Language of document :

2018 m. liepos 17 d. Rayonen sad Lukovit (Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš EP

(Byla C-467/18)

Proceso kalba: bulgarų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Rayonen sad Lukovit

Šalis pagrindinėje byloje

EP

Prejudiciniai klausimai

1.    Ar nagrinėjamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas (kuris yra viena iš asmeniui, kuris, kaip nustatė prokuroras, padarė visuomenei pavojingą veiką, taikomos valstybės prievartos formų) patenka į Direktyvos 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese1 ir Direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui2 taikymo sritį?

2.    Ar pagal Bulgarijos proceso teisę, kurioje numatytas specialus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagal Nakazatelno-protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas) 427 ir paskesnius straipsnius procesas, pagal kurį teismas neturi galimybės grąžinti bylą prokurorui nurodant jam pašalinti per ikiteisminį tyrimą padarytus esminius proceso pažeidimus, o tik gali patenkinti pasiūlymą taikyti priverčiamąsias medicinos priemones arba jį atmesti, užtikrinama veiksminga teisių gynimo priemonė, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2013/48/ES 12 straipsnį ir Direktyvos 2012/13/ES 8 straipsnį, siejamus su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, garantuojanti asmeniui galimybę teisme užginčyti per ikiteisminį tyrimą padarytus jo teisių pažeidimus?

3.    Ar Direktyva 2012/13/ES ir Direktyva 2013/48/ES taikomos (ikiteisminiam) baudžiamosios bylos tyrimui, jei nacionalinėje teisėje ir konkrečiai Nakazatelno-protsesualen kodeks nėra reglamentuota „įtariamojo“ sąvoka, o vykstant ikiteisminiam tyrimui prokuroras oficialiai nelaiko asmens kaltinamuoju, nes mano, kad tiriamą nužudymą padarė nepakaltinamas asmuo, todėl nutraukia baudžiamąjį procesą nepranešdamas apie tai suinteresuotam asmeniui ir pateikia teismui prašymą taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones?

4.    Ar asmuo, kuriam siūloma taikyti priverstinį gydymą, tampa „įtariamuoju“ pagal Direktyvos 2012/13/ES 2 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 2013/48/ES 2 straipsnio 3 dalį, jei pirmą kartą į įvykio vietą atvykęs ir atlikęs pirminius tyrimo veiksmus aukos ir jos sūnaus namuose policijos pareigūnas, matydamas ant pastarojo kūno kraujo pėdsakus, apklausė jį dėl motinos nužudymo ir kūno pernešimo į gatvę priežasčių, o gavęs iš šio asmens atsakymus uždėjo jam antrankius? Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar suinteresuotajam asmeniui jau tada turi būti teikiama informacija pagal Direktyvos 2012/48/ES 3 straipsnio 1 dalį, siejamą su jos 2 dalimi, ir kaip tokiu atveju teikiant informaciją reikia paisyti asmens specialių poreikių pagal 2 dalį, jei policijai buvo žinoma, kad asmuo serga psichine liga?

5.    Ar nacionalinės teisės nuostatos, numatančios faktinį laisvės atėmimą priverstinai nukreipiant asmenį į psichiatrijos ligoninę Zakon za zdraveto (Sveikatos įstatymas) numatyta tvarka (prevencinė prievartos priemonė, kuri taikoma įrodžius, kad asmuo serga psichikos liga ir kad egzistuoja pavojus, susijęs su suinteresuotojo asmens galimybe padaryti nusikalstamą veiką, o ne su jau padaryta veika), tuo atveju, kai faktinis šio proceso inicijavimo pagrindas yra veika, dėl kurios priverstinai nukreiptam gydytis asmeniui yra iškelta baudžiamoji byla, atitinka Direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos aspektų užtikrinimo3 3 straipsnį ir ar sulaikius asmenį taip yra nepaisoma teisės į EŽTK 5 straipsnio 4 dalį turintį atitikti teisingą bylos nagrinėjimą, t. y. procesą, per kurį teismas įgaliotas patikrinti procesinių taisyklių laikymąsi, įtarimų, kuriais grindžiamas sulaikymas, pagrįstumą ir šia priemone siekiamo tikslo teisėtumą, nes būtent taip teismas turėtų elgtis, jei asmuo būtų sulaikytas taikant Nakazatelno-protsesualen kodeks numatytą tvarką?

6.    Ar nekaltumo prezumpcijos sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos (ES) 2016/343 3 straipsnį, apima ir prezumpciją, kad nepakaltinami asmenys nepadarė visuomenei pavojingos veikos, kuria juos kaltina prokuroras, kol nebus įrodyta priešingai, kaip numatyta procesą reglamentuojančiame įstatyme (per baudžiamąjį procesą paisant teisės į gynybą)?

7.    Ar nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias bylą nagrinėjantis teismas turi įvairių įgaliojimų, kai savo iniciatyva tikrina ikiteisminio tyrimo teisėtumą, atsižvelgdamas į tai, ar:

1)    nagrinėja prokuroro kaltinamąjį aktą, kuriame teigiama, kad gyvybę atėmė konkretus asmuo, būdamas psichiškai sveikas (Nakazatelno-protsesualen kodeks 249 straipsnio 1 dalis, siejama su 4 dalimi) arba

2)    nagrinėja prokuroro pasiūlymą, kuriame teigiama, kad asmuo atėmė gyvybę, bet dėl vykdytojo psichikos sutrikimo įvykdyta veika nėra nusikaltimas, todėl gydymo tikslais teismo prašoma taikyti valstybės prievartos priemonę,

gali būti laikomas užtikrinančiu veiksmingas pažeidžiamų asmenų gynybos priemones, pavyzdžiui, reikalaujamas pagal Direktyvos 2013/48/ES 13 straipsnį, siejamą su jos 12 straipsniu, ir Direktyvos 2012/13/ES 8 straipsnio 2 dalį, siejamą su jos 3 straipsnio 2 dalimi, ir ar įvairūs teismo įgaliojimai, priklausantys nuo proceso rūšies ir klausimo, ar vykdytoju laikomas asmuo yra psichiškai sveikas ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, yra suderinami su Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nediskriminavimo principu?

____________

1 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012, p. 1).

2 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013, p. 1).

3 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1).