:2013:440, 213 punktas).


16      Konkrečiai konkurencijos teisės srityje žr. sprendimus Hüls / Komisija (C‑199/92 P, EU:C:1999:358, 64 ir 65 punktai) arba Technische Unie / Komisija (C‑113/04 P, EU:C:2006:593, 111–113 ir 161 punktai). Apskritai žr. Sprendimą Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt. (C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 66 ir 81 punktai), nutartis San Marco / Komisija (C‑19/95 P, EU:C:1996:331, 39 punktas) ir AIUFFASS ir AKT / Komisija (C‑55/97 P, EU:C:1997:465, 25 punktas), sprendimus Somaco / Komisija (C‑401/96 P, EU:C:1998:208, 54 punktas) ir Schröder ir kt. / Komisija (C‑221/97 P, EU:C:1998:597, 22–24 punktai).


17      Sprendimas Taryba / de Nil ir Impens (C‑259/96 P, EU:C:1998:224, 32 punktas).


18      2006 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija, C‑105/04 P, EU:C:2006:592, 71 punktas. Taip pat žr. sprendimus Baustahlgewebe / Komisija (C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 25 punktas); Somaco / Komisija (C‑401/96 P, EU:C:1998:208, 53 punktas); Cubero Vermurie / Komisija (C‑446/00 P, EU:C:2001:703, 20 punktas); BEI / Hautem (C‑449/99 P, EU:C:2001:502, 45 punktas); Aristrain / Komisija (C‑196/99 P, EU:C:2003:529, 40 ir 41 punktai) ir Technische Glaswerke Ilmenau / Komisija (C‑404/04 P, EU:C:2007:6, 90 punktas). Dėl panaikinimo remiantis motyvų nenurodymu žr., pvz., sprendimus Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P –C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 428 punktas); Belgija / Komisija (C‑197/99 P, EU:C:2003:444, 130 punktas) ir International Power ir kt. / NALOO (C‑172/01 P, C‑175/01 P, C‑176/01 P ir C‑180/01 P, EU:C:2003:534, 121 punktas).


19      Šiuo klausimu ir pagal analogiją žr. sprendimus Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija (C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P– C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 392–405 punktai) ir 2008 m. rugsėjo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimą Chassagne / Komisija (T‑253/06 P, EU:T:2008:386, 57 punktas); taip pat 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimą Michail / Komisija (T‑50/08 P, EU:T:2009:457, 50 punktas).


20      Šiuo atžvilgiu žr. Sprendimą DIR International Film ir kt. / Komisija (C‑164/98 P, EU:C:2000:48, 43–48 punktai). Kalbant apie bylas, kuriose Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ginčijamą aktą, taip pat žr. sprendimus Belgija / Komisija (C‑197/99 P, EU:C:2003:444, 58–67 punktai) ir International Power ir kt. / NALOO (C‑172/01 P, C‑175/01 P, C‑176/01 P ir C‑180/01 P, EU:C:2003:534, 156 punktas).


21      Žr. jo išvadą byloje IPK / Komisija (C‑433/97, EU:C:1999:133, 36 punktas). Jis nurodo Sprendimą Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt. (C‑136/92 P, EU:C:1994:211).


22      „Antra, kalbant apie [ginčijamo] sprendimo 2 straipsnio 7 dalį, pirma, atsižvelgiant į [to sprendimo] 325 punkte padarytą išvadą, reikia panaikinti jo 2 straipsnio 7 dalies d ir e punktus, kiek jais Allia ir Sanitec Europe solidariai skirta 4 579 610 EUR bauda, ir PCT, Allia ir Sanitec Europe solidariai skirta 2 529 689 EUR bauda. Todėl visa ieškovėms skirta baudos suma, 57 690 000 EUR, nustatyta [ginčijamo] sprendimo 2 straipsnio 7 dalyje, turi būti panaikinta, kiek ji viršija 50 580 701 EUR (t. y. 57 690 000 EUR – 4 579 610 EUR – 2 529 689 EUR).“


23      Šioje konstatuojamojoje dalyje taip pat nurodyta, kad Roca France patvirtino „keitimąsi informacija apie minimalias kainas AFICS“, ir priduriama, kad Roca France „mėgina paneigti tai patvirtinantį Ideal Standard pareiškimą“ (Komisijos apeliacinio skundo 20 pastaba).


