Language of document : ECLI:EU:C:2019:39

GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2019 m. sausio 17 d.(1)

Byla C690/17

ÖKO-Test Verlag GmbH

prieš

Dr. Rudolf Liebe Nachf. GmbH & Co.KG

(Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Europos Sąjungos prekių ženklas – Prekių ženklo suteikiamos teisės – Teisė prieštarauti, kad trečiasis asmuo naudotų tapatų ar panašų ženklą – Produkto žymėjimas prekių ženklu, kaip patikrintos kokybės ženklu, neturint tam leidimo“






1.        Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl prekių ženklo (ÖKO-TEST), kurį sudaro kokybės žymuo(2), įregistruoto siekiant juo žymėti tam tikras paslaugas, savininko teisės uždrausti trečiajam asmeniui be jo sutikimo naudoti jį ant dantų pastos (Aminomed) pakuotės.

2.        Ar tokiu atveju, kaip šis, kai dantų priežiūros produktai ir žymens savininko teikiamos paslaugos neatrodo tapatūs ar panašūs, galima pareikšti ieškinius dėl prekių ženklų teisės pažeidimo? Apibendrintai tokią abejonę turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, siekiantis išspręsti problemą, kilusią dėl to, kad prekių ženklo ÖKO-TEST savininkas be jo sutikimo šį žymenį naudojančiam subjektui negali pareikšti nei ieškinio dėl sutarties pažeidimo, nei kito ieškinio, grindžiamo Vokietijos nesąžiningos konkurencijos teisės normomis.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

3.        Prekių ženklų apsaugos teisinę sistemą sudaro tiek nacionalinių teisės sistemų derinimo priemonės (visų pirma Direktyva 2008/95/EB)(3), tiek Sąjungos prekių ženklą reglamentuojančios nuostatos (Reglamentas Nr. 207/2009)(4), taikomos šios pramoninės nuosavybės teisės siekiantiems ūkio subjektams.

1.      Direktyva 2008/95

4.        5 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.      Įregistruotas prekių ženklas suteikia savininkui išimtines teises į jį. Savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo vartoti prekybos veikloje:

a)      bet kokį žymenį, tapatų prekių ženklui, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms prekių ženklas yra įregistruotas;

b)      bet kokį žymenį, kai dėl savo tapatumo ar panašumo į prekių ženklą ir dėl šiuo prekių ženklu ir žymeniu žymimų prekių arba paslaugų tapatumo ar panašumo yra galimybė suklaidinti dalį visuomenės; suklaidinimo galimybė apima žymens asocijavimosi su prekių ženklu galimybę.

2.      Bet kuri valstybė narė taip pat gali numatyti, jog savininkas turi teisę neleisti visoms trečiosioms šalims be jo sutikimo naudoti prekybos veikloje bet kokį žymenį, tapatų arba panašų į prekių ženklą, kuriuo žymimos prekės arba paslaugos nėra panašios į tas, kurioms jis buvo įregistruotas, jeigu pastarasis turi gerą vardą valstybėje narėje ir jeigu dėl žymens naudojimo be tinkamos priežasties nesąžiningai pasinaudojama prekių ženklo pranašumais arba pažeidžiamas skiriamasis prekių ženklo požymis ar pakenkiama jo geram vardui.

3.      Vadovaujantis 1 ir 2 dalių nuostatomis, galima, inter alia, uždrausti:

a)      tokiu žymeniu ženklinti prekes arba jų pakuotę;

b)      siūlyti prekes, išleisti jas į rinką arba tuo tikslu sandėliuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes arba siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;

<…>.“

2.      Reglamentas 2017/1001

5.        9 straipsnio 1–3 dalyse(5) nurodyta:

„1.      ES prekių ženklo registracija suteikia savininkui išimtines teises į tą ženklą.

2.      Nedarant poveikio savininkų teisėms, įgytoms iki ES prekių ženklo paraiškos padavimo dienos arba prioriteto datos, to ES prekių ženklo savininkas turi teisę uždrausti visoms trečiosioms šalims, neturinčioms jo sutikimo, vykdant komercinę veiklą naudoti bet kokį žymenį prekėms ar paslaugoms žymėti, jeigu:

a)      žymuo yra tapatus ES prekių ženklui ir juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios toms prekėms arba paslaugoms, kurioms ES prekių ženklas yra įregistruotas;

b)      žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus ir juo žymimos prekės ar paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, arba į jas panašios, jei yra tikimybė suklaidinti visuomenę; tikimybė suklaidinti apima tikimybę susieti žymenį su prekių ženklu;

c)      žymuo yra tapatus ES prekių ženklui arba į jį panašus, nepriklausomai nuo to, ar juo žymimos prekės arba paslaugos yra tapačios prekėms ar paslaugoms, kurioms įregistruotas ES prekių ženklas, yra į jas panašios ar nepanašios, jeigu pastarasis turi gerą vardą Sąjungoje ir jeigu be tinkamos priežasties naudojant tą žymenį nesąžiningai pasinaudojama ES prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar geru vardu arba kenkiama jo skiriamajam požymiui ar geram vardui.

3.      Vadovaujantis 2 dalimi visų pirma galima uždrausti:

a)      žymeniu žymėti prekes arba jų pakuotę;

b)      siūlyti žymeniu pažymėtas prekes, išleisti jas į rinką arba tais tikslais sandėliuoti arba siūlyti ar teikti juo pažymėtas paslaugas;

<…>.“

B.      Vokietijos teisė. Gesetz über den Schutz von Marken und sonstigen Kennzeichen(6)

6.        Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte Vokietijos Federacinė Respublika pasinaudojo Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe, susijusia su gerą vardą turinčiais prekių ženklais.

II.    Faktinės bylos aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

7.        Öko-Test Verlag GmbH leidžia žurnalą „ÖKO-TEST“, kuris platinamas Vokietijos teritorijoje. Be bendros vartotojams skirtos informacijos, jame skelbiami nepriklausomose laboratorijose atliekamų prekių ir paslaugų tyrimų rezultatai. Bandymai ir tyrimai atliekami nežinant atitinkamų gamintojų.

8.        Öko-Test Verlag nuo 2012 m. balandžio 23 d. Deutsches Patent- und Markenamt (Vokietijos patentų ir prekių ženklų biuras, Vokietija) ir nuo 2012 m. rugpjūčio 31 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (EUIPO) yra įregistravusi atitinkamai šiuos nacionalinį ir Sąjungos vaizdinius prekių ženklus(7):

Image not found

9.        Labiausiai su byla susijusios prekių ženklu saugomos paslaugos(8) priklauso 35 klasei (vartotojų informavimas ir konsultavimas renkantis prekes ar paslaugas, ypač naudojant bandymų ir tyrimų rezultatus; nuomonių tyrimų ir apklausų vykdymas ir analizavimas) ir 42 klasei (moksliškai pagrįstų prekių bandymų ir paslaugų tyrimų atlikimas ir analizavimas; kokybės tyrimų atlikimas ir analizavimas; techninių bandymų ir patikros atlikimas ir analizavimas).

10.      Öko-Test Verlag iš esmės finansuojama pajamomis, gaunamomis iš žurnalo tiekimo rinkai ir prekių ženklo naudojimo licencijos sutarčių, pasirašomų su produktų gamintojais po to, kai su šiais produktais atliekami tyrimai. Licencijos turėtojas gauna rinkmeną su žymeniu ÖKO-TEST ir naudoja jį ant savo produktų, baltame jo laukelyje nurodydamas bandymų rezultatą ir šaltinį(9).

11.      Licencijos sutartis pasibaigia, kai naujesnis tyrimas (pagrįstas naujais kriterijais) pakeičia ankstesnių su licencijos turėtojo produktu atliktų bandymų rezultatus, net jei su šiuo produktu neatliktas naujas bandymas(10), arba kai pasikeičia šio produkto pobūdis ar savybės.

12.      Bendrovė Dr. Rudolf Liebe Nachf. GmbH & Co.KG(11) gamina dantų pastą, įskaitant Aminomed. Öko-Test Verlag ištyrė įvairias dantų pastas, įskaitant Aminomed Fluorid-Kamillen-Zahncreme (dantų pasta Aminomed su ramunėlių ekstraktu ir fluoridu), ir paskelbė bandymų rezultatus Jahrbuch Kosmetik 2005 (2005 m. Kosmetikos metraštis), skirdama jai įvertinimą „labai gerai“ („sehr gut“).

