Language of document : ECLI:EU:C:2018:793

GENERALINIO ADVOKATO

EVGENI TANCHEV IŠVADA,

pateikta 2018 m. spalio 3 d.(1)

Byla C236/17 P

Canadian Solar Emea GmbH,

Canadian Solar Manufacturing (Changshu), Inc.,

Canadian Solar Manufacturing (Luoyang), Inc.,

CSI Cells Co. Ltd,

CSI Solar Power (China), Inc.

prieš

Europos Sąjungos Tarybą

„Apeliacinis skundas – Dempingas – Importuojami Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiami fotovoltiniai moduliai iš kristalinio silicio ir jų pagrindinės sudedamosios dalys (t. y. elementai) – Galutiniai muitai – Reglamentas (ES) Nr. 1168/2012 – Neatidėliotinas taikymas – Priežastinis ryšys – Kiti žinomi veiksniai – Antidempingo muito lygis“






Turinys


I. Teisinis pagrindas

A. Pagrindinis reglamentas

B. Reglamentas Nr. 1168/2012

II. Bylos aplinkybės

III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

IV. Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

V. Apeliacinio skundo pagrindų vertinimas

A. Trečiasis pagrindas

1. Šalių argumentai

2. Vertinimas

a) Priimtinumas

b) Dėl esmės

1) Įvadas

2) Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmos dalies

3) Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antros dalies

B. Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas

1. Šalių argumentai

2. Vertinimas

a) Priimtinumas

b) Dėl esmės

1) Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis

i) Įvadas

ii) Ar antidempingo muitu turėtų būti kompensuojama tik žala, patirta dėl importo dempingo kaina, bet ne žala, priskiriama kitiems žinomiems veiksniams?

iii) Ar Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos turi atsižvelgti į jų nepriskyrimo analizės išvadas?

2) Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antros dalies

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

VII. Išvada


1.        Šiuo apeliaciniu skundu Canadian Solar Emea GmbH (toliau – CSE), Canadian Solar Manufacturing (Changshu), Inc. (toliau – CSM (Changshu)), Canadian Solar Manufacturing (Luoyang), Inc. (toliau – CSM (Luoyang)), CSI Cells Co. Ltd (toliau – CSI Cells) ir CSI Solar Power (China), Inc. (toliau – CSI Solar Power) (toliau kartu – Canadian Solar arba apieliantė)(2) prašo Teisingumo Teismo panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą(3), kuriuo jis atmetė ieškinį dėl Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 (toliau – ginčijamas reglamentas)(4).

2.        Šiame apeliaciniame skunde, be kita ko, keliamas procesinis klausimas, t. y. ar, tiesiogiai taikant Reglamentą (ES) Nr. 1168/2012(5), kuriuo iš dalies pakeistas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas)(6) 2 straipsnio 7 dalies c punktas, jei antidempingo tyrimas susijęs su importu iš ne rinkos ekonomikos šalies ir gamintojas minėtame tyrime pateikia prašymą taikyti rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės statusą (toliau – prašymas taikyti RES), terminas, iki kurio turi būti priimtas sprendimas dėl šio prašymo (toliau – sprendimas dėl RES taikymo), prailgintas nuo trijų iki aštuonių mėnesių po tyrimo pradžios. Šis skundas taip pat kelia esminį klausimą, būtent ar tais atvejais, kai kiti veiksniai nei importas dempingo kaina prisideda prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, antidempingo muito dydis turi būti nustatytas tokio lygio, kad būtų kompensuojama tik žala dėl importo dempingo kaina.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Pagrindinis reglamentas

3.        Pagrindinio reglamento 2 straipsnio „Dempingo nustatymas“ 7 dalyje numatyta:

„a)      <…>

b)      Atliekant su importu iš Kinijos Liaudies Respublikos, Vietnamo ir Kazachstano bei bet kurios ne rinkos ekonomikos valstybės, kuri tyrimo pradžios dieną yra Pasaulio prekybos organizacijos narė, susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė apskaičiuojama pagal 1–6 dalis, jei remiantis vieno ar kelių gamintojų, kurių veikla turi būti tiriama, paduotais tinkamai pagrįstais skundais ir c punkte išdėstytais kriterijais ir tvarka įrodoma, kad minėtam gamintojui ar gamintojams dėl panašaus nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo vyrauja rinkos ekonomikos sąlygos. Kitais atvejais laikomasi a punkte išdėstytų taisyklių.

c)      Pagal b punktą paduotas skundas turi būti išdėstomas raštu ir jame turi būti pateikta pakankamai įrodymų, jog gamintojas dirba rinkos ekonomikos sąlygomis, t. y.:

–        įmonių sprendimai dėl kainų, išlaidų ir sąnaudų, įskaitant, pavyzdžiui, išlaidas žaliavoms, technologijoms ir darbo jėgai apmokėti, gamybai, pardavimams ir investicijoms, priimami pagal rinkoje vyraujančią pasiūlą ir paklausą bei valstybei per daug nesikišant į šią sritį, o pagrindinės gamybos sąnaudos iš esmės atitinka rinkos kainą,

–        įmonės turi vieną aiškų svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi įvairiems tikslams, rinkinį,

–        įmonių gamybos sąnaudoms ir finansinei būklei nedaro įtakos iš buvusios ne rinkos ekonomikos sistemos išlikę ženklūs iškraipymai, pirmiausia tie, kurie susiję su turto nuvertėjimu, kitais nurašymais, barterine prekyba ir mokėjimu kompensuojant skolas,

–        nagrinėjamosioms įmonėms taikomi bankroto ir nuosavybės įstatymai, kurie garantuoja įmonių veiklos teisinį tikrumą bei pastovumą, ir

–        valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą.

Po specialių konsultacijų su Patariamuoju komitetu ir Bendrijos pramonei suteikus galimybę pareikšti pastabas, per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios nustatoma, ar gamintojas atitinka minėtus kriterijus. Šis nustatytas statusas išlieka viso tyrimo metu.“

4.        Pagrindinio reglamento 3 straipsnyje „Žalos nustatymas“ numatyta:

„<…>

6. Pateikus visus 2 dalyje minimus susijusius įrodymus turi būti akivaizdu, kad importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente. Ypatingai turi būti akivaizdu, kad 3 dalyje apibrėžtas kiekis ir (arba) kainos sukėlė 5 dalyje nurodytą poveikį Bendrijos pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį.

7. Taip pat turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, kurie tuo pat metu daro neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal 6 dalį. Tokio pobūdžio veiksniai gali būti: ne dempingo kainomis parduodamo importo kiekiai ir kainos, paklausos sumažėjimas ar vartojimo tendencijų pokyčiai, prekybos apribojimai ir konkurencija tarp trečiosios valstybės ir Bendrijos gamintojų, technologijos pažanga, Bendrijos pramonės eksporto plėtra ir gamybos našumo augimas.

<…>“

5.        Pagrindinio reglamento 9 straipsnio „Tyrimo baigimas, netaikant priemonių; galutinių muitų nustatymas“ 4 dalyje išdėstyta:

„Kai galutinai nustatyti faktai įrodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala bei dėl Bendrijos interesų reikia įsikišti pagal 21 straipsnį, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, pateiktu pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, nustato galutinį antidempingo muitą. Taryba priima pasiūlymą, jei ji paprastąja balsų dauguma nenusprendžia atmesti pasiūlymo per vieną mėnesį nuo tada, kai Komisija jį pateikė. Kai galioja laikinieji muitai, pasiūlymas imtis galutinių veiksmų pateikiamas ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių muitų galiojimo pabaigos. Antidempingo muito suma neviršija nustatyto dempingo skirtumo, tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Bendrijos pramonei padarytai žalai pašalinti.“

B.      Reglamentas Nr. 1168/2012

6.        Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnyje numatyta:

„Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)      2 straipsnio 7 dalis iš dalies keičiama taip:

a)      c punkto priešpaskutiniame sakinyje žodžiai „per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios“ pakeičiami žodžiais „paprastai per septynis mėnesius, bet ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo tyrimo pradžios“;

b)      papildoma šiuo punktu:

„d)      Jeigu Komisija pagal 17 straipsnį apriboja tyrimo mastą, sprendimai pagal šios dalies b ir c punktus priimami tik dėl šalių, įtrauktų į tyrimą, ir dėl gamintojų, kuriems pagal 17 straipsnio 3 dalį taikomas individualus režimas.“;

<…>“

7.        Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnyje nustatyta:

„Šis reglamentas taikomas visiems naujai pradedamiems ir visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d.“

II.    Bylos aplinkybės

8.        CSM (Changshu), CSM (Luoyang), CSI Cells ir CSI Solar Power yra nagrinėjamojo produkto eksportuojantys gamintojai. CSE importuoja nagrinėjamąjį produktą į Europos Sąjungą iš nurodytų ir kitų tiekėjų.

9.        2012 m. rugsėjo 6 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl importuojamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudedamųjų dalių, kurių kilmės šalis yra Kinija(7).

10.      Atsižvelgiant į galimai didelį eksportuojančių gamintojų skaičių šioje byloje nagrinėjamoje šalyje, pranešime apie inicijavimą daroma nuoroda į 5.1 skirsnio a punktą, kuriame numatyta galimybė taikyti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. 2012 m. rugsėjo 21 d. Canadian Solar Komisijai pateikė informaciją dėl Komisijos atliekamos eksportuojančių gamintojų atrankos pasirinkimo. Komisijos pasirinktą eksportuojančių gamintojų atranką sudarė septynios grupės bendrovės(8). Canadian Solar šiai atrankai nebuvo pasirinkta.

11.      2012 m. lapkričio 13 d, Canadian Solar pateikė prašymą taikyti RES pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą.

12.      2012 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Reglamentas Nr. 1168/2012(9).

13.      2013 m. sausio 3 d. Komisija informavo Canadian Solar, kad jos prašymas taikyti RES nebus svarstomas.

14.      2013 m. birželio 4 d. Komisija priėmė Reglamentą Nr. 513/2013, kuriuo buvo nustatytas laikinasis aptariamo produkto importo iš Kinijos antidempingo muitas(10).

15.      2013 m. gruodžio 2 d. Taryba priėmė ginčijamą reglamentą, kuriuo buvo nustatytas aptariamo produkto importo iš Kinijos galutinis antidempingo muitas. To paties reglamento 1 straipsnyje Taryba nustatė importuojamo produkto 41,3 % antidempingo muitą pagal bendradarbiaujančių bendrovių, išvardytų šio reglamento I priede, sąskaitas faktūras. CSM (Changshu), CSM (Luoyang), CSI Cells ir CSI Solar Power buvo įtrauktos į šį sąrašą. Ginčijamo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad 1 straipsnyje numatytas muitas netaikomas importui, dėl kurio sąskaitas faktūras išrašė Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES(11) priede išvardytos bendrovės.

16.      Sprendimą 2013/707 Komisija priėmė 2013 m. gruodžio 4 d. Tame sprendime Komisija priėmė iš dalies pakeistą Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (CCCME) ir eksportuojančių gamintojų, išvardytų šio sprendimo priede, grupės pasiūlytą įsipareigojimą. CSM (Changshu), CSM (Luoyang), CSI Cells ir CSI Solar Power buvo įtrauktos į šį sąrašą.

17.      2015 m. birželio 4 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/866, pagal kurį atšaukė įsipareigojimo priėmimą dėl CSM (Changshu), CSM (Luoyang), CSI Cells ir CSI Solar Power(12).

III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

18.      2014 m. vasario 28 d. Canadian Solar pareiškė ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

19.      Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė šešis pagrindus ir visą ieškinį.

20.      Konkrečiai kalbant(13), Bendrasis Teismas atmetė penktąjį ieškinio pagrindą, susijusį su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pažeidimu, o sprendimas dėl RES taikymo turi būti priimtas per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Iš tiesų, Reglamentas Nr. 1168/2012, kuriuo iš dalies pakeistas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktas taip, kad trijų mėnesių terminas buvo pratęstas iki aštuonių mėnesių, taikomas visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d. Todėl jis buvo taikomas 2013 m. sausio 3 d. Komisijos sprendimui atmesti Canadian Solar prašymą taikyti RES. Komisijai viršijus pirmiau nustatytą trijų mėnesių terminą nebuvo sukurta nusistovėjusi situacija, kuria būtų užkirstas kelias taikyti Reglamentą Nr. 1168/2012. Be to, Bendrojo Teismo nuomone, dėl šios klaidos ginčijamas reglamentas automatiškai netaptų neteisėtas.