24      Visų pirma žr. Sprendimą Baustahlgewebe / Komisija (C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 24 punktas). Taip pat žr. Sprendimą Komisija / Brazzelli Lualdi ir kt. (C‑136/92 P, EU:C:1994:211, 66 punktas), Nutartį San Marco / Komisija (C‑19/95 P, EU:C:1996:331, 40 punktas), Sprendimą Blackspur DIY ir kt. / Taryba ir Komisija (C‑362/95 P, EU:C:1997:401, 29 punktas) ir generalinio advokato P. Léger išvadą byloje Baustahlgewebe / Komisija (C‑185/95 P, EU:C:1998:37, 105 punktas).


25      Visų pirma žr. sprendimus New Holland Ford / Komisija (C‑8/95 P, EU:C:1998:257, 26 punktas) ir Glencore ir Compagnie Continentale / Komisija (C‑24/01 P ir C‑25/01 P, EU:C:2002:642, 65 punktas).


26      Sprendimas Corus UK / Komisija (C‑199/99 P, EU:C:2003:531, 67 punktas). Taip pat žr. sprendimus Komisija / ICI (C‑286/95 P, EU:C:2000:188, 49 ir 50 punktai); Salzgitter / Komisija (C‑182/99 P, EU:C:2003:526, 41 punktas); Aristrain / Komisija (C‑196/99 P, EU:C:2003:529, 67 punktas) ir Ensidesa / Komisija (C‑198/99 P, EU:C:2003:530, 28 punktas).


27      Sprendimas Ismeri Europa / Audito Rūmai (C‑315/99 P, EU:C:2001:391, 19 punktas). Taip pat žr. Sprendimą Glencore ir Compagnie Continentale / Komisija (C‑24/01 P ir C‑25/01 P, EU:C:2002:642, 77 ir 78 punktai) ir Nutartis L / Komisija (C‑230/05 P, EU:C:2006:270, 45–49 punktai).


28      Nutartis NDC Health / IMS Health ir Komisija [C‑481/01 P(R), EU:C:2002:223, 88 punktas].


29      Sprendimas Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija (C‑105/04 P, EU:C:2006:592 69 ir 70 punktai).


30      Sprendimas Sumitomo Metal Industries ir Nippon Steel / Komisija (C‑403/04 P ir C‑405/04 P, EU:C:2007:52, 39 punktas).


31      Žr. Keramag ir kt. atsakymo į pranešimą apie kaltinimus 11 punkto b papunktį.


32      Sprendimas Varec (C‑450/06, EU:C:2008:91, 47 punktas).


33      Sprendimai Snupat / Haute Autorité (42/59 ir 49/59, EU:C:1961:5, Rink. p. 101, 156), Plant ir kt. / Komisija ir South Wales Small Mines (C‑480/99 P, EU:C:2002:8, 24 punktas); taip pat Teisingumo Teismo sprendimas Corus UK / Komisija (C‑199/99 P, EU:C:2003:531, 19 punktas) ir Sprendimas Komisija / Airija ir kt. (C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 52 punktas).


34      Sprendimas Komisija / Airija ir kt. (C‑89/08 P, EU:C:2009:742, 56 punktas).


35      Sprendimas Aalborg Portland ir kt. / Komisija (C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 64 punktas). Taip pat žr. sprendimus Bertelsmann ir Sony Corporation of America / Impala (C‑413/06 P, EU:C:2008:392, 61 punktas) ir Solvay / Komisija (C‑109/10 P, EU:C:2011:686, 51 ir paskesni punktai).


36      Sprendimas Aalborg Portland ir kt. / Komisija (C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 66 punktas).


37      Bent kiek tai susiję su „žemiausios kategorijos“ prekėmis, nes Komisijos išvados buvo susijusios būtent su šiomis prekėmis. Žr. ginčijamo sprendimo 590 konstatuojamosios dalies paskutinį sakinį.


