TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. balandžio 19 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Savarankiškai dirbantys prekybos agentai – Direktyva 86/653/EEB – Prekybos agento teisė į kompensaciją arba nuostolių atlyginimą nutraukus komercinio atstovavimo sutartį – 17 straipsnis – Teisės į kompensaciją nutraukus komercinio atstovavimo sutartį per šioje sutartyje nustatytą bandomąjį laikotarpį netaikymas“
Byloje C‑645/16
Dėl Cour de cassation (Prancūzija) 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2016 m. gruodžio 15 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Conseils et mise en relations (CMR) SARL
prieš
Demeures terre et tradition SARL
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas T. von Danwitz, teisėjai C. Vajda, E. Juhász, K. Jürimäe (pranešėja) ir C. Lycourgos,
generalinis advokatas M. Szpunar,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Demeures terre et tradition SARL, atstovaujamos advokato F. Molinié,
– Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos D. Colas ir R. Coesme,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir M. Hellmann,
– Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hottiaux ir H. Tserepa‑Lacombe,
susipažinęs su 2017 m. spalio 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašoma išaiškinti 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo (OL L 382, 1986, p. 17; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 177) 17 straipsnį.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant bendrovės Conseils et mise en relations (CMR) SARL ir bendrovės Demeures terre et tradition SARL (toliau – DTT) ginčą dėl CMR pateikto reikalavimo, pirma, atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl komercinio atstovavimo sutarties, kuria ji buvo susaistyta su DTT, nutraukimo, ir, antra, atlyginti žalą, atsiradusią dėl neteisėto šios sutarties nutraukimo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Direktyvos 86/653 antroje ir trečioje konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
„kadangi nacionalinių įstatymų dėl komercinio atstovavimo skirtumai iš esmės daro įtaką konkurencijos sąlygoms ir pačios veiklos vykdymui [Europos Sąjungoje] bei kenkia tiek prekybos agentams vis-à-vis jų atstovaujamiesiems, tiek prekybinių sandorių saugumui; kadangi, be to, tokie skirtumai iš esmės kliudo sudaryti ir vykdyti komercinio atstovavimo sutartis, kai atstovaujamasis ir prekybos agentas yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse;
kadangi prekyba tarp valstybių narių turėtų vykti tokiomis sąlygomis, kurios yra panašios į vienoje bendroje rinkoje esančias sąlygas, todėl būtina suderinti valstybių narių teisines sistemas, kiek to reikalauja deramas bendrosios rinkos veikimas; kadangi šiuo požiūriu įstatymų kolizijai taikomos teisės normos komercinio atstovavimo atveju nepašalina pirmiau minėtų prieštaravimų ir jų nepašalintų, netgi jeigu jos būtų suvienodintos, dėl to pasiūlytas suderinimas, nepaisant tokių normų buvimo, yra būtinas.“
4 Šios direktyvos 1 straipsnyje nustatyta:
„1. Šioje direktyvoje numatytos derinimo priemonės taikomos valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems prekybos agentų ir jų atstovaujamųjų santykius.
2. Šioje direktyvoje prekybos agentas – tai savarankiškai dirbantis tarpininkas, kuris turi ilgalaikį įgaliojimą derėtis dėl prekių pardavimo arba pirkimo kito asmens (toliau – atstovaujamasis) naudai arba derėtis ir sudaryti tokius sandorius tokio atstovaujamojo naudai ir jo vardu.
<…>“
5 Šios direktyvos 17 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:
„1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad, pasibaigus komercinio atstovavimo sutarties galiojimui, prekybos agentui būtų atlyginta pagal šio straipsnio 2 dalį arba būtų kompensuoti jo nuostoliai pagal šio straipsnio 3 dalį.