21.      Bendrasis Teismas taip pat atmetė šeštąjį ieškinio pagrindą, susijusį su tuo, kad neatlikdamos atskiro vertinimo dėl importo dempingo kaina padarytos žalos ir dėl žalos, susijusios su kitais žinomais veiksniais, institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir kad todėl nustatydamos antidempingo muito dydį siekiant taip pat kompensuoti šių kitų veiksnių sukeltą žalą jos pažeidė šio reglamento 9 straipsnio 4 dalį. Bendrasis Teismas priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalį Taryba ir Komisija (toliau – institucijos) privalo, pirma, nustatyti, ar ES pramonės patirta žala priklauso nuo importo dempingo kaina (priskyrimo analizė), ir, antra, patikrinti, ar kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai nenutraukia priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina (nepriskyrimo analizė). Iš to matyti, kad, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos turi atsižvelgti į jų priskyrimo ir nepriskyrimo analizių rezultatus. Priešingu atveju kiltų rizika, kad dėl šio muito būtų pašalinamas žalingas poveikis dėl kitų veiksnių, o ne dėl importo dempingo kaina. Šiuo atveju institucijos turėjo tinkamai įvertinti kitų žinomų veiksnių, kurie prisidėjo prie ES pramonės patirtos žalos, poveikį. Jos teisingai manė, jog minėtas poveikis buvo nereikšmingas, todėl nenutraukė priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina. Taigi antidempingo muito dydis buvo nustatytas teisingai.

IV.    Procesas Teisingumo Teisme ir šalių reikalavimai

22.      Canadian Solar šiuo apeliaciniu skundu prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir panaikinti ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su apeliante, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui. Canadian Solar taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Tarybos jos bylinėjimosi išlaidas ir savo bylinėjimosi tiek pirmojoje instancijoje, tiek apeliacinėje instancijoje išlaidas arba, jeigu byla būtų grąžinta Bendrajam Teismui, atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese nagrinėjimą iki Bendrojo Teismo galutinio sprendimo. Be to, Canadian Solar prašo Teisingumo Teismo priteisti iš kitų apeliacinio skundo šalių padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

23.      Taryba tvirtina, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Canadian Solar bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliaciniu skundu ir procesu Bendrajame Teisme.

24.      Komisija tvirtina, kad Teisingumo Teismas turėtų atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš Canadian Solar bylinėjimosi išlaidas.

25.      Komisija pateikė priešpriešinį apeliacinį skundą. Ji prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir pripažinti, kad ieškinys pirmojoje instancijoje pripažįstamas nepriimtinu arba, nepatenkinus šio reikalavimo, pripažinti, kad jis be dalyko, arba, nepatenkinus ir šio reikalavimo, pripažinti, kad jis yra nepagrįstas, ir jį pakeisti aiškinant priežastinį ryšį pagal šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą skundžiamame sprendime. Komisija taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Canadian Solar bylinėjimosi išlaidas.

26.      Canadian Solar prašo Teisingumo Teismo atmesti priešpriešinį apeliacinį skundą. Ji taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Komisijos savo ir Canadian Solar bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese ir nurodyti Tarybai padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

27.      Taryba prašo Teisingumo Teismo panaikinti skundžiamą sprendimą ir pripažinti, kad ieškinys pirmojoje instancijoje yra nepriimtinas arba, nepatenkinus šio reikalavimo, pripažinti, kad jis be dalyko, arba, nepatenkinus ir šio reikalavimo, pripažinti, kad šis pagrindas yra nepagrįstas, ir jį pakeisti aiškinant priežastinį ryšį pagal šeštąjį apeliacinio skundo pagrindą skundžiamame sprendime. Taryba taip pat prašo Teisingumo Teismo priteisti iš Canadian Solar bylinėjimosi išlaidas.

28.      Per 2018 m. birželio 20 d. posėdį Canadian Solar, Taryba ir Komisija pateikė žodines pastabas.

V.      Apeliacinio skundo pagrindų vertinimas

29.      Canadian Solar pateikia keturis apeliacinio skundo pagrindus. Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą, šioje išvadoje apsiribosiu trečiojo ir ketvirtojo apeliacinio skundo pagrindų nagrinėjimu.

30.      Pateikdama trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, jog Reglamentas Nr. 1168/2012 taikomas nagrinėjamam tyrimui, o tai, jog institucijos nepriėmė sprendimo dėl RES taikymo, neturi įtakos ginčijamam reglamentui. Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes leido institucijoms nustatyti antidempingo muitą tokio dydžio, kuris leido kompensuoti ne tik importo dempingo kaina padarytą žalą, bet ir kitų žinomų veiksnių padarytą žalą, ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą, kiek tai susiję su šių kitų veiksnių poveikiu.

A.      Trečiasis pagrindas

1.      Šalių argumentai

31.      Pateikdama trečiąjį apeliacinio skundo pagrindą Canadian Solar ginčija Bendrojo Teismo išvadas skundžiamo sprendimo 152–154, 157, 159–170 punktuose.

32.      Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

33.      Pirmoje trečiojo pagrindo dalyje Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 taikomas. Šiuo klausimu Canadian Solar teigia, pirma, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 įsigaliojo 2012 m. gruodžio 15 d., t. y. po to, kai 2012 m. gruodžio 12 d. baigė galioti trijų mėnesių terminas, per kurį turi būti pateiktas sprendimas dėl RES taikymo pagal pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punktą. Antra, materialinės teisės normos iš esmės nėra taikomos situacijoms iki jų įsigaliojimo. Pasibaigus minėtam trijų mėnesių terminui buvo sukurta nusistovėjusi situacija, todėl Reglamentas Nr. 1168/2012, kaip materialinės teisės norma, netaikomas. Trečia, dėl Reglamento Nr. 1168/2012 taikymas dar nebaigtiems tyrimams tik tuo atveju, jeigu trijų mėnesių terminas dar nepasibaigė iki 2012 m. gruodžio 15 d., nėra aiškinimas contra legem. Jeigu jis būtų aiškinamas contra legem, Canadian Solar teigia, kad Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnis yra negaliojantis tiek, kiek jis susijęs su apeliante, arba kad jis negali būti teisėtai taikomas apeliantės situacijai, nes jis pažeidžia teisinio saugumo ir negaliojimo atgaline data principus.

34.      Trečiojo pagrindo antroje dalyje Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai konstatavo, kad tai, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl RES taikymo, neturi įtakos ginčijamam reglamentui. Kadangi Reglamentas Nr. 1168/2012 nebuvo taikomas, Komisija privalėjo priimti sprendimą dėl prašymo taikyti RES. Nepriėmus šio sprendimo buvo padaryta įtaka ginčijamam reglamentui, ir Canadian Solar negali ginčyti šios klaidos.

35.      Taryba teigia, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina ir bet kuriuo atveju nepagrįsta. Pirma, apeliantės argumentas, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 buvo netaikomas, nes trijų mėnesių terminas, numatytas pagal pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punktą, baigėsi prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 1168/2012, yra nepriimtinas, nes jis tik pakartoja Bendrajame Teisme išdėstytą argumentą. Bet kuriuo atveju šis argumentas yra nepagrįstas, nes Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnyje aiškiai numatyta, kad šis reglamentas taikomas visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d., o nagrinėjamas antidempingo tyrimas 2012 m. gruodžio 15 d. vis dar buvo vykdomas. Antra, apeliantės argumentas, kad pasibaigus minėtų trijų mėnesių laikotarpiui buvo sukurta nusistovėjusi situacija, yra nepagrįstas. Iš tiesų, pagal jurisprudenciją, jei Komisija per šį laikotarpį būtų priėmusi sprendimą dėl RES taikymo, jį buvo galima pakeisti vėlesniame etape atliekant tyrimą. Trečia, apeliantės argumentas, kad Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnis negalioja, yra nepriimtinas dėl to, jog apeliantė nepateikė Bendrajam Teismui šio reglamento 2 straipsnio neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pagal SESV 277 straipsnį.

36.      Dėl trečiojo apeliacinio skundo pagrindo antros dalies Taryba teigia, kad jis nepagrįstas. Sprendimas dėl RES taikymo gali būti pakeistas po to, kai buvo priimtas. Be to, šis ieškinys yra aiškus įrodymas, kad sprendimo dėl RES taikymo nepriėmimas gali būti užginčytas.

37.      Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina ir bet kuriuo atveju nepagrįsta. Pirma, apeliantės argumentas, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 buvo netaikomas, nes trijų mėnesių terminas, numatytas pagal pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punktą, baigėsi prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 1168/2012, yra nepriimtinas, nes apeliantė tik bando pakartoti Bendrajame Teisme išdėstytą argumentą. Bet kuriuo atveju šis argumentas yra nepagrįstas, nes Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnyje aiškiai numatyta, kad šis reglamentas taikomas nepriklausomai nuo to, ar šis trijų mėnesių laikotarpis pasibaigė prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Antra, apeliantės argumentas, kad pasibaigus minėtų trijų mėnesių laikotarpiui buvo sukurta nusistovėjusi situacija, yra nepagrįstas, nes jis tik pakartoja Bendrajame Teisme išdėstytą argumentą. Bet kuriuo atveju šis argumentas yra nepagrįstas, nes neatsirado jokios teisės pasibaigus šiam trijų mėnesių terminui. Trečia, apeliantės argumentas, kad Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnis negalioja, yra nepriimtinas. Tai yra naujas pagrindas, nes Bendrajame Teisme Canadian Solar nepateikė prieštaravimo dėl teisėtumo pagal Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnį ir pagal SESV 277 straipsnį. Bet kuriuo atveju šis argumentas yra nepagrįstas. Iš tiesų, Reglamentas Nr. 1168/2012 buvo tiesiogiai taikomas, nes pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui nesusidarė nusistovėjusi situacija.

38.      Komisija teigia, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta. Pirma, dėl to, kad Komisija nepriėmė sprendimo dėl RES taikymo, buvo padaryta įtaka ginčijamam reglamentui, nes Reglamentas Nr. 1168/2012 buvo taikomas apeliantės situacijai, todėl Komisija neprivalėjo pateikti sprendimo dėl RES taikymo. Antra, Canadian Solar galėjo ginčyti Komisijos sprendimo dėl RES taikymo nepriėmimą, nes ji pareiškė šį ieškinį.

39.      Canadian Solar atsikerta, kad ieškinio pagrindas dėl Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnio negaliojimo yra priimtinas. Iš tiesų, šis pagrindas buvo iškeltas ir anksčiau, ir jį Bendrasis Teismas išnagrinėjo skundžiamo sprendimo 154–170 punktuose. Remiantis nusistovėjusia jurisprudencija nėra svarbu, kad šis pagrindas nebuvo pateiktas formaliai kaip neteisėtumu grindžiamas prieštaravimas.

2.      Vertinimas

40.      Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmoje dalyje Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 buvo taikomas. Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antroje dalyje Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad tai, jog institucijos nepriėmė sprendimo dėl RES taikymo, neturi įtakos ginčijamam reglamentui.

a)      Priimtinumas

41.      Taryba teigia, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis yra iš dalies nepriimtina. Komisija teigia, kad visa pirma dalis yra nepriimtina(14).

42.      Pirma, Taryba ir Komisija ginčija apeliantės argumento, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 netaikomas, nes trijų mėnesių terminas, numatytas pradinės versijos pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, nustojo galioti iki Reglamento Nr. 1168/2012 įsigaliojimo, priimtinumą. Taip yra todėl, kad, kaip nurodo Taryba ir Komisija, šis argumentas tik pakartoja Bendrajame Teisme išdėstytą argumentą.

43.      Mano nuomone, šį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti. Šiuo argumentu Canadian Solar išreiškė abejones dėl Bendrojo Teismo taikytos pereinamojo laikotarpio taisyklės, nustatytos Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnyje. Šiuo klausimu Canadian Solar nurodė, kad ji, be kita ko, mano, jog skundžiamo sprendimo 152 punkte padaryta teisės klaida. Skundžiamo sprendimo 152 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 buvo taikomas, nes „nėra numatyta jokia išimtis dėl vykdomų tyrimų, kurių terminas nuspręsti, ar priimti sprendimą dėl RES taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto antrą pastraipą, jau buvo pasibaigęs“. Todėl Canadian Solar siekia ne tik iš naujo išnagrinėti Bendrajam Teismui pareikštą ieškinį(15).

44.      Antra, Komisija tvirtina, kad apeliantės argumentas, jog jos situacija tapo nusistovėjusi pasibaigus pirmiau minėtam trijų mėnesių laikotarpiui, yra nepriimtinas, nes jis tik pakartoja Bendrajame Teisme išdėstytą argumentą.

45.      Šis prieštaravimas dėl priimtinumo taip pat, mano nuomone, turi būti atmestas. Šiuo argumentu Canadian Solar ginčija tai, kad Bendrasis Teismas rėmėsi, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 157 punkte, jurisprudencija dėl nedelsiamo naujų taisyklių taikymo. Pagal šią jurisprudenciją materialinės teisės normos, o ne procedūrinės taisyklės netaikomos aplinkybėms, atsiradusioms iki jų įsigaliojimo. Canadian Solar teigia, kad Komisijos pareiga pateikti sprendimą dėl RES taikymo yra materialinės teisės norma. Todėl apeliantė kritikuoja Bendrojo Teismo išvadą, padarytą skundžiamo sprendimo 159–162 punktuose, kad pasibaigus minėtam trijų mėnesių terminui nesusidarė nusistovėjusi situacija jos atžvilgiu. Taigi Canadian Solar siekia ne tik iš naujo išnagrinėti Bendrajam Teismui pareikštą ieškinį.

