Language of document :

2018 m. liepos 5 d. pareikštas ieškinys byloje Altice Europe / Komisija

(Byla T-425/18)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Altice Europe NV (Amsterdamas, Nyderlandai), atstovaujama advokatų R. Allendesalazar Corcho ir H. Brokelmann

Atsakovė: Europos Komisija

Reikalavimai

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

panaikinti 2018 m. balandžio 24 d. Komisijos sprendimo C(2018) 2418, kuriuo skirta bauda už įvykdytą koncentraciją pažeidžiant Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/20041 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį (byla M.7993 – Altice / PT Portugal, Reglamento 14 straipsnio 2 dalis) 1, 2, 3 ir 4 straipsnius;

nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pasinaudojant neribota jurisdikcija iš esmės sumažinti baudas, skirtas minėto sprendimo 3 ir 4 straipsniuose; ir

bet kuriuo atveju priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi penkiais pagrindais.

Pirmasis ieškinio pagrindas, susijęs su ES susijungimų reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimu, taip pat teisėtumo ir nekaltumo prezumpcijos principų pažeidimu tiek, kiek ginčijamame sprendime sąvoka koncentracijos „vykdymas“ viršija jos taikymo ribas ir neatitinka savo reikšmės.

Ieškovė teigia, kad koncentracijos „vykdymas“, kaip jis suprantamas pagal ES Susijungimų reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį, reikalauja daugiau nei „galimybės daryti didelę įtaką“ įmonei ir kad nė vienas iš elementų, kuriais remiamasi ginčijamame sprendime, neprilygsta „vykdymui“. Be to, ieškovė teigia, kad neteisingai plačiau aiškinant „vykdymo“ sąvoką, ginčijamu sprendimu pažeidžiamas teisėtumo principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 1 dalyje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnyje, taip pat pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, garantuojama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje.

Antrasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija padarė fakto ir teisės klaidų tiek, kiek ginčijamame sprendime konstatuota, jog ieškovė įgijo išimtinę PT Portugal kontrolės teisę.

Ginčijamame sprendime padaryta fakto ir teisės klaidų konstatavus, kad ieškovė išimtinę PT Portugal kontrolės teisę ir kad ji įvykdė koncentraciją dėl šios išimtinės PT Portugal kontrolės įgijimo fakto.

Trečiasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad Komisija, konstatuodama ES Susijungimų reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimus, padarė teisės ir fakto klaidų.

Tariamai pirkimo-pardavimo sutartyje esančios parengiamosios sąlygos yra šalutinės ir neprilygo išankstiniam koncentracijos vykdymui. Be to, ieškovė nedarė lemiamos įtakos PT Portugal prieš sudarant susitarimą. Komisija negalėjo pagrįstai remtis ginčijamo sprendimo 4.2.1 skyriuje nurodytais septyniais elementais siekdama įrodyti, kad ieškovė tikrai vykdė PT Portugal kontrolę. Galiausiai, ginčijamame sprendime padaryta teisės ir fakto klaidų konstatavus, kad informacijos perdavimas ieškovei leidžia daryti išvadą, jog kontrolė vykdyta.

Ketvirtasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo kad Komisija pažeidė ne bis in idem ir proporcingumo principus, nesilaikė dvigubo nubaudimo draudimo; prieštaravimas dėl ES Susijungimų reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies a punkto teisėtumo.

Tam pačiam asmeniui skyrus dvi baudas už tuos pačius veiksmus, remiantis dviem teisės nuostatomis, kuriomis ginamas tas pats teisinis interesas, ginčijamu sprendimu tariamai pažeidžiamas ne bis in idem principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnyje ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 7 4 straipsnio 1 dalyje, proporcingumo principas, įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalyje, ir dvigubo nubaudimo draudimas, įtvirtintas valstybių narių teisinėms sistemoms būdinguose bendruosiuose principuose. Remiantis SESV 277 straipsniu teikiamas prieštaravimas dėl ES Susijungimų reglamento 4 straipsnio 1 dalies ir 14 straipsnio 2 dalies a punkto teisėtumo, nes pagal juos Komisija gali dar vieną kartą nubausti tą patį asmenį, kuris jau buvo nubaustas remiantis ES Susijungimų reglamento 7 straipsnio 1 dalimi ir 14 straipsnio 2 dalies b punktu.

Penktasis ieškinio pagrindas susijęs su tuo, kad baudos yra neteisėtos ir jomis pažeidžiamas proporcingumo principas.

Ginčijamu sprendimu pažeidžiama ES Susijungimų reglamento 14 straipsnio 2 dalis tiek, kiek jame ieškovei skirtos baudos, nors ji nesielgė neatsargiai ar tyčia ir paisė Sąjungos teisės taisyklių koncentracijų kontrolės srityje. Be to, ginčijamu sprendimu pažeidžiamas SESV 296 straipsnis, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalis, nes nenurodyti motyvai, kodėl skirtos tokio dydžio baudos. Ginčijamu sprendimu taip pat pažeidžiamas proporcingumo principas skyrus antrą baudą pagal ES Susijungimų reglamento 14 straipsnio 2 dalies a punktą už veiksmus, už kuriuos jau buvo skirta sankcija pagal ES Susijungimų reglamento 14 straipsnio 2 dalies b punktą. Galiausiai, baudos skirtos pažeidžiant proporcingumo principą, nes ginčijamame sprendime netinkamai atsižvelgta į visas aplinkybes, svarbias nustatant jų dydį.

____________

1 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas) (OL L 24, 2004 1 29, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 40; toliau – ES Susijungimų reglamentas)