2. a) Prekybos agentas turi teisę į nuostolių atlyginimą [kompensaciją], jei ir tiek, kiek:
– jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba žymiai [gerokai] padidino verslo apimtį su turimais klientais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais,
ir
– mokant nuostolių atlyginimą [kompensaciją] atsižvelgiama į visas aplinkybes, ypač į komisinius, kuriuos prarado prekybos agentas dėl verslo sandorių su tokiais klientais. <…>
b) nuostolių atlyginimo dydis negali viršyti to, kuris yra lygus nuostolių atlyginimui už vienerius metus [kompensacijos dydis negali viršyti atlyginimo už vienus metus], apskaičiuoto remiantis prekybos agento vidutiniu metiniu atlyginimu per pastaruosius penkerius metus, o jeigu sutartis galiojo trumpiau negu penkerius metus, nuostolių atlyginimas apskaičiuojamas [kompensacija apskaičiuojama] remiantis atitinkamo laikotarpio vidurkiu;
c) tokio nuostolių atlyginimo [tokios kompensacijos] skyrimas nedraudžia prekybos agentui siekti jo nuostolių atlyginimo.
3. Prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kuriuos jis patiria dėl savo santykių su atstovaujamuoju nutraukimo, atlyginimą.
Laikoma, kad tokie nuostoliai atsiranda pirmiausia tada, kai komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama tokiomis aplinkybėmis:
– kai prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, kurį jis turėtų gauti už tinkamą komercinio atstovavimo sutarties vykdymą, tuo tarpu, kai atstovaujamasis gauna žymią naudą, susijusią su prekybos agento veikla, ir (arba)
– kurios neduoda prekybos agentui galimybės padengti jo sąnaudas ir išlaidas, kurias jis turėjo vykdydamas komercinio atstovavimo sutartį pagal atstovaujamojo patarimą.“
6 Tos pačios direktyvos 18 straipsnis suformuluotas taip:
„17 straipsnyje nurodytas nuostolių atlyginimas ar kompensacija yra nemokami:
a) kai atstovaujamasis komercinio atstovavimo sutartį nutraukė dėl to, kad prekybos agentas nevykdo įsipareigojimų, ir dėl to pagal nacionalinę teisę būtų galima pateisinti neatidėliotiną komercinio atstovavimo sutarties nutraukimą;
b) kai prekybos agentas nutraukė komercinio atstovavimo sutartį, išskyrus, kai toks nutraukimas pateisinamas aplinkybėmis, už kurias atsako atstovaujamasis, arba prekybos agento amžiumi, negalia arba liga, dėl kurios iš agento negalima pagrįstai reikalauti tęsti savo veiklą;
c) kai, susitarus su atstovaujamuoju, prekybos agentas perleidžia pagal komercinio atstovavimo sutartį nustatytas teises ir pareigas kitam asmeniui.“
7 Direktyvos 86/653 19 straipsnyje nustatyta:
„Šalys negali nukrypti nuo 17 ir 18 straipsnių taip pakenkdamos prekybos agentui iki komercinio atstovavimo sutarties pabaigos. [Iki komercinio atstovavimo sutarties pabaigos šalys negali nukrypti nuo 17 ir 18 straipsnių, taip pakenkdamos prekybos agentui.]“
Prancūzijos teisė
8 Prekybos kodekso L. 134-12 straipsnyje nustatyta:
„Nutrūkus santykiams su įgaliojimus suteikusia bendrove prekybos agentas turi teisę gauti kompensaciją už patirtą žalą.
Prekybos agentas praranda teisę į kompensaciją, jeigu per vienus metus nuo sutarties nutraukimo jis neinformavo įgaliojimus suteikusios bendrovės, kad ketina pasinaudoti savo teisėmis.
Prekybos agento teisių perėmėjai taip pat turi teisę gauti kompensaciją, kai sutarties nutraukimas susijęs su agento mirtimi.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
9 2011 m. gruodžio 2 d. DTT sudarė su CMR komercinio atstovavimo sutartį dėl individualių namų pardavimo. Pagal šią sutartį DTT ir CMR atitinkamai turėjo įgaliotojo ir įgaliotinio statusą. Šioje sutartyje buvo numatytas dvylikos mėnesių bandomasis laikotarpis, kuriam pasibaigus ji būtų laikoma neterminuota ir per kurį kiekviena šalis turėjo galimybę ją nutraukti iš anksto apie tai pranešusi prieš penkiolika dienų pirmąjį mėnesį, o vėliau – prieš mėnesį. Komercinio atstovavimo sutartyje buvo nustatytas tikslas – sudaryti 25 pardavimų sandorius per metus.