46.      Trečia, Taryba ir Komisija ginčija apeliantės argumento priimtinumą, kad Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnis yra negaliojantis tiek, kiek jis susijęs su Canadian Solar. Iš tiesų, apeliantė nenurodė Bendrajam Teismui pagrindo, susijusio su Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnio neteisėtumu. Taigi, šis argumentas yra ginčijamas kaip naujas ir dėl to jis nepriimtinas.

47.      Mano nuomone, šį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.

48.      Tiesa, kad Canadian Solar nepateikė aiškios nuorodos į SESV 277 straipsnį Bendrajame Teisme(16).

49.      Tačiau savo ieškinyje Bendrajam Teismui Canadian Solar tvirtino, kad „aiškinant [Reglamentą Nr. 1168/2012] kaip taikomą nebaigtiems tyrimams, kuriuose susijusios šalys turi absoliučią teisę, kad jų prašymai taikyti RES būtų peržiūrėti per tris mėnesius, būtų pažeisti suinteresuotųjų šalių teisėti lūkesčiai atliekant tyrimą“. Todėl ieškinio pagrindas, pagrįstas neteisėtumu, netiesiogiai, bet aiškiai buvo nurodytas Bendrajame Teisme pareikštame ieškinyje. Taigi nepriimtinumo pagrindas, pagrįstas tariamai nauju neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo pobūdžiu, turi būti atmestas(17).

50.      Be to, pažymiu, kad, kaip Bendrasis Teismas nusprendė skundžiamo sprendimo 154 ir 167 punktuose, „net jei [penktąjį ieškinio pagrindą, susijusį su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pažeidimu,] reikia suprasti taip, kad apeliantės teigia, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 yra neteisėtas“, jis turėtų būti atmestas, nes teisinio saugumo principas susijęs tik su atvejais, vykusiais iki įsigaliojant naujai taisyklei, o tai netaikoma apeliantės atveju. Remiantis jurisprudencija, apeliantas gali pateikti apeliacinį skundą remdamasis pagrindais, kurie išplaukia iš paties skundžiamo sprendimo ir kuriais kritikuojamas jo pagrįstumas teisės požiūriu, neatsižvelgiant į tai, ar jis iškėlė šiuos pagrindus Bendrajam Teismui(18).

51.      Todėl manau, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis yra priimtina.

b)      Dėl esmės

1)      Įvadas

52.      Iš pat pradžių norėčiau priminti, kad gamintojui iš ne rinkos ekonomikos šalies gali būti suteiktos rinkos ekonomikos sąlygos (toliau – RES) pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Tokiu atveju normalioji vertė apskaičiuojama pagal rinkos ekonomikos valstybėms taikomas taisykles. Ji nėra apskaičiuojama remiantis kainomis panašioje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, kaip ir gamintojams, kuriems taikomos tos pačios procedūros, kuriems nebuvo suteiktas RES pagal šio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą(19).

53.      Kaip minėta šios išvados 2 punkte, Reglamentu Nr. 1168/2012 buvo iš dalies pakeistas pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktas taip, kad sprendimas dėl RES taikymo priimamas „paprastai per septynis mėnesius, bet ne vėliau kaip per aštuonis mėnesius nuo tyrimo pradžios“. Pagal pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punktą sprendimas dėl RES taikymo nebuvo priimtas per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios.

54.      Be to, Reglamente Nr. 1168/2012 apribojama institucijų pareiga priimti sprendimą dėl prašymų taikyti RES. Jeigu pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija nusprendė tirti tik prekiautojų tipinius mėginius(20), institucijos dabar privalo priimti sprendimą tik tuo atveju, kai prašymą taikyti RES pateikė gamintojas, įtrauktas į atranką, arba gamintojas, kuris apskaičiavo individualų dempingo skirtumą pagal šio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Pagal pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalį šiuo atveju nebuvo apribojimo dėl institucijų pareigos priimti sprendimą dėl prašymų taikyti RES.

55.      Taip pat pažymiu, kad trijų mėnesių termino, numatyto pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punkte, buvo „neįmanoma laikytis, ypač atliekant tyrimus, per kuriuos <…> taikoma atranka“(21), ir kad praktikoje ne visada Komisija to laikėsi(22). Tokia padėtis paskatino Komisiją pasiūlyti 2011 m. pratęsti šį terminą iki šešių mėnesių(23). Tačiau trijų mėnesių terminas buvo pratęstas tik po Teisingumo Teismo sprendimo Brosmann(24). Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai taikoma atranka, institucijos privalo nagrinėti visus neatrinktų ūkio subjektų prašymus taikyti RES per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios(25). Kadangi šiuo sprendimu nustatyta „neproporcinga administracinė našta“ Komisijai(26), buvo nuspręsta, kad terminą reikėtų pratęsti iki aštuonių mėnesių, per kurį sprendimas dėl RES suteikimo turėjo būti priimtas, taip kovojant su Sprendimo Brosmann pasekmėmis (dėl šios priežasties Reglamentas Nr. 1168/2012 yra laikomas „anti-Brosmann pakeitimu“)(27).

56.      Šioje byloje Canadian Solar pateikė prašymą taikyti RES 2012 m. rugsėjo 6 d. Ji buvo informuota, kad šis prašymas nebuvo svarstomas 2013 m. sausio 3 d., t. y. po to, kai i) trijų mėnesių terminas, minėtas šios išvados 53 punkte, baigėsi 2012 m. gruodžio 6 d., ir ii) po Reglamento Nr. 1168/2012 įsigaliojimo 2012 m. gruodžio 15 d. Canadian Solar atrankoje nedalyvavo. Jai taip pat nebuvo suteikta išimtis pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

2)      Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirmos dalies

57.      Pirmoje trečiojo pagrindo dalyje Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 taikomas.

58.      Manau, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 taikomas tyrimui, po kurio priimtas ginčijamas reglamentas.

59.      Pirma, Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas „visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d.“(28).

60.      Antidempingo tyrimas pradedamas paskelbus pranešimą apie inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 10 dalį. Pradėtas tyrimas pagal šio reglamento 5 straipsnį baigiasi priimant galutines priemones pagal šio reglamento 9 straipsnio 4 dalį(29) arba sprendimą nutraukti tyrimą nepriimant priemonių, remiantis to paties reglamento 9 straipsnio 2 dalimi(30). Todėl tyrimas turėtų būti laikomas „vykdom[u]“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnį, kol bus priimtos galutinės priemonės ar sprendimas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalį.

61.      Šiuo atveju tyrimas buvo pradėtas 2012 m. rugsėjo 6 d., paskelbus pranešimą apie tyrimo inicijavimą, ir užbaigtas priėmus ginčijamą reglamentą – 2013 m. gruodžio 2 d. Todėl jis vis dar buvo „vykdomas“, kai Reglamentas Nr. 1168/2012 įsigaliojo 2012 m. gruodžio 15 d.

62.      Klausimas, ar konkretus gamintojas ne rinkos ekonomikos šalyje veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, todėl jam turėtų būti suteiktas RES, yra tik vienas žingsnis atliekant tyrimą, kurio tikslas – patikrinti, ar įvykdytos sąlygos, kuriomis nustatomas antidempingo muitas, t. y. ar yra dempingas ir jo sukelta žala ir dėl Sąjungos interesų būtina įsikišti. Kai sprendimas dėl RES taikymo priimtas arba terminas, iki kurio šis sprendimas turi būti priimtas, baigiasi, visų komercinių veiklos subjektų, kuriems taikomas šis tyrimas, tyrimas tebevyksta, įskaitant gamintoją, kuris pateikė prašymą taikyti RES (kadangi normalioji vertė, taip pat ir kitos sąlygos nustatyti antidempingo muitą dar turi būti įvertintos). Todėl neturi reikšmės tai, kad trijų mėnesių terminas, per kurį turi būti pateiktas sprendimas dėl RES taikymo pagal pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punktą, nustojo galioti 2012 m. gruodžio 6 d., t. y. prieš Reglamentui Nr. 1168/2012 įsigaliojant 2012 m. gruodžio 15 d. Svarbu tai, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 įsigaliojo anksčiau, nei priimtas ginčijamas reglamentas.

63.      Antra, Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas „visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d.“(31). Jame nedaroma skirtumo tarp tyrimų, kurių trijų mėnesių terminas dėl sprendimo dėl RES taikymo priėmimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą jau pasibaigė, ir tyrimų, kurių šis terminas nepasibaigė.

64.      Trečia, apeliantės argumentui, jog Reglamentas Nr. 1168/2012 yra materialinės teisės norma ir dėl to netaikomas iki jo įsigaliojimo susidariusioms situacijoms, kaip antai Canadian Solar situacijai, negali būti pritarta.

65.      Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal bendrą taisyklę teisinio saugumo principas draudžia nustatyti, jog Sąjungos aktas įsigalioja nuo tam tikro laiko momento iki jo paskelbimo. Vis dėlto kitaip gali būti tais išimtiniais atvejais, kai to reikalauja siekiamas tikslas ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius(32). Todėl nors nauja teisės norma netaikoma galiojant ankstesniam įstatymui atsiradusioms ir galutinai susidariusioms nusistovėjusioms situacijoms, ji taikoma būsimoms jų pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms(33). Laikantis teisės aktų negaliojimo atgaline data principo, kitaip yra tik tuo atveju, jei nauja teisės norma priimama kartu su specialiomis nuostatomis, kuriomis nustatomos konkrečios jos taikymo laiko atžvilgiu sąlygos(34).

66.      Be to, suformuotoje jurisprudencijoje nustatyta, kad procedūros taisyklės paprastai laikomos taikomomis tą dieną, kurią įsigalioja(35), tačiau, siekiant užtikrinti teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų paisymą, materialinės Sąjungos teisės normos turi būti aiškinamos taip, kad jos taikomos iki jų įsigaliojimo atsiradusioms situacijoms, tik jeigu iš jų teksto, tikslų ar bendros struktūros akivaizdžiai matyti, kad turi būti pripažintas toks jų poveikis(36).

67.      Pirma, man atrodo, kad Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies a punktas, kuris pratęsia nuo trijų iki aštuonių mėnesių terminą, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl RES taikymo, yra procedūros taisyklė. Iš tiesų, ši nuostata neturi įtakos gamintojų teisei prašyti taikyti RES arba sąlygoms gauti RES. Todėl, mano nuomone, Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas teisinėms situacijoms, kurios dar nebuvo tapusios nusistovėjusiomis, kai šis reglamentas įsigaliojo 2012 m. gruodžio 15 d.

68.      Todėl šioje byloje reikia nustatyti, ar Canadian Solar situacija egzistavo iki Reglamento Nr. 1168/2012 įsigaliojimo (palyginti su situacija, kuri 2012 m. gruodžio 15 d. buvo laikina).

69.      „Susidariusios“ situacijos iki naujos taisyklės įsigaliojimo pavyzdį galima rasti Sprendime Varec(37). Tame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad konkurso dalyvio teisė į konfidencialios informacijos apsaugą, įtraukta į konkurso sąlygas, buvo „sukonkretinta“ po to, kai buvo pateiktas pasiūlymas vykstant sutarties sudarymo procedūrai. Todėl Direktyva 2004/18/EB(38), kuri įsigaliojo po pasiūlymo pateikimo, nebuvo taikoma(39).

70.      Pavyzdys situacijos, kuri dar buvo laikina, kai įsigaliojo nauja teisės norma, nagrinėjamas Teisingumo Teismo sprendime PokrzeptowiczMeyer(40). Terminuota darbo sutartis, sudaryta prieš datą, kai įsigaliojo nauja teisės norma, kai įdarbinimo terminas baigiasi po šios datos, negali būti laikoma esamos padėties. Iš tiesų, „terminuotos darbo sutarties sudarymo teisinės pasekmės nebuvo nustojusios kilti ją pasirašant, ji ir toliau reguliariai kėlė šių pasekmių viso jos galiojimo laikotarpiu“(41). Todėl buvo taikoma nauja teisės norma.

71.      Kitą atvejį situacijos, kuri vis dar buvo laikina, kai naujos teisės normos įsigaliojo, galima rasti Sprendime Moravia Gas Storage(42). Pagal Direktyvą 2003/55/EB(43) ir Direktyvą 2009/73/EB(44), kuri panaikino Direktyvą 2003/55, naujos stambios dujų infrastruktūros, pateikusios prašymą, gali būti atleistos nuo pareigos suteikti trečiosioms šalims derybų būdu sutartą teisę. Nuo minėto reikalavimo atleidžia kompetentinga nacionalinė institucija ir ta institucija praneša Komisijai, o ši gali prašyti, kad atitinkama valstybė narė iš dalies pakeistų arba atšauktų sprendimą daryti išimtį. Šis sprendimas buvo priimtas ne siekiant sukurti nusistovėjusią situaciją, kad Komisija galėtų reikalauti jos pakeitimo arba panaikinimo. Todėl Direktyva 2009/73, kuri įsigaliojo po to, kai buvo priimtas nagrinėjamas sprendimas dėl išimties ir apie jį pranešta, bet prieš Komisijai nurodant, kad atitinkama valstybė narė atšauktų sprendimą, buvo taikytina(45).

