Language of document : ECLI:EU:C:2018:715

Byla C358/16

UBS Europe SE
ir
Alain Hondequin ir kt.

prieš

DV ir kt.

(Cour administrative (Liuksemburgas) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Direktyva 2004/39/EB – 54 straipsnio 1 ir 3 dalys – Nacionalinių finansų priežiūros institucijų įpareigojimo saugoti profesinę paslaptį apimtis – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas geros profesinės reputacijos praradimas – Atvejai, kuriems taikoma baudžiamoji teisė – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija – 47 ir 48 straipsniai – Teisė į gynybą – Galimybė susipažinti su byla“

Santrauka – 2018 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) sprendimas

1.        Europos Sąjungos teisė – Principai – Teisė į gynybą – Teisė susipažinti su byla – Ribos – Derinimas su konfidencialumo apsauga

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis)

2.        Įsisteigimo laisvė – Laisvė teikti paslaugas – Finansinių priemonių rinkos – Direktyva 2004/39 – Nacionalinės finansų priežiūros institucijos – Profesinės paslapties saugojimo pareiga – Išimtis, apimanti atvejus, kuriems taikoma baudžiamoji teisė – Taikymo sritis – Nacionalinės institucijos asmeniui nustatytas draudimas eiti valdytojo pareigas prižiūrimoje įmonėje – Neįtraukimas – Šios institucijos atsisakymas atskleisti informaciją asmeniui, kurio nenaudai priimtas aktas – Nacionalinio teismo pareigos siekiant užtikrinti tokio asmens teisę į gynybą

(Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniai; Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39 54 straipsnio 1 dalis)

1.      Žr. sprendimo tekstą.

(žr. 66–69 punktus)

2.      2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 93/22/EEB, 54 straipsnis turi būti aiškinamas taip:

–        šio straipsnio 1 ir 3 dalyse esanti formuluotė „atvejai, kuriems taikoma baudžiamoji teisė“ neapima situacijos, kai valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, kurioms pavesta vykdyti šioje direktyvoje numatytas funkcijas, priima tokią priemonę, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kuria uždraudžiama asmeniui eiti prižiūrimos įmonės valdytojo ar kitas pareigas, kurias eiti reikia gauti leidimą, nurodant jam kuo greičiau atsistatydinti iš visų einamų pareigų motyvuojant tuo, kad jis nebeatitinka šios direktyvos 9 straipsnyje numatytų geros reputacijos reikalavimų, ir kuri yra viena iš priemonių, kurias kompetentingos valdžios institucijos privalo priimti naudodamosi pagal minėtos direktyvos II antraštinės dalies nuostatas joms tenkančia kompetencija. Iš tikrųjų, kai šiame straipsnyje numatyta, kad įpareigojimo saugoti profesinę paslaptį gali būti išimtinai nesilaikoma tokiais atvejais, tai reiškia, kad konfidenciali informacija perduodama arba naudojama tam, kad pagal nacionalinę baudžiamąją teisę būtų vykdomas persekiojimas ir atitinkamai skiriamos ar įgyvendinamos sankcijos;

–        to paties straipsnio 1 dalyje, siejamoje su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 ir 48 straipsniais, nustatytas įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį turi būti užtikrintas ir įgyvendintas taip, kad būtų paisoma teisės į gynybą. Taigi, tuo atveju, jeigu remdamasi šiuo įpareigojimu kompetentinga valdžios institucija atsisako pateikti turimą informaciją, kuri neįtraukta į bylą dėl asmens, kurio nenaudai buvo priimtas aktas, kompetentingas nacionalinis teismas turi patikrinti, ar ši informacija yra objektyviai susijusi su šiam asmeniui pareikštais kaltinimais, ir, jeigu taip, prieš priimdamas sprendimą dėl prašomos tam tikros informacijos pateikimo, palyginti atitinkamo asmens suinteresuotumą gauti būtiną informaciją tam, kad galėtų visiškai pasinaudoti teise į gynybą, ir suinteresuotumą išsaugoti informacijos, kurią privaloma saugoti kaip profesinę paslaptį, konfidencialumą.

(žr. 71 punktą ir rezoliucinę dalį)