10 2012 m. birželio 12 d. raštu DTT pranešė CMR apie savo sprendimą po mėnesio nuo sutartyje numatyto pranešimo nutraukti šią sutartį. Šis sprendimas buvo grindžiamas minėtoje sutartyje numatyto tikslo nesilaikymu, nes per penkis mėnesius CMR sudarė tik vieną pardavimo sandorį.
11 2013 m. kovo 20 d. CMR pareiškė ieškinį DTT tribunal de commerce d’Orléans (Orleano komercinių bylų teismas, Prancūzija) dėl nuostolių, atsiradusių dėl komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo, atlyginimo ir kompensacijos dėl neteisėto sutarties nutraukimo išmokėjimo. 2014 m. sausio 30 d. sprendimu šis teismas iš dalies patenkino CMR reikalavimus.
12 2014 m. vasario 14 d. DTT apskundė šį sprendimą. 2014 m. gruodžio 18 d. cour d’appel d’Orléans (Orleano apeliacinis teismas, Prancūzija) iš dalies panaikino tribunal de commerce d’Orléans (Orleano komercinių bylų teismas) sprendimą. Visų pirma šis teismas nusprendė, kad Prekybos kodekso L134-12 straipsnyje numatyta kompensacija nėra mokėtina, jeigu komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama per bandomąjį laikotarpį. Jis taip pat nusprendė, kad DTT ir CMR sutarties nutraukimas nebuvo neteisėtas, nes per penkerius mėnesius buvo sudarytas tik vienas pardavimo sandoris, o šia sutartimi buvo siekiama, kad per metus būtų sudaryti 25 pardavimo sandoriai.
13 Gavęs CMR kasacinį skundą Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) nurodė, pirma, kad cour d’appel d’Orléans (Orleano apeliacinis teismas) sprendimu buvo pritaikyta Cour de cassation (Kasacinis teismas) komercinių, finansinių ir ekonominių bylų kolegijos suformuota jurisprudencija, pagal kurią teisei į kompensaciją taikoma išimtis, jeigu komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama per bandomąjį laikotarpį. Antra, jis pažymėjo, kad Direktyvoje 86/653 neminimas galimas bandomasis laikotarpis, todėl toks laikotarpis galėtų būti nustatytas šalių komercinio atstovavimo sutartyje nepažeidžiant Sąjungos teisės. Trečia, remdamasis Teisingumo Teismo jurisprudencija jis priminė, kad šia direktyva siekiama apsaugoti prekybos agentą jam bendraujant su atstovaujamuoju, o jos 17 straipsnio 2 dalį reikėtų aiškinti taip, kad būtų padedama užtikrinti šią apsaugą.
14 Būtent šiomis aplinkybėmis Cour de cassation nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar Direktyvos 86/653 <…> 17 straipsnis taikomas, kai komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama per joje numatytą bandomąjį laikotarpį?“
Dėl prejudicinio klausimo
15 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 86/653 17 straipsnį reikia aiškinti taip, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti nuostolių atlyginimo ir kompensavimo mechanizmai komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo atveju taikomi, kai sutartis nutraukiama per joje nurodytą bandomąjį laikotarpį.
16 Pirmiausia, reikia išnagrinėti, ar Direktyva 86/653 draudžia komercinio atstovavimo sutartyje nustatyti bandomojo laikotarpio sąlygą.
17 Kaip savo išvados 34 punkte pažymėjo generalinis advokatas, šioje direktyvoje nėra jokios nuorodos į sąvoką „bandomasis laikotarpis“. Kadangi jokia minėtos direktyvos nuostata nereglamentuoja bandomojo laikotarpio sąlygos, darytina išvada, jog tokios sąlygos, kuri susijusi su šalių laisve sudaryti komercinio atstovavimo sutartį, direktyva iš esmės nedraudžia.