72.      Manau, kad Canadian Solar situacija vis dar buvo laikina, kai įsigaliojo Reglamentas Nr. 1168/2012.

73.      Taip yra todėl, kad jokia teisė nebuvo „sukonkretinta“(46) pasibaigus trijų mėnesių terminui, per kurį turėjo būti priimtas sprendimas dėl RES taikymo pagal pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punktą.

74.      Iš tikrųjų, remiantis jurisprudencija, trijų mėnesių termino nesilaikymas gali lemti, kad reglamentas, priimtas pasibaigus procedūrai, būtų panaikintas tik tuo atveju, jei yra galimybė, jog šis pažeidimas galėjo lemti kitokią šios procedūros baigtį. Minėtas reglamentas negali būti panaikintas vien dėl to, kad Taryba ir Komisija nepriėmė sprendimo per šį terminą(47). Iš to matyti, kad institucijos gali teisėtai priimti sprendimą dėl RES taikymo pasibaigus trijų mėnesių terminui, nustatytam pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punkte (tiek, kiek tas vėlavimas neturi įtakos procedūros rezultatams). Taip pat darytina išvada, kad dėl Canadian Solar automatiškai nebuvo priimtas sprendimas taikyti RES pasibaigus šiam trijų mėnesių terminui dėl Komisijos neveikimo.

75.      Be to, jei Komisija būtų priėmusi sprendimą dėl RES taikymo per trijų mėnesių terminą, šis sprendimas galėjo būti iš dalies pakeistas vėlesniame proceso etape, pasibaigus tam terminui(48). Iš to darytina išvada, kad nebuvo sukurta nusistovėjusi situacija pasibaigus trijų mėnesių terminui. Be to, Sprendime Moravia Gas Storage priežastis, dėl kurios nebuvo nusistovėjusios situacijos priėmus nacionalinės institucijos sprendimą suteikti išimtį, buvo tai, kad šis sprendimas Komisijos vis dar galėjo būti ginčijamas vėlesniame procedūros etape(49).

76.      Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 159–166 punktuose nusprendė, kad Canadian Solar buvo laikinoje situacijoje, kai įsigaliojo Reglamentas Nr. 1168/2012.

77.      Todėl, atsižvelgiant į 66 punkte nurodytą jurisprudenciją, termino, per kurį turi būti pateiktas sprendimas dėl RES taikymo, numatytas Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies a punkte, pratęsimas buvo taikomas tyrimui, po kurio buvo priimtas ginčijamas reglamentas.

78.      Antra, Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad, kai taikoma atranka, institucijos privalo priimti sprendimą tik tuo atveju, jei prašymas taikyti RES pateiktas atrinktų gamintojų arba gamintojų, kurie apskaičiavo individualų dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Institucijos neprivalo svarstyti prašymų taikyti RES, kuriuos pateikė neatrinkti gamintojai, kaip antai apeliantė, nebent jie apskaičiavo individualų dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį(50).

79.      Mano nuomone, Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies b punktas yra materialinės teisės norma, nes atima iš neatrinktų gamintojų teisę, kad jų prašymai taikyti RES būtų išnagrinėti, išskyrus atvejus, kai jie apskaičiavo individualų dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Kaip materialinės teisės norma, remiantis šios išvados 66 punkte nurodyta jurisprudencija, ji neturėtų būti taikoma situacijoms, kurios buvo vis dar laikinos, kai ji įsigaliojo, pavyzdžiui, Canadian Solar atveju(51). Tačiau pagal tą pačią jurisprudenciją vis dėlto ji taikoma dėl to, kad, kaip aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnio, „šis reglamentas“, t. y. visos jo nuostatos, taikomas „visiems dar nebaigtiems tyrimams nuo 2012 m. gruodžio 15 d.“.

80.      Todėl Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies b punktas buvo taikomas atliekant tyrimą, po kurio priimtas ginčijamas reglamentas.

81.      Bendrasis Teismas teisingai konstatavo skundžiamo sprendimo 166 punkte, kad dėl to, jog 2012 m. gruodžio 15 d. Canadian Solar situacija buvo laikina, buvo taikomas Reglamentas Nr. 1168/2012.

82.      Ketvirta, apeliantės pateiktam neteisėtumu grindžiamam prieštaravimui dėl Reglamento Nr. 1168/2012 2 straipsnio negalima pritarti. Canadian Solar manymu, ši nuostata pažeidžia teisinio saugumo ir negaliojimo atgaline data principus. Tačiau, remiantis jurisprudencija, teisinio saugumo principui neprieštarauja tai, kad Sąjungos teisės akto taikymo pradžios momentas išimtiniais atvejais yra ankstesnis už šio akto paskelbimą, kai tuo tinkamai apsaugomi suinteresuotųjų asmenų teisėti lūkesčiai(52). Dėl teisėtų lūkesčių apsaugos principo esmės nedraudžiama taikyti naujos teisės normos būsimoms situacijoms, susiklosčiusioms galiojant ankstesnei normai(53), ir šioje byloje Canadian Solar nepaaiškino, kodėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 168 punkte nusprendė, kad, pradėjus tyrimą, apeliantė turėjo ir galėjo numatyti Reglamento Nr. 1168/2012 priėmimą. Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 154 punkte nusprendė, kad Reglamentas Nr. 1168/2012 buvo teisėtas.

83.      Apeliantės pateiktas prieštaravimas dėl teisėtumo ir apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pirma dalis, mano nuomone, turėtų būti atmesti.

3)      Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antros dalies

84.      Pateikdama apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antrą dalį Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad tai, jog nebuvo priimtas sprendimas dėl RES taikymo, neturi įtakos ginčijamam reglamentui.

85.      Manau, kad apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta.

86.      Pirma, iš šios išvados 77 punkto matyti, kad institucijos neturėjo pareigos priimti sprendimą per trijų mėnesių terminą, numatytą pagrindinio reglamento pirminės redakcijos 2 straipsnio 7 dalies c punkte, nes buvo taikomas aštuonių mėnesių terminas, nustatytas Reglamentu Nr. 1168/2012. Taigi tai, kad institucijos nepriėmė sprendimo per anksčiau nustatytą terminą, negali turėti įtakos ginčijamam reglamentui. Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai to sprendimo 163 punkte nusprendė, kad tai, jog institucijos nepriėmė sprendimo dėl RES taikymo, neturi įtakos ginčijamam reglamentui.

87.      Be to, mano nuomone, institucijos neprivalėjo priimti sprendimo dėl Canadian Solar pateikto prašymo taikyti RES. Taip yra todėl, kad, kaip minėta šios išvados 80 punkte, pagal Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies b punktą, kuris iš dalies pakeitė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, sprendimas turi būti priimtas tik dėl prašymų taikyti RES, kuriuos pateikė atrinkti gamintojai arba gamintojai, kurie apskaičiavo individualų dempingo skirtumą. Kadangi Canadian Solar nebuvo atrinkta ir ji neapskaičiavo individualaus dempingo skirtumo, institucijos neprivalėjo priimti sprendimo dėl jos prašymo taikyti RES. Todėl Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 170 punkte teisingai konstatavo, kad Canadian Solar neturėjo teisės į tai, jog jos prašymas taikyti RES būtų išnagrinėtas. Taigi tai, kad institucijos nepriėmė šio sprendimo, negalėjo turėti įtakos ginčijamam reglamentui.

88.      Antra, apeliantės argumentas, kad ji negali ginčyti Komisijos klaidos dėl nepriimto sprendimo dėl RES taikymo, negali būti priimtas. Ši klaida buvo ginčijama Canadian Solar pareiškus ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, ir ji buvo Bendrojo Teismo tinkamai išnagrinėtas skundžiamo sprendimo 149–170 punktuose. Ji yra ginčijama Teisingumo Teisme ir nagrinėjama šioje išvadoje.

89.      Todėl Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai konstatavo, kad tai, jog institucijos nepriėmė sprendimo dėl prašymo taikyti RES, kurį pateikė Canadian Solar, neturi įtakos ginčijamam reglamentui.

90.      Darau išvadą, kad apeliacinio skundo trečiasis pagrindas turi būti atmestas.

B.      Apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas

1.      Šalių argumentai

91.      Ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindą sudaro dvi dalys.

92.      Pateikdama apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmą dalį Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai leido, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 205–217 punktuose, institucijoms nustatyti antidempingo muito dydį, kuriuo siekiama kompensuoti ne tik žalą dėl importo dempingo kaina, bet taip pat žalą, priskiriamą kitiems žinomiems veiksniams. Šiuo klausimu Canadian Solar teigia, pirma, kad, nustatant antidempingo muito sumą, institucijos turi nepaisyti šių kitų veiksnių poveikio net ir tuo atveju, jei jie nepažeidžia priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina. Antraip Sąjungos pramonei būtų suteikta didesnė, nei būtina, apsauga. Todėl Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad institucijos turi nepaisyti šių kitų veiksnių poveikio tik tuo atveju, jei nutrūktų priežastinis ryšys. Antra, Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad, nustatant antidempingo muito sumą, institucijos neprivalėjo nepaisyti trijų konkrečių kitų žinomų veiksnių poveikio (t. y. ES gamintojų nagrinėjamojo produkto perpardavimo ES rinkoje kaip jų pačių, valstybių narių paramos schemos sumažinimo ir finansinės krizės), nes šie trys veiksniai nenutraukė priežastinio ryšio.

93.      Pateikdama apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antrą dalį Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 202 ir 205 punktuose nusprendė, jog būtent apeliantė turi įrodyti kitų veiksnių nei importas dempingo kaina kiekybinį poveikį.

94.      Taryba teigia, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis turėtų būti atmesta kaip nepagrįsta, ir prašo Teisingumo Teismo pakeisti skundžiamo sprendimo 191–193 punktuose išdėstytus motyvus ir nuspręsti, kad žalos nustatymas pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir žalos skirtumo apskaičiavimas pagal jo 9 straipsnio 4 dalį yra du atskiri klausimai.

95.      Be to, Taryba teigia, kad ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir visiškai nepagrįstą. Pirma, Taryba teigia, kad apeliantės argumentas, jog Bendrasis Teismas padarė klaidingą išvadą, kad trijų kitų žinomų veiksnių, minėtų šio sprendimo 92 punkte, poveikis yra nereikšmingas, yra nepriimtinas, nes tai yra fakto klausimas. Antra, Taryba teigia, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta, nes, priešingai, nei teigia Canadian Solar, Bendrasis Teismas nenusprendė, jog institucijos privalo nustatyti antidempingo muitą tokio dydžio, kuriuo siekiama kompensuoti tik žalą dėl importo dempingo kaina. Bendrasis Teismas taip pat nesuklydo, kai konstatavo, kad pirmiau minėtų trijų kitų žinomų veiksnių poveikis yra nereikšmingas.

96.      Be to, Taryba tvirtina, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta.

97.      Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis yra nereikšminga arba kad ji nepagrįsta. Ji yra nereikšminga, nes Bendrasis Teismas nenusprendė, kad, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos privalo vykdyti priskyrimo analizę ir nepriskyrimo analizę. Vis dėlto, jei Teisingumo Teismas manytų, kad Bendrasis Teismas nusprendė, kad šios analizės turi būti atliekamos siekiant nustatyti antidempingo muito sumą, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, ir ji prašo pakeisti motyvus šiuo klausimu(54).

98.      Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antra dalis yra nepagrįsta. Tai, be kita ko, išplaukia iš to, kad apeliacinio skundo šio pagrindo pirma dalis yra nepagrįsta.

2.      Vertinimas

99.      Pateikdama apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes leido institucijoms nustatyti tokį antidempingo muito dydį, kuriuo siekiama kompensuoti ne tik žalą dėl importo dempingo kaina, bet taip pat žalą, priskiriamą kitiems žinomiems veiksniams, ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą.

a)      Priimtinumas

100. Kaip minėta šios išvados 92 punkte, Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą nuspręsdamas, jog, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos neprivalėjo nepaisyti trijų konkrečių kitų žinomų veiksnių poveikio, nes tie kiti veiksniai nenutraukė priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina. Taryba tvirtina, kad šis argumentas nepriimtinas, nes tai yra fakto klausimas.

101. Mano nuomone, šį nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą reikia atmesti.

102. Klausimas, ar kito konkretaus žinomo veiksnio nei importas dempingo kaina poveikis gali būti laikomas „nereikšmingu“, nes jis nenutraukia priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina, yra klausimas dėl teisinio kvalifikavimo, o ne fakto klausimas. Tokį klausimą Teisingumo Teismas gali nagrinėti(55).

b)      Dėl esmės

1)      Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis

i)      Įvadas

103. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį reikalaujama, kad Sąjungos pramonės patirta žala būtų „materialinė“. Pagal to paties reglamento 3 straipsnio 2 dalį, siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, reikia atsižvelgti į, pirma, importo dempingo kaina kiekius ir poveikį panašių produktų kainoms Europos Sąjungoje ir, antra, tokio importo nulemtą poveikį Sąjungos pramonei.

