Language of document : ECLI:EU:T:2017:250

Byla T344/15

Prancūzijos Respublika

prieš

Europos Komisiją

„Galimybė susipažinti su dokumentais – Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 – Dokumentai, pateikti vykstant Direktyvoje 98/34/EB numatytai procedūrai – Iš valstybės narės kilę dokumentai – Leidimas susipažinti – Išimtis, susijusi su teismo procesų apsauga – Išimtis, susijusi su inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga – Išankstinis valstybės narės sutikimas“

Santrauka – 2017 m. balandžio 5 d. Bendrojo Teismo (trečioji išplėstinė kolegija) sprendimas

1.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Valstybės narės dokumentai – Valstybės narės teisė prašyti institucijos neatskleisti dokumentų – Apimtis – Procedūriniai padariniai – Atitinkamos institucijos atliekama valstybės narės nurodytų atsisakymo atskleisti motyvų pagrįstumo kontrolė – Ribos

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3, 5 ir 8 dalys)

2.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Teismo proceso apsauga – Apimtis – Valstybės narės Komisijai perduoti dokumentai vykstant Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai – Neįtraukimas – Sąlyga – Nuspėjamos rizikos, kad atitinkamai valstybei narei bus pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, nebuvimas

(SESV 258 straipsnio pirma pastraipa; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34 8 straipsnio 1 dalis)

3.      Europos Sąjungos institucijos – Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais – Reglamentas Nr. 1049/2001 – Teisės susipažinti su dokumentais išimtys – Inspekcijų, tyrimo ir audito tikslų apsauga – Apimtis – Taikymas pasibaigus Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, kad vyktų Komisijos ir atitinkamos valstybės narės dialogas – Neįtraukimas

(Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka; Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/18)

1.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog valstybė narė gali prašyti, kad institucija neatskleistų tos valstybės narės dokumento be jos išankstinio sutikimo. Vis dėlto šioje nuostatoje atitinkamai valstybei narei nesuteikiama bendra ir besąlygiška veto teisė visiškai laisvai ir nemotyvuojant savo sprendimo prieštarauti dėl bet kokio institucijos turimo dokumento atskleidimo vien dėl to, kad šis dokumentas yra šios valstybės narės. Iš tikrųjų Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalyje atitinkamai valstybei narei leidžiama prieštarauti dėl jos dokumentų atskleidimo tik remiantis konkrečiomis šio straipsnio 1–3 dalyse numatytomis išimtimis ir tinkamai motyvuojant savo poziciją šiuo klausimu.

Iš to matyti, kad prieš atsisakydama suteikti galimybę susipažinti su iš valstybės narės gautu dokumentu institucija, kuriai pateiktas prašymas leisti susipažinti, turi išnagrinėti, ar ši valstybė savo prieštaravimą grindė konkrečiomis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytomis išimtimis ir ar tinkamai motyvavo savo poziciją šiuo klausimu. Taigi, vykstant sprendimo atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais priėmimo procedūrai, minėta institucija turi įsitikinti, kad tokie motyvai egzistuoja, ir juos nurodyti procedūros pabaigoje savo priimtame sprendime. Vis dėlto institucija, į kurią kreiptasi su prašymu leisti susipažinti su dokumentu, neturi išsamiai įvertinti atitinkamos valstybės narės sprendimo prieštarauti ir vykdyti išsamesnės kontrolės nei paprastas patikrinimas, ar egzistuoja motyvai, kuriuose daroma nuoroda į Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalyse numatytas išimtis. Šiuo klausimu pasakytina, jog institucijos atliekamas tyrimas skirtas ne nustatyti, ar atitinkamos valstybės narės pateikti motyvai yra neabejotinai klaidingi, bet, atsižvelgiant į konkretaus atvejo aplinkybes ir taikytinas teisės normas, nustatyti, ar valstybės narės savo prieštaravimui pagrįsti pateikti motyvai gali iš pirmo žvilgsnio pateisinti tokį atsisakymą ir ar šie motyvai leidžia minėtai institucijai prisiimti Reglamento Nr. 1049/2001 8 straipsnio 1 dalyje jai numatytą atsakomybę. Be to, tai nereiškia, kad institucija turi pareikšti privalomą nuomonę ar atitinkamos valstybės narės vertinimą pakeisti savuoju, tiesiog ji turi vengti priimti sprendimą, su kuriuo nesutinka. Iš tiesų institucija, kaip sprendimo leisti susipažinti su dokumentais arba neleisti to daryti autorė, atsako už jo teisėtumą.