18 Šiuo atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Cour de Cassation (Kasacinis teismas) komercinių, finansinių ir ekonominių bylų kolegija nusprendė, kad prekybos agentas neturi teisės į kompensaciją, jei komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama per bandomąjį laikotarpį.
19 Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 288 straipsnio trečią pastraipą „direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formą ir būdus“.
20 Be to, kaip savo išvados 34 punkte nurodė generalinis advokatas, nors Direktyva 86/653 nedraudžia komercinio atstovavimo sutartyje nustatyti bandomojo laikotarpio sąlygos, nacionalinėje teisėje šiam bandomajam laikotarpiui negalima priskirti teisinių pasekmių, kurios gali paveikti minėtos direktyvos veiksmingumą.
21 Būtent atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia išnagrinėti, ar komercinio atstovavimo sutartyje nustatyta bandomojo laikotarpio sąlyga kliudo taikyti šios Direktyvos 86/653 17 straipsnyje, atitinkamai jo 2 ir 3 dalyse, numatytus nuostolių atlyginimo ir kompensavimo mechanizmus, jeigu ši sutartis nutraukiama per bandomąjį laikotarpį.
22 Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją siekiant nustatyti Sąjungos teisės nuostatos (šiuo atveju Direktyvos 86/653 17 straipsnio) taikymo sritį reikia atsižvelgti į jos tekstą, kontekstą ir tikslus (2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo Angerer, C‑477/13, EU:C:2015:239, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
23 Kiek tai susiję su šio straipsnio tekstu, reikia pažymėti, kad, pirma, pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad, „pasibaigus <…> sutarties galiojimui“, prekybos agentui būtų atlyginta arba būtų kompensuoti jo nuostoliai. Be to, Direktyvos 86/653 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prekybos agentas turi teisę į nuostolių, kuriuos jis patiria „dėl savo santykių su atstovaujamuoju nutraukimo“, atlyginimą. Taigi, prekybos agento teisė į kompensaciją arba nuostolių atlyginimą priklauso nuo jo sutartinių santykių su atstovaujamuoju nutraukimo.
24 Nors, kaip nurodė generalinis advokatas savo išvados 38 punkte, bandomojo laikotarpio sąlygos tikslas yra palengvinti nutraukti komercinio atstovavimo sutartį, vis dėlto tokios sutarties nutraukimas per joje nustatytą bandomąjį laikotarpį yra „sutarties nutraukimas“ arba „[prekybos agento] santykių su atstovaujamuoju nutraukimas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 86/653 17 straipsnio 1 ir 3 dalis.
25 Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš Teisingumo Teismui pateiktų pastabų matyti, jog šio sprendimo 18 punkte nurodyta Cour de cassation (Kasacinis teismas) jurisprudencija, pagal kurią prekybos agentas neturi jokios teisės į kompensaciją, jei komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama per bandomąjį laikotarpį, grindžiama mintimi, kad per šį laikotarpį komercinio atstovavimo sutartis dar nėra galutinai sudaryta.
26 Tokio aiškinimo niekaip negalima pagrįsti Direktyva 86/653. Atvirkščiai, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 39 punkte, prekybos agento ir jo atstovaujamojo santykiai, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 86/653 1 straipsnį, prasideda sudarius sutartį, kuria siekiama derėtis dėl prekių pardavimo arba pirkimo, arba derėtis ir sudaryti šiuos sandorius atstovaujamojo vardu, neatsižvelgiant į tai, ar šioje sutartyje nustatytas bandomasis laikotarpis. Iš to darytina išvada, kad šios direktyvos nuostatos taikomos, kai tik prekybos agentas ir atstovaujamasis sudaro tokią sutartį, net jeigu šioje sutartyje būtų nustatyta bandomojo laikotarpio sąlyga.