38      Sprendimas Dorsch Consult / Taryba ir Komisija (C‑237/98 P, EU:C:2000:321, 50 ir 51 punktai).


39      Sprendimas Team Relocations ir kt. / Komisija (C‑444/11 P, EU:C:2013:464, 66 punktas ir nurodyta teismo praktika).


40      Sprendimas Siemens ir kt / Komisija (C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P, EU:C:2013:866, 44 punktas ir nurodyta teismo praktika).


41      Šiuo atžvilgiu žr. D. Riley „Revisiting the Single and Continuous Infringement of Article 101: The Significance of Anic in a New Era of Cartel Detection and Analysis“, World Competition Law and Economics Review, Kluwer, 2014,t. 37, Nr. 3, p. 293–318.


42      Sprendimas Shell / Komisija (T‑11/89, EU:T:1992:33, 86 punktas). Taip pat žr. sprendimus Cimenteries CBR ir kt. / Komisija (T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, EU:T:2000:77, 901 punktas); Groupe Danone / Komisija (T‑38/02, EU:T:2005:367, 288 punktas); FNCBV ir kt. / Komisija (T‑217/03 ir T‑245/03, EU:T:2006:391, 124 punktas); apeliacinis skundas buvo atmestas: Sprendimas Coop de France bétail et viande ir kt. / Komisija, C‑101/07 P ir C‑110/07 P, EU:C:2008:741), taip pat Sprendimas Total Raffinage Marketing / Komisija (T‑566/08, EU:T:2013:423, 81 punktas) (žr. šios išvados 14 išnašą).


43      Žr., pvz., Sprendimą Lafarge / Komisija (T‑54/03, EU:T:2008:255, 369 ir 373 punktai), kuriame Lafarge ginčijo anonimiško raštelio be adresato įrodomąją galią. Bendrasis Teismas atsižvelgė į Gyproc paaiškinimus dėl raštelio autoriaus ir jo parengimo sąlygų.


44      Žr., be kita ko, sprendimus Ensidesa / Komisija (C‑198/99 P, EU:C:2003:530, 312 punktas); Nederlandse Federatieve Vereniging voor de Groothandel op Elektrotechnisch Gebied / Komisija (T‑5/00 ir T‑6/00, EU:T:2003:342, 181 punktas) ir JFE Engineering ir kt. / Komisija (T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, EU:T:2004:221, 207 punktas).


45      Sprendimas Aalborg Portland ir kt. / Komisija (C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 55–57 punktai).


46      Sprendimas Knauf Gips / Komisija (C‑407/08 P, EU:C:2010:389, 47–49 punktai).


47      Sprendimas Salzgitter Mannesmann / Komisija (C‑411/04 P, EU:C:2007:54, 47 punktas).


48      Atkreipiu Teisingumo Teismo dėmesį į tai, kad Komisija apeliaciniame skunde neskundžia Sprendimo Keramag išvadų, dėl kurių Pozzi Ginori dalyvavimas darant pažeidimą Italijos rinkoje šiek tiek sumažėjo (Sprendimo Keramag 245 punktas), todėl šios išvados neturi jokio poveikio baudos dydžiui (minėto sprendimo 337 ir 338 punktai).


49      Sprendimas JFE Engineering ir kt. / Komisija (T‑67/00, T‑68/00, T‑71/00 ir T‑78/00, EU:T:2004:221, 219 punktas).


50      Sprendimas Team Relocations ir kt. / Komisija (C‑444/11 P, EU:C:2013:464, 66 punktas ir nurodyta teismo praktika).


51      Sprendimas Siemens ir kt. / Komisija (C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P, EU:C:2013:866, 42 punktas), kuriame daroma nuoroda į Sprendimą Activision Blizzard Germany / Komisija (C‑260/09 P, EU:C:2011:62, 53 punktas ir nurodyta teismo praktika).


