Language of document : ECLI:EU:C:2019:190


GENERALINĖS ADVOKATĖS

ELEANOR SHARPSTON IŠVADA,

pateikta 2019 m. kovo 12 d.(1)

Byla C616/17

Procureur de la République

prieš

Mathieu Blaise

Sabrina Dauzet

Alain Feliu

Marie Foray

Sylvestre Ganter

Dominique Masset

Ambroise Monsarrat

Sandrine Muscat

JeanCharles Sutra

Blanche Yon

Kevin LeoPol Fred Perrin

Germain Yves Dedieu

Olivier Godard

Kevin Pao Donovan Schachner

Laura Dominique Chantal Escande

Nicolas Benoit Rey

Eric Malek Benromdan

Olivier Eric Labrunie

Simon Joseph Jeremie Boucard

Alexis Ganter

Pierre André Garcia

dalyvaujant

Espace Émeraude

(Tribunal correctionnel de Foix (Fua baudžiamasis teismas, Prancūzija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Augalų apsaugos produktų pateikimas rinkai – Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 galiojimas atsižvelgiant į atsargumo principą – Vertinimo procedūros patikimumas ir nešališkumas – Bendras veikliųjų medžiagų poveikis – Pesticidai – Glifosatas“






1.        Tribunal correctionnel de Foix (Fua baudžiamasis teismas, Prancūzija, toliau – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) prašymas yra susijęs su procedūromis, kurios taikomos siekiant nustatyti tinkamą augalų apsaugos srityje naudojamų cheminių medžiagų neigiamo ir teigiamo poveikio pusiausvyrą. Daugybei aplinkos apsaugos aktyvistų pagal baudžiamąją teisę pareikšti kaltinimai dėl herbicidinių produktų (konkrečiai, herbicidų „Roundup“), kuriuose naudojama cheminė medžiaga glifosatas, pakuočių sugadinimo. Savo gynybos argumentuose jie nurodo, kad produktai žmonių sveikatai ir aplinkai gali kelti neleistiną pavojų ir kad ES patvirtinimo procedūra turi trūkumų ir dėl šios priežasties yra neteisėta.

 ES teisė

2.        Kadangi kaltinamųjų byla iš esmės yra susijusi su tuo, kad ES teisės aktų leidėjo nustatyta sistema, kurią taikant tikrinamas ir prižiūrimas augalų apsaugos produktų, kuriuose yra tam tikrų cheminių medžiagų, naudojimas, turi trūkumų, būtina išsamiau aptarti, kaip ta sistema veikia.

 Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo

3.        Kalbant apie skaidrumą, kurio reikalaujama laikytis Sąjungos veikloje, pažymėtina, kad SESV 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas principas, pagal kurį „Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai veikia kiek įmanoma gerbdami atvirumo principą“. SESV 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piliečių teisė susipažinti su Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų dokumentais įgyvendinama pagal „[b]endruosius principus ir visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus, <…> [kuriuos] reglamentais nustato Europos Parlamentas ir Taryba“. Todėl skaidrumo principas sudaro visos ES veiklos pagrindą.

4.        Pagal SESV 168 straipsnį ES reikalaujama „[ž]monių sveikatos aukšto lygio apsaug[ą] užtikrin[ti] nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis“. Pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad „Sąjungos aplinkos politika [būtų] siekiama aukšto apsaugos lygio atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos regionų būklės įvairovę“ ir kad „politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“.

 Reglamentas (ES) Nr. 1107/2009(2)

5.        Reglamento Nr. 1107/2009 (toliau – AAP reglamentas) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jo tikslas yra „užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti vidaus rinkos veikimą <…>“. 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „[š]io reglamento nuostatos grindžiamos atsargumo principu siekiant užtikrinti, kad į rinką pateiktos veikliosios medžiagos arba produktai nepakenktų žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. Visų pirma valstybėms narėms nedraudžiama taikyti atsargumo principo, jei moksliniu požiūriu abejojama, ar augalų apsaugos produktai, kuriuos leidžiama naudoti jų teritorijoje, nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai“(3).

6.        2 straipsnio 1 dalyje augalų apsaugos produktai apibrėžiami kaip produktai, „kurie yra sudaryti iš veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ar sinergiklių arba kurių sudėtyje yra šių medžiagų, tokios formos, kokios jie tiekiami naudotojui <…> a) augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui, <....> b) daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, <…> c) augaliniams produktams konservuoti, <…> d) nepageidaujamiems augalams ar jų dalims <…> naikinti <…> [ir] e) nepageidaujamam augalų <…> augimui sustabdyti ar užkirsti jam kelią <…>“.

7.        2 straipsnyje nustatyta AAP reglamento taikymo sritis. Taigi jame nustatytos taisyklės visų pirma taikomos veikliosioms medžiagoms („medžiagoms(4), įskaitant mikroorganizmus, pasižyminčioms bendru ar specifiniu poveikiu kenksmingiems organizmams arba augalams, jų dalims arba augaliniams produktams“, 2 straipsnio 2 dalis). Reglamentas taip pat taikomas apsauginėms medžiagoms („medžiagoms ar preparatams, kuriais augalų apsaugos produktas yra papildomas, kad panaikintų ar sumažintų fitotoksinį preparato poveikį tam tikriems augalams“, 2 straipsnio 3 dalies a punktas), sinergikliams („medžiagoms ar preparatams, kurie nepasižymi <…> aktyvumu arba pasižymi tik nedideliu tokiu aktyvumu, tačiau gali padidinti augalų apsaugos produkte esančios (‑ių) veikliosios (‑iųjų) medžiagos (‑ų) aktyvumą“, 2 straipsnio 3 dalies b punktas), koformuliantams („medžiagoms ar preparatams, kurie naudojami ar yra skirti naudoti augalų apsaugos produkto ar priedo sudėtyje, tačiau kurie nėra veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ar sinergikliai“, 2 straipsnio 3 dalies c punktas) ir priedams („medžiagoms ar preparatams, sudarytiems iš koformuliantų, arba preparatams, kurių sudėtyje yra vienas ar keli koformuliantai, tokios formos, kokios jie tiekiami naudotojui ir pateikiami į rinką, kad naudotojas sumaišytų juos su augalų apsaugos produktu ir kad jie sustiprintų jo veiksmingumą arba kitas pesticidams būdingas savybes“, 2 straipsnio 3 dalies d punktas).

8.        4 straipsnyje nustatyti veikliųjų medžiagų patvirtinimo kriterijai. 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikliosios medžiagos „tvirtinam[os] pagal II priedą, jei vertinant pagal dabartines mokslo ir technikos žinias galima tikėtis, kad, atsižvelgiant į to priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus patvirtinimo kriterijus, tą veikliąją medžiagą turintys augalų apsaugos produktai atitiks 2 ir 3 dalyse numatytas sąlygas“(5).