104. Kalbant apie importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje reikalaujama įrodyti, kad tokio importo kiekis ir (arba) kainos „sukėlė <…> poveikį [Sąjungos] pramonei ir kad šį poveikį galima apibrėžti kaip materialinį“. Ši analizė vadinama „priskyrimo analize“(56).

105. Be to, kiti veiksniai nei importas dempingo kaina galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Pavyzdžiui, pagal ginčijamą reglamentą finansų krizė ir jos padariniai pajėgumui padidinti kapitalą turėjo įtakos Sąjungos saulės energijos pramonei, kuri yra kapitalui imli pramonė(57). Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį „turi būti nagrinėjami ir kiti, be importo dempingo kaina, žinomi veiksniai, <…>, siekiant, kad šių veiksnių padaryta žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina pagal 6 dalį“. Šiuo atveju kalbama apie vadinamąją nepriskyrimo analizę(58).

106. Pagal suformuotą jurisprudenciją būtent institucijos turi patikrinti, ar šių kitų veiksnių poveikis nebuvo toks, kad nutrauktų priežastinį ryšį tarp, viena vertus, nagrinėjamo importo ir, kita vertus, žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė. Jos taip pat turi patikrinti, ar dėl kitų veiksnių atsiradusi žala neįtraukta apskaičiuojant žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, ir todėl antidempingo muitas neviršija to, kas būtina, siekiant nustatyti importo dempingo kaina padarytą žalą. Vis dėlto, jei institucijos konstatuoja, kad, nepaisant tokių veiksnių, žala, atsiradusi dėl importo dempingo kaina, yra didelė, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalimi, priežastinis ryšys tarp importo ir Sąjungos pramonės patirtos žalos gali būti nustatytas(59).

107. Apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą leisdamas, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 205–217 punktuose, institucijoms nustatyti tokį antidempingo muito dydį, kuriuo siekiama kompensuoti ne tik žalą dėl importo dempingo kaina, bet ir žalą, priskiriamą kitiems žinomiems veiksniams.

ii)    Ar antidempingo muitu turėtų būti kompensuojama tik žala, patirta dėl importo dempingo kaina, bet ne žala, priskiriama kitiems žinomiems veiksniams?

108. Manau, kad, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos neprivalo atsižvelgti į savo išvadas dėl nepriskyrimo analizės, atliktos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

109. Pirma, tai matyti iš pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalių ir 9 straipsnio 4 dalies formuluotės.

110. Priskyrimo ir nepriskyrimo analizės, kaip nurodyta šios išvados 104 ir 105 punktuose, atliekamos norint nustatyti, kad Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis yra importas dempingo kaina, kuris yra viena iš sąlygų taikyti antidempingo muitą, kartu su kitomis (dempingo, žalos ir Sąjungos interesų, susijusių su intervencija, buvimas) sąlygomis(60). Iš tiesų, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog įrodymas, kad „importas dempingo kaina sukelia žalą, kaip apibrėžta šiame reglamente“, reiškia, kad importo dempingo kaina kiekis ir (arba) kainos „atsako“ už poveikį Sąjungos pramonei, t. y. kad Sąjungos pramonės patirtą žalą lėmė importas dempingo kaina. Priešingai, pagal šio reglamento 3 straipsnio 7 dalį reikalaujama įrodyti, kad žala, priskiriama kitiems veiksniams nei importas dempingo kaina, „nebūtų priskiriama importui dempingo kaina“, arba, remiantis Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo žodžiais, įrodyti, kad šių kitų veiksnių poveikis nėra toks, jog dėl jo nutrūktų priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina(61).

111. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi, priežastinis ryšys tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina laikomas įrodytu, jeigu žala, priskiriama importui dempingo kaina, yra „materialinė“. Šiuo klausimu neturi reikšmės tai, kad padaryta žala priskiriama prie kitų veiksnių nei importas dempingo kaina, jei žala dėl importo dempingo kaina yra materialinė(62).

112. Antidempingo muito suma turi būti tokia, kad, remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies paskutiniu sakiniu, jos „pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti“. Šis sakinys turėtų būti skaitomas kartu su nuoroda į, kaip nurodyta šios nuostatos pirmame sakinyje, „[dempingo] padaryt[ą] žal[ą]“ (63). Taigi, antidempingo muitas turi pašalinti žalą „dėl“ importo dempingo kaina, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalyse. Iš to matyti, kad antidempingo muito pakaktų pašalinti žalai, priskiriamai kitiems veiksniams nei importas dempingo kaina, jei žala dėl importo dempingo kaina yra didelė, nes tokiu atveju Sąjungos pramonės patirta žala yra laikoma atsiradusia „dėl“ importo dempingo kaina.

113. Jei tai nebūtų Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslas, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį būtų reikalaujama, kad antidempingo muitas pašalintų žalą, „priskiriamą“ importui dempingo kaina, o ne kad būtų remiamasi „jo padaryta žala“. Šiuo klausimu pažymiu, kad sąvoka „priskiriama“ minima reglamento 3 straipsnio 7 dalyje, tačiau nenurodyta jo 9 straipsnio 4 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad pastarojoje nuostatoje nėra nuorodos į pirmąją.

114. Tai patvirtina šios išvados 106 punkte nurodyta jurisprudencija. Pagal šią Teisingumo Teismo jurisprudenciją institucijos privalo patikrinti, ar nebuvo atsižvelgta į žalą, priskiriamą prie kitų žinomų veiksnių, nustatant žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje. Kadangi, kaip paaiškinta pirmiau, ši nuostata susijusi su priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina įrodymu, tai reiškia, kad, remiantis šia jurisprudencija, institucijos privalo patikrinti, ar šių kitų veiksnių poveikis nebuvo toks, kad nutrauktų priežastinį ryšį. Pagal šią jurisprudenciją nereikalaujama, kad institucijos patikrintų, ar į šią dėl kitų veiksnių atsiradusią žalą neatsižvelgta nustatant antidempingo muitą. Taip pat turėčiau pabrėžti, kad Teisingumo Teismui ir Bendrajam Teismui padarius išvadą, kad antidempingo muitas negali „viršyti to, kas būtina importo dempingo kaina sukeltai žalai pašalinti“, toliau nurodoma, kad pakanka priežastinio ryšio, kad importo dempingo kaina padaryta žala būtų didelė(64).

115. Antra, tiesa, kad pagal jurisprudenciją pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalies tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos pramonei nebūtų suteikiama didesnė, nei būtina, apsauga(65). Tačiau tai nereiškia, kad antidempingo muitas turėtų kompensuoti tik žalą dėl importo dempingo kaina.

116. Šiuo klausimu turėtų būti daroma nuoroda į generalinės advokatės V. Trstenjak išvadą byloje Moser Baer(66). Ši byla buvo susijusi su reglamento, kuriuo nustatomas importuojamų Indijos kilmės įrašomųjų kompaktinių diskų galutinis kompensacinis muitas, panaikinimu(67). Taryba nagrinėjo kito žinomo veiksnio poveikį, t. y. Sąjungos gamintojų mokamų pernelyg didelių atsiskaitymų, ir nusprendė, kad kitas veiksnys nenutraukė priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir subsidijuoto importo. Taip buvo todėl, kad, pirma, šie atsiskaitymai buvo mokami ne tik Sąjungos gamintojų, bet ir Indijos eksportuojančių gamintojų ir, antra, jie jau buvo mokami prieš tai, kai subsidijuotas importas tapo reikšmingas. Generalinė advokatė V. Trstenjak pritarė Tarybai, kad priežastinis ryšys nebuvo nutrauktas dėl atsiskaitymų mokėjimo. Tačiau, jos nuomone, tai nereiškia, kad antidempingo muitas buvo teisėtas. Iš tiesų, kaip nurodė generalinė advokatė V. Trstenjak, „skaičiuojant žalos atitaisymo lygį gali reikėti atsižvelgti į tuos veiksnius, kurie, nors ir nenutraukia priežastinio ryšio tarp subsidijuoto importo ir žalos, tačiau, nepaisant to, gali daryti poveikį žalos atitaisymo lygiui“(68).

117. Grįsdama šį teiginį, generalinė advokatė V. Trstenjak minėjo „lesser duty“ taisyklę, nustatytą Reglamento Nr. 2026/97 15 straipsnio 1 dalyje, arba, kiek tai susiję su antidempingo priemonėmis, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį. Pagal pastarąją nuostatą(69) „[a]ntidempingo muito suma neviršija nustatyto dempingo skirtumo, tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų [Sąjungos] pramonei padarytai žalai pašalinti“. Taigi, žalos dydis naudojamas nustatant antidempingo (kompensacinį) muitą, kai dempingo (subsidijavimo) skirtumas yra didesnis už žalos skirtumą. Generalinės advokatės V. Trstenjak nuomone, kadangi „lesser duty“ taisyklės tikslas yra nesuteikti [Sąjungos] pramonei daugiau apsaugos“, turi būti atsižvelgiama į kitus veiksnius nei subsidijuotas importas, kai apskaičiuojamas kompensacinio muito dydis, kaip nurodyta pirmesniame punkte(70).

118. Tačiau byloje Moser Baer generalinė advokatė V. Trstenjak nusprendė, kad Taryba neprivalėjo atsižvelgti į atsiskaitymų poveikį apskaičiuojant žalos atitaisymo ribą, nes šie atsiskaitymai buvo mokami ne tik Sąjungos gamintojų, bet ir Indijos eksportuojančių gamintojų(71).

119. Sprendime Moser Baer Teisingumo Teismas konstatavo, kad, pirma, priežastinis ryšys tarp žalos ir subsidijuoto importo nenutrūko dėl atsiskaitymų mokėjimo, nes šis veiksnys buvo dar prieš importui išaugant, ir, antra, šie atsiskaitymų mokėjimai neturėjo jokios reikšmės apskaičiuojant kainų sumažinimo lygį, nes jie turėjo įtakos ES kainoms ir importo kainoms(72).

120. Todėl Teisingumo Teismas nenurodė „lesser duty“ taisyklės tikslo, kaip nagrinėjama šios išvados 116 ir 117 punktuose. Tiesa, Teisingumo Teismas galėjo tik konstatuoti, kad priežastinis ryšys nenutrūko, nenagrinėdamas, ar tariamai pernelyg dideli atskaitymai turėjo įtakos priverstinio kainų mažinimo lygiui. Tačiau Moser Baer byloje buvo aišku, kad kitas veiksnys neturėjo poveikio priverstinio kainų mažinimo lygiui.

121. Sutinku su generalinės advokatės V. Trstenjak išvada(73), kad „lesser duty“ taisyklės tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos pramonei nebūtų suteikiama didesnės, nei būtina, apsaugos. Tačiau pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje tik reikalaujama, kad antidempingo muitas būtų pagrįstas žalos skirtumu, kai skirtumas yra mažesnis negu dempingo skirtumas. Taikant tokią „lesser duty“ taisyklę užtikrinama, kad suteikiama apsauga neviršija to, kas būtina.

122. Be to, norėčiau pažymėti, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nereikalaujama, kad antidempingo muitas būtų taikomas tik žalos dėl importo dempingo kaina pašalinimui. Kaip nurodyta šios išvados 113 punkte, šia nuostata reikalaujama, kad būtų pašalinta žala, padaryta dėl importo dempingo kaina, o ne žala, priskirtina importui dempingo kaina. Be to, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje daroma nuoroda į to paties reglamento 3 straipsnio 7 dalį.

123. Trečia, noriu pabrėžti, kad apeliantė nenurodo jokio atvejo, kai antidempingo muitas buvo panaikintas, nes jis kompensavo žalą, priskiriamą kitam veiksniui nei importas dempingo kaina. Sprendime Allied Corporation, kurį Canadian Solar nurodė pirmojoje instancijoje ir priešpriešiniame apeliaciniame skunde, nekeliamas klausimas dėl pirmiau nurodytų argumentų(74).

124. Sprendime Allied Corporation Teisingumo Teismas panaikino reglamentą, nustatantį galutinį antidempingo muitą, motyvuodamas tuo, kad Taryba nustatė, kad kiti veiksniai nei importas dempingo kaina prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, bet nepatikrino, ar nustatyto antidempingo muito suma buvo „būtina žalai pašalinti“(75).

125. Tačiau byloje Allied Corporation Taryba nustatė antidempingo muitą, kurio dydis būtų lygus dempingo skirtumui, nepatikrinusi, ar nustatytas žalos skirtumas buvo mažesnis už dempingo skirtumą. Todėl ginčijamas reglamentas buvo panaikintas, nes Taryba neįrodė, ar „lesser duty“ taisyklė buvo taikoma. Reglamentas nebuvo panaikintas dėl to, kad nustatydama antidempingo muito sumą Taryba neįrodė, jog atmetama žala, priskiriama prie kitų žinomų veiksnių.