52      Patvirtinimą nebūtinai turi lemti dokumentai iš to laikotarpio, kuriais susiklostė faktinės aplinkybės. Gali būti patikimi ir kiti pareiškimai, jeigu tik jie patvirtina vienas kitą. Šiuo klausimu žr. Sprendimą Siemens ir kt. / Komisija (C‑239/11 P, C‑489/11 P ir C‑498/11 P, EU:C:2013:866, 190 ir 191 punktai). Taip pat žr. sprendimus Lögstör Rör / Komisija (T‑16/99, EU:T:2002:72, 45–47 punktai); Bolloré ir kt. / Komisija (T‑109/02, T‑118/02, T‑122/02, T‑125/02, T‑126/02, T‑128/02, T‑129/02, T‑132/02 ir T‑136/02, EU:T:2007:115, 168 punktas) ir Polimeri Europa / Komisija (T‑59/07, EU:T:2011:361, 55 punktas). Patvirtinimo kitu pareiškimu, padarytu pateikiant prašymą taikyti pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ar jų sumažinimo, gali pakakti, jeigu šis pareiškimas pateikiamas savarankiškai ir patvirtina pažeidimo aprašymo esmę. Šiuo klausimu žr. Sprendimą Total Raffinage Marketing / Komisija (T‑566/08, EU:T:2013:423, 74 punktas.


53      C‑586/12 P, EU:C:2013:863, 22–29 punktai).


54      Žr. šios išvados 52 išnašą.


55      Žr. Sprendimo Villeroy & Boch Austria 295 punkte padarytas išvadas, iš tikrųjų susijusias su 2004 m. vasario 25 d. susitikimo lentele, Ideal Standard paaiškinimais dėl šio dokumento parengimo aplinkybių, autoriaus, datos, mėnesio apžvalgomis, kuriose buvo pateikti konfidencialūs duomenys apie pardavimus, arba Laligné pareiškimais.


56      Sprendimai Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija (C‑176/06 P, EU:C:2007:730, 17 punktas) ir Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt. (C‑231/11 P– C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 102 punktas).


57      Sprendimas Raiffeisen Zentralbank Österreich ir kt. / Komisija (T‑259/02–T‑264/02 ir T‑271/02, EU:T:2006:396, 193 punktas). Taip pat žr. Sprendimą Team Relocations ir kt. / Komisija (C‑444/11 P, EU:C:2013:464, 54 punktas).


58      Sprendimo 91 ir 99 punktai.


59      Skirtingai nei bauda, kuri buvo skirta Villeroy & Boch AG.


60      Šios įmonės – tai ginčijamo sprendimo 797 konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytos aštuonios įmonių grupės, sudariusios pagrindinį kartelio branduolį, nes dalyvavo kartelyje visose arba daugumoje atitinkamų valstybių narių ir priklausė bent vienai derinimo struktūrai.


61      Sprendimas Team Relocations ir kt. / Komisija (C‑444/11 P, EU:C:2013:464, 118–126 punktai).


62      Taip pat žr., be kita ko, generalinio advokato N. Fennelly išvadą byloje Compagnie maritime belge transports ir kt. / Komisija (C‑395/96 P ir C‑396/96 P, EU:C:1998:518, 184 punktas); generalinio advokato G. Mischo išvadą byloje Weig / Komisija (C‑280/98 P, EU:C:2000:260, 43–45 punktai); generalinės advokatės J. Kokott išvadą byloje Technische Unie / Komisija (C‑113/04 P, EU:C:2005:752, 132 punktas); generalinio advokato M. Poiares Maduro išvadą byloje Groupe Danone / Komisija (C‑3/06 P, EU:C:2006:720, 41–59 punktai); generalinio advokato Y. Bot išvadą byloje E.ON Energie / Komisija (C‑89/11 P, EU:C:2012:375, 115 punktas) ir generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt. (C‑231/11 P–C‑233/11 P, EU:C:2013:578, 94 punktas).


63      Sprendimai Baustahlgewebe / Komisija (C‑185/95 P, EU:C:1998:608, 128 punktas) ir Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija (C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 244 punktas).


64      Šiuo klausimu žr. sprendimus Sarrió / Komisija (C‑291/98 P, EU:C:2000:631, 96 ir 97 punktai); Komisija ir kt. / Siemens Österreich ir kt. (C‑231/11 P à C‑233/11 P, EU:C:2014:256, 105 punktas) generalinio advokato M. Poiares Maduro išvadą byloje Groupe Danone / Komisija (C‑3/06 P, EU:C:2006:720, 53 punktas).