9.        Pagal 4 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad augalų apsaugos produktų likučiai, kuriuose yra veiklioji medžiaga, „panaudojus laikantis geros augalų apsaugos praktikos ir atsižvelgiant į realias naudojimo sąlygas <…> a) neturi turėti jokio kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, sveikatai ar gyvūnų sveikatai, atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima Tarnybos(6) pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų, arba požeminiam vandeniui“ ir kad b) „neturi turėti jokio nepriimtino poveikio aplinkai“.

10.      Pagal 4 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad augalų apsaugos produktas, kuriame yra veiklioji medžiaga, „a) <…> turi būti pakankamai veiksmingas; b) neturi turėti tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, ar gyvūnų sveikatai tiesiogiai arba per geriamąjį vandenį <…>, maistą, pašarą ar orą, ar padarinių darbo vietoje arba kitais netiesioginiais būdais, atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį, kai turima Tarnybos pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų; arba poveikio požeminiams vandenims; c) neturi turėti nepriimtino poveikio augalams ar augaliniams produktams; d) <…> neturi sukelti nereikalingų kančių ir skausmo stuburiniams gyvūnams, kurių skaičius turi būti kontroliuojamas; e) neturi turėti nepriimtino poveikio aplinkai <…>“.

11.      4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „2 ir 3 dalyse išdėstyti reikalavimai vertinami atsižvelgiant į 29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus principus“. Pastarojoje nuostatoje įtvirtinti įgaliojimai priimti reglamentus, kuriais būtų nustatomi vienodi vertinimo ir autorizavimo principai, taip pat nustatyta, kad „[v]ertinant augalų apsaugos produktus, pagal šiuos principus atsižvelgiama į veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių ir koformuliantų sąveiką“(7).

12.      6 straipsnyje įtvirtintas neišsamus apribojimų, kuriuos galima nustatyti veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos arba sinergiklio tvirtinimui, sąrašas, įskaitant „bet koki[a]s kit[a]s ypating[a]s sąlyg[a]s, kurios nustatomos įvertinus informaciją, pateiktą šio reglamento kontekste“ (6 straipsnio j punktas).

13.      AAP reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 poskirsnyje „Patvirtinimo tvarka“ aprašyti būtini veikliosios medžiagos patvirtinimo etapai. Pagal reglamento 7 straipsnio 1 dalį per pirmąjį etapą veikliosios medžiagos gamintojas(8) paraišką valstybei narei („valstybė narė ataskaitos rengėja“) pateikia kartu pateikdamas „8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą dokumentų rinkinio santrauką ir išsamų dokumentų rinkinį“ ir taip įrodo, kad tam tikra veiklioji medžiaga atitinka 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. 8 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad dokumentų rinkinio santraukoje, inter alia, turi būti pateikta „informacija apie bent vieno veikliosios medžiagos turinčio augalų apsaugos produkto vieną ar kelis tipiško naudojimo būdus kiekvienoje zonoje(9) plačiai auginamiems pasėliams, kurie įrodo, kad laikomasi 4 straipsnio reikalavimų <…>“. 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[i]šsamiame dokumentų rinkinyje turi būti visas atskirų bandymų ir tyrimų ataskaitų <…> tekstas“.

14.      Dokumentų rinkinio turiniui keliami duomenų reikalavimai nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 283/2013(10). Tame reglamente, inter alia, nustatyta, kad „[i]nformacija yra [turi būti] pakankama numatomam pavojui (atsirandančiam nedelsiant ar vėliau) <…> įvertinti“ (Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo įžangos 1.1 punktas); kad „[turi būti] [į]traukiama bet kokia informacija apie veikliosios medžiagos, jos metabolitų ir priemaišų galimai žalingą poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai arba požeminiam vandeniui“ (1.2 punktas); kad turi būti pateikti „visi susiję duomenys, gauti iš viešai pateikiamos apžvalginės mokslinės literatūros apie veikliąją medžiagą, metabolitus ir skilimo arba reakcijos produktus bei augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos, ir susiję su pašaliniu poveikiu sveikatai, aplinkai ir atsitiktinai paveiktoms rūšims“ (1.4 punktas); kad „[k]ai bandymai atliekami siekiant gauti duomenų apie savybes arba saugą žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai, bandymai ir tyrimai atliekami laikantis [D]irektyvoje 2004/10/EB nustatytų principų“(11) (3.1 punktas), ir kad „[a]tliktų ir praneštų ilgalaikių tyrimų rezultatų kartu su kitais atitinkamais duomenimis ir informacija apie veikliąją medžiagą <…>“ turi būti „pakankamai, kad būtų galima <…> nustatyti neigiamą ilgalaikio sąlyčio su veikliąja medžiaga poveikį“ (Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo A dalies 5.5 punktas). Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo įžangos 2 punkte nustatyta, kad „[š]iame reglamente išdėstyti reikalavimai atspindi būtinus pateikti duomenis“.

15.      Pagal AAP reglamentą per antrąjį etapą valstybė narė ataskaitos rengėja peržiūri dokumentų rinkinį. Kai mano, kad dokumentų rinkinys yra išsamus ir per 12 mėnesių nuo informacijos apie priimtiną paraišką pateikimo pramonės pareiškėjui, kitoms valstybėms narėms, Europos Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) valstybė narė ataskaitos rengėja parengia įvertinimo ataskaitos projektą, kuriame „įvertina, ar galima manyti, jog veiklioji medžiaga tenkina <…> patvirtinimo reikalavimus“, ir pateikia tą ataskaitą Komisijai, o „kopiją Tarnybai“ (AAP reglamento 11 straipsnio 1 dalis). Valstybė narė ataskaitos rengėja turi parengti „nepriklausomą, nešališką ir skaidrų“ įvertinimą, „atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias“ (11 straipsnio 2 dalis).

16.      Trečio etapo metu Tarnyba peržiūri įvertinimo ataskaitos projektą. Padalijusi įvertinimo ataskaitos projektą visoms kitoms valstybėms narėms, leidusi su ataskaita susipažinti visuomenei ir suteikusi 60 dienų terminą rašytinėms pastaboms pateikti (AAP reglamento 12 straipsnio 1 dalis), Tarnyba, „atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais, [turi priimti] išvadą, ar galima manyti, kad veiklioji medžiaga tenkina 4 straipsnio reikalavimus <…>“ (12 straipsnio 2 dalis).

17.      Per ketvirtą etapą Komisija atsižvelgia į Tarnybos išvadas ir vertinimo ataskaitos projektą(12) ir parengia „peržiūros ataskaitą“ ir reglamento projektą, kuriame siūloma patvirtinti atitinkamą veikliąją medžiagą (nustatant sąlygas arba ne) arba jos nepatvirtinti (AAP reglamento 13 straipsnio 1 dalis). Galiausiai, remdamasis ta ataskaita ir „kitais su svarstomu klausimu pagrįstai susijusiais veiksniais ir atsargumo principu“, reglamento 79 straipsnio 1 dalyje nurodytas komitetas priima reglamentą, kuriuo patvirtina atitinkamą medžiagą nustatydamas tam tikras sąlygas arba ne arba jos nepatvirtina (13 straipsnio 2 dalis).