13.      2005 m. rugpjūčio mėn. abi bendrovės sudarė licencijos sutartį dėl žymens ÖKO-TEST (dar neįregistruoto kaip prekių ženklas) naudojimo, pagal kurią Dr. Liebe pradėjo jį naudoti savo produkto reklamoje.

14.      2014 m. spalio mėn. Öko-Test Verlag sužinojo, kad Aminomed buvo platinama, kaip pavaizduota toliau:

Image not found

Pakuotė, palyginti su originalia, buvo pakeista.

15.      Öko-Test Verlag pareiškė ieškinį Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija) dėl teisės į prekių ženklą pažeidimo. Ji teigė, kad pagal licencijos sutartį Dr. Liebe neturėjo teisės naudoti ženklo ÖKO-TEST, nes: a) tai nebuvo sutarties dalykas; b) 2008 m. paskelbtas vėlesnis dantų pastų tyrimas, atliktas vadovaujantis naujais kriterijais, taigi vien dėl to Dr. Liebe negalėjo naudoti šio žymens; ir c) minėtu žymeniu pažymėtas Dr. Liebe produktas neatitiko pagal licencijos sutartį iš tikrųjų tirto produkto, nes mažų mažiausiai pakeistas jo pavadinimas, aprašas ir pakuotė.

16.      Dr. Liebe prieštaravo ieškiniui, tvirtindama, kad licencijos sutartis tebegalioja ir kad ji turi teisę naudoti žymenį ÖKO-TEST. Ji taip pat teigė, kad nuo tada, kai buvo įregistruoti nacionalinis ir Sąjungos prekių ženklai, ji jų nebenaudojo.

17.      Landgericht (Apygardos teismas) nusprendė, kad Dr. Liebe naudojosi ginčijamu prekių ženklu paslaugai „vartotojų informavimas ir konsultavimas“ ir kad jau negalėjo remtis licencijos sutartimi. Kadangi Dr. Liebe nepateikė konkrečių duomenų apie gamybos nutraukimą, teismas darė prielaidą, kad po to, kai buvo įregistruotas prekių ženklas, ji toliau tiekė rinkai šiuo žymeniu pažymėtą dantų pastą. Taigi jis įpareigojo Dr. Liebe nebenaudoti ženklo ÖKO-TEST prekiaujant Aminomed, taip pat pašalinti ją iš rinkos.

18.      Dr. Liebe apskundė šį sprendimą Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas), šis nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą: a) sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad licencijos sutartis jau kurį laiką nebegalioja; ir b) todėl pripažįsta, kad Dr. Liebe naudojo prekių ženklą komercinėje veikloje be savininko sutikimo.

19.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone:

–      jei būtų pripažintas teiginys, kad ginčijamas prekių ženklas naudojamas produktui (dantų pastai), reikėtų atmesti Öko-Test Verlag reikalavimus, grindžiamus Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, nes nė vienas iš dviejų užregistruotų ÖKO-TEST prekių ženklų neapima dantų pastos ir „panašių produktų“,

–      Öko-Test Verlag savo, kaip prekių ženklo savininkės, pagal šį straipsnį suteikiama teise galėtų pasinaudoti tik jei kokybės žymens naudojimas produktui būtų prilyginamas naudojimui kuriai nors iš šiuo prekių ženklu saugomų paslaugų, kaip antai „prekes ir paslaugas besirenkančių vartotojų informavimui ir konsultavimui“.

20.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo, kad dėl skirtumų kokybės žymenys nėra prilyginami kokybės ženklams ir jie neregistruojami kaip sertifikavimo ženklai(12). Vis dėlto jis pažymi, kad, kaip konstatuota byloje Gözze(13), vartotojas suvokia kokybės žymenį panašiai, kaip kokybės ženklą. Juo pažymint produktą užtikrinama atitinkama kokybė, kuri buvo patikrinta, bet ne tai, kad prekių ženklo, kurį sudaro kokybės žymuo, savininkas prižiūrėjo jo gamybą. Taigi visuomenė netapatina ÖKO-TEST prekių ženklo su nagrinėjamų produktų gamintojais, nes žino, kad jie yra nuo šių nepriklausomi, ir teikia šiai aplinkybei didelę svarbą.

21.      Jei būtų laikoma, kad kokybės žymuo naudojamas įregistruotai paslaugai, tai reikštų, kad Dr. Liebe pažeidė teisę į prekių ženklą(14), kiek tai susiję tiek su prekių ženklo kilmės nuorodos, tiek su kokybės užtikrinimo funkcijomis. Jei, atvirkščiai, atsakymas į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų neigiamas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla kita abejonė, susijusi su Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies c punktu ir Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 2 dalimi.

22.      Iš tikrųjų ÖKO-TEST prekių ženklas turi gerą vardą Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, tačiau žinomas ne kaip pramoninės nuosavybės ženklas, o kaip kokybės žymuo. Taigi atsižvelgiant į Sprendimą Gözze būtų sunku laikyti, kad Dr. Liebe naudojo jį dantų priežiūros produktui, o ne Öko-Test Verlag teikiamai paslaugai. Atsižvelgdamas į tai, teismas siekia išsiaiškinti, ar individualus prekių ženklas laikytinas turinčiu gerą vardą, jei šis vardas įgytas dėl jo, kaip kokybės žymens, pobūdžio?

23.      Šiuo klausimu jis taip pat nurodo, kad jurisprudencijoje dėl gerą vardą turinčių prekių ženklų(15) nėra pakankamai informacijos, kad jis galėtų nuspręsti, ar tai, jog kokybės žymeniu pažymėta dantų pasta buvo tiekiama rinkai, yra teises pažeidžiantis naudojimas, visų pirma, ar tai gali būti su prekių ženklu nesusijęs naudojimas. Galiausiai jis pažymi, kad kitam priklausančiu geru vardu yra naudojamasi arba įvaizdis perkeliamas (pagal minėtąsias nuostatas tai yra draudžiama) ir tuomet, kai trečiasis asmuo individualaus prekių ženklo nenaudoja tam, kad užtikrintų savo bendrovės produktų kilmės tapatumą.

24.      Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) pateikia Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar tai yra teises pažeidžiantis individualaus prekių ženklo naudojimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento [2017/1001] <…> 9 straipsnio [2] dalies b punktą arba Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalies antro sakinio a punktą, jeigu:

–        individualiu prekių ženklu pažymėtas produktas, kurio atžvilgiu individualus prekių ženklas nėra įregistruotas,

–        trečiojo asmens pritvirtintas individualus prekių ženklas visuomenės suprantamas kaip „kokybės žymuo“, t. y. taip, kad produktą pagamino ir pateikė į rinką prekių ženklo savininko nekontroliuojamas trečiasis asmuo, tačiau prekių ženklo savininkas atliko bandymus dėl tam tikrų produkto savybių ir jais remdamasis įvertino jį pažymiu, nurodomu „kokybės žymenyje“,

–        individualus prekių ženklas, visų pirma, yra įregistruotas „prekes ir paslaugas besirenkantiems vartotojams informuoti ir konsultuoti, pirmiausia naudojant bandymų ir tyrimų rezultatus bei kokybės vertinimą“?

2. Jeigu į pirmąjį prejudicinį klausimą būtų atsakyta neigiamai:

Ar tai yra teises pažeidžiantis individualaus prekių ženklo naudojimas, kaip tai suprantama pagal Reglamento [2017/1001] 9 straipsnio [2] dalies c punktą ir Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 2 dalį, jeigu:

–        individualus prekių ženklas yra žinomas tik kaip „kokybės žymuo“ (aprašytas pirmajame prejudiciniame klausime minėtas) ir

–        individualų prekių ženklą kaip „kokybės žymenį“ naudoja trečiasis asmuo?“

III. Procesas Teisingumo Teisme

25.      2017 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismas gavo nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Öko-Test Verlag, Vokietijos vyriausybė ir Europos Komisija, dalyvavusios 2018 m. lapkričio 7 d. vykusiame teismo posėdyje, pateikė rašytines pastabas; teismo posėdyje taip pat dalyvavo Dr. Liebe.

