Language of document :

2017 m. liepos 17 d. Enercon GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2017 m. gegužės 3 d. Bendrojo Teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-36/16, Enercon / EUIPO

(Byla C-433/17 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantė: Enercon GmbH, atstovaujama advokato R. Böhm, QC M. Silverleaf

Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba, Gamesa Eólica, SL

Apeliantės reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-36/16;

panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-245/12;

grąžinti bylą EUIPO ir nurodyti patvirtinti Pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 260/2011-1 ir atmesti Gamesa prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia;

priteisti iš atsakovės pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė teigia, kad skundžiamas sprendimas, priimtas byloje T-36/16, pažeidžia Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/20091 7 straipsnio 1 dalies b punktą ir (arba) 52 straipsnio 1 dalies a punktą ir kad Bendrajame Teisme padarytas procedūrinis pažeidimas, ir nurodo šiuos pagrindus:

Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas neturi reikalaujamo skiriamojo pobūdžio, kad būtų galima jį įregistruoti, o tai prieštarauja Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktui. Taip nusprendęs Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Pirmoji teisės klaida padaryta, kai nuspręsta, kad prekių ženklo įvardijimas prekių ženklo paraiškoje kaip spalvinio prekių ženklo nulemia jo teisinį kvalifikavimą, kas turėjo įtakos jo skiriamojo pobūdžio vertinimui. Bendrasis Teismas turėjo nuspręsti, kad prekių ženklo įvardijimas paraiškoje kaip spalvoto pirmiausia atliktas dėl EUIPO paprastesnio administravimo, ir tai nevertintina kaip teisės klausimas. Todėl, nustatydamas prašomo įregistruoti prekių ženklo pobūdį, jis turėjo atsižvelgti ne tik į tai, kaip prekių ženklas įvardytas paraiškoje, bet ir į visą paraiškos turinį, ypač į prekių ženklo pavaizdavimą paraiškoje. Iš prekių ženklo paraiškoje pateikto jo atvaizdo matyti, jog tai konkrečių jame pavaizduotų požymių turintis vaizdinis prekių ženklas.

Bendrasis Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į prekių ženklo formą, kaip ji įregistruota, ir ypač į tai, kaip ji įvardyta registracijos pažymėjime, kurį išdavė EUIPO, įregistravusi prekių ženklą. Registracijos pažymėjimas yra registro dokumentas, kuriame nurodoma įregistruoto prekių ženklo forma, ir Bendrasis Teismas turėjo jam suteikti lemiamą reikšmę nustatydamas registruoto prekių ženklo pobūdį. Jeigu teisingai aiškintume registracijos pažymėjimo turinį, iš jo aiškiai matyti, kad prekių ženklas įregistruotas kaip vaizdinis prekių ženklas, turintis formą, kuri matyti iš kartu su jo registracijos paraiška pateikto jo atvaizdo. To nepadaręs, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Antroji teisės klaida ir procedūrinis pažeidimas padaryti, kai atsisakyta priimti informaciją, būtiną ginčijamo prekių ženklo registracijos pažymėjimo turiniui suprasti. Tas dokumentas yra Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos paskelbtas dokumentas ST.60, kuriame išdėstyta INID kodų reikšmė; šie kodai visuotinai naudojami intelektinės nuosavybės tarnybų, įskaitant EUIPO, išduodamuose registracijos pažymėjimuose siekiant nurodyti jų įrašų pobūdį ir prasmę. INID reikšmė gali būti nustatyta tik darant nuorodą į ST.60 ar lygiavertį nuorodos šaltinį, o registracijos pažymėjimų turinys gali būti nustatomas tik remiantis jame nurodytų INID kodų reikšme. Bendrasis Teismas klaidingai įvertino šios informacijos turinį kaip įrodymą ir todėl klaidingai atsisakė priimti dokumentą arba jame pateiktą informaciją, nors iš tiesų tai yra žodynui prilygstantis teisinis dokumentas. Jeigu Bendrasis Teismas būtų atsižvelgęs į jam pateiktas aiškinamąsias priemones, jis būtų įvertinęs, kad vaizdinio prekių ženklo registracijos pažymėjimas apima paraiškoje pateiktą jo atvaizdą. EUIPO pirmoji apeliacinė taryba iš pradžių teisingai nusprendė, kad toks prekių ženklas turi reikalaujamą skiriamąjį pobūdį, kad būtų galima jį įregistruoti, ir Bendrasis Teismas atitinkamai turėjo taip nuspręsti.

____________

1 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1).