18.      Veikliosios medžiagos patvirtinimas, atitinkamam (‑iems) gamintojui (‑ams) pateikus prašymą, gali būti atnaujinamas arba neatnaujinamas pagal AAP reglamento 14 straipsnio 1 dalį priklausomai nuo to, ar „nustatoma, kad tenkinami 4 straipsnyje nurodyti kriterijai“.

19.      Vien fakto, kad veiklioji medžiaga buvo patvirtinta, nepakanka, kad gamintojui būtų leista tą medžiagą naudoti augalų apsaugos produkte ir pateikti tą produktą rinkai.

20.      AAP reglamento 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[a]ugalų apsaugos produktas negali būti teikiamas į rinką ar naudojamas, jei jis pagal šį reglamentą neautorizuotas atitinkamoje valstybėje narėje“. 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad augalų apsaugos produktas autorizuojamas, tik jei „pagal 6 dalyje nurodytus vienodus principus“(13) jis (inter alia) atitinka šiuos reikalavimus: „a) jo veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ir sinergikliai yra patvirtinti; <…> c) jo koformuliantai neįtraukti į III priedą(14); d) jo techninis junginys toks, kad kiek įmanoma apribotas poveikis naudotojui ir kitokia rizika, nepažeidžiant produkto veikimo; e) atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, jis atitinka 4 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus(15); f) jo veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų ir sinergiklių bei atitinkamais atvejais toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu svarbių priemaišų ir koformuliantų pobūdis ir kiekiai gali būti nustatyti atitinkamais metodais <…>“.

21.      Pagal reglamento 29 straipsnio 2 dalį pramonės pareiškėjas „turi įrodyti, kad laikomasi 1 dalies a–h punktuose numatytų reikalavimų“. Pagal 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą atitiktis „1 dalies b ir e–h punktuose numatytiems reikalavimams nustatoma oficialiais ar oficialiai pripažintais bandymais ir analize <…>“.

22.      Kalbant apie veikliosios medžiagos patvirtinimo ES lygmeniu tvarką, pažymėtina, kad AAP reglamente nustatyta etapų seka, kuria valstybė narė turi vadovautis autorizuodama augalų apsaugos produktą. Per pirmą etapą  pramonės pareiškėjas pateikia paraišką kiekvienoje valstybėje narėje, „kurioje šį augalų apsaugos produktą ketinama pateikti į rinką“ (33 straipsnio 1 dalis). Prie tos paraiškos pridedamas: „a) <…> išsamus dokumentų rinkinys ir dokumentų rinkinio santrauka pagal kiekvieną augalų apsaugos produktui taikomų reikalavimų pateikti duomenis punktą; b) dėl kiekvienos augalų apsaugos produkte esančios veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos ir sinergiklio – išsamus dokumentų rinkinys ir dokumentų rinkinio santrauka pagal kiekvieną veikliajai medžiagai, apsauginei medžiagai ir sinergikliui taikomų reikalavimų pateikti duomenis punktą <…>“ (33 straipsnio 3 dalis).

23.      Dokumentų rinkinio turiniui keliami duomenų reikalavimai nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 284/2013(16). Todėl dokumentų rinkinys, inter alia, turi atitikti šiuos reikalavimus: „[dokumentų rinkinyje pateiktos] [i]nformacijos pakanka, kad būtų galima įvertinti veiksmingumą ir numatomą pavojų, atsirandantį nedelsiant ar vėliau, kurį augalų apsaugos produktas gali kelti žmonėms, įskaitant pažeidžiamas grupes, gyvūnams ir aplinkai, ir pateikiama informacija bent apie priede nurodytus tyrimus ir jų rezultatus“ (Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo įžangos 1.1 punktas); „[p]ateikiama bet kokia informacija apie galimą kenksmingą augalų apsaugos produkto poveikį žmonių ir augalų sveikatai arba požeminiam vandeniui bei informacija apie žinomą ir numatomą kaupimosi ir sąveikos poveikį (1.2 punktas); „[p]ateikiama bet kokia informacija apie galimą neleistiną augalų apsaugos produkto poveikį aplinkai, augalams ir augalų produktams bei informacija apie žinomą ir numatomą kaupimosi ir sąveikos poveikį“ (1.3 punktas); „[p]ateikiami visi susiję duomenys, gauti iš viešai pateikiamos apžvalginės mokslinės literatūros apie veikliąją medžiagą, metabolitus ir skilimo arba reakcijos produktus bei apie augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos, ir susiję su pašaliniu poveikiu sveikatai, aplinkai ir atsitiktinai paveiktoms rūšims“ (1.4 punktas), ir „[p]ateiktos informacijos apie augalų apsaugos produktą ir pateiktos informacijos apie veikliąją medžiagą pakanka, kad būtų galima: <…> c) įvertinti trumpalaikę ir ilgalaikę riziką atsitiktinai paveiktoms rūšims, populiacijoms, bendrijoms ir procesams; <…> e) įvertinti ūmaus ir lėtinio poveikio vartotojams riziką, įskaitant, kai taikoma, kaupimosi riziką, atsiradusią dėl sąlyčio su daugiau nei viena veikliąja medžiaga; <…> f) nustatyti ūmų ir lėtinį poveikį operatoriams, darbuotojams, gyventojams ir pašaliniams asmenims, įskaitant, kai taikoma, kaupimosi poveikį esant sąlyčiui su daugiau nei viena veikliąja medžiaga“ (1.12 punktas).

24.      Kalbant apie paraiškas dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo, pažymėtina, kad Reglamente Nr. 284/2013 nurodytas dokumento rinkinio turinys – tai „būtiniausi duomenys, kurie turi būti teikiami“ (priedo įžangos 2 punktas), be to, „bandymai ir tyrimai atliekami laikantis <…> Direktyvoje 2004/10/EB nustatytų principų <…>“ (gera laboratorinė praktika, 3 punktas).

25.      Pagal AAP reglamento 36 straipsnio 1 dalį antrame etape reikalaujama, kad atitinkama valstybė narė atliktų „nepriklausomą, nešališką ir skaidrų vertinimą, atsižvelgdama į dabartines mokslo ir technikos žinias, naudodamasi paraiškos pateikimo metu turimais rekomendaciniais dokumentais <…>“. Ta valstybė narė taikys „29 straipsnio 6 dalyje nurodytus vienodus augalų apsaugos produktų vertinimo ir autorizavimo principus“ ir „[v]isoms toje pačioje zonoje esančioms valstybėms narėms <…> suteik[s] galimybę pateikti pastabas, kurios apsvarstomos atliekant įvertinimą“.

26.      Per trečią etapą atitinkama (‑os) valstybė (‑ės) narė (‑ės) sutinka arba atsisako atlikti autorizaciją „remdamosi vertinimo išvadomis“ (AAP reglamento 36 straipsnio 2 dalis).