126. Be to, reikia pridurti, kad byloje Gold East Paper Bendrasis Teismas atmetė ieškinio pagrindą nuspręsdamas, kad „institucijos neužtikrino, jog į žalą, priskirtiną kitiems veiksniams nei dempingas ir subsidijos, nebūtų atsižvelgta nustatant jų importui taikytino muito dydį“, remdamasis tuo, jog dėl to, kad institucijos „išnagrinėjo kitų žinomų veiksnių, dėl kurių Sąjungos pramonė galėjo patirti žalos, įtaką, ir konstatavo, jog nė vienas iš jų negalėjo nutraukti importo <…> dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio“, jos „įvykdė reikalavimus“, tenkintinus norint imtis apsaugos priemonių(76).

127. Ketvirta, siekdamas išsamumo, norėčiau priminti, kad iš jokios Ginčų sprendimo tarybos (toliau – DSB) ir Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) ataskaitos, kaip nurodė Taryba ir Komisija(77), neišplaukia, kad pagal 1994 m. Susitarimą dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (toliau – PPO antidempingo susitarimas) ar PPO susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių (toliau – PPO SKP susitarimas) egzistuoja pareiga atsikratyti žalos, priskiriamos kitiems veiksniams nei importas (subsidijuojamas) dempingo kaina, nustatant antidempingo (kompensacinį) muitą. Be to, Canadian Solar taip pat nepateikė jokių pavyzdžių šiuo klausimu(78). Todėl DSB aiškinimas patvirtina šios išvados 108 punkte išdėstytus argumentus.

128. Tačiau, mano nuomone, šiomis DSB ataskaitomis neturėtų būti remiamasi siekiant įvertinti ginčijamo reglamento teisėtumą.

129. Remiantis jurisprudencija, tik esant dviem situacijoms gali būti peržiūrėtas Sąjungos teisės akto teisėtumas atsižvelgiant į PPO susitarimus. Visų pirma tada, kai Europos Sąjunga ketino įvykdyti konkretų pagal šiuos susitarimus prisiimtą įsipareigojimą, ir, antra, tada, kai atitinkamame ES teisės akte yra aiški nuoroda į konkrečias šių susitarimų nuostatas(79). Norėčiau pažymėti, kad pagal jurisprudenciją pagrindinio reglamento nuostatos turi, kiek tai yra įmanoma, būti aiškinamos atsižvelgiant į atitinkamas Antidempingo susitarimo nuostatas(80). Tačiau taip gali būti tik tuo atveju, jei pirmasis yra Europos Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslo įgyvendinti pastarąjį išraiška, arba tuo atveju, jei aiškiai daroma nuoroda į pastarąjį(81).

130. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalis ir 9 straipsnio 4 dalis aiškiai nenurodo PPO antidempingo susitarimo. Tačiau, atsižvelgiant į panašią formuluotę, pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalis gali būti laikoma įgyvendinanti PPO antidempingo susitarimo 3.5 straipsnį(82). Vis dėlto pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis negali būti prilyginta Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimui įgyvendinti PPO antidempingo susitarimo 9 straipsnį. Iš tiesų, nors, remiantis pastarąja nuostata, „lesser-duty“ taisyklė yra tik „pageidautina“, ji yra privaloma pagal pirmąją nuostatą(83).

131. Darau išvadą, kad institucijos neprivalo, nustatydamos antidempingo muito sumą, atsižvelgti į jų nepriskyrimo analizės, atliktos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, išvadas. Jos neprivalo nustatyti tokio muito dydžio, kuriuo siekiama kompensuoti tik žalą dėl importo dempingo kaina, o ne kitų žinomų veiksnių žalą.

132. Dabar svarstysiu, ar Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos privalo atsižvelgti į jų nepriskyrimo analizės, atliktos siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina, išvadas.

iii) Ar Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime nusprendė, kad, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos turi atsižvelgti į jų nepriskyrimo analizės išvadas?

133. Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 205–217 punktuose nusprendė, kad į kitų žinomų veiksnių poveikį turi būti atsižvelgiama nustatant antidempingo muitą tik tada, kai jie nenutraukė priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina. Kaip teigia apeliantė, į šiuos veiksnius reikėtų atsižvelgti, nepaisant to, ar jais buvo nutrauktas priežastinis ryšys.

134. Komisija, priešingai, teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 184–195 punktuose nusprendė, kad į kitų žinomų veiksnių poveikį turi būti atsižvelgiama nustatant antidempingo muito dydį, ir ji prašo Teisingumo Teismo pakeisti motyvus šiuo klausimu. Komisija pakartoja priešpriešinio apeliacinio skundo trečiojo pagrindo argumentą ir prašo Teisingumo Teismo „pakeisti priežastinio ryšio aiškinimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje, kaip nurodo Bendrasis Teismas apeliacinio skundo pirmojoje instancijoje šeštuoju pagrindu“(84).

135. Skundžiamo sprendimo 178–196 punktuose Bendrasis Teismas išdėsto priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina nustatymo principus ir antidempingo muito nustatymo principus. Šio sprendimo 197–218 punktuose Bendrasis Teismas taikė šiuos principus nagrinėjamai bylai. Pirmiausia nagrinėsiu, ar, kaip tvirtina Komisija, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nustatydamas principus ir, antra, ar, kaip teigia Canadian Solar, jis padarė teisės klaidą taikydamas šiuos principus.

136. Manau, kad nors Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nustatydamas principus, kuriais remiantis nustatyta antidempingo muito suma, iš gautų rezultatų jis nepadarė jokių faktinių ar teisinių išvadų dėl šios bylos. Todėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

137. Pirma, primenu, kad skundžiamo sprendimo 182–186 punktuose Bendrasis Teismas priminė jurisprudenciją, minėtą šios išvados 106 punkte, kurioje nurodyta, kad institucijos privalo patikrinti, ar buvo atsižvelgta į žalą, priskiriamą prie kitų žinomų veiksnių, nustatydamos žalą, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį, kad antidempingo muitas neviršytų to, kas būtina siekiant kompensuoti importo dempingo kaina padarytą žalą. Tačiau skundžiamo sprendimo 185 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad „institucijos turi atsižvelgti į nustatytas išvadas [dėl nepriskyrimo analizės] nustatydamos antidempingo muito dydį“(85).

138. Bendrasis Teismas primena „lesser duty“ taisyklę, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamo sprendimo 191 punkte jis nurodė, kad „institucijos privalo pagal [pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį] atsižvelgti į išvadas, padarytas dėl jos priskyrimo ir nepriskyrimo analizių“. Priešingu atveju, kaip pabrėžiama skundžiamo sprendimo 192 punkte, kiltų rizika, kad nustatytos antidempingo priemonės viršija tai, kas būtina, atsižvelgiant į jų tikslą, t. y. panaikinti žalingą dempingo poveikį. Be to, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 193 punkte nurodė, kad tai buvo suderinama su institucijų sprendimų priėmimo praktika.

139. Mano nuomone, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 185, 191 ir 192 punktuose nusprendė, kad institucijos turi atsižvelgti į jų priskyrimo ir nepriskyrimo analizių rezultatus nustatydamos antidempingo muito sumą. Tai išplaukia iš šio sprendimo 131 punkto.

140. Be to, primenu, kad Bendrojo Teismo teiginys skundžiamo sprendimo 193 punkte, jog institucijos iš tikrųjų atsižvelgė į priskyrimo ir nepriskyrimo analizių rezultatus, siekdamos nustatyti muito dydį trimis tame punkte nurodytais atvejais, yra klaidingas(86). Iš tiesų, tais atvejais, kaip matyti iš Bendrojo Teismo nurodytų konstatuojamųjų dalių, dėl to, jog kiti veiksniai nei importas dempingo kaina prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtos žalos, Komisija arba Taryba nusprendė nustatyti žalos pašalinimo lygį atsižvelgiant į priverstinį kainų mažinimą(87). Šiame sprendime ar skundžiamo sprendimo 193 punkte nurodytose nuostatose nenurodyta, kad nebuvo atsižvelgta į žalą, priskiriamą prie šių kitų veiksnių nustatant antidempingo muito sumą. Kaip tik priešingai – du kartus nurodyta, kad sunku tiksliai nustatyti šių kitų veiksnių poveikį(88).

141. Vis dėlto, nors skundžiamo sprendimo 185, 191, 192 ir 193 punktuose Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, iš nusistovėjusios jurisprudencijos matyti, kad jei Bendrojo Teismo sprendimo motyvais ir pažeidžiama Sąjungos teisė, bet šio sprendimo rezoliucinė dalis pasirodo pagrįsta dėl kitų teisinių motyvų, apeliacinis skundas turi būti atmestas(89). Todėl dabar nagrinėsiu, ar Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikydamas, kaip nurodyta skundžiamo sprendimo 197–218 punktuose, antidempingo muito sumos nustatymo principus, kaip nurodyta šio sprendimo 185, 191, 192 ir 193 punktuose.

142. Antra, primenu, kad skundžiamo sprendimo 206 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad bet kuriuo atveju institucijos iš tiesų neatsižvelgė į kitus žinomus veiksnius nustatydamos žalą. Šio sprendimo 207–215 punktuose Bendrasis Teismas patikrino, ar institucijos išnagrinėjo kitų žinomų veiksnių poveikį, ir patvirtino jų išvadą, kad šie kiti veiksniai turėjo arba atsitiktinį, daugiausia nežymų poveikį (Sąjungos gamintojų nagrinėjamojo produkto pirkimas, kad perparduotų Sąjungoje kaip savo pačių produktą, importas iš Taivanio, žaliavų kainų poveikis)(90), arba ribotą poveikį (tarifų sumažinimas)(91), arba tam tikrą poveikį, tačiau juo nebuvo nutrauktas priežastinis ryšys (finansų krizė)(92). To sprendimo 216 ir 217 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad institucijos teisingai nustatė, jog šių kitų veiksnių poveikis buvo nereikšmingas ir todėl jis nenutraukė priežastinio ryšio tarp ES pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, „vadinasi, institucijų „vertinimas, [atliekamas] pagal [pagrindinio] reglamento 9 straipsnio 4 dalį“, taip pat buvo teisingas.

143. Man atrodo, kad Bendrasis Teismas tik patikrino, ar institucijos teisingai nusprendė, jog kiti žinomi veiksniai nenutraukė priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina. Atsižvelgdamas į išvadą, kad institucijų išvados buvo teisingos, Bendrasis Teismas nepripažino, jog, nustatydamos antidempingo muito sumą, institucijos turėjo atmesti šių kitų veiksnių poveikį, nors jie nenutraukė priežastinio ryšio. Taigi Bendrasis Teismas iš skundžiamo sprendimo 185 ir 191–193 punktuose nurodytų išvadų nepadarė jokių faktinių ar teisinių išvadų dėl šios bylos. Taip pat primenu, kad skundžiamo sprendimo 201 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad institucijos neprivalo įvertinti kitų žinomų veiksnių poveikio, kuris būtų išankstinė sąlyga siekiant atsižvelgti į tų kitų veiksnių poveikį nustatant antidempingo muito dydį.

144. Darau išvadą, kad nors Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog, nustatydamos antidempingo muito lygį, institucijos privalo atsižvelgti į priskyrimo ir nepriskyrimo analizės, atliktos pagal 3 straipsnio 6 ir 7 dalį, išvadas, jis teisingai nusprendė, kad šiuo atveju nereikia atsižvelgti į kitus nagrinėjamus žinomus veiksnius nustatant antidempingo muito dydį.

145. Siekdamas išsamumo, norėčiau pažymėti, kad, kiek tai susiję su klausimu, ar nagrinėjami kiti žinomi veiksniai nenutraukia priežastinio ryšio tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo dempingo kaina, Canadian Solar netvirtino, kad institucijos padarė akivaizdžią vertinimo klaidą(93).

146. Todėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti, ir Komisijos prašymas pakeisti motyvus turėtų būti patenkintas.

2)      Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antros dalies

147. Pateikdama apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antrą dalį Canadian Solar teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 202 ir 205 punktuose nusprendė, jog apeliantė turi įrodyti kitų žinomų veiksnių kiekybinį poveikį.

148. Manau, kad apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo antra dalis turėtų būti atmesta. Ji yra neveiksminga, nes iš šios išvados 131 punkto matyti, kad institucijos neprivalo nustatyti tokio antidempingo muito lygio, kuriuo būtų siekiama kompensuoti tik žalą dėl importo dempingo kaina.

149. Darau išvadą, kad apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą reikėtų atmesti ir reikėtų atmesti apeliacinį skundą.

VI.    Dėl bylinėjimosi išlaidų

150. Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, Teisingumo Teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą.

151. Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniam procesui pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, Canadian Solar turėtų būti priteistos Tarybos bylinėjimosi išlaidos.

152. Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, taip pat taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos turi pačios padengti savo bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju Komisija, kuri buvo įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje, padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

VII. Išvada

153. Todėl manau, kad Teisingumo Teismas turėtų:

–        atmesti apeliacinį skundą,

–        Canadian Solar Emea GmbH, Canadian Solar Manufacturing (Changshu), Inc., Canadian Solar Manufacturing (Luoyang), Inc., CSI Cells Co. Ltd ir CSI Solar Power (China), Inc. padengia savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

–        Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.


1      Originalo kalba: anglų.


2      Visos penkios apeliantės priklauso Canadian Solar bendrovių grupei.


3      2017 m. vasario 28 d. Sprendimas Canadian Solar Emea ir kt. / Taryba, T‑162/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:124 (toliau – skundžiamas sprendimas).


4      2013 m. gruodžio 2 d. Reglamentas, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas (OL L 325, 2013, p. 1).


5      Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo iš dalies keičiamas 2012 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 344, 2012, p. 1).


6      2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51).


7      Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudedamųjų dalių (t. y. elementų ir plokštelių) inicijavimą (OL C 269, 2012, p. 5).


8      Žr. 2013 m. birželio 4 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 513/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms) nustatomas laikinasis antidempingo muitas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 182/2013, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti šiuos importuojamus Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamus produktus, 14 konstatuojamąją dalį (OL L 152, 2013, p. 5).


9      Žr. šios išvados 6 ir 7 punktus.


10      Žr. šios išvados 8 išnašą.


11      2013 m. gruodžio 4 d. sprendimas, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui (OL L 325, 2013, p. 214).


12      2015 m. birželio 4 d. Reglamentas, kuriuo atšaukiamas trijų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimas Įgyvendinimo sprendimu 2013/707 (OL L 139, 2015, p. 30).


13      Atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo prašymą, išnagrinėsiu tik trečiąjį ir ketvirtąjį apeliacinio skundo pagrindus (žr. šio išvados 29 punktą), kuriais kritikuojamas Bendrojo Teismo vertinimas dėl penktojo ir šeštojo šiam teismui pateikto ieškinio pagrindų. Todėl neapibendrinsiu Bendrojo Teismo vertinimo dėl pirmųjų keturių pagrindų.


14      Apeliacinio skundo trečiojo pagrindo antros dalies priimtinumas nėra ginčijamas.


15      2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Komisija / Total ir Elf Aquitaine, C-351/15 P, EU:C:2017:27, 30–34 punktai ir 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo SolarWorld / Taryba, C-204/16 P, EU:C:2017:838, 23 ir 24 punktai.


16      Canadian Solar taip pat nepateikia jokios aiškios nuorodos į SESV 277 straipsnį Teisingumo Teisme pateiktame ieškinyje.


17      2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Antrax It / EUIPO – Vasco Group (Radiatorių termosifonai), T‑828/14 ir T‑829/14, EU:T:2017:87, 30 punktas; 2017 m. spalio 5 d. Sprendimo Mabrouk / Taryba, T-175/15, EU:T:2017:694, 126 punktas ir 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Campo ir kt. / EIVT, T-577/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:909, 26 punktas.


18      2007 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Stadtwerke Schwäbisch Hall ir kt. / Komisija, C-176/06 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2007:730, 17 punktas; 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Evonik Degussa ir AlzChem / Komisija, C-155/14 P, EU:C:2016:446, 55 punktas ir 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo Komisija / Xinyi P[SESV] Products (Anhui) Holdings, C-301/16 P, EU:C:2018:132, 90 punktas.


19      Gamintojui iš ne rinkos ekonomikos šalies taip pat gali būti suteiktas individualus režimas ir jam gali būti taikomas individualus antidempingo muitas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą.


20      Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį gamintojams, kurie pranešė apie save pagal 17 straipsnį, bet nebuvo atrinkti, negali būti nustatytas antidempingo muitas, viršijantis svertinį vidutinį dempingo skirtumą, nustatytą atrinktiems gamintojams. Vis dėlto neatrinkti gamintojai gali prašyti apskaičiuoti individualų antidempingo skirtumą pagal minėto reglamento 17 straipsnio 3 dalį, tokiu atveju jų vykdomam importui taikomi individualūs antidempingo muitai pagal šio reglamento 9 straipsnio 6 dalies paskutinį sakinį.


21      Žr. Reglamento Nr. 1168/2012 6 konstatuojamąją dalį.


22      Žr. Graafsma, F., ir Vermulst, E., „The ES’s “Anti-Brosmann Amendment”: Back to the Future – Part II“, Global Trade and Customs Journal, 8 tomas (2013), Nr. 6, p. 150.


23      Žr. 2011 m. kovo 7 d. Komisijos pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai dėl tam tikrų priemonių priėmimo procedūrų, 1 priedo 24 kategoriją (COM(2011) 82 final).


24      2012 m. vasario 2 d. Sprendimas Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba, C-249/10 P, EU:C:2012:53.


25      2012 m. vasario 2 d. Sprendimo Brosmann Footwear (HK) ir kt. / Taryba, C-249/10 P, EU:C:2012:53, 36 ir 39 punktai.


26      Žr. Reglamento Nr. 1168/2012 2 konstatuojamąją dalį.


27      Žr. šios išvados 22 išnašą.


28      Išskirta mano.


29      Žr. pagrindinio reglamento 18 konstatuojamąją dalį, kurioje nustatyta, kad „[j]eigu turi būti nustatomos atitinkamos priemonės, tyrimas yra nutraukiamas <…>“, ir šio reglamento 8 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad „[j]eigu pasikonsultavus įsipareigojimai dėl kainų priimami, ir jeigu Patariamasis komitetas neprieštarauja, tyrimas baigiamas“ (išskirta mano).


30      Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „[t]yrimas arba procedūros baigiami, jeigu, pasikonsultavus, nustatoma, kad apsaugos priemonės nebūtinos, o Patariamasis komitetas tam neprieštarauja“ (išskirta mano).


31      Išskirta mano.


32      2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Bayerischer Brauerbund, C-120/08, EU:C:2010:798, 40 punktas.


33      1986 m. liepos 10 d. Sprendimo Licata / Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, 270/84, EU:C:1986:304, 31 punktas ir 2010 m. liepos 6 d. Sprendimo Monsanto Technology, C-428/08, EU:C:2010:402, 66 punktas.


34      2002 m. sausio 29 d. Sprendimo Pokrzeptowicz-Meyer, C-162/00, EU:C:2002:57, 49 ir 50 punktai; 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Gemeinde Altrip ir kt., C-72/12, EU:C:2013:712, 22 punktas ir 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Moravia Gas Storage, C-596/13 P, EU:C:2015:203, 32 punktas.


35      2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 27 punktas; 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Italija, C-334/08, EU:C:2010:414, 60 punktas; 2011 m. kovo 29 d. ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C-352/09 P, EU:C:2011:191, 88 punktas; 2012 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C-610/10, EU:C:2012:781, 45 punktas ir 2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Feralpi / Komisija, C-85/15 P, EU:C:2017:709, 27 punktas.


36      2002 m. sausio 29 d. Sprendimo Pokrzeptowicz-Meyer, C-162/00, EU:C:2002:57, 49 punktas; 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Komisija / Freistaat Sachsen, C-334/07 P, EU:C:2008:709, 44 punktas; 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Stichting Natuur en Milieu ir kt., C-266/09, EU:C:2010:779, 32 punktas; 2012 m. vasario 14 d. Sprendimo Toshiba Corporation ir kt., C‑17/10, EU:C:2012:72, 51 punktas; 2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Moravia Gas Storage, C‑596/13 P, EU:C:2015:203, 33 punktas ir 2015 m. spalio 6 d. Sprendimo Komisija / Andersen, C‑303/13 P, EU:C:2015:647, 50 punktas.


37      2008 m. vasario 14 d. sprendimas, C-450/06, EU:C:2008:91.


38      2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004, p. 114; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 7 t., p. 132).


39      2008 m. vasario 14 d. Sprendimo Varec, C‑450/06, EU:C:2008:91, 29 punktas. Taip pat žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje Varec, C‑450/06, EU:C:2007:643, 31 punktą.


40      2002 m. sausio 29 d. sprendimas, C-162/00, EU:C:2002:57.


41      2002 m. sausio 29 d. Sprendimo Pokrzeptowicz-Meyer, C-162/00, EU:C:2002:57, 52 punktas.


42      2015 m. kovo 26 d. Sprendimas Komisija / Moravia Gas Storage, C-596/13 P, EU:C:2015:203.


43      2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, 2003, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230).


44      2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009, p. 94).


45      2015 m. kovo 26 d. Sprendimo Komisija / Moravia Gas Storage, C‑596/13 P, EU:C:2015:203, 43–45 punktai. Taip pat žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Komisija / Moravia Gas Storage, C‑596/13 P, EU:C:2014:2438, 70 punktą.


46      Žr. šios išvados 69 punktą ir 2010 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Stichting Natuur en Milieu ir kt., C-266/09, EU:C:2010:779, 34 punktą.


47      2016 m. vasario 4 d. Sprendimo C & J Clark International, C-659/13 ir C-34/14, EU:C:2016:74, 140 ir 141 punktai.


48      2009 m. spalio 1 d. Sprendimo Foshan Shunde Yongjian Housewares & Hardware / Taryba, C‑141/08 P, EU:C:2009:598, 110–112 punktai; 2011 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Zhejiang Harmonic Hardware Products / Taryba, T-274/07, nepaskelbtas Rink., EU:T:2011:639, 39 punktas ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T-443/11, EU:T:2014:774, 74 punktas.


49      Žr. šios išvados 71 punktą.


50      Mano nuomone, Canadian Solar skundžia ne tik pratęsimo laikotarpio, per kurį turi būti priimtas sprendimas dėl RES taikymo pagal Reglamento Nr. 1168/2012 1 straipsnio 1 dalies a punktą, neatidėliotiną taikymą, bet ir minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies b punktą, kuris atleidžia institucijas nuo pareigos priimti sprendimus dėl RES taikymo prašymų, kuriuos pateikė neatrinkti gamintojai. Iš tiesų, apeliaciniame skunde Canadian Solar teigia, kad „Komisijos pareiga priimti sprendimą dėl RES taikymo yra materialinės teisės norma, o ne procesinė taisyklė“ ir ši pareiga, kaip materialinė taisyklė, negali būti taikoma iki jos įsigaliojimo susidariusioms situacijoms. Canadian Solar šiuo klausimu nurodo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies d punktą (žr. šios išvados 6 punktą). Taip pat norėčiau pažymėti, kad savo ieškinyje Bendrajam Teismui Canadian Solar nurodė, kad institucijos pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą, „nes i) neišnagrinėjo [„Canadian Solar“] prašymų taikyti RES ir ii) nepriėmė sprendimo dėl RES taikymo per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios“ (išskirta mano).


51      Žr. šios išvados 72 punktą.


52      Žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Bayerischer Brauerbund, C-120/08, EU:C:2010:798, 40 punktą ir šios išvados 65 ir 66 punktuose nurodytą jurisprudenciją. Kaip pažymėjo generalinė advokatė J. Kokott, šiuo aspektu svarbu ne galiojimas atgaline data, kiek neatidėliotinas naujų normų taikymas (generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Komisija / Moravia Gas Storage, C-596/13 P, EU:C:2014:2438, 36 ir 43 punktai).


53      2002 m. sausio 29 d. Sprendimo Pokrzeptowicz-Meyer, C-162/00, EU:C:2002:57, 55 punktas.


54      Komisija pakartoja šį argumentą pateikdama trečiąjį priešpriešinio apeliacinio skundo pagrindą ir prašo Teisingumo Teismo „pakeisti priežastinio ryšio aiškinimą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje, pateiktą Bendrojo Teismo šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu pirmojoje instancijoje“.


55      2014 m. spalio 1 d. Sprendimo Taryba / Alumina, C-393/13 P, EU:C:2014:2245, 15–19 punktai.


56      2013 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Godrej Industries ir VVF / Taryba, T-6/12, EU:T:2013:408, 62 punktas; 2014 m. lapkričio 18 d. Sprendimo Photo USA Electronic Graphic / Taryba, T-394/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2014:964, 65 ir 66 punktai ir 2017 m. liepos 11 d. Sprendimo Viraj Profiles / Taryba, T-67/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:481, 40 punktas.


57      Žr. ginčijamo reglamento 301–306 konstatuojamąsias dalis ir Reglamento Nr. 513/2013 211 ir 212 konstatuojamąsias dalis.


58      2011 m. spalio 25 d. Sprendimo CHEMK ir KF / Taryba, T-190/08, EU:T:2011:618, 172 punktas ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T-443/11, EU:T:2014:774, 311 punktas. Taip pat žr. šios išvados 56 išnašoje nurodytą jurisprudenciją.