IV.    Teisinė analizė

A.      Preliminarios pastabos

26.      Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar galima taikyti Reglamento 2017/1001 9 straipsnį ir Direktyvos 2008/95 5 straipsnį, jis pabrėžia, kad klausimas, dėl kurio kilo ginčas, susijęs su Sąjungos prekių ženklu, o dėl nacionalinio prekių ženklo klausiama tik papildomai(16).Taigi, siekdamas supaprastinti skaitymą, pirmiausia analizuosiu Reglamento 2017/1001 dėl Sąjungos prekių ženklų nuostatas, nors ši analizė mutatis mutandis taikoma analogiškoms Direktyvos 2008/95 nuostatoms(17).

27.      Kaip jau nurodžiau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paneigė, kad Öko-Test Verlag siekiama teisinė apsauga gali būti suteikiama sudarius sutartį (ji teigia, kad licencijos sutartis jau kurį laiką neprivaloma abiem šalims)(18) arba pareiškus ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos, nes norint pareikšti šį ieškinį reikia, kad bendrovės – ieškovė ir atsakovė – konkuruotų tarpusavyje, o šiuo atveju taip nėra(19).

28.      Kadangi neturiu jokių abejonių dėl kliūčių pareikšti ieškinį dėl draudimo, grindžiamą Vokietijos teise dėl nesąžiningos konkurencijos, galbūt būtų galima nagrinėti galimybę pareikšti ieškinį dėl sutarties pažeidimo, atsižvelgiant į tam tikrus Teisingumo Teismo sprendimus, pagal kuriuos:

–      siekiant nustatyti, ar, kaip tai suprantama pagal „Reglamento Briuselis I“(20) 5 straipsnio 1 ir 3 dalis, ieškinys patenka ne į „deliktų“, o „sutarčių“ sritį, reikia išnagrinėti, ar elgesys, dėl kurio pareikštas ieškinys, yra sutartinių pareigų, kurias galima nustatyti atsižvelgiant į sutarties dalyką, nevykdymas(21),

–      siekiant išspręsti klausimą dėl žalos, už kurią Sąjungos institucijoms kyla nesutartinė atsakomybė, atlyginimo, reikia patikrinti, ar šalis iš tikrųjų sieja sutartinis kontekstas, susijęs su ginčo dalyku, net jei sutartiniai santykiai pasibaigė; siekiant atsakyti į šį klausimą, šį kontekstą būtina išsamiai išnagrinėti(22).

29.      Akivaizdu, kad šios bylos teisinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėtųjų sprendimuose, kuriuos nurodžiau 21 ir 22 išnašose. Tačiau juose naudojama metodologija pagal analogiją galėtų būti naudinga ir šioje byloje. Nors atrodo, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nustatyta priešingai, per teismo posėdį pagrindinės bylos šalys patvirtino, jog pagal sutartinius santykius buvo suteiktas leidimas naudoti logotipą(23). Jei, kaip matyti iš bylos medžiagos, Dr. Liebe toliau naudojo kokybės žymenį, ji pažeidė (galimai numanomą) sutartinę pareigą pasibaigus iš minėtos sutarties kylantiems santykiams nuo dantų pastos pakuotės pašalinti emblemą.

30.      Taigi, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad tai būtina, gali vadovautis šiuo požiūriu kaip pagrindu, kuriuo remiantis galima pareikšti ieškinį ex contracto, siekiant patenkinti Öko-Test Verlag interesus. Vis dėlto čia noriu tik paminėti šią galimybę, suprasdamas, kad pagal šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą reikia atsakyti į pateiktus klausimus, o ne pasiūlyti alternatyvius sprendimus – šie sprendimai galiausiai turi būti priimti pagal nacionalinę teisę.

B.      Pirmasis prejudicinis klausimas: dėl naudojimo pažeidžiant teises

1.      Šalių pastabų santrauka

31.      Öko-Test Verlag teigimu, jos žymuo naudojamas kaip prekių ženklas ne dantų pastai, o paslaugai (kurią ji pati teikia), ir siūlo į šį klausimą atsakyti teigiamai. Ji teigia, kad kokybės žymuo neprilyginamas kokybės ženklui, nes pirmasis informuoja apie tai, kad produktas atitinka tam tikrus iš anksto nustatytus standartus, o kokybės ženklas lemia tik tai, kad produkto kokybė vartotojui atpažįstama iš pirmo žvilgsnio. Ji pritaria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui ir Vokietijos vyriausybei, neigiantiems bet kokį panašumą su garantijos ir sertifikavimo ženklais(24).

32.      Öko-Test Verlag mano, kad suinteresuotoji visuomenė suvoks, jog naudoti prekių ženklą ÖKO-TEST ant dantų pastos leido jo savininkas, o tai reiškia, kad: a) šis produktas gavo labai gerą įvertinimą po bandymų, kuriuos atliko Öko-Test Verlag; ir b) minėtas įvertinimas atitinka leidinio turinį ir nešališkus, objektyvius ir ekspertų nustatytus standartus. Todėl tai, kad Dr. Liebe naudoja ÖKO-TEST, daro poveikį prekių ženklo kilmės nuorodos ir kitoms funkcijoms, kurias pripažino Teisingumo Teismas(25).

33.      Vokietijos vyriausybė tvirtina, kad pirmasis klausimas susijęs ne su Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalies a punkte numatytu dvigubu tapatumu, o su galimybe suklaidinti, numatyta b punkte, nes yra tam tikrų skirtumų tarp originalaus žymens ÖKO-TEST ir to, kuris naudojamas ant dantų pastos (visų pirma bandymų rezultatai ir nuoroda į leidinį). Ji siūlo į klausimą atsakyti teigiamai, remdamasi tuo, kad paslaugai įregistruotas prekių ženklas gali būti naudojamas produktui, kai visuomenė žino, jog paslauga yra savarankiška ir kad ji susijusi su produktu.

34.      Vokietijos vyriausybė mano, kad lemiamas veiksnys yra visuomenės suvokimas; visuomenė yra įpratusi, kad nuo gamintojų nepriklausomos organizacijos atlieka kasdienio naudojimo gaminių tyrimus, apie tai vėliau pranešdamos vartotojams. Šie nesunkiai galėjo nustatyti, kad Öko-Test Verlag įvertino dantų pastą ir skyrė jai labai gerą įvertinimą. Be to, bendrovėms yra įprasta pristatyti šiuos produktus, paženklintus įvairiais prekių ženklais ar žymenimis, pavyzdžiui, kokybės ar sertifikavimo ženklais (ekologinio žemės ūkio, efektyvaus ES energijos vartojimo, sąžiningos prekybos) ir prekių tiekėjo prekių ženklais, nurodant galutinio produkto komponentų (pavyzdžiui, Intel Inside kompiuterių procesorių) kokybę.

35.      Komisija mano, kad, atvirkščiai, klausimas iš tikrųjų susijęs tiek su Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 1 dalies, tiek su Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 1 dalies a, o ne b punktu. Ji sutinka, kad kai siekiant pristatyti dantų pastą ji pažymima prekių ženklu ÖKO-TEST, neišvengiamai daroma nuoroda į pačias savininko (Öko-Test Verlag) teikiamas paslaugas, tačiau mano, jog tokia nuoroda neatsiejama nuo dantų pastos produkto reklamos, ir tai nereiškia, kad Dr. Liebe reklamuoja tokias pačias paslaugas kaip Öko-Test Verlag.

36.      Komisija pabrėžia reklaminį poveikį, kurio siekia dantų pastos gamintojas, naudodamas ÖKO-TEST žymenį – kad visuomenė atsimintų minėto žymens savininko, vienintelio, kuriam galima priskirti nepriklausomo tyrimo autorystę, teikiamas paslaugas. Licencijos sutarties sąlygomis siekiama išvengti, kad produkto, su kuriuo atlikti bandymai, kokybės praradimas darytų neigiamą poveikį pačiam Öko-Test Verlag prekių ženklui, o taip nutiktų, jei tokia prastesnė produkto kokybė būtų siejama su jį tiriančia bendrove.

2.      Vertinimas

37.      Pirmuoju prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar kaip registruotas prekių ženklas saugomas kokybės žymuo ÖKO-TEST, toks, kaip Dr. Liebe naudojamas ant dantų pastos pakuotės, padeda nurodyti ne tik Dr. Liebe rinkai tiekiamus produktus, bet ir šio prekių ženklo savininko teikiamas paslaugas.