65      Visų pirma žr. Sprendimą Finsider / Komisija (C‑320/92 P, EU:C:1994:414, 46 punktas).


66      Šiuo klausimu žr. Sprendimą Weig / Komisija (C‑280/98 P, EU:C:2000:627, 67 ir 68 punktai). Pagal Sprendimo Salzgitter Mannesmann / Komisija (C‑411/04 P, EU:C:2007:54, 68 punktą, „nors nagrinėdamas apeliacinį skundą Teisingumo Teismas teisingumo sumetimais negali savo vertinimu pakeisti Pirmosios instancijos teismo įgyvendinant savo neribotą jurisdikciją pateikto vertinimo dėl įmonėms už Bendrijos teisės pažeidimą paskirtų baudų dydžio, tokios jurisdikcijos įgyvendinimas nustatant minėtų baudų dydžius negali lemti įmonių, dalyvavusių susitarime ar suderintuose veiksmuose, draudžiamuose EB 81 straipsnio 1 dalimi, diskriminacijos“ (sprendimai <…> Sarrió / Komisija, C‑291/98 P, [EU:C:2000:631] 96 ir 97 punktai ir <…> Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P‑C‑252/99 P ir C‑254/99 P, [EU:C:2002:582], 617 punktas)“. Taip pat žr. sprendimus Dalmine / Komisija (C‑407/04 P, EU:C:2007:53, 152 ir paskesni punktai) ir Evonik Degussa / Komisija (C‑266/06 P, EU:C:2008:295, 95 ir 114 punktai).


67      Sprendimas Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija (C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P – C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 337 punktas): „jei Pirmosios instancijos teismas konkrečios įmonės atžvilgiu ketina nukrypti nuo Komisijos taikyto ir jo nekvestionuoto apskaičiavimo metodo, tai turi būti paaiškinta skundžiamame sprendime“). Teisingumo Teismas Sprendime Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija (C‑580/12 P, EU:C:2014:2363, 78 punktas) nusprendė, kad „šiuo atžvilgiu pakanka pažymėti, kad konstatavęs, jog ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, Teisingumo Teismas, naudodamasis savo neribota jurisdikcija, gali pakeisti Komisijos vertinimą savuoju, todėl ir panaikinti, sumažinti ar padidinti baudą <…>. Šia jurisdikcija naudojamasi atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes <…> Todėl minėtą Komisijos argumentą reikia atmesti“. Taigi Teisingumo Teismas 80 punkte nusprendė, kad ginčijamo sprendimo 2 straipsniu Guardian skirtą baudą reikia sumažinti 30 % ir nustatyti 103 600 000 EUR baudą (iš pradžių baudos dydis buvo 148 000 000 EUR).


68      Bendrasis Teismas tai vadina „papildoma suma“.


69      Sprendimas KME Germany ir kt. / Komisija (C‑389/10 P, EU:C:2011:816, 127 punktas).


70      Kaip jau paaiškinau savo išvadoje byloje Telefónica ir Telefónica de España / Komisija (C‑295/12 P, EU:C:2013:619), Bendrasis Teismas negali remtis Komisijos gairėse numatytomis taisyklėmis ir taikyti jas automatiškai, kaip tai leidžia manyti Sprendimo 185 punktas, visų pirma jeigu šis taikymas neužtikrina vienodo požiūrio principo laikymosi.


71      Teisingumo Teismas iš dalies panaikino šį sprendimą, tačiau dėl kitų motyvų ir tik tiek, kiek jis buvo susijęs su Bolloré (Sprendimas Papierfabrik August Koehler ir kt. / Komisija, C‑322/07 P, C‑327/07 P et C‑338/07 P, EU:C:2009:500).


72      Taip pat žr. Sprendimą Sigma Tecnologie / Komisija (T‑28/99, EU:T:2002:76, 79–82 punktai), kuriame Bendrasis Teismas iš dalies panaikino sprendimą, nes Sigma nebuvo atsakinga už visą kartelį, ir sumažino baudą in casu 10 %. Sprendime IMI ir kt. / Komisija (T‑18/05, EU:T:2010:202, 157 punktas) bauda taip pat buvo sumažinta 10 % siekiant atspindėti tai, kad IMI nedalyvavo antikonkurencinių veiksmų serijoje. Taip pat žr. Sprendimą Adriatica di Navigazione / Komisija (T‑61/99, EU:T:2003:335, 190 ir 191 punktai).


