Language of document :

2017 m. lapkričio 15 d. Tribunal Judicial da Comarca de Lisboa (Portugalija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Cogeco Communications Inc / Sport TV Portugal ir kt.

(Byla C-637/17)

Proceso kalba: portugalų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Judicial da Comarca de Lisboa

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Cogeco Communications Inc

Atsakovė: Sport TV Portugal, SA, Controlinvest-SGPS SA, Nos-SGPS SA

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar 2014 m. gruodžio 26 d. Direktyvos 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo1 9 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir kitas šios direktyvos nuostatas bei taikytinus bendruosius Europos Sąjungos teisės principus galima aiškinti taip, kad jie sukuria teises privačiam asmeniui (nagrinėjamu atveju pagal Kanados teisę įsteigtai komercinei akcinei bendrovei), kuris gali jomis remtis teisme prieš kitą privatų asmenį (nagrinėjamu atveju, pagal Portugalijos teisę įsteigtą komercinę akcinę bendrovę), kai pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo reikalaujama atlyginti nuostolius, tariamai patirtus dėl konkurencijos teisės pažeidimo, be kita ko, turint mintyje tai, jog to ieškinio pareiškimo dieną (2015 m. vasario 27 d.) dar nebuvo pasibaigęs šios direktyvos 21 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatytas jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas?

2.    Ar direktyvos 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir kitas šios direktyvos nuostatas bei taikytinus bendruosius Europos Sąjungos teisės principus galima aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Portugalijos civilinio kodekso 498 straipsnio 1 dalis, kurioje – turint mintyje tai, kad taikoma aplinkybėms, kurios klostėsi iki šios direktyvos paskelbimo, prieš jos įsigaliojimą ir dar nepasibaigus jos perkėlimo terminui, ir kad ieškinys teisme taip pat pareikštas dar nepasibaigus šiam terminui:

a)    nustatytas 3 metų senaties terminas teisei į žalos atlyginimą, grindžiamai civiline deliktine atsakomybe;

b)    numatyta, kad šis 3 metų terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai nukentėjęs asmuo sužino apie savo teisę, net jei atsakingas asmuo ir tiksli žalos apimtis nežinomi; ir

c)    nenumatyta jokia norma, pagal kurią būtų reikalaujama arba leidžiama sustabdyti ar nutraukti šį terminą vien dėl to, kad konkurencijos tarnyba ėmėsi priemonių dėl atliekamo tyrimo ar procedūros, susijusios su konkurencijos teisės normų pažeidimu, su kuriuo susijęs ieškinys dėl nuostolių atlyginimo?

3.    Ar direktyvos 9 straipsnio 1 dalį ir kitas šios direktyvos nuostatas bei taikytinus bendruosius Europos Sąjungos teisės principus galima aiškinti taip, kad pagal jas draudžiama nacionalinės teisės nuostata, kaip antai Portugalijos civilinio proceso kodekso 623 straipsnis, kurioje – turint mintyje tai, kad taikoma aplinkybėms, kurios klostėsi iki šios direktyvos paskelbimo, prieš jos įsigaliojimą ir dar nepasibaigus jos perkėlimo terminui, ir kad ieškinys teisme taip pat pareikštas dar nepasibaigus šiam terminui:

a)    nustatyta, jog galutinis sprendimas, kuriuo skiriama sankcija administracinėje byloje dėl pažeidimo, nedaro poveikio civiliniams ieškiniams dėl teisinių santykių, priklausančių nuo pažeidimo padarymo? Arba (nelygu aiškinimas)

b)    numatyta, kad toks galutinis sprendimas, kuriuo skiriama sankcija administracinėje byloje dėl pažeidimo, kiek tai susiję su trečiaisiais asmenimis, civilinėse bylose, kuriose ginčijamasi dėl teisinių santykių, priklausančių nuo pažeidimo buvimo, reiškia tik prielaidą iuris tantum dėl to, kad egzistuoja pažeidimui, už kurį skiriama sankcija, būdingi požymiai, atitinkantys teisės aktuose apibrėžtus pažeidimo požymius?

4.    Ar direktyvos 9 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, taip pat Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnio trečią pastraipą ar bet kurią kitą pirminės ir antrinės teisės normą, teismo precedentus ar taikytinus bendruosius Europos Sąjungos teisės principus galima aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kaip antai Portugalijos civilinio kodekso 498 straipsnio 1 dalį ir Portugalijos civilinio proceso kodekso 623 straipsnį, kuriuose – turint mintyje tai, kad jos taikomos aplinkybėms, kurios klostėsi iki šios direktyvos paskelbimo, prieš jos įsigaliojimą ir dar nepasibaigus jos perkėlimo terminui ir kad ieškinys teisme taip pat pareikštas dar nepasibaigus šiam terminui – neatsižvelgiama į direktyvos tekstą ir tikslą ir nesiekiama pasiekti joje numatyto rezultato?

5.    Tik tuo atveju, jeigu Teisingumo Teismas į kurį nors pirmesnių klausimų atsakytų teigiamai: ar direktyvos 22 straipsnį ir kitas šios direktyvos nuostatas ar taikytinus bendruosius Sąjungos teisės principus, galima aiškinti taip, kad pagal juos draudžiama, kad nacionalinis teismas nagrinėjamu atveju taikytų dabar galiojančios redakcijos Portugalijos civilinio kodekso 498 straipsnio 1 dalies ir Portugalijos civilinio proceso kodekso 623 straipsnio nuostatas, aiškinamas ir taikomas taip, kad atitiktų direktyvos 10 straipsnio nuostatas?

6.    Jeigu į 5 klausimą būtų atsakyta teigiamai: ar privatus asmuo gali remtis direktyvos 22 straipsniu prieš kitą privatų asmenį, kai nacionaliniame teisme pareiškia ieškinį dėl nuostolių, patirtų dėl konkurencijos teisės pažeidimo, atlyginimo?

____________

1 2014 m. lapkričio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/104/ES dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės nuostatų pažeidimo, atlyginimo (OL L 349, 2014, p. 1).