27.      Per patvirtinimo ir autorizacijos pagal AAP reglamentą procedūrą pramonės pareiškėjas gali prašyti, kad atitinkamos valstybės narės išlaikytų tam tikrų duomenų, kuriuos jie pateikė savo paraiškose ir dokumentų rinkiniuose, konfidencialumą (AAP reglamento 7 straipsnio 3 dalis ir 33 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas tą prašymą pateikia remdamasis AAP reglamento 63 straipsniu, kuriame nustatyta, kad „[a]smuo, kuris tvirtina, kad pagal šį reglamentą jo pateikta informacija turi būti laikoma konfidencialia, turi pateikti patikrinamą pagrįstą paaiškinimą, kad įrodytų, jog dėl tokios informacijos atskleidimo nukentėtų jo komerciniai interesai arba asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga“. 63 straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką(17).

28.      Veikliosios medžiagos patvirtinimą visada galima atšaukti. Todėl AAP reglamento 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Komisija gali bet kuriuo metu peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą“ ir „atsižvelgia į valstybės narės prašymą peržiūrėti veikliosios medžiagos patvirtinimą remiantis naujomis mokslo ir technikos žiniomis bei stebėsenos duomenimis <…>“.

29.      Galiausiai AAP reglamento 69 straipsnyje nustatytas neatidėliotinų priemonių mechanizmas, kuris taikomas, „[j]ei akivaizdu, kad dėl patvirtintos veikliosios medžiagos, apsauginės medžiagos, sinergiklio ar koformulianto arba pagal šį reglamentą autorizuoto augalų apsaugos produkto gali atsirasti didelė rizika žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir atitinkamos (‑ų) valstybės (‑ių) narės (‑ių) taikomų priemonių nepakanka, kad tokia rizika būtų tinkamai įveikta“. Tokiomis aplinkybėmis „Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu <…> nedelsiant imamasi priemonių tokios medžiagos ar produkto naudojimui ir (arba) prekybai apriboti arba uždrausti[, tačiau] [p]rieš imdamasi tokių priemonių Komisija išnagrinėja įrodymus ir gali paprašyti Tarnybos pateikti nuomonę“. „Ypatingos skubos atvejais“ pagal 70 straipsnį atitinkamai (‑oms) valstybei (‑ėms) narei (‑ėms) leidžiama imtis „neatidėliotinų priemonių“. Be to, „[j]ei valstybė narė oficialiai praneša Komisijai, kad būtina imtis neatidėliotinų priemonių, ir nesiimama veiksmų pagal 69 ar 70 straipsnius, valstybė narė gali patvirtinti laikinąsias apsaugos priemones“ (AAP reglamento 71 straipsnis).

 Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

30.      Prancūzijos baudžiamojo kodekso 322‑1 straipsnyje nustatyta, kad tas, kas sunaikino ar sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą, baudžiamas iki 30 000 eurų bauda ir dvejų metų laisvės atėmimu. Jeigu padaroma tik nedidelė žala, kuri priklauso baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, maksimali bausmė yra 1 500 eurų.

31.      Pagal Prancūzijos baudžiamojo kodekso 40 ir 40‑1 straipsnius prokurorams leidžiama savo nuožiūra nuspręsti, kokių veiksmų imtis dėl pateiktų skundų, kaltinimų ir oficialių pranešimų apie nusikaltimus. Jeigu prokuroras mano, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir nėra kliūčių vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, būtent prokuroras nusprendžia pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba baigti nagrinėti bylą. Prancūzijos baudžiamojo kodekso 122‑7 straipsnyje nustatyta, kad būtinasis reikalingumas yra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė.

 Faktinės aplinkybės ir proceso eiga

32.      Aktyvistų grupės Faucheurs volontaires anti OMG ariègeois (Arježo savanoriai pjovėjai, kovojantys su GMO) nariai (toliau – kaltinamieji) du kartus – 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2017 m. kovo 1 d. – užėjo į tris parduotuves. Dviejose iš šių parduotuvių dažais sugadino herbicidinių produktų, kuriuose yra glifosato (būtent herbicido „Roundup“), pakuotes. Trečioje parduotuvėje jie, naudodami pačioje parduotuvėje esančius dažus ir volelius, sugadino produktus „Roundup“ ir kai kurias vitrinas. Vienoje iš parduotuvių jie išdalijo skrajutes su užrašu „„Roundup ir Co“. Daugiau nebegalime, daugiau nebenorime“. Kai kurie grupuotės nariai informavo policiją, jog norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad buvo pažeistos taisyklės, pagal kurias reikalaujama, kad glifosato turintys produktai būtų laikomi rakinamose stiklinėse vitrinose ir pardavėjai informuotų, kad glifosatas yra kancerogenas.

33.      Kaltinamiesiems buvo pareikšti kaltinimai dėl kito asmens turto sunaikinimo ar sugadinimo bendrininkaujant. 2017 m. rugpjūčio 17 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo posėdyje kaltinamieji prašė, kad šis teismas Teisingumo Teismui pagal SESV 267 straipsnį pateiktų prejudicinius klausimus. Prokuroras tam prašymui neprieštaravo remdamasis tuo, kad, (i) jeigu būtų nustatyta, kad glifosato turintys produktai gali kelti pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai, jis galėtų nuspręsti nutraukti kaltinamųjų baudžiamąjį persekiojimą, ir kad (ii) tokia išvada galėtų pašalinti teisinį baudžiamojo persekiojimo pagrindą. Kaltinamieji taip pat teigė, kad net jeigu jie būtų nuteisti, remdamasis tokia išvada, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų juos visiškai atleisti nuo bausmės, atsižvelgdamas į gerus jų veiksmų ketinimus.

34.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo abejonių, (i) ar pramonės pareiškėjui palikta per daug diskrecijos teisės apibrėžiant veikliąją medžiagą, kuriai taikomas patvirtinimo procesas, (ii) ar pagal taisykles pramonės pareiškėjams leidžiama atlikti dokumentų rinkinyje aprašytus bandymus ir analizę savo iniciatyva ir pasinaudoti konfidencialumo taisyklėmis siekiant užkirsti kelią nepriklausomai priešpriešinei to dokumentų rinkinio analizei, ir (iii) ar reikalaujama atlikti pakankamai bandymų su rinkai pateikiamu glifosato turinčiu augalų apsaugos produktu (atsižvelgiant tiek į „kokteilio poveikį“, tiek į ilgalaikį toksiškumą).

35.      Atsižvelgdamas į ginčytinas mokslines išvadas dėl glifosato ir pažymėdamas, kad AAP reglamentas yra pagrįstas atsargumo principu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manė, kad dabar galiojantys ES teisės aktai gali būti nepakankami siekiant žmonėms ir aplinkai suteikti visapusišką apsaugą. Todėl jis nusprendė užduoti šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 paisoma atsargumo principo, jei jame nėra tiksliai apibrėžta, kas yra veiklioji medžiaga, paliekant pareiškėjui nuspręsti, ką savo produkte įvardyti kaip veikliąją medžiagą, ir paliekant jam galimybę visą dėmesį savo prašymo dokumentų rinkinyje skirti vienai medžiagai, nors jo galutinio parduodamo produkto sudėtyje jų yra kelios?