59      2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India / Taryba, C-535/06 P, EU:C:2009:498, 88, 90 ir 91 punktai; 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Transnational Company „Kazchrome“ ir ENRC Marketing / Taryba, C-10/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:865, 24 ir 25 punktai; 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C-143/14, EU:C:2015:236, 36 ir 37 punktai; 2016 m. vasario 4 d. Sprendimo C & J Clark International, C-659/13 ir C-34/14, EU:C:2016:74, 169 punktas; 2014 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑643/11, EU:T:2014:1076, 107 punktas; 2017 m. liepos 11 d. Sprendimą Viraj Profiles / Taryba, T-67/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:481, 40 ir 41 punktai ir 2018 m. balandžio 23 d. Sprendimo Shanxi Taigang Stainless Steel / Komisija, T‑675/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:209, 109 punktas.


60      Žr. pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalį ir 21 straipsnį.


61      Žr. šios išvados 106 punkte nurodytą jurisprudenciją.


62      Iš tiesų, pagal šios išvados 106 punkte nurodytą jurisprudenciją priežastinis ryšys laikomas įrodytu, jei, nepaisant kitų veiksnių, dėl importo dempingo kaina patirta žala yra didelė.


63      Pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje nurodyta, kad gali būti nustatytas galutinis antidempingo muitas „tada, kai galutinai nustatyti faktai rodo, kad yra dempingas ir jo padaryta žala“ (išskirta mano).


64      2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimas Moser Baer India / Taryba, C‑535/06 P, EU:C:2009:498, 88, 90 ir 91 punktai; 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Transnational Company ‘Kazchrome’ ir ENRC Marketing / Taryba, C‑10/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:865, 24 ir 25 punktai; 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 36 ir 37 punktai; 2017 m. liepos 11 d. Sprendimo Viraj Profiles / Taryba, T‑67/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:481, 62 ir 63 punktai.


65      2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Transnational Company ‘Kazchrome’ ir ENRC Marketing / Taryba, C‑10/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:865, 39 punktas ir 2017 m. liepos 11 d. Sprendimo Viraj Profiles / Taryba, T‑67/14, nepaskelbta Rink., EU:T:2017:481, 62 punktas.


66      Generalinės advokatės V. Trstenjak išvada byloje Moser Baer India / Taryba, C-535/06 P, EU:C:2008:532.


67      Neturi reikšmės tai, kad ši byla susijusi su nustatytais kompensaciniais muitais, o ne antidempingo muitais. Iš tiesų, 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 288, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 10 t., p. 78) 8 straipsnio 7 dalis, kuria buvo remiamasi Sprendime Moser Baer, atitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį. Dėl Reglamento Nr. 2026/97 15 straipsnio 1 dalies žr. šios išvados 69 išnašą.


68      Generalinės advokatės V. Trstenjak išvados byloje Moser Baer India / Taryba, C-535/06 P, EU:C:2008:532, 171 punktas (išskirta mano).


69      Šiuo atveju daroma nuoroda į pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalies paskutinį sakinį, nors Reglamentas Nr. 2026/97 buvo taikomas byloje Moser Baer. Taip yra todėl, kad ši byla yra susijusi su antidempingo priemonėmis, ne su kompensaciniais muitais. Reglamento Nr. 2026/97 15 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys suformuluotas taip: „Tokio kompensuojamojo muito dydis neturi viršyti kompensuotinų subsidijų, tikrai teikiančių naudos eksportuotojams, dydžio, apskaičiuoto pagal šį reglamentą, bet turi būti mažesnis nei bendras kompensuotinų subsidijų kiekis, jei tokio mažesnio muito pakaks atitaisyti žalą Bendrijos pramonei.“


70      Generalinės advokatės V. Trstenjak išvados byloje Moser Baer India / Taryba, C-535/06 P, EU:C:2008:532, 171 punktas.


71      Generalinės advokatės V. Trstenjak išvados byloje Moser Baer India / Taryba, C-535/06 P, EU:C:2008:532, 176 punktas.


72      2009 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Moser Baer India / Taryba, C-535/06 P, EU:C:2009:498, 92 ir 93 punktai.


73      Žr. šios išvados 117 punktas.


74      1985 m. gegužės 23 d. Sprendimas Allied Corporation ir kt. / Taryba, 53/83, EU:C:1985:227.


75      1985 m. gegužės 23 d. Sprendimo Allied Corporation ir kt. / Taryba, 53/83, EU:C:1985:227, 19 punktas.


76      2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T-443/11, EU:T:2014:774, 313 ir 318 punktai (išskirta mano). Šio sprendimo 318 punkte Teisingumo Teismas konstatavo, kad: „Sąjungos institucijos išnagrinėjo kitų žinomų veiksnių, dėl kurių Sąjungos pramonė galėjo patirti žalos, įtaką ir konstatavo, jog nė vienas iš jų negalėjo nutraukti importo iš Kinijos dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinio ryšio <…>. Taigi Sąjungos institucijos įvykdė reikalavimus, tenkintinus norint imtis atitinkamų priemonių.“ (išskirta mano)


77      Taryba ir Komisija padarė nuorodą į DSB ataskaitas, susijusias su: (i) byla „Europos Bendrijos – Kaliojo ketaus vamzdžių ar vamzdžių jungiamųjų detalių iš Brazilijos antidempingo muitai (WT/DS219/AB/R)“, 180–195 punktai; (ii) byla „Europos Sąjunga – Antidempingo priemonės tam tikrai avalynei iš Kinijos (WT/DS405/R)“, 7.487–7.489 punktai; ir iii) byla „Europos Sąjunga – Kompensacinės priemonės dėl tam tikrų polietileno tereftalato iš Pakistano (WT/DS4886/R)“, 7.133–7.140 punktai. Man atrodo, kad DSB tuose punktuose nustatyti faktai susiję su priežastiniu ryšiu tarp dempingo (arba subsidijų) ir žalos, kaip apibrėžta PPO antidempingo susitarimo 3 straipsnio 5 dalyje (arba PPO SKP susitarimo 15.5 straipsnyje), nustatant antidempingo muito suma (arba kompensacinį muitą).


78      Savo atsiliepime į priešpriešinį apeliacinį skundą Canadian Solar daro nuorodą į GST ataskaitą byloje „Jungtinės Valstijos – Galutinės apsaugos priemonės, taikomos apskritų suvirintų anglies dioksido kokybės vamzdynų vamzdžiams iš Korėjos (WT/DS202/AB/R)“. Tos ataskaitos 252 punkte GST nustatė, kad „tik tinkama dalis bendros žalos [turi būti] siejama su padidėjusiu importu“, ir tai „informuoja, kiek leidžiama taikyti apsaugos priemones“. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad ši byla susijusi su apsaugos priemonėmis, ne su antidempingo priemonėmis, ir kad pagrindinis reglamentas neatitinka PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 5.1 straipsnio, kuriame numatyta, kad „valstybė narė taiko specialiąsias rinkos apsaugos priemones tik tiek, kiek reikalinga užkirsti kelią didelei žalai arba jai atitaisyti ir palengvinti prisitaikymui“. Kiek tai susiję su tuo, kad Canadian Solar rėmėsi ataskaitos 257 punktu, primenu, kad Canadian Solar nepateikė GST ataskaitos, susijusios su panašia išvada dėl antidempingo priemonių, pavyzdžio.


79      2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Komisija / Rusal Armenal, C-21/14 P, EU:C:2015:494, 40 ir 41 punktai ir 2016 m. vasario 4 d. Sprendimo C & J Clark International, C-659/13 ir C-34/14, EU:C:2016:74, 87 punktas.


80      2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Transnational Company ‘Kazchrome’ ir ENRC Marketing / Taryba, C-10/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:865, 54 punktas.


81      Šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Ikea Wholesale, C-351/04, EU:C:2007:547, 35 punktą.


82      PPO antidempingo susitarimo 3 straipsnio 5 dalis suformuluota taip: „<…> [i]nstitucijos taip pat išnagrinėja bet kuriuos kitus, be importo dempingo kaina, dar žinomus veiksnius, kurie tuo pat metu daro žalą vietinei pramonei, o žala, kurią nulėmė tie kiti veiksniai, negali būti siejama su importu, vykdomu dempingo kaina. Veiksniai, kurie gali būti svarbūs šia prasme, yra, inter alia, importo, parduodamo ne dempingo kainomis, apimtis ir kainos; paklausos sumažėjimas ar vartojimo būdo pasikeitimas; prekybą ribojančios priemonės ir konkurencija tarp užsienio ir vidaus gamintojų; technologijų pažanga bei vietinės pramonės eksporto ir gamybos našumo rodikliai.“ Taip pat žr. 2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimą Transnational Company ‘Kazchrome’ ir ENRC Marketing / Taryba (C‑10/12 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:865, 54 punktas).


83      Žr. Rovegno, L. ir Vandenbussche, H., „Anti-dumping practices in the ES: a comparative analysis of rules and application in the contest of WTO“, Gaines, S. Egelund Olsen, B., ir Engsig Sørensen, K. (leid.), Liberalising Trade in the ES and the WTO: a legal comparison, Cambridge University Press, 2012, p. 440. L. Rovegno ir H. Vandenbussche pažymėjo, kad, „priešingai nei kitų antidempingo naudotojų, kaip antai JAV ir Kanada, atveju, ES antidempingo muitai nebūtinai turi atitikti viso dempingo skirtumą, jei mažesnio muito pakanka materialinei žalai vidaus pramonei pašalinti. <…> [1989–2009 m.] beveik kasmet vidutinis antidempingo muito lygis ES buvo daug mažesnis nei JAV. Palyginti su Kanada, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje jis [buvo] maždaug tokio paties lygio, o laikotarpio pabaigoje taip pat [buvo] mažesnis“ (p. 445).


84      Klausimas, ar Komisijos prašymas pakeisti motyvus yra priimtinas, nėra nagrinėjamas šioje išvadoje, nes jis, mano nuomone, turėtų būti nagrinėjamas kartu su prašymu pakeisti motyvus pateikiant priešpriešinį apeliacinį skundą, šioje išvadoje nagrinėjami tik du apeliacinio skundo pagrindai (žr. šios išvados 29 punktą). Tačiau, siekdamas išsamumo, pažymiu, kad Komisijos prašymas pakeisti motyvus, kurį ji pateikė savo atsiliepime į apeliacinį skundą, mano nuomone, yra priimtinas. Taip yra dėl to, kad tai gali būti laikoma gynyba apeliantės ieškinio ketvirtojo pagrindo atžvilgiu (2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimo TV2/Danmark / Komisija, C-649/15 P, EU:C:2017:835, 61 punktas).


85      Išskirta mano.


86      1991 m. birželio 21 d. Komisijos sprendimas 91/392/EEB, kuriuo priimami įsipareigojimai, susiję su antidempingo tyrimu dėl tam tikrų Turkijos kilmės asbesto cemento vamzdžių importo, ir baigiamas tyrimas (OL L 209, 1991, p. 37); 1994 m. rugsėjo 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2376/94, nustatantis laikinąjį antidempingo muitą importuojamiems spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvams, kurių kilmės šalis yra Malaizija, Kinijos Liaudies Respublika, Korėjos Respublika, Singapūras ir Tailandas, importui (OL L 255, 1994, p. 50); 1995 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 710/95, kuriuo įvedamas galutinis antidempingo muitas importuojamiems spalvoto vaizdo televizijos signalų imtuvams, kurių kilmės šalis yra Malaizija, Kinijos Liaudies Respublika, Korėjos Respublika, Singapūras ir Tailandas, ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 73, 1995, p. 3), ir 2007 m. lapkričio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos kilmės diciandiamidui (OL L 296, 2007, p. 1).


87      Žr. Sprendimo 91/392 28 ir 29 konstatuojamąsias dalis; Reglamento Nr. 2376/94 141 konstatuojamąją dalį; Reglamento Nr. 710/95 49 konstatuojamąją dalį ir Reglamento Nr. 1331/2007 128–132 konstatuojamąsias dalis.


88      Pagal Sprendimo 91/392 28 konstatuojamąją dalį „[importo dempingo kaina] poveikio aiškinimas, o visų pirma kiekybinis nustatymas yra netikslus, nes tuo pat metu egzistuoja kiti veiksniai“. Reglamento Nr. 1331/2007 128 konstatuojamosios dalies 1 dalyje numatyta, kad „neįmanoma tiksliai nustatyti [importo dempingo kaina ir kitų žinomų veiksnių] poveikio“.


89      2011 m. kovo 29 d. Sprendimo ThyssenKrupp Nirosta / Komisija, C-352/09 P, EU:C:2011:191, 136 punktas.


90      Žr. skundžiamo sprendimo 207, 211 ir 213 punktus.


91      Žr. skundžiamo sprendimo 212 punktą.


92      Žr. skundžiamo sprendimo 214 punktą.


93      2013 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Transnational Company ‘Kazchrome’ ir ENRC Marketing / Taryba, C-10/12 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2013:865, 22 punktas; 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimo TMK Europe, C‑143/14, EU:C:2015:236, 34 punktą; 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Bricmate, C-569/13, EU:C:2015:572, 46 punktą ir 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Photo USA Electronic Graphic / Taryba, C-31/15 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2016:390, 63 punktas.