73      Sprendimas Komisija / Anic Partecipazioni (C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 90 punktas). Kartu sprendimai Archer Daniels Midland / Komisija (T‑59/02, EU:T:2006:272, 296 punktas); AC-Treuhand / Komisija (T‑99/04, EU:T:2008:256, 131 punktas); IMI ir kt. / Komisija (T‑18/05, EU:T:2010:202, 164 punktas) ir Chalkor / Komisija (T‑21/05, EU:T:2010:205, 92 punktas).


74      Sprendimai Suiker Unie ir kt. / Komisija (40/73–48/73, 50/73, 54/73–56/73, 111/73, 113/73 ir 114/73, EU:C:1975:174, 623 punktas); Komisija / Anic Partecipazioni (C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 150 punktas) ir Hercules Chemicals / Komisija (C‑51/92 P, EU:C:1999:357, 110 punktas).


75      Sprendimas Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija (C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P– C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 312 punktas).


76      Žr. pirmojoje instancijoje pateikto ieškinio 97–102 punktus ir 71 išnašą.


77      Sprendimas Cimenteries CBR ir kt. / Komisija (T‑25/95, T‑26/95, T‑30/95–T‑32/95, T‑34/95–T‑39/95, T‑42/95–T‑46/95, T‑48/95, T‑50/95–T‑65/95, T‑68/95–T‑71/95, T‑87/95, T‑88/95, T‑103/95 ir T‑104/95, EU:T:2000:77, 4949 punktas ir nurodyta teismo praktika). Taip pat žr. Sprendimą Voestalpine ir voestalpine Wire Rod Austria / Komisija (T‑418/10, EU:T:2015:516, 408 ir paskesni punktai). Pastarajame sprendime, kiek tai susiję su voestalpine ir voestalpine Austria Draht solidariai skirta bauda, Bendrasis Teismas pažymi, jog Komisija neįrodė, kad voestalpine Austria Draht tiesiogiai dalyvavo club Zurich, club Europe ar club España, t. y. esminiuose kartelio aspektuose. Tačiau Bendrasis Teismas pažymi, kad į voestalpine Austria Draht dalyvavimą club Italia buvo teisingai atsižvelgta dėl antikonkurencinių jos prekybos atstovo Italijoje veiksmų, nors nė vienas įrodymas neleidžia nustatyti, kad voestalpine Austria Draht žinojo apie šio atstovo antikonkurencinį elgesį. Iš tiesų, kadangi prekybos atstovas veikė pagal įgaliojimą, kuris apėmė tik Italiją, jį reikia laikyti įmonės dalimi. Tačiau Bendrasis Teismas laikėsi nuomonės, kad voestalpine Austria Draht negalima buvo priskirti atsakomybės už šio atstovo antikonkurencinius veiksmus už Italijos rinkos ribų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes Bendrasis Teismas nusprendė sumažinti abiem bendrovėms solidariai skirtą 22 mln. EUR baudą iki 7,5 mln. EUR.


78      Pagal analogiją žr. sprendimus Musique Diffusion française ir kt. / Komisija (100/80–103/80, EU:C:1983:158, 129 punktas) ir Dansk Rørindustri ir kt. / Komisija (C‑189/02 P, C‑202/02 P, C‑205/02 P–C‑208/02 P ir C‑213/02 P, EU:C:2005:408, 242 punktas). Jeigu pažeidimą padarė kelios įmonės, reikia patikrinti santykinį kiekvienos iš jų dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą (Sprendimas Hercules Chemicals / Komisija (C‑51/92 P, EU:C:1999:357, 110 punktas ir nurodyta teismo praktika).


79      Sprendimai Komisija / Anic Partecipazioni (C‑49/92 P, EU:C:1999:356, 90 punktas) ir Sprendimas Aalborg Portland ir kt. / Komisija (C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 86 punktas).