2.      Ar autorizuojant produkto pateikimą rinkai užtikrinami atsargumo ir nešališkumo principai, jei konkrečios autorizavimo bylos nagrinėjimui būtini tyrimai, analizė ir vertinimas atliekami tik pačių pareiškėjų, kurie pateikdami duomenis gali būti šališki, neatlikus jokios nepriklausomos priešpriešinės analizės ir, prisidengiant būtinybe apsaugoti pramoninę paslaptį, nepaskelbus paraiškų dėl autorizacijos ataskaitų?

3.      Ar Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 paisoma atsargumo principo, jei jame neatsižvelgiama į veikliųjų medžiagų daugetą ir jų derinio naudojimą, ypač jei jame nenumatyta jokio specialaus ir išsamaus veikliųjų medžiagų mišinio tame pačiame produkte tyrimo Europos lygmeniu?

4.      Ar Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 paisoma atsargumo principo, jei 3 ir 4 skyriuose nenumatyti komerciniams tikslams skirtų pesticidų tokios formuliacijos, kokios jie pateikiami rinkai ir turi poveikį gyventojams ir aplinkai, toksiškumo (genotoksiškumo, kancerogeniškumo, endokrininės sistemos pažeidimų ir kt.) tyrimai, numatant tik trumpus tyrimus, kuriuos visada atlieka pats pareiškėjas?“

36.      2018 m. kovo 15 d. Teisingumo Teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti konkretų poveikį, kurį atsakymai į užduotus klausimus turėtų atsakovų baudžiamajam persekiojimui. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsakymą pateikė 2018 m. balandžio 10 d. rašte.

37.      Rašytines pastabas pateikė kaltinamieji, Suomijos, Prancūzijos ir Graikijos vyriausybės, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija. Šios šalys, išskyrus Suomijos ir Graikijos vyriausybes, 2018 m. lapkričio 25 d. įvykusiame teismo posėdyje padarė papildomus pareiškimus ir atsakė į Teisingumo Teismo užduotus klausimus.

 Priimtinumas

38.      Komisija, Europos Parlamentas ir Prancūzijos vyriausybė klausia, ar prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas remiantis tuo, kad neaišku, ar atsakymai į klausimus,  susiję su bendra augalų apsaugos produktų reglamentavimo ES lygmeniu sistema, turės kokią nors įtaką baudžiamajai bylai, susijusiai su produktams, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, padaryta žala.

39.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad kaltinamieji rėmėsi būtinąja gintimi. Savo atsakyme į Teisingumo Teismo klausimus jis, inter alia, patvirtino, jog, „gavęs teigiamus atsakymus į klausimus, <…> baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas galėtų konstatuoti, kad nusikalstamos veikos pagrindas buvo pašalintas atsižvelgiant į žalingą parduodamų produktų, kuriuos sugadino visi kaltinamieji, pobūdį“. Teismo posėdyje Prancūzijos vyriausybė sutiko, kad atsakymai galėtų turėti įtakos teismui skiriant bet kokią sankciją. Tai dera su kaltinamųjų alternatyviu argumentu, kurį jie pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, kaip aprašyta prašyme priimti prejudicinį sprendimą.

40.      Pagal suformuotą jurisprudenciją per procesą pagal SESV 267 straipsnį nacionalinis teismas, kuris vienintelis tiesiogiai žino bylos aplinkybes, gali, atsižvelgdamas į jos ypatybes, geriausiai įvertinti, ar būtinas prejudicinis sprendimas, kad galėtų priimti savo sprendimą. Teisingumo Teismas iš esmės yra įpareigotas priimti sprendimą. Vis dėlto Teisingumo Teismas gali nuspręsti nagrinėti aplinkybes, kuriomis nacionalinis teismas jam perdavė bylą, siekdamas įvertinti, ar jis turi jurisdikciją(18).

41.      Manau, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra pagrįstai priimtinas. Bet kuriuo atveju kaltinamieji teigia (ir tam pritaria Prancūzijos vyriausybė), kad Teisingumo Teismo sprendimas gali būti svarbus nustatant sankciją, kuri galiausiai gali būti skirta kaltinamiesiems. Nėra jokios pagrįstos priežasties daryti skirtumą tarp baudžiamojo persekiojimo ir potencialios bausmės siekiant priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį. Neteikiu jokių pastabų dėl būtinojo reikalingumo argumentų ir ar jie yra pagrįsti pagal nacionalinę teisę: šį klausimą turi įvertinti tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Todėl manau, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra priimtinas(19).

 Vertinimas

 Pirminės pastabos

42.      Dėl aplinkybių, kuriomis Teisingumo Teismui buvo pateikti prejudiciniai klausimai, turiu pateikti dvi pastabas. Pirmoji pastaba susijusi su veikliosios medžiagos glifosato, kaip bendros augalų apsaugos produktų valdymo sistemos tariamų trūkumų pavyzdžio, naudojimu. Antroji pastaba susijusi su atsargumo principo reikšme persvarstant ES teisės akto galiojimą.

 Glifosato naudojimas kaip pavyzdys

43.      Kaltinamieji mano, kad glifosatas yra pavyzdinis AAP reglamento trūkumų atspindys. Nors ES institucijos priėmė konkrečius ES aktus, turinčius įtakos glifosato naudojimui(20), keturiuose prejudiciniuose klausimuose apie šiuos aktus neužsimenama ir jie nenagrinėjami. Vietoj to, daugiausia dėmesio skiriama AAP reglamentu nustatytai reguliavimo struktūrai, kuri daro poveikį visiems augalų apsaugos produktams.

44.      ES teisės nuostatų galiojimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tų nuostatų ypatumus ir jis negali priklausyti nuo konkrečių atitinkamos bylos aplinkybių(21). Manau, kad tas principas šiuo atveju yra ypač aktualus. Išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad su glifosatu susijusios problemos atspindi sisteminius ir esminius trūkumus, kenkiančius AAP reglamentui ir tikslui, kurio siekiama tuo reglamentu, tokios problemos negali kelti abejonių dėl bendro tuo reglamentu nustatytos išankstinio patvirtinimo sistemos vientisumo.

45.      Todėl nors buvo pateikti įrodymai, iš kurių matyti mokslinių išvadų, kurias parengė trečiosios šalys, pavyzdžiui, mokslininkai(22) ir tarptautiniai institutai(23) ir ES institucijos, skirtumai, bet kokios tariamos klaidos, susijusios su ES institucijų parengtomis išvadomis, būtinai yra susijusios tik su glifosato atveju. Tuo, kad vertinant glifosatą galėjo ar negalėjo kilti nepriklausomumo ir skaidrumo klausimų, analogiškai negalima remtis kaip įrodymu, kad kiekvienas veikliosios medžiagos vertinimas pagal reglamentą turi tuos pačius tariamus trūkumus(24).

46.      Esminis Teisingumo Teismui kylantis klausimas yra paprastas: ar bet kokios bendro pobūdžio sisteminės AAP reglamento nuostatos turi tokių trūkumų, dėl kurių tas reglamentas taptų negaliojančiu.