38.      Teisingumo Teismas Sprendime Gözze konstatavo, kad „individualus prekių ženklas nėra naudojamas pagal savo pagrindinę funkciją, kai jis ant prekių nurodomas tik kaip kokybės ženklas, o ne siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad prekės būtų pagamintos vienoje įmonėje, kuri kontroliuoja jų gamybą ir gali būti laikoma atsakinga už jų kokybę“(26).

39.      Vadovaujantis šiuo teiginiu, ginčas būtų išspręstas sąlygiškai paprastai, nes Öko-Test Verlag negamina dantų pastos ir jos prekių ženklas nėra nurodomas ant pakuotės siekiant nustatyti jos kilmę. Todėl reikia atmesti, kad ši bendrovė galėtų uždrausti Dr. Liebe prekyboje naudoti ÖKO-TEST prekių ženklą pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.

40.      Net jei šioje byloje toks sprendimas galėtų būti pakoreguotas (kaip pasiūlysiu vėliau) vadovaujantis tos pačios nuostatos c punktu, atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos rinkoje ÖKO-TEST turi gerą vardą, vis dėlto manau, kad gero vardo neturinčių žymenų savininkai taip pat turi turėti tam tikras teisines priemones, numatytas prekių ženklų teisėje, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip pagrindinėje byloje, galėtų pasipriešinti, kai trečiasis asmuo naudoja juos be jų sutikimo(27). Galbūt nustačius kokybės ženklo ir kokybės žymens skirtumus, galima rasti kitą atsakymą, nei pasiūlytas Sprendime Gözze.

41.      Kiek tai susiję su klausimu, ar galima šį atvejį priskirti prie Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a ar b punktuose nurodytų atvejų, šalys prejudicinį klausimą aiškino skirtingai. Reikėtų apibrėžti kriterijus, siekiant nustatyti, ar įgyvendintos abiem atvejams bendros taikymo sąlygos(28), kad remiantis šiais kriterijais būtų galima pasirinkti vieną iš jų.

a)      Kriterijai

1)      Pradinė informacija

42.      Taikant Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, registruoto prekių ženklo savininkas gali uždrausti trečiajam asmeniui naudoti ženklą tik jei įvykdomos šios sąlygos:

–      pirma, žymuo turi būti tapatus(29) savininko įregistruotam prekių ženklui ar panašus į jį,

–      antra, registruotas prekių ženklas turi būti naudojamas: a) vykdant komercinę veiklą; b) be prekių ženklo savininko sutikimo; c) kai prekės ar paslaugos yra tapačios toms, kurioms įregistruotas prekių ženklas, ar į jas panašios; ir d) darant žalą ar keliant grėsmę, kad bus padaryta žala kuriai nors iš prekių ženklo funkcijų(30).

43.      Iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateiktos bylos medžiagos matyti, kad (pirmoji) sąlyga, susijusi su žymens tapatumu(31), neturėtų kelti problemų, nes Dr. Liebe neneigia, kad naudojo ÖKO-TEST žymenį ant dantų pastos pakuočių.

44.      Šiuo klausimu man atrodo neįtikinama Vokietijos vyriausybės nuomonė apie ÖKO-TEST, kaip įregistruoto prekių ženklo, ir simbolio, kuris yra ant Dr. Liebe dantų pastos pakuotės, skirtumus. Tai, kad ant šios pakuotės prekių ženkle nurodyti bandymų rezultatai ir pateikta nuoroda į leidinį, yra nereikšminga dėl dviejų priežasčių: pirma priežastis ta, kad visuomenė įpratusi matyti prekių ženklą ÖKO-TEST su tokiomis nuorodomis (be jų atvaizdas produkto reklamoje turi mažai vertės arba visai jos neturi); antra priežastis kyla iš pirmosios, nes šie skirtumai nepastebimi vidutiniam vartotojui, todėl jis nepagalvotų, jog tai yra kitas prekių ženklas (nors, kiek tai susiję su faktinėmis aplinkybėmis, šį klausimą priklauso išnagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui)(32).

45.      Taip pat nediskutuojama dėl to, ar įgyvendintos sąlygos, susijusios su naudojimu komercinėje veikloje ir su prekių ženklo savininko sutikimo nebuvimu. Nėra priežasčių, dėl kurių prekių ženklo savininkas galėtų konkuruoti su produkto gamintoju: pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalį prekių ženklo savininkui suteikiama teisė uždrausti naudoti jį „visoms trečiosioms šalims“, naudojančioms jį be jo sutikimo, o tam nėra būtinas konkurento statusas. Tai, kad šios nuostatos a ir b punktai pirmiausia taikomi konkurentams, nereiškia, jog teisės aktų leidėjas apribojo galimą prekių ženklo savininko pasipriešinimą tik jų atžvilgiu.

46.      Taigi lieka išsiaiškinti, ar prekės ir paslaugos sutapo, ir, atsakius į šį klausimą, nustatyti, ar to, kad Dr. Liebe naudojo ÖKO-TEST prekių ženklą, pakanka, kad būtų pakenkta šiam prekių ženklui būdingoms funkcijoms.

2)      Prekių ženklo pobūdis

47.      ÖKO-TEST žymuo yra paslaugoms įregistruotas prekių ženklas. Šios rūšies žymenys nuo tų, kurie skirti gaminiams, skiriasi savo nematerialiuoju pobūdžiu, dėl kurio jie neturi materialaus pagrindo, priešingai nei tada, kai prekių ženklais saugomi produktai(33).

48.      Dėl paslaugų nematerialumo yra galima jų ir produkto sąveika. Kai paslaugos daro poveikį produkto savybėms, paslaugoms žymėti skirti prekių ženklai gali būti naudojami kartu su produktams žymėti skirtais prekių ženklais, kuriais pabrėžiama ši aplinkybė. Taip yra Vokietijos vyriausybės nurodomo paplitusio ženklų ir žymenų naudojimo atveju.

49.      Paprastai produktams žymėti skirtais prekių ženklais, apimančiais žymenis (kaip antai kokybės), žymima pagal sutartį, į kurią įtraukta naudojimo licencija. Pagal ją gamintojui, kaip licencijos turėtojui, leidžiama naudoti žymenį, taip padidinant savo produktų prestižą. Kokybės žymuo naudojamas būtent siekiant pranešti visuomenei, kad bendrovė, žymens savininkė (nagrinėjamoje byloje Öko-Test Verlag), atlikusi atitinkamus bandymus, suteikė šiems produktams teigiamą įvertinimą.

50.      Kai žymuo įregistruotas kaip prekių ženklas, pagal sutartį licencijos turėtojui leidžiama juo, kaip prekių ženklu, žymėti savo prekes. Tačiau pagal tą pačią sutartį taip pat leidžiama prekių ženklo savininkui supažindinti visuomenę su savo teikiamomis paslaugomis, derinant veiksmus taip, kad tai būtų naudinga jam ir įvairiems licencijos turėtojams. Sukuriamas, kaip išdėstysiu aprašydamas kokybės žymens požymius, „dvejopas naudojamas“(34).

51.      Taigi, jei Dr. Liebe turi tinkamą leidimą, gali spausdinti kokybės žymenį kaip prekių ženklą ant savo prekių, tačiau naudojant ÖKO-TEST kartu plačiai skleidžiama žinia apie Öko-Test Verlag bendrovėms ir vartotojams teikiamas paslaugas.

3)      „Öko-Test Verlag“ teikiamų paslaugų savybės

52.      Pagal Reglamentą 2017/1001 ir Direktyvą 2015/2436 pripažįstami kolektyviniai ženklai(35) ir sertifikavimo ženklai(36):

–      pagal kolektyvinius ženklus atskiriami asociacijos, kuri yra ženklo savininkė, narių prekės ar paslaugos nuo kitų bendrovių prekių ar paslaugų,

–      sertifikavimo ar garantiniai ženklai atlieka kilmės nustatymo funkciją, nes pagal juos „prekes ar paslaugas, ženklo savininko sertifikuotas atsižvelgiant į medžiagą, prekių pagaminimo arba paslaugų teikimo būdą, kokybę, tikslumą ar kitas charakteristikas <…>, galima atskirti nuo tokiu būdu nesertifikuotų prekių ir paslaugų“(37).

53.      Nors kokybės žymuo turi tam tikrų panašumų su sertifikavimo ženklais, jis nėra jiems tapatus ir nenumatytas nė viename iš minėtų teisės aktų. Iš esmės jį, kaip individualų prekių ženklą, gali įregistruoti kiekviena bendrovė, atliekanti objektyvų ir nepriklausomą produktų vertinimą, dėl kurio įvairiems ūkio subjektams, sudarant licencijos sutartį ir naudojant atitinkamą logotipą, suteikiama galimybė parodyti, kad jų gaminiai kokybiški.

