Language of document : ECLI:EU:F:2016:76

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2016 m. balandžio 12 d.

Byla F‑98/15

CP

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Skyriaus vadovas – Bandomasis laikotarpis – Paskyrimo į skyriaus vadovo pareigas nepatvirtinimas – Sprendimo dėl panaikinimo vykdymas – Prarasta galimybė“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo CP prašo iš esmės, pirma, panaikinti 2014 m. liepos 18 d. Europos Parlamento sprendimą padidinti jo bazinį darbo užmokestį už skyriaus viršininko pareigas (skirti vadinamąjį „priedą už vadovaujančias pareigas“) tik po 9 mėnesių ir, antra, atlyginti patirtą „turtinę ir finansinę“ žalą.

Sprendimas:      Priteisti iš Europos Parlamento atlyginti CP 3 219,55 EUR sumą. Ši suma padidinama palūkanomis už praleistą terminą, skaičiuojamomis nuo 2011 m. liepos 1 d. iki visiško mokėjimo, taikant Europos Centrinio Banko pagrindinėms refinansavimo operacijoms nustatytą palūkanų normą, padidintą dviem procentiniais punktais. Atmesti likusią ieškinio dalį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Sprendimas dėl panaikinimo – Poveikis – Pareiga priimti įgyvendinimo priemones – Ypatingi sunkumai – Teisinga kompensacija ieškovui už nepatogumus, atsiradusius dėl panaikinto akto

(SESV 266 straipsnis)

2.      Pareigūnų ieškiniai – Neribota teismo jurisdikcija – Turtinės žalos, patirtos dėl galimybės praradimo, atlyginimas – Vertinimas – Kriterijai

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Sąjungos teismui panaikinus institucijos priimtą aktą, ši pagal SESV 266 straipsnį privalo imtis būtinų priemonių sprendimui įvykdyti. Tam, kad visiškai įvykdytų sprendimą dėl panaikinimo, institucija, kurios priimtas aktas buvo panaikintas, turi atsižvelgti ne tik į sprendimo rezoliucinę dalį, bet ir į motyvus, kuriais grindžiama ši dalis ir kurie yra privalomas pagrindas tiek, kiek jo reikia nustatant tikslią rezoliucinėje dalyje išdėstyto sprendimo prasmę. Būtent šiuose motyvuose tiksliai nurodoma nuostata, kuri laikoma neteisėta, ir atskleidžiamos priežastys, dėl kurių rezoliucinėje dalyje pripažintas jos neteisėtumas ir į kurias atitinkama institucija turi atsižvelgti keisdama panaikintą aktą. Dėl Sąjungos teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas aktas, poveikio pabrėžtina, kad jis taikomas ex tunc ir dėl to pašalina panaikinto akto poveikį teisės sistemoje atgaline data. Pagal SESV 266 straipsnį institucija atsakovė turi imtis būtinų priemonių konstatuotų neteisėtumų poveikiui panaikinti, o jau įvykdyto akto atveju reikalaujama, kad būtų atkurta ieškovo teisinė padėtis, buvusi iki šio akto priėmimo dienos.

Taigi institucija, kurios aktas buvo panaikintas, negali remtis praktiniais sunkumais tam, kad išvengtų savo pareigos pašalinti teisinį pažeidimą. Kai kyla ypatingų sunkumų įvykdyti teismo sprendimą dėl panaikinimo, susijusi institucija gali įgyvendinti iš SESV 266 straipsnio kylančią pareigą, priimdama bet kokį sprendimą, kuriuo suinteresuotajam asmeniui būtų teisingai kompensuota už neigiamas panaikinto sprendimo pasekmes.

(žr. 59 ir 71 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. spalio 8 d. Sprendimo Meskens / Parlamentas, T‑84/91, EU:T:1992:103, 78 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2010 m. balandžio 15 d. Sprendimo Angelidis / Parlamentas, F‑104/08, EU:F:2010:23, 35 ir 36 straipsniai ir juose nurodyta teismo praktika; 2011 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo AA / Komisija, F‑101/09, EU:F:2011:133, 81 punktas ir 2013 m. kovo 21 d. Sprendimo Brune / Komisija, F‑94/11, EU:F:2013:41, 59 punktas.

2.      Galimybės praradimas, jeigu jis pakankamai įrodytas, yra laikytinas atlygintina turtine žala. Siekiant nustatyti atlygintinos žalos, patirtos dėl prarastos galimybės, dydį, reikia nustatyti pareigūno prarastos galimybės pobūdį, datą, nuo kada jis būtų galėjęs pasinaudoti šia galimybe, tada įvertinti tokios galimybės mastą ir galiausiai nurodyti, kokių finansinių pasekmių atsirado dėl šios prarastos galimybės. Be to, jei įmanoma, pareigūno prarastą galimybę reikia nustatyti objektyviai, t. y. matematinio koeficiento, apskaičiuojamo remiantis tikslia analize, forma. Vis dėlto, jeigu minėta prarasta galimybė negali būti taip įvertinta, patirta žala gali būti vertinama ex æquo et bono.

(žr. 68 ir 79 punktus)

Nuoroda:

Europos Sąjungos Bendrojo Teismo praktika: 2010 m. lapkričio 10 d. Sprendimo VRDT / Simões Dos Santos, T‑260/09 P, EU:T:2010:461, 104 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2013 m. kovo 13 d. Sprendimo AK / Komisija, F‑91/10, EU:F:2013:34, 69, 91 ir 92 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.