 Atsargumo principo reikšmė atliekant teisminę ES teisės aktų galiojimo kontrolę

47.      Visuose prejudiciniuose klausimuose teiraujamasi, ar AAP reglamentas atitinka atsargumo principą. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškina, kokie, jo manymu, yra to principo komponentai, ar nenurodo, kiek tą principą turi taikyti Teisingumo Teismas, nagrinėdamas, ar ES priemonė, pavyzdžiui, AAP reglamentas, negalioja. Siekiant nustatyti dabartinės kontrolės apimtį, būtina suprasti abu šiuos aspektus.

48.      Teisingai taikant atsargumo principą pirmiausia reikalaujama nustatyti galimas neigiamas aptariamos siūlomos naudoti medžiagos pasekmes sveikatai (arba aplinkai) ir, antra, atlikti išsamų rizikos sveikatai (arba aplinkai) vertinimą, remiantis patikimiausiais prieinamais moksliniais duomenimis ir naujausiais tarptautinių mokslinių tyrimų rezultatais(25). Kai šios sąlygos įvykdomos, tuomet kompetentingos institucijos (ES arba valstybės narės lygmeniu) gali taikyti atsargumo principą siekdamos „imtis apsaugos priemonių nelauk[damos], kol tokio pavojaus realumas ir rimtumas bus visiškai įrodyti“(26). Priemonės, kurių imamasi, taip pat turi būti proporcingos atsižvelgiant į tai, kad jos neturėtų „viršyti tokių ribų, kurios yra tinkamos ir būtinos siekiant teisėtų atitinkamame teisės akte nustatytų tikslų <…>“(27).

49.      Todėl ieškiniai dėl negaliojimo gali būti pareiškiami remiantis atsargumo principu siekiant ginčyti aktą, kuris, kaip manoma, yra pernelyg ribojamojo pobūdžio(28), palyginti su aktu, kuris, kaip manoma, nėra pernelyg ribojamojo pobūdžio(29). Pirmuoju atveju klausimas, ar buvo padarytas pažeidimas, iš esmės turi būti formuluojamas atsižvelgiant į tai, ar nagrinėjama priemone pažeidžiamas proporcingumo principas(30). Antruoju atveju su atsargumo principo pažeidimu susiję argumentai „patvirtino jau aiškiai išdėstytus ieškinio pagrindus ir argumentus“(31).

50.      AAP reglamentas pats savaime yra atsargumo priemonė, nes juo nustatoma išankstinio patvirtinimo sistema, kuri daro poveikį bendro produkto kategorijai (augalų apsaugos produktams)(32). Reglamento tekste labai aiškiai nurodyta, kad jis grindžiamas atsargumo principu(33) ir kad pagal jį nustatytos priemonės turi būti grindžiamos atsargumo principu(34).

51.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimuose neteigiama, kad AAP reglamente nustatyta išankstinio patvirtinimo sistema pati savaime pažeidžia atsargumo principą. Tie klausimai veikiau yra susiję su visos augalų apsaugos produktų rizikos vertinimo sistemos bendrais trūkumais, konkrečiau, tas vertinimas yra nepakankamai išsamus (1, 3 ir 4 klausimai) arba nepakankamai nepriklausomas ir skaidrus (2 klausimas).

52.      Teisės sritis, kuriai taikomas AAP reglamentas, techniniu ir moksliniu požiūriu yra sudėtinga. Todėl ES institucijos, nustatydamos priimamas priemones, naudojasi ypač plačia veiksmų laisve. Tokios priemonės gali būti panaikintos tik jeigu jos yra akivaizdžiai netinkamos arba jeigu institucijos padarė akivaizdžias klaidas atsižvelgiant į tikslą, kurio turėjo būti siekiama(35).

 Dėl pirmojo ir trečiojo klausimų

53.      Pirmasis ir trečiasis klausimai sutampa ta prasme, kad juose keliamos abejonės, ar veikliosios medžiagos „kokteilio poveikis“ (t. y. poveikis: i) skirtingiems augalų apsaugos produktams, kuriuose yra ta pati veiklioji medžiaga, arba ii) skirtingoms veikliosioms medžiagoms, kurios yra viename augalų apsaugos produkte) yra visapusiškai įvertinamas taikant AAP reglamentą. Kadangi veikliųjų medžiagų sąvoką paliekama apibrėžti pramonės pareiškėjui, nacionaliniam teismui taip pat kyla klausimas dėl to, kad pramonės pareiškėjas gali naudotis pernelyg didele diskrecijos teise nuspręsdamas, ką galiausiai turi įvertinti atitinkamos institucijos(36).

54.      Pirmiausia išnagrinėsiu konkrečius AAP reglamento duomenų reikalavimus, kuriuose aptariama veikliosios medžiagos tapatybė ir „kokteilio poveikis“, paskui išnagrinėsiu reglamente nustatytus bendruosius saugumo tinklo mechanizmus.

55.      AAP reglamento 2 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad bet kuri medžiaga, pasižyminti „bendru ar specifiniu poveikiu kenksmingiems organizmams arba augalams, jų dalims arba augaliniams produktams“, laikoma „veikliąja medžiaga“, kuriai taikomas reglamentas. Jeigu tokia medžiaga atitinka tą apibrėžtį, ją ES rinkai galima teisėtai pateikti kuriuo nors reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu, jeigu tai norintis padaryti gamintojas pateikė paraišką ir gavo patvirtinimą. Kai gamintojas tai padaro, akivaizdu, kad, norėdamas gauti patvirtinimą, jis susijusioms institucijoms turės pateikti objektyviai gautus duomenis. Konkrečiai, gamintojas privalo pateikti išsamius duomenis apie savo medžiagos tapatybę, jos molekulinę formulę, grynumo specifikacijas, susijusias ir svarbias priemaišas ir priedus (inter alia)(37). Todėl AAP reglamente nustatyta sistema yra sukurta siekiant atitinkamoms institucijoms pateikti išsamias žinias apie tikslią veikliosios medžiagos sandarą, įskaitant priemaišas.

56.      Man taip pat atrodo, kad AAP reglamentas ir su juo susiję antrinės teisės aktai visi kartu apskritai turėtų užtikrinti, kad į susijusių institucijų atliekamą rizikos vertinimą būtų įtrauktas veikliosios medžiagos ir augalų apsaugos produkto „kokteilio poveikis“.

57.      Kalbant apie veikliąsias medžiagas, pažymėtina, kad AAP reglamento 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatyta, jog vertinant veikliąją medžiagą atsižvelgiama „į žinomą bendrą ir sinergetinį poveikį, kai turima Tarnybos pripažintų mokslinių tokio poveikio įvertinimo metodų <…>“(38). Kad tai įvyktų, Reglamente (ES) Nr. 283/2013 reikalaujama, kad pramonės pareiškėjo pateiktų duomenų turi pakakti „atlikti vartotojų sąlyčio rizikos vertinimą, įskaitant, jei taikytina, bendrą rizikos, kylančios dėl sąlyčio su daugiau nei viena veikliąja medžiaga, vertinimą[, ir] atlikti operatorių, darbuotojų, rezidentų ir pašalinių asmenų sąlyčio vertinimą, jei taikytina, bendrą rizikos, kylančios dėl sąlyčio su daugiau nei viena veikliąja medžiaga, vertinimą“(39). Tie duomenų reikalavimai ir vertinimo tikslai atsispindi valstybės narės lygmeniu, kai ji nagrinėja augalų apsaugos produkto autorizacijos paraiškas(40).