54.      Šie skirtumai paaiškina, kodėl sunku reikalauti, kad kokybės žymenų savininkai parengtų taisykles, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 75 straipsnį, nes, pirma, nėra narių, kurie turi jų laikytis, kaip kolektyvinių sertifikavimo ženklų atveju, ir, antra, bendrovė, kuri yra prekių ženklo savininkė, savo noru gali keisti tiriamus produktus ir tyrimų kriterijus.

55.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia šių žymenų ir kokybės ženklų (kaip antai nagrinėtų Sprendime Gözze) skirtumus, kurie iš esmės yra šie: a) bandymai atliekami su didele įvairove prekių ar paslaugų, o ne su viena preke ar paslauga; b) kriterijai pritaikomi prie vartotojo poreikių ir atliekami reguliarūs bandymų pakeitimai; c) gamintojas neturi įtakos bandymų paslaugas teikiančiai organizacijai; ir d) leidimas naudoti žymenį suteikiamas atsižvelgiant ne į tai, kad vien įgyvendintos tam tikros sąlygos, o į tai, kad žymuo įvertintas pagal bandymų rezultatus(38).

56.      Verslininkas, su kurio produktais atlikti kokybės bandymai, sudaręs prekių ženklo naudojimo licencijos sutartį, gali nurodyti jį šių produktų aprašyme arba ant jų pakuočių. Jei pagrindinėje byloje Dr. Liebe gautų Öko-Test Verlag sutikimą, galėtų teisėtai matomoje vietoje žymėti savo dantų pastą ÖKO-TEST žymeniu, nurodydama gautą įvertinimą ir žurnalo numerį, kuriame paskelbti rezultatai. Atrodo logiška, kad, kaip nurodo Komisija, bendrovė, su kurios produktais Öko-Test Verlag atlieka bandymus ir kurių rezultatai patenkinami, suinteresuota pažymėti savo produktus šiuo žymeniu kaip savo prekių savybių reklamos elementu.

57.      Atspausdindama žymenį ÖKO-TEST matomoje dantų pastos Aminomed pakuotės vietoje Dr. Liebe, pasinaudodama ÖKO-TEST prekių ženklo geru vardu ir patikimumu, remdamasi gautu įvertinimu (labai gerai) ir nuoroda į žurnalą, kuriame paskelbti rezultatai, iš esmės siekia plačiau skleisti informaciją apie dantų pastos kokybę(39). Tačiau tuo pačiu elgesiu taip pat prisidedama prie to, kad vartotojams skleidžiama žinia apie Öko-Test Verlag teikiamų paslaugų patikimumą, t. y. nurodoma bendrovė, vykdanti vartojimo produktų tyrimo ir vertinimo veiklą.

58.      Taigi negalima teigti, kaip Dr. Liebe tvirtino per teismo posėdį, kad ÖKO-TEST žymuo naudotas apibūdinamuoju būdu, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 21 konstatuojamąją dalį, t. y. kaip papildoma informacija apie produktą. Su šiuo argumentu nesutinku, nes:

–      būdas, kuriuo naudotas šis žymuo, rodo, kad norėta naudoti prekių ženklą siekiant nurodyti Öko-Test Verlag paslaugas. Jeigu būtų siekta nurodyti tik informaciją apie įvertinimą, ją buvo galima nurodyti nenaudojant logotipo,

–      pagal minėtą konstatuojamąją dalį apibūdinamasis naudojimas leidžiamas, jeigu jis teisingas ir sąžiningas, o šias savybes sunku įvertinti neturint sutikimo, kurio iš pradžių buvo prašyta.

59.      Taigi, atsižvelgiant į glaudų kokybės žymenį (ÖKO-TEST) suteikiančios bendrovės teikiamų paslaugų ir prekių, ant kurių jis nurodytas (Aminomed), ryšį, kai šis naudojamas įregistruotas kaip individualus prekių ženklas, atsiranda du svarbūs padariniai, kiek tai susiję su Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktais: pirma, žymuo pabrėžia produktų, kuriems suteiktas leidimas jį naudoti, kokybės nuorodą, todėl galima teigti, kad jis naudojamas šiems produktams(40); antra, jis taip pat tarnauja kaip bendrovės, kuri suteikia kokybės žymenį, paslaugų reklama. Galiausiai tai yra įrodymas dvejopo naudojimo, kurį minėjau.

4)      Vartotojo suvokimas

60.      Vidutinio vartotojo vertinimas ir tai, kaip jis suvokia prekių ženklą, yra fakto klausimai, kuriuos turi nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas(41). Vis dėlto Teisingumo Teismas gali pateikti jų sprendimui naudingus atsakymus(42).

61.      Tiek Öko-Test Verlag, tiek Vokietijos vyriausybė ir Komisija (ši su tam tikromis išlygomis) sutinka, kad suinteresuotoji visuomenė pristatant dantų pastą naudojamą ÖKO-TEST prekių ženklą suvoks kaip nuorodą į nepriklausomas bendrovės, kuri yra šio prekių ženklo savininkė (Öko-Test Verlag), paslaugas. Taigi vidutinis vartotojas susies šį ženklą bent su „vartotojų informavimo ir konsultavimo renkantis prekes ir paslaugas, ypač naudojant bandymų ir tyrimų rezultatus“ (35 klasė), ir „moksliškai pagrįstų prekių bandymų ir paslaugų tyrimų atlikimo ir analizavimo“ (42 klasė) paslaugomis.

62.      Įprasta, kad ant daugelio vartojimo produktų pakuočių nurodomi kokybės žymenys ir ženklai (kitaip nurodomas sertifikavimas, ekologinė kilmė ar sąžininga prekyba). Taigi tokiu atveju, kaip nagrinėjamas pagrindinėje byloje, vidutinis vartotojas nesunkiai gali suprasti, jog Dr. Liebe naudojamas ÖKO-TEST prekių ženklas nurodo Öko-Test Verlag teikiamas paslaugas, ir šis vartotojas kokybės žymenį susies su Öko-Test Verlag. Taigi aplinkybė, kad Dr. Liebe naudoja šį prekių ženklą, reiškia jo „naudojimą kaip prekių ženklo“(43), nes tai yra garantija, kad dantų pastos kokybės tyrimo paslaugą suteikė prekių ženklo savininkas, t. y. Öko-Test Verlag.

5)      Žala prekių ženklo funkcijoms

63.      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją išimtinė prekių ženklo savininko teisė leidžia apsaugoti konkrečius jo interesus, t. y. užtikrinti, kad šis prekių ženklas atliktų savo funkcijas. Šia teise turi būti pasinaudojama tik tais atvejais, kai trečiajam asmeniui naudojant prekių ženklą padaroma ar galėtų būti padaryta žala prekių ženklo funkcijoms, o tam pakanka paprasčiausios grėsmės, kad gali kilti tokia žala(44).

64.      Tarp šių funkcijų yra tiek (esminė funkcija) nurodyti prekės ar paslaugos kilmę, tiek užtikrinti jų kokybę, taip pat informavimo, investavimo ir reklamos funkcijos(45).

65.      Dėl esminės funkcijos prekių ženklas visų pirma „užtikrin[a] vartotojui prekių kilmės tapatumą, jis taip pat naudojamas norint patvirtinti, kad šiuo prekių ženklu pažymėtos prekės yra pagamintos kontroliuojant vienintelei įmonei, kuriai gali būti priskirta atsakomybė už jų kokybę“(46).

66.      Taigi, atsižvelgiant į nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašytas faktines aplinkybes, Dr. Liebe naudojo prekių ženklą be Öko-Test Verlag sutikimo ir, nors naudotą įvertinimą ji gavo 2005 m. atlikus bandymus, jis negalėjo būti susijęs su 2008 m. atliktais tyrimais, kuriuos vykdant nebuvo tirta jos dantų pasta. Tokiomis sąlygomis vidutinis vartotojas gali manyti, kad Öko-Test Verlag, patvirtindama kokybės žymeniu, toliau užtikrina ankstesnio lygio dantų priežiūros produkto kokybę, nors iš tikrųjų šis lygis neužtikrinamas, nes nebuvo atlikta naujų bandymų.

67.      Atsižvelgiant į tai, Dr. Liebe, naudodama ÖKO-TEST prekių ženklą, galėjo klaidinti, nes buvo sudaromas įspūdis, kad labai geras įvertinimas suteiktas atlikus Öko-Test Verlag kontroliuojamus bandymus. Taip pažeista esminė prekių ženklo funkcija(47), nes, nors ši bendrovė tam tikru laiku atliko bandymus, ant pakuočių nurodytas įvertinimas neatitinka nei paskutinių Öko-Test Verlag atliktų ir jos žurnale pristatytų dantų pastos tyrimų, nei po šių naujų tyrimų suteiktų licencijų(48).

68.      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Dr. Liebe naudojant žymenį ÖKO-TEST paskelbto rezultato ir tikrų tyrimų neatitikimas taip pat galėjo padaryti žalos Öko-Test Verlag naudojant savo prekių ženklą įgytam geram vardui, o kartu ir investavimo funkcijai (apibrėžiamai kaip savininko galimybė naudotis savo prekių ženklu kuriant vartotojams pritraukti ir ištikimų klientų ratui sudaryti reikalingą gerą vardą ar jį išsaugoti)(49).

b)      Padariniai

69.      Kaip minėjau, iš pradžių nebuvau linkęs pritarti Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a ir b punktų taikymui. Tačiau tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui būtų pateiktas naudingas atsakymas, atsižvelgdamas į iki šiol išdėstytus paaiškinimus turiu padaryti šias išvadas:

–      Dr. Liebe vykdė dvejopą prekių ženklo, sutampančio su originalu (ÖKO-TEST), naudojimą, siekdama tiek padidinti savo dantų pastos patrauklumą dėl kokybės žymens (labai gerai įvertinto), tiek nurodyti Öko-Test Verlag siūlomas paslaugas. Taigi žymenys ir paslaugos yra tapatūs, nes atitinka „dvigubo tapatumo“ sąlygą, numatytą Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalyje,

–      kadangi vidutinis vartotojas nemano, kad ÖKO-TEST prekių ženklas nurodo, jog dantų pastos Aminomed tyrimus atliko Dr. Liebe, taip pat nemano, kad dantų pasta gaminama toje pačioje bendrovėje ar su ja ekonomiškai susijusiose bendrovėse, nes minėtas prekių ženklas plačiai žinomas Vokietijos visuomenėje, nėra galimybės supainioti, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies b punktą.

70.      Be to, Dr. Liebe naudojant prekių ženklą ÖKO-TEST kyla pavojus padaryti žalą mažų mažiausiai minėto prekių ženklo kilmės nuorodos ir investavimo funkcijoms, todėl tenkinamos Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a punkto sąlygos, taigi naudojimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu teises.

71.      Galiausiai pažymėtina, kad Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 3 dalyje(50) pateiktų naudojimo būdų, kuriuos prekių ženklo savininkas gali uždrausti, sąrašas nėra baigtinis, todėl apima Dr. Liebe naudojimo būdą jau aprašytomis sąlygomis.

C.      Antrasis prejudicinis klausimas: gerą vardą turinčio prekių ženklo naudojimas pažeidžiant teises

72.      Kadangi į pirmąjį prejudicinį klausimą siūlau atsakyti teigiamai, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas antrąjį prejudicinį klausimą pateikia tik jei į pirmąjį būtų atsakyta neigiamai, tolesnė analizė nebūtina. Tačiau papildomai išanalizuosiu antrąjį klausimą tuo atveju, jei Teisingumo Teismas į pirmąjį atsakytų kitaip arba manytų, kad mano siūlomas sprendimas dėl, pirma, žymenų ir, antra, prekių ir paslaugų dvigubo tapatumo yra pernelyg dirbtinis.

1.      Šalių pastabų santrauka

73.      Öko-Test Verlag primena, kad gerą vardą turintiems prekių ženklams suteikiama speciali apsauga apima platesnę sritį nei prekių tapatumas ar panašumas; užtikrinant šią apsaugą daugiausia dėmesio skiriama žalai ir neteisėtam šių prekių ženklų naudojimui. Nekyla abejonių dėl ÖKO-TEST gero vardo ir to, kad visuomenė ją sieja su žymeniu, kurį Dr. Liebe naudojo savo produktams.

74.      Öko-Test Verlag, kaip ir Komisija, mano, kad gerą vardą turintis prekių ženklas ÖKO-TEST naudojamas pažeidžiant teises, jeigu jį naudojantis subjektas neturi tam leidimo, ir tiek, kiek tai daro poveikį prekių ženklo funkcijoms. Be to, kyla pavojus, kad visuomenė praras pasitikėjimą jos paslaugomis, jei produktas nepateisins jos lūkesčių. Vartotojas gali nusivilti Öko-Test Verlag darbu, žinomu iš jos atliktų bandymų ir leidinių.

75.      Kadangi Vokietijos vyriausybė į pirmąjį klausimą atsakė teigiamai, ji nepareiškė nuomonės dėl antrojo klausimo, nes jis yra papildomas.

76.      Komisija mano, kad įgyvendinamos Reglamento Nr. 207/2009 9 straipsnio 2 dalies c punkto ir Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygos, jei individualus prekių ženklas turi gerą vardą kaip kokybės žymuo. Naudojimas pažeidžiant teises, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, apima atvejį, kai trečiasis asmuo minėtu prekių ženklu pažymi savo produktus.

77.      Komisija primena, kad didelė dalis Vokietijos visuomenės, suinteresuotos žymens saugomomis prekėmis ar paslaugomis, turi žinoti prekių ženklą(51). Ji mano, kad būdas, kuriuo naudojamas žymuo ÖKO-TEST, gali suteikti jam prestižą kaip prekių ženklui. Sudarydama licencijos sutartį Öko-Test Verlag pasiekia tai, kad jos prekių ženklą visuomenė suvokia kaip nuorodą į jos teikiamas vartotojų informavimo ir konsultavimo paslaugas.

2.      Vertinimas

78.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, jei prekių ženklui ÖKO-TEST netaikoma apsauga pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a punktą, galima remtis gerą vardą turinčių prekių ženklų apsauga pagal to paties straipsnio c punktą.

79.      Problema, su kuria, atrodo, susiduria prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, yra ta, kad individualus prekių ženklas ÖKO-TEST žinomas tik kaip kokybės žymuo ir trečiasis asmuo jį naudoja kaip tokį žymenį. Tačiau nemanau, kad šis veiksnys reikšmingas:

–      jei tai reiškia, kad žymuo nebuvo „naudojamas kaip prekių ženklas“, kaip tai suprantama pagal Sprendimą Gözze; siekdamas paneigti tokį teiginį remiuosi tuo, ką išdėsčiau anksčiau(52),

–      jei, atvirkščiai, skiriami prekių ženklo žinomumas visuomenei ir „kokybės žymuo“, manau, kad šis skirtumas dirbtinis. ÖKO-TEST įregistruotas kaip nacionalinis ar Sąjungos individualus prekių ženklas, todėl turi apsaugą, kuri suteikiama tokios rūšies prekių ženklams, nepaisant to, kad visuomenė to nežino ar kad trečiasis asmuo teigia naudojantis prekių ženklą tik kaip žymenį. Jei būtų kitaip, prekių ženklams nebūtų suteikiama teisėta apsauga, kuri priklausytų nuo to, kiek visuomenei žinoma apie jų įregistravimą.

80.      Taigi antruoju prejudiciniu klausimu iš esmės siekiama išsiaiškinti, ar žymens ÖKO-TEST savininkas gali remtis gerą vardą turinčių prekių ženklų apsauga prieš trečiąjį asmenį, kuris jį naudoja, pažeisdamas teises. Be abejo, reikia atsižvelgti į tai, kad minėtas prekių ženklas turi reikiamą gerą vardą, įvertinus, kad šis žymuo žinomas Vokietijos vartotojams. Tai yra faktinės aplinkybės vertinimas, kuris priklauso tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui(53).