27 Antra, iš Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 dalies a punkto matyti, kad prekybos agentas turi teisę į kompensaciją, jeigu jis atstovaujamajam surado naujų klientų arba gerokai padidino verslo apimtį su turimais ir dėl to atstovaujamasis gauna didelę naudą iš verslo su tokiais klientais. Be to, pagal šios direktyvos 17 straipsnio 2 dalies b punktą tos kompensacijos dydis priklauso nuo prekybos agento veiklos rezultatų sutarties galiojimo metu. Be to, iš šios direktyvos 17 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad prekybos agentas turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą pirmiausia tuomet, kai tokių nuostolių atsiranda nutraukiant komercinio atstovavimo sutartį tokiomis aplinkybėmis, kai prekybos agentas netenka komisinio atlyginimo, kurį turėtų gauti už tinkamą komercinio atstovavimo sutarties vykdymą, kai atstovaujamasis gauna žymią naudą, susijusią su prekybos agento veikla, ir (arba) kai prekybos agentas neturi galimybės padengti savo sąnaudų ir išlaidų, kurių patyrė vykdydamas komercinio atstovavimo sutartį pagal atstovaujamojo patarimą.
28 Taigi, kaip savo išvados 26 ir 50 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, iš Direktyvos 86/653 17 straipsnio 2 ir 3 dalių matyti, jog juose numatytais nuostolių atlyginimo ir kompensacijos mechanizmais siekiama ne nubausti už sutarties nutraukimą, bet atlyginti prekybos agentui už jo suteiktas paslaugas, kuriomis, nepaisant to, kad sutartiniai santykiai buvo nutraukti, atstovaujamasis ir toliau naudojasi, arba padengti sąnaudas ir išlaidas, kurių jis patyrė teikdamas šias paslaugas. Todėl iš šio prekybos agento negali būti atimta teisė reikalauti nuostolių atlyginimo ar kompensacijos vien dėl to, kad komercinio atstovavimo sutartis buvo nutraukta per bandomąjį laikotarpį, jei buvo įvykdytos šio 17 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos.
29 Taigi, iš minėto straipsnio formuluotės matyti, kad teisė į nuostolių atlyginimą ar kompensaciją taikoma net tuomet, jeigu atstovaujamojo ir prekybos agento sutartiniai santykiai nutrūksta per bandomąjį laikotarpį.
30 Pirma padarytas išvadas pagrindžia Direktyvos 86/653 17 straipsnio konteksto ir šios direktyvos tikslo analizė.
31 Pirmiausia, kiek tai susiję su minėtos direktyvos 17 straipsniu, pažymėtina, viena vertus, kad šios direktyvos 18 straipsnyje išsamiai išvardijami atvejai, kai nuostolių atlyginimas ar kompensacija yra nemokami. Jame bandomojo laikotarpio nutraukimas nepaminėtas. Be to, kadangi minėtas 18 straipsnis sudaro teisės į nuostolių atlyginimą ar kompensaciją išimtį, jis turi būti aiškinamas siaurai. Darytina išvada, kad minėto straipsnio negalima aiškinti kaip tinkamo remtis, nurodant dar vieną nuostolių atlyginimo ar kompensacijos nemokėjimo priežastį, aiškiai nenustatytą šioje nuostatoje (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 28 d. Sprendimo Volvo Car Germany, C‑203/09, EU:C:2010:647, 42 punktą). Taigi, daryti išvadą, kad sutartinių santykių nutraukimo per bandomąjį laikotarpį atveju joks nuostolių atlyginimas ar kompensacijos išmokėjimas nėra privalomas, reikštų pripažinti nemokėjimo priežastį, kuri nėra numatyta minėtos direktyvos 18 straipsnyje.
32 Kita vertus, Direktyvos 86/653 19 straipsnis draudžia šalims iki sutarties pabaigos nukrypti nuo šios direktyvos 17 ir 18 straipsnių, taip pakenkiant prekybos agentui. Kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 48 punkte, toks nukrypimas, kuris pakenktų prekybos agentui, yra tuomet, kai laikoma, kad komercinio atstovavimo sutartyje nustatyta bandomojo laikotarpio sąlyga reiškia, jog šios direktyvos 17 straipsnyje numatyta teisė į nuostolių atlyginimą ar kompensaciją netaikoma. Iš tiesų, esant tokiems pat veiklos rezultatams, prekybos agentui būtų arba kompensuojama žala, arba atsisakoma ją kompensuoti, atsižvelgiant vien į tai, ar komercinio atstovavimo sutartyje nustatyta bandomojo laikotarpio sąlyga.
33 Antra, kiek tai susiję su Direktyvos 86/653 tikslu, primintina, jog iš antros ir trečios konstatuojamųjų dalių matyti, kad šia direktyva pirmiausia siekiama apsaugoti prekybos agentą jam bendraujant su atstovaujamuoju (2017 m. gegužės 17 d. Sprendimo ERGO Poist’ovňa, C‑48/16, EU:C:2017:377, 41 punktas).
34 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nusprendė, kad ypač svarbūs šios direktyvos 17 ir 18 straipsniai, nes juose apibrėžtas prekybos agentų apsaugos lygis, kurį Sąjungos teisės aktų leidėjas laiko pagrįstu kuriant bendrą rinką (2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Unamar, C‑184/12, EU:C:2013:663, 39 punktas). Be to, pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tos pačios direktyvos 17–19 straipsniais siekiama apsaugoti prekybos agentą komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo atveju. Šiuo tikslu Direktyvoje 86/653 įtvirtinta tvarka yra imperatyvi (2000 m. lapkričio 9 d. Sprendimo Ingmar, C‑381/98, EU:C:2000:605, 21 punktas ir 2006 m. kovo 23 d. Sprendimo Honyvem Informazioni Commerciali, C‑465/04, EU:C:2006:199, 22 punktas).
35 Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad, kiek tai susiję su Direktyvos 86/653 tikslu, negalimas joks šios direktyvos 17 straipsnio aiškinimas, kuris galėtų būti nenaudingas prekybos agentui (šiuo klausimu žr. 2009 m. kovo 26 d. Sprendimo Semen, C‑348/07, EU:C:2009:195, 21 punktą).
36 Taigi, aiškinimas, kad komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo per bandomąjį laikotarpį atveju neturi būti mokama jokia kompensacija, yra nesuderinamas su Direktyvos 86/653 17 straipsnyje įtvirtinto mechanizmo privalomuoju pobūdžiu. Iš tiesų toks aiškinimas, pagal kurį žalos atlyginimas priklauso nuo to, ar komercinio atstovavimo sutartyje nustatyta bandomojo laikotarpio sąlyga, kai, priešingai, nei nustatyta šiame straipsnyje, neatsižvelgiama į prekybos agento veiklos rezultatus arba jo patirtas sąnaudas ir išlaidas, dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodytosios šio sprendimo 32 punkte, yra aiškinimas, kuriuo pakenkiama prekybos agentui, iš jo atimant bet kokią teisę reikalauti kompensacijos vien dėl to, kad sutartyje, kuri jį saisto su atstovaujamuoju, yra nustatytas bandomasis laikotarpis.
37 Taigi konstatuotina, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnio aiškinimas, pagal kurį joks nuostolių atlyginimas ar kompensacija nemokama, jeigu komercinio atstovavimo sutartis nutraukiama per bandomąjį laikotarpį, prieštarauja šios direktyvos tikslui.
38 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 86/653 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šiame straipsnyje, atitinkamai jo 2 ir 3 dalyse, numatyti kompensacijos ir nuostolių atlyginimo mechanizmai komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo atveju taikomi, jeigu ši sutartis nutraukiama per joje nustatytą bandomąjį laikotarpį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo 17 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad šiame straipsnyje, atitinkamai jo 2 ir 3 dalyse, numatyti kompensacijos ir nuostolių atlyginimo mechanizmai komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo atveju taikomi, jeigu ši sutartis nutraukiama per joje nustatytą bandomąjį laikotarpį.
Parašai.