58.      Žodžiai „bendras“ ir „sąveikaujantis“, mano supratimu, yra labiau mokslinės žodžio „kokteilis“ alternatyvos. Jeigu kiltų kokių nors abejonių dėl to, ar šie žodžiai apima „kokteilio poveikį“, jas išsklaido AAP reglamento 29 straipsnio 6 dalis. Tame straipsnyje dar kartą pabrėžiama, kad ES ir valstybės narės lygmeniu atliekamas patvirtinimų ir autorizacijų vertinimo procesas apima ne tik konkrečios atskiros veikliosios medžiagos savybes, bet ir reikalavimą atsižvelgti į „veikliųjų medžiagų, apsauginių medžiagų, sinergiklių ir koformuliantų sąveiką“.

59.      Todėl atidžiau skaitant AAP reglamentą, galima daryti aiškią išvadą, kad per jame nustatytą vertinimo procedūrą atsižvelgiama į „kokteilio poveikį“. Per teismo posėdį paklausus, kokius konkrečius AAP reglamento pakeitimus turėtų padaryti teisės aktų leidėjas, siekdamas pašalinti tariamą trūkumą, susijusį su „kokteilio poveikio“ vertinimu, kaltinamųjų advokatas pasiūlė nustatyti papildomą reikalavimą, kad pramonės pareiškėjai pateiktų ilgalaikio toksiškumo bandymo duomenis tuo atveju, jei prašo autorizuoti savo augalų apsaugos produktus(41). Platesnio masto struktūrinis reglamento aiškinimas, kurį ką tik pateikiau, iš tikrųjų nebuvo ginčijamas.

60.      Jeigu atskiro patvirtinimo proceso metu tinkamai neatsižvelgiama į „kokteilio poveikį“, veikia saugumo tinklai ir tokiu atveju, atsižvelgiant į atsargumo principą, leidžiama imtis ribojamųjų priemonių. Todėl, pavyzdžiui, AAP reglamente leidžiama vėliau patvirtintai veikliajai medžiagai nustatyti apribojimus „Komisijai nusprendus, kad 4 straipsnyje nurodyti kriterijai nebetenkinami“. Todėl pagal bendrą sistemą užtikrinama, kad problemos, kurios gali „praslysti“ nepastebėtos patvirtinimo etape, būtų pastebėtos vėlesniame etape(42). Be to, atsargumo priemonių galima imtis nepriklausomai nuo bet kurio rizikos vertinimo, kuris buvo atliktas pagal AAP reglamentą taikant patvirtinimo ir autorizacijos procesus(43). Todėl pagal AAP reglamentą susijusioms ES ir valstybių narių lygmeniu veikiančioms institucijoms suteikiama konkreti teisė remtis kitais vertinimais, siekiant prireikus pagrįsti atsargumo priemones.

61.      Trumpai tariant, nepateikta jokios medžiagos, iš kurios būtų matyti, kad AAP reglamentas yra akivaizdžiai klaidingas, pavyzdžiui, dėl to, kad pagal reglamentą atliekant vertinimus neatsižvelgiama į „kokteilio poveikį“ arba kad pramonės pareiškėjas pateikiamais duomenimis gali manipuliuoti taip, kad tas poveikis nebūtų įvertintas. Reglamente nustatyta sistema yra patikima ir sudaro sąlygas konkrečiais atvejais aptikti ir ištaisyti vertinimo klaidas.

 Dėl antrojo klausimo

62.      Antrasis klausimas yra pagrįstas keliomis prielaidomis: pirma, kad pareiškėjas, kuris siekia patvirtinti savo veikliąją medžiagą arba gauti autorizaciją savo augalų apsaugos produktui, vertinimą atliekančioms institucijoms gali pateikti iškreiptus duomenis, antra, kad neatliekama to duomenų rinkinio nepriklausoma priešpriešinė analizė ir, trečia, kad paraiškos dėl patvirtinimo (ir dėl autorizacijos) yra apsaugotos nuo trečiosios šalies tikrinimo taikant pramonei palankias konfidencialumo taisykles. Jeigu tos prielaidos yra teisingos, atlikti vertinimai nebus nešališki arba skaidrūs, todėl gali pakenkti galimybei taikyti teisės aktuose nustatytą atsargumo principą.

63.      Manau, tos prielaidos, kaip matysim jas išnagrinėjus, netinkamos. Kiekvieną išnagrinėsiu paeiliui.

64.      Visi pagal AAP reglamentą atliekami vertinimai, nepaisant to, ar tai ES, ar valstybės narės lygmens vertinimai, priklauso nuo išsamių duomenų rinkinių pateikimo. Jeigu taisyklių laikomasi, tie duomenys atitiks tam tikrą tame reglamente ir su juo susijusiuose antrinės teisės aktuose nustatytą standartą. Todėl, pavyzdžiui, „specialistų recenzuotą mokslinę literatūrą“ pramonės pareiškėjas savo dokumentų rinkinyje dėl veikliosios medžiagos patvirtinimo(44) turi pateikti, kai tinkama, kartu su „oficialiais ar oficialiai pripažintais bandymais“(45); tokie bandymai ir analizės turi būti atlikti laikantis geros laboratorinės praktikos taisyklių(46).

65.      Pagal tuos aiškius reikalavimus pramonės pareiškėjui draudžiama atlikti būtinus tyrimus remiantis savo (šališkais) protokolais ir (daliniais) standartais ir pasirinkti, kuriuos duomenis jis norėtų pateikti savo dokumentų rinkinyje. Tiesą sakant, aiškiai matau, kad AAP reglamente tiesiogiai nustatyta priešingai, t. y. duomenims, kurie turi būti pateikti, taikomi privalomo objektyvūs reikalavimai.

66.      Pagal AAP reglamentą reikalaujama, kad pateiktą duomenų rinkinį, kuriuo grindžiama paraiška dėl patvirtinimo, įvertintų įvairios valdžios institucijos. Todėl su veikliosiomis medžiagomis susijusius duomenis peržiūri valstybė narė ataskaitos rengėja, o paskui tą vertinimą peržiūri kitos valstybės narės ir Tarnyba(47). Augalų apsaugos produktų vertinimą atlieka valstybė narė, o paskui tą vertinimą peržiūri kitos tos pačios geografinės zonos valstybės narės(48). Visi šie vertinimai atliekami atsižvelgiant į „dabartines mokslo ir technikos žinias“(49). Analogiškai visi tie vertinimai atliekami „nepriklausomai, objektyviai ir skaidriai“; juos atlieka valstybės narės, nes to reikalaujama pagal Reglamentą Nr. 1107/2009(50), ir Tarnyba, nes jai tie reikalavimai taikomi nuo jos įsteigimo(51).