81.      Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta didesnė gerą vardą turinčių prekių ženklų apsauga, nei numatyta 2 dalies a ir b punktuose. Kumuliacinės sąlygos(54) siekiant pasinaudoti šia apsauga yra šios: a) naudojamas žymuo tapatus įregistruotam prekių ženklui ar panašus į jį; b) toks naudojimas yra neteisėtas; c) naudojamas prekėms ar paslaugoms, nesvarbu, ar jos tapačios, panašios, ar ne(55); ir d) nesąžiningai naudojamasi arba gali būti pasinaudota ankstesnio prekių ženklo skiriamuoju požymiu ar jo geru vardu; arba jiems kenkiama ar būtų pakenkta(56).

82.      Nekyla ginčų dėl a, b ir c sąlygų: Dr. Liebe kokybės žymenį naudojo neturėdama Öko-Test Verlag sutikimo – taigi neteisėtai – prekėms ar paslaugoms, kurių tapatumo ar panašumo nebūtina konstatuoti.

83.      Taigi reikia tik nustatyti, ar naudodama prekių ženklą ÖKO-TEST Dr. Liebe įgyvendino kurį nors(57) iš Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų veiksmų. Juos gali sudaryti tiek žala skiriamajam prekių ženklo požymiui, tiek žala minėto prekių ženklo geram vardui, tiek nesąžiningas pelnymasis iš minėto prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo.

84.      Mano manymu, dėl šios išvados 66–68 punktuose nurodytų priežasčių Dr. Liebe vykdytas prekių ženklo ÖKO-TEST naudojimas gali pakenkti jo prestižui, nes taip painiojamas vartotojas ir dėl to gali sumažėti minėto prekių ženklo patrauklumas(58).

85.      Be to, neteisėtai naudodama prekių ženklą ÖKO-TEST Dr. Liebe įgijo naudos, nes skelbdama jau minėtą reklaminę ir kokybės informaciją ji perkėlė teigiamą šio prekių ženklo konotaciją ir suteikė ją savo dantų pastai, kurios nauji tyrimai nebuvo atlikti. Taip būtų nesąžiningai naudojamasi prekių ženklo geru vardu, kaip tai suprantama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją(59).

86.      Bet kuriuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar pagrindinės bylos faktinės aplinkybės rodo neteisėtą žymens naudojimą, dėl kurio nesąžiningai pelnomasi iš minėto prekių ženklo skiriamojo požymio ar jo gero vardo(60).

V.      Išvada

87.      Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) pateiktus prejudicinius klausimus:

1.      Pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo 9 straipsnio 2 dalies a punktą ir 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 5 straipsnio 1 dalies antro sakinio a punktą individualaus prekių ženklo, kurį sudaro „kokybės žymuo“, įregistruoto siekiant „informuoti ir konsultuoti prekes ir paslaugas besirenkančius vartotojus, pirmiausia naudojant bandymų ir tyrimų rezultatus bei kokybės vertinimą“, savininkas gali prieštarauti tam, kad jo prekių ženklas būtų naudojamas be leidimo, jei:

–        trečiasis asmuo pažymi prekių ženklu produktą, kuriam jis nebuvo įregistruotas,

–        visuomenė suvokia prekių ženklą kaip „kokybės žymenį“ taip, kad produktą pagamino ir pateikė rinkai trečiasis asmuo, o ne prekių ženklo savininkas, tačiau jis su juo atliko tam tikrus bandymus, įvertindamas jį ir skirdamas jam įvertinimą, nurodomą kokybės žymenyje, ir

–        naudojant daromas poveikis vienai iš prekių ženklo funkcijų.

2.      Aplinkybė, kad trečiasis asmuo naudoja individualų prekių ženklą, kurio savybės aprašytos, neturėdama savininko sutikimo, reiškia, kad jis yra naudojamas pažeidžiant teises pagal Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies c punktą ir Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 2 dalį, jei:

–        prekių ženklas turi gerą vardą, nors jis yra tik „kokybės žymuo“, ir

–        kenkiama prekių ženklo prestižui ir minėtas trečiasis asmuo, naudodamas žymenį, nesąžiningai įgyja naudos, o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.


1      Originalo kalba: ispanų.


2      Nors daugelyje palygintų vertimo versijų vokiečių k. žodis „Testsiegel“ išverstas nurodant žodį „test“ (prancūzų k. „label de test“, anglų k. „test seal“, italų k. „sigillo di test“, nyderlandų k. „testlabel“, portugalų k. „selo de teste“), vartosiu sąvoką „kokybės žymuo“, kuri, manau, yra tinkamesnė. Öko-Test Verlag GmbH per teismo posėdį paaiškino, kad atlieka ne tik atskirus produktų esminių savybių tyrimus, bet ir įvairių produktų lyginamuosius tyrimus. Remdamasi palyginimu, skiria kiekvienam iš šių produktų įvertinimą, atsižvelgdama į jų atitiktį tam tikriems iš anksto nustatytiems kokybės kriterijams.


3      2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25). Ji iš dalies pakeista 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 (OL L 336, 2015, p. 1), turinčia tokį patį pavadinimą, kaip anksčiau minėta, tačiau ratione temporis netaikytina šioje byloje.


4      Šioje byloje iš esmės taikytina 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) redakcija. Yra vėlesnė redakcija, kodifikuota 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 154, 2017, p. 1), kuri ratione temporis taikoma faktinėms bylos aplinkybėms, susijusioms su reikalavimu nutraukti tam tikrus veiksmus pro futuro, todėl ja bus remiamasi šioje išvadoje.


5      Jos iš esmės atitinka Reglamento Nr. 207/2009 su pakeitimais, padarytais 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/2424, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 207/2009 ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglament[ui] (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2869/95 dėl Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) mokamų mokesčių (OL L 341, 2015, p. 21), 9 straipsnio 1–3 dalis.


6      1994 m. spalio 25 d. Įstatymas dėl prekių ženklų ir kitų skiriamųjų žymenų apsaugos (BGBl. I, p. 3082; 1995 I, p. 156; 1996 I, p. 682), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. liepos 17 d. Įstatymo 11 straipsniu (BGBl. I, p. 2541).


7      Atsižvelgdamas į Öko-Test Verlag įregistruotų nacionalinio ir Sąjungos žymenų tapatumą, toliau juos vadinsiu „prekių ženklu“, nors tam tikrais atvejais reikia juos atskirti – tokiu atveju nurodysiu „nacionalinis prekių ženklas“ arba „Sąjungos prekių ženklas“.


8      Pagal 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutartį dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklų registravimo klasifikacijos, iš dalies pakeistą 1979 m. rugsėjo 28 d.


9      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, kad šis reikalavimas kyla iš Vokietijos teismų jurisprudencijos, pagal kurią reklamos teisėtumas siejamas su bandymų rezultatais, nurodant jų šaltinį.


10      Pagrindinės bylos šalys nesutaria dėl šios sąlygos taikymo.


11      Toliau – Dr. Liebe.


12      Reglamento 2017/1001 83 ir paskesni straipsniai, o dėl nacionalinio sertifikavimo ženklo – Direktyvos 2015/2436 27 ir paskesni straipsniai.


13      2017 m. birželio 8 d. Sprendimo W. F. Gözze Frottierweberei ir Gözze, C‑689/15, toliau – Sprendimas Gözze, EU:C:2017:434, 45 ir paskesni punktai.


14      Nurodomi 2010 m. kovo 23 d. Sprendimas Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08 EU:C:2010:159 ir 2010 m. kovo 25 d. Sprendimas Die BergSpechte, C‑278/08, toliau – Sprendimas BergSpechte, EU:C:2010:163.


15      Nurodomas 2003 m. spalio 23 d. Sprendimas Adidas-Salomon ir Adidas Benelux, C‑408/01, EU:C:2003:582.


16      Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 8 punktas.


17      Nedarant poveikio tam, kad, kai būtina, remsiuosi konkrečiai Direktyvos 2015/2436 nuostatomis.


18      Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 10 punktas. Vis dėlto per teismo posėdį Dr. Liebe tvirtino mananti, kad klostantis faktinėms aplinkybėms sutartis tebegaliojo.


19      Pagal Gesetz gegen den unlauteren Wettbewerb (2004 m. liepos 3 d. Vokietijos įstatymas dėl nesąžiningos konkurencijos, 2010 m. kovo 3 d. Pranešimo redakcija (BGBl. I, p. 254), pastarąjį kartą iš dalies pakeisto 2016 m. vasario 17 d. (BGBl. I, p. 233), 8 straipsnį nekonkuruojantiems subjektams nesuteikiama teisės pareikšti ieškinį. Dr. Liebe ir Öko-Test Verlag veikia skirtingose rinkose.


20      2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 42).


21      Taip yra a priori, jei sutarties aiškinimas neišvengiamas siekiant nustatyti elgesio, kuriuo kaltinama atsakovė, teisėtumą ar neteisėtumą, o tai išnagrinėti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Žr. 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Brogsitter, C‑548/12; EU:C:2014:148, 23–25 punktus ir 2016 m. liepos 14 d. Sprendimo Granarolo, C‑196/15; EU:C:2016:559, 21 ir 22 punktus.


22      2013 m. balandžio 18 d. Sprendimo Komisija / Systran ir Systran Luxembourg C‑103/11 P, EU:C:2013:245), 66 punktas ir generalinio advokato P. Cruz Villalón išvados toje byloje (EU:C:2012:714) 49 ir 50 punktai. Šiuo atveju, nepaisant to, kad sutartys pasibaigė, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Sąjungos teismas neturi kompetencijos nagrinėti skundą dėl nesutartinės atsakomybės, atsižvelgiant būtent į sutartinį kontekstą, kurį reikėjo išnagrinėti siekiant išspręsti ginčą.


23      Öko-Test Verlag nurodė, kad tai buvo žymuo, kuriam suteikė licenciją prieš tai, kai buvo atlikti įvairūs pakeitimai, siekiant jį atnaujinti ir suvienodinti.


24      Reglamentuojami tiek Direktyvos 2015/2436 27 straipsnyje, tiek Reglamento 2017/1001 83 straipsnyje, kurie nurodyti atitinkamai šios išvados 3 ir 4 išnašose.


25      2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑487/07, EU:C:2009:378, 58 punktas; 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08, EU:C:2010:159, 49, 77 ir 79 punktai ir 2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Interflora ir Interflora British Unit, C‑323/09, EU:C:2011:604, 38 punktas.


26      46 punktas.


27      Per teismo posėdį Vokietijos vyriausybė laikėsi to paties kriterijaus, tvirtindama, kad kitu atveju apsauga būtų teikiama tik gerą vardą turintiems prekių ženklams, jos netaikant mažiau žinomiems ir naujiems prekių ženklams.


28      Šiuo tikslu vartosiu terminą „sutapimas“, kuris tinkamesnis bendrai taikant minėtos nuostatos abu punktus, be to, leidžia išvengti sąvokų „tapatus“ ir „panašus“ vartojimo.


29      A punkte numatytas prekių ženklo ir prekių tapatumas, o ne panašumas (dėl to reikalavimas vadinamas „dvigubo tapatumo“ reikalavimu).


30      2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Interflora ir Interflora British Unit, C‑323/09, EU:C:2011:604, 33 ir 34 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija. Vis dėlto ginčijamos nuostatos b punkte numatytas reikalavimas, kad dėl ginčijamų žymenų būtų „tikimybė suklaidinti“; tuo remdamasis Teisingumo Teismas nusprendė, kad reikia tik įvertinti, ar pažeista pagrindinė prekių ženklo funkcija (Sprendimo BergSpechte 22 punktas).


31      Vienas žymuo yra tapatus kitam, kai jame naudojamas pats registruotas prekių ženklas. Žr. 1999 m. vasario 23 d. Sprendimo BMW, C‑63/97, EU:C:1999:82, 38 punktą. Nors aiškiai nenurodyta, tai taip pat matyti iš 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Adam Opel, C‑48/05, EU:C:2007:55 konteksto.


32      2010 m. liepos 8 d. Sprendimas Portakabin, C‑558/08, EU:C:2010:416, 47 ir 48 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.


33      Teisingumo Teismas abiem prekių ženklų rūšims pripažino tokią pačią apsaugą, nes Reglamente 2017/1001 nėra aiškiai nurodyta, kas galėtų lemti paslaugoms taikomos apsaugos apribojimą. Žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo American Clothing Associates / VRDT ir VRDT / American Clothing Associates, C‑202/08 P ir C‑208/08 P, EU:C:2009:477, 75–78 punktus ir generalinio advokato D. Ruiz-Jarabo Colomer išvados, EU:C:2009:299, šioje byloje 111–114 punktus.


34      Pasiskolinau sąvokos „dual use“, įprastos apibūdinant tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais naudojamus gaminius (dvejopas naudojimas), vertimą.


35      Reglamento 2017/1001 74 ir paskesni straipsniai bei Direktyvos 2015/2436 27 ir 29 straipsniai.


36      Reglamento 2017/1001 83 ir paskesni straipsniai bei Direktyvos 2015/2436 27 ir 28 straipsniai. Šios direktyvos 27 straipsnyje sugretinamos sąvokos „sertifikavimo ženklas“ ir „garantinis ženklas“.


37      Sprendimo Gözze 50 punktas.


38      Nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 14 punktas. Vokietijos vyriausybė atmeta galimybę taikyti minėtame sprendime pateiktas išvadas šioje byloje tiek dėl skirtumų, kuriuos nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tiek dėl to, kad jis visų pirma susijęs su Reglamento Nr. 207/2009 15 straipsnio aiškinimu.


39      Dr. Liebe nesiekia priskirti sau kokybės žymens autorystės – tai būtų jai nenaudinga, nes sumažėtų įvertinimo poveikis vartotojui.


40      Bent iš dalies atitinka jurisprudenciją, visų pirma susijusią su Reglamento 2017/1001 9 straipsnio 2 dalies a punktu; žr. 2010 m. kovo 23 d. Sprendimo Google France ir Google, C‑236/08–C‑238/08, EU:C:2010:159, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.


41      2004 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Anheuser-Busch, C‑245/02, EU:C:2004:717, 60 ir 61 punktai ir 2007 m. sausio 25 d. Sprendimo Adam Opel, C‑48/05, EU:C:2007:55, 25 punktas.


42      2014 m. birželio 5 d. Sprendimo I, C‑255/13, EU:C:2014:1291, 55 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


43      Tai nerašyta taikymo sąlyga; žr. 2009 m. vasario 19 d. Nutarties UDV North America, C‑62/08, EU:C:2009:111, 42 punktą.


44      Sprendimo BergSpechte 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


45      2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Mitsubishi Shoji Kaisha ir Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe, C‑129/17, EU:C:2018:594, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


46      2002 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Arsenal Football Club, C‑206/01, EU:C:2002:651, 48 punktas ir 2011 m. liepos 12 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑324/09, EU:C:2011:474, 80 punktas.


47      Dėl šios funkcijos apibrėžimo žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Mitsubishi Shoji Kaisha ir Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe, C‑129/17, EU:C:2018:594, 35 punktą.


48      Be to, galima manyti, kad buvo daromas poveikis ÖKO-TEST prekių ženklo kokybės funkcijai. Vis dėlto sutinku su generaliniu advokatu M. Wathelet, kad tai yra kilmės nuorodos funkcijos veikimo pasekmė, nes kokybės užtikrinimas susijęs su jos kilme (išvados byloje Gözze, C‑689/15, EU:C:2016:916, 62–64 punktai).


49      Dėl investavimo funkcijos žr. 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Mitsubishi Shoji Kaisha ir Mitsubishi Caterpillar Forklift Europe, C‑129/17, EU:C:2018:594, 36 punktą.


50      Ir ją atitinkančioje Direktyvos 2008/95 5 straipsnio 3 dalyje.


51      Ji nurodo 1999 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo General Motors, C‑375/97, EU:C:1999:408, 31 punktą.


52      Šios išvados 47–62 punktai.


53      2009 m. spalio 6 d. Sprendimo PAGO International, C‑301/07, EU:C:2009:611, 24 ir 25 punktai.


54      2015 m. gruodžio 10 d. Sprendimo El Corte Inglés / OAMI, C‑603/14 P, EU:C:2015:807, 38 punktas.


55      2014 m. vasario 6 d. Sprendimo Leidseplein Beheer ir de Vries, C‑65/12, EU:C:2014:49, 34 punktas.


56      2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑487/07, EU:C:2009:378, 34 ir 35 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.


57      2011 m. rugsėjo 22 d. Sprendimo Interflora ir Interflora British Unit, C‑323/09, EU:C:2011:604, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


58      2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑487/07, EU:C:2009:378, 40 punktas.


59      2009 m. birželio 18 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C‑487/07, EU:C:2009:378, 41 punktas.


60      2017 m. liepos 20 d. Sprendimo Ornua, C‑93/16, EU:C:2017:571, 58 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.