80      Pagal analogiją žr. Sprendimą Britannia Alloys & Chemicals / Komisija (C‑76/06 P, EU:C:2007:326, 44 punktas).


81      Šiuo klausimu ir atsižvelgiant į vėliau taikytą skirtumą tarp nubaustos įmonės padaryto pažeidimo objektyvaus sunkumo, kaip tai suprantama pagal 2006 m. gairių 22 ir 23 punktus, ir dalyvavimo darant pažeidimą santykinio sunkumo, vertinamo atsižvelgiant į šiai įmonei būdingas aplinkybes, kaip tai suprantama pagal šių gairių 27 ir paskesnius punktus, žr. Sprendimą Jungbunzlauer / Komisija (T‑43/02, EU:T:2006:270, 226–228 punktai ir nurodyta teismo praktika).


82      „Taip pat tiesa, kad, kaip matyti iš [ginčijamo] sprendimo 1211 konstatuojamosios dalies, 15 % „pažeidimo sunkumo“ ir „papildomos sumos“ koeficientus Komisija taikė apskaičiuodama baudas įmonėms, dariusioms vieną pažeidimą, apimantį tris prekių pogrupius šešiose valstybėse narėse. Tačiau pastarasis pažeidimas, atsižvelgiant į jo geografinę aprėptį, yra sunkesnis už ieškovės padarytąjį“ (išskirta mano).


83      176 punktas: „argumentai, kad pagrindiniai įgyvendinto kartelio mechanizmai – metinės kainų politikos derinimas – buvo tie patys visoms įmonėms, neturi reikšmės. Iš tiesų tai, kad visos įmonės dalyvavo derinant kainų didinimą, neturi įtakos išvadai, kad Komisija negalėjo taikyti 15 % „papildomos sumos“ koeficiento visoms įmonėms, kurioms buvo skirtas [ginčijamas] sprendimas, remiantis tuo, kad jos dalyvavo darant vieną pažeidimą, nors kai kurios iš jų nedalyvavo darant minėtą vieną pažeidimą, apėmusį šešias valstybes ir tris prekių pogrupius“ (išskirta mano).


84      Žr. bylą COMP/F/38.344 – Įtempiama plieninė armatūra, 953 punktas ir šios išvados 86 išnašoje minėtus sprendimus.


85      Šiuo klausimu žr. Sprendimą Belgija / Komisija (C‑197/99 P, EU:C:2003:444, 81 punktas).


86      Komisija per posėdį Bendrajame Teisme nagrinėjant Roca France ir Laufen Austria ieškinį pripažino, kad Laufen Austria ir Roca France elgesys buvo lengvesnis nei pasaulinio kartelio, už kurį nubausta, pagrindinį branduolį sudariusių įmonių ir kad ji galėjo taikyti minėtoms bendrovėms mažesnį koeficientą (14 %), paisydama vienodo požiūrio principo, ir atsižvelgti į santykinai lengvesnį jų elgesio pobūdį (žr. 2013 m. kovo 6 d. įvykusių posėdžių bylose Laufen Austria / Komisija, T‑411/10 EU:T:2013:443 ir Roca protokolą). Ji nurodė tą patį nagrinėjant ieškinį, kurį Zucchetti pareiškė dėl ginčijamo sprendimo. Sprendimas Zucchetti Rubinetteria / Komisija (T‑396/10, EU:T:2013:446), žr. teismo posėdžio pranešimo, pridėto prie Roca Sanitario apeliacinio skundo kaip 11 priedas, 42 punktą. Taip pat žr. Sprendimą Team Relocations ir kt./ Komisija (T‑204/08 ir T‑212/08, EU:T:2011:286, 91 punktas), kuriame cituojamas 2008 m. spalio 1 d. sprendimas „Candle waxes“, C(2008) 5476, susijęs su EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP / C.39.181 – Parafino vaškas), ir 2009 m. lapkričio 11 d. Sprendimas „Heat stabilisers“, C(2009) 8682, susijęs su EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra (byla COMP/38.589 – Šilumos stabilizatoriai), kuriuose Komisija taikė skirtingus koeficientus skirtingoms nagrinėjamo kartelio dalyvių kategorijoms, atsižvelgdama į santykinį jų dalyvavimo darant pažeidimą sunkumą.