67.      Kitaip tariant, visais pagal AAP reglamentą vykdomo patvirtinimo arba autorizacijos proceso lygmenimis užtikrinamas tikrinimo laipsnis, kuris pagal teisės akto reikalavimus turi atitikti tam tikrą objektyvų standartą ir kuris, mano nuomone, padeda atlikti sisteminę nepriklausomą pramonės pareiškėjo pateiktos medžiagos analizę(52).

68.      Todėl neturi reikšmės tai, kad pramonės pareiškėjas gali pasirinkti, kurioje valstybėje narėje pradėti savo veikliosios medžiagos vertinimo procesą. Visoms valstybėms narėms privalomi tie patys tikrinimo įsipareigojimai. Jeigu valstybė narė ataskaitos rengėja dėl kokių nors priežasčių neatlieka tinkamos nepriklausomos pramonės pareiškėjo duomenų rinkinio analizės, yra saugumo tinklo reikalavimai, pagal kuriuos kitos valstybės narės kartu su Tarnyba atlieka tolesnę peržiūrą laikydamosi tų pačių įsipareigojimų.

69.      Todėl, manau, kad nebuvo pateikta jokios medžiagos, kuri paneigtų išvadą, kad AAP reglamente ES ir valstybių narių lygmeniu nustatyta struktūruoto vertinimo sistema yra tinkama ir pakankama siekiant nustatytos aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos. Jei teisingai taikoma, ta reguliavimo sistema padės atlikti išsamų rizikos vertinimą, kuriuo kompetentinga institucija gali remtis siekdama, kai tinkama, pagrįsti nustatomas atsargumo priemones.

70.      O jeigu teigtume, kad AAP reglamente nustatytomis konfidencialumo taisyklėmis pramonės pareiškėjas galėtų remtis siekdamas užkirsti kelią jo paraiškos dėl patvirtinimo aspektų paskelbimui ir taip galbūt pakenkti trečiosios šalies atliekamai peržiūrai?

71.      Manau, tos taisyklės nereiškia, kad atliktas vertinimas iš esmės yra nepakankamai skaidrus ar nepriklausomas.

72.      Tos taisyklės taikomos kaip bendrojo principo dėl galimybės susipažinti su informacija ir dokumentais išimtis. Tai aiškiai matyti iš AAP reglamento 63 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyta, kad konfidencialumo taisyklės nedaro poveikio Direktyvai 2003/4/EB. Toje direktyvoje nustatytos valstybės narės institucijų teisės ir pareigos, galiojančios, kai jos gauna prašymą leisti susipažinti su informacija apie aplinką. Teisingumo Teismas ne kartą konstatavo, kad ta direktyva „siekiama užtikrinti principinę teisę susipažinti su valdžios institucijų turima arba joms skirta informacija apie aplinką ir <…> pasiekti, kad minėta informacija būtų kuo plačiau sistemiškai prieinama ir platinama visuomenei“(53). Bet kokia nuo to bendrojo principo nukrypti leidžianti nuostata, pagrįsta viešuoju arba privačiuoju interesu, turi būti aiškinama ir taikoma ribojamai(54). Lygiavertės taisyklės, taikomos prašymams atskleisti tos pačios rūšies ES institucijų turimą informaciją, yra nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1367/2006(55). Taikomi tie patys plačiausios galimybės susipažinti ir siauro išimčių aiškinimo principai(56).

73.      AAP reglamento 63 straipsnyje nenutolstama nuo tų nusistovėjusių principų. Tiesą sakant, 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pramonės pareiškėjo reikalavimai dėl informacijos konfidencialumo, remiantis tuo, kad dėl tokios informacijos atskleidimo „nukentėtų jo komerciniai interesai arba asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga“, turi būti pateikiami kartu su „patikrinamais pagrįstais paaiškinimais“(57). Be to, reikalavimai užtikrinti priemaišos specifikacijos arba priemaišos analizės metodo konfidencialumą bus patenkinti, jeigu tos priemaišos arba metodai „toksikologiniu, ekotoksikologiniu ar aplinkos aspektu“ yra svarbūs (63 straipsnio 2 dalies b ir d punktai).

74.      Nėra absoliučios visuomenės teisės susipažinti su visais pramonės pareiškėjo dokumentų rinkinyje esančiais duomenimis. Tokia absoliuti teisė pakirstų ES pirminės teisės pamatus atsižvelgiant į SESV 15 straipsnio 3 dalį, pagal kurią ES institucijoms savo reglamentuose leidžiama nustatyti „visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus“, taikomus kuo platesnės galimybės susipažinti su informacija principui(58). Trečioji šalis neturi absoliučios teisės atlikti priešpriešinį rizikos vertinimą remdamasi pramonės pareiškėjo dokumentų rinkinio pirminiais duomenimis. Tačiau trečiųjų šalių vaidmuo atliekant rizikos vertinimą garantuojamas taikant kitus AAP reglamente nustatytus mechanizmus, pavyzdžiui, viešą pramonės pareiškėjo dokumentų rinkinio santraukos (AAP reglamento 10 straipsnis) ir vertinimo ataskaitos projekto platinimą atsižvelgiant į pastaboms pateikti skirtą terminą (AAP reglamento 12 straipsnis).

75.      Manau, kad ES institucijų patvirtintos AAP reglamento nuostatos dėl visuomenės galimybės susipažinti su pramonės pareiškėjo pateiktais duomenimis dera su SESV 15 straipsnio 3 dalimi ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje suformuotais bendraisiais principais(59). Todėl jos yra tinkamos ir negali būti panaikintos dėl akivaizdžių klaidų.

 Dėl ketvirtojo klausimo

76.      Ketvirtasis klausimas pagrįstas tuo, kad AAP reglamente „nenumatytas“ reikalavimas, kad pramonės pareiškėjai pateiktų duomenis apie „ilgalaikio rinkoje rastų ir žmonėms poveikį turinčių pesticidų toksiškumo analizę“ (t. y. nėra jokio poreikio pateikti tokius duomenis, kai teikiamos paraiškos dėl augalų apsaugos produktų autorizacijos). Konkrečiai, nereikia atlikti jokių išsamių genotoksiškumo, kancerogeniškumo, endokrininės sistemos ardymo (ir panašių) bandymų, nes manoma, kad pakanka atlikti trumpus tyrimus. To reikalavimo netaikymas prieštarauja paraiškų dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo duomenų reikalavimams.

77.      Teisiniai reikalavimai, keliami duomenims, susijusiems su toksiškumo žmonių sveikatai bandymais, iš tikrųjų skiriasi priklausomai nuo to, ar paraiška teikiama dėl veikliosios medžiagos(60), ar dėl augalų apsaugos produkto. Konkrečiai kalbant, toks reikalavimas nėra nenumatytas tais atvejais, kai tokie duomenys pateikiami dėl augalų apsaugos produktų. Tiesą sakant, AAP reglamente ir Reglamente (ES) Nr. 284/2013 nