Language of document : ECLI:EU:F:2016:73

EUROPOS SĄJUNGOS ARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. balandžio 11 d.

Byla F‑94/15

Oren Wolff

prieš

Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT)

„Viešoji tarnyba – EIVT personalas – Personalo komitetas – Personalo komiteto narių rinkimai – Galiojimas – Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnio penkta pastraipa – EIVT rinkimų reglamentas – Pirmasis rinkimų turas – Kvorumo nebuvimas – Balsavimo laikotarpio pratęsimas – Papildomas balsavimo laikotarpio pratęsimas – Antrojo rinkimų turo nesurengimas – Neteisėtumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAPB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo Oren Wolff prašo panaikinti 2015 m. balandžio 23 d. Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sprendimą atmesti jo prašymą, kuriuo jis ginčijo personalo komiteto narių rinkimų rezultatų galiojimą.

Sprendimas:      Panaikinti 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą, kuriuo Europos išorės veiksmų tarnyba atmetė Oren Wolff prašymą pripažinti negaliojančiais personalo komiteto narių rinkimų rezultatus.Europos išorės veiksmų tarnyba padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jos priteisiamos O. Wolf patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Santrauka

Pareigūnai – Atstovavimas – Personalo komitetas – Rinkimai – Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) – Pirmajam rinkimų turui reikalingo kvorumo nebuvimas – Pareiga surengti antrąjį rinkimų turą – Pirmojo rinkimų turo balsavimo laikotarpio papildomas pratęsimas, nesurengiant antrojo turo – Neteisėtumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnis ir II priedo 1 straipsnio penkta pastraipa)

Nei Pareigūnų tarnybos nuostatų 9 straipsnyje, nei jų II priede nenumatyta personalo komiteto rinkimų tvarka. Todėl pareigūnų visuotiniai susirinkimai turi daug savarankiškumo, kiek tai susiję su personalo komitetų rinkimų tvarkos nustatymu, su sąlyga, kad pasirinkta tvarka nepažeidžia demokratijos ar teisingumo principų. Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turi rinkimų reglamentą, kuris buvo priimtas pasikonsultavus su darbuotojais ir kuriame nustatytos konkrečios taisyklės, susijusios su rinkimų turais ir balsavimo laikotarpių trukme.

Šiuo aspektu iš rinkimų reglamento 17 straipsnio matyti, kad rinkimų biuras privalo surengti antrąjį rinkimų turą, jei per pirmąjį rinkimų turą nebuvo pasiektas reikalaujamas dviejų trečdalių rinkėjų kvorumas.

Iš rinkimų reglamento 14 ir 17 straipsnių taip pat matyti, kad, rinkimų biurui nustačius pirmojo rinkimų turo balsavimo laikotarpio pradžios datą, šis biuras nebeturi diskrecijos nustatyti šio laikotarpio trukmės ir jo pratęsimų. Rinkimų reglamento 14 straipsnyje vykstant pirmajam rinkimų turui numatytas tik vienas 10 dienų pirminio balsavimo laikotarpio pratęsimas, beje, automatinis. Savo ruožtu rinkimų reglamento 17 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad nedelsiant turi būti surengtas antrasis rinkimų turas, kai pirmajame rinkimų ture nebuvo pasiektas dviejų trečdalių rinkėjų kvorumas ir dėl šios priežasties jo rezultatai negali būti pripažinti galiojančiais.

Taigi rinkimų biuras neturi, pažeisdamas rinkimų reglamento 14 straipsnį, antrą kartą pratęsti pirmojo rinkimų turo balsavimo laikotarpio, nes antraip netektų prasmės rinkimų reglamento 17 straipsnis.

Toks pirmojo rinkimų turo pratęsimas ilgesniam laikotarpiui, nei numatyta rinkimų reglamente, taip pat pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų II priedo 1 straipsnio penktą pastraipą, kurioje numatyta, kad tuo atveju, kai per pirmąjį rinkimų turą nepasiekiamas dviejų trečdalių rinkėjų kvorumas, turi būti surengiamas antrasis rinkimų turas, kurio kvorumas mažesnis, t. y. užtenka paprastos rinkėjų daugumos.

Kiek tai susiję su tuo, kad pirmasis balsavimo laikotarpio pratęsimas sutapo su atostogų laikotarpiu, pažymėtina, kad rinkimų biuras nustatydamas pirmojo rinkimų turo pradžios datą negalėjo nežinoti, kad šis 10 kalendorinių dienų automatinio pratęsimo laikotarpis apims savaitę atostogų, kuri gali turėti įtakos rinkėjų dalyvavimui rinkimuose.

(žr. 30–34 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Lebedef / Komisija, T‑192/96, EU:T:1998:162, 70 punktas ir 2004 m. balandžio 22 d. Sprendimo Schintgen / Komisija, T‑343/02, EU:T:2004:111, 39 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. spalio 1 d. Sprendimo Loukakis ir kt. / Parlamentas, F‑82/11, EU:F:2013:139, 63 punktas.