(žr. 30, 36, 38, 41, 43, 46 ir 47 punktus)

2.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje vartojamą sąvoką „teismo procesas“ reikia aiškinti taip, kad viešojo intereso apsauga neleidžia atskleisti tik konkretaus teismo proceso tikslais parengtų dokumentų turinio. Šiuo klausimu pasakytina, kad žodžius „tik konkretaus teismo proceso tikslais parengti dokumentai“ reikia suprasti kaip pateiktus pareiškimus ar aktus, vidaus dokumentus, susijusius su nagrinėjamos bylos parengtiniu tyrimu, ir su byla susijusius pranešimus, kuriais pasikeičia atitinkamas generalinis direktoratas ir teisės tarnyba ar advokatų kabinetas, nes šio išimties taikymo srities apibrėžimo tikslas yra užtikrinti, pirma, atitinkamos institucijos vidaus darbo apsaugą ir, antra, advokatų profesinės paslapties principo apsaugą ir konfidencialumą.

Valstybės narės pranešimai Komisijai, pateikti siekiant pranešti apie techninio reglamento projektą, kaip numatyta Direktyvos 98/34, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, 8 straipsnio 1 dalyje, nėra tokie dokumentai, nes jie nėra nei teismo proceso tikslais parengti pareiškimai, nei aktai ir apskritai nebuvo parengti konkretaus teismo proceso tikslais. Šiuo klausimu dėl argumento, kad valstybė narė turėtų laikytis nuomonės, jog per tam tikrą laikotarpį yra rizika, kad bus pareikštas ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo, susijęs su dokumentu, priimtu pasibaigus Direktyvoje 98/34 numatytai procedūrai, juo labiau jeigu Komisija nepriėmė formalaus sprendimo užbaigti procedūrą, pasakytina, kad negalima pagrįstai numatyti, kad bus pradėtas ikiteisminis procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo etapas ir ši galimybė yra tik hipotetinė, nes dokumentai, kuriuos prašyta atskleisti, praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams po atitinkamo techninio reglamento priėmimo nepaskatino Komisijos išsiųsti oficialų pranešimą pagal SESV 258 straipsnio pirmą pastraipą.

(žr. 70–74 ir 77 punktus)

3.      Reglamento Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais 4 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatyta išimtimi siekiama apsaugoti ne pačią tyrimų veiklą, o jos tikslą. Iš tiesų ši išimtis taikoma tik tada, jei dėl nagrinėjamų dokumentų atskleidimo gali kilti pavojus, kad inspekcijos, tyrimai ar auditas nebus užbaigti. Žinoma, įvairiems tyrimo ar inspekcijos aktams ir toliau gali būti taikoma inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugos išimtis, kol yra vykdoma minėta veikla, netgi jeigu jau baigėsi konkretus tyrimas ar inspekcija, dėl kurių buvo parengta ataskaita, su kuria prašyta leisti susipažinti. Vis dėlto manyti, kad įvairiems su inspekcijomis, tyrimais ir auditu susijusiems dokumentams minėta išimtis gali būti taikoma, kol nėra nuspręsta dėl tolesnių veiksmų šiose procedūrose, reikštų, kad galimybę susipažinti su minėtais dokumentais lemia atsitiktinis, būsimas ir galbūt dar tolimas įvykis, priklausantis nuo įvairių valdžios institucijų veiklos spartumo ir kruopštumo. Tokia pozicija neatitiktų tikslo užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su galimais finansinių interesų valdymo pažeidimais, kad piliečiai galėtų veiksmingiau kontroliuoti viešosios valdžios vykdymo teisėtumą.

Taigi reikia atmesti argumentą, kad dokumentų, valstybės narės pateiktų Komisijai pagal Direktyvą 98/34, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, nereikėtų atskleisti tam tikrą laiką po tyrimo užbaigimo, t. y. kol yra pagrįstai numatoma rizika, kad tai valstybei narei ir Komisijai reikia laisvos erdvės netrukdomai pasitarti ir išspręsti ginčą dėl nacionalinės teisės nuostatos atitikties Sąjungos teisei.

(žr. 83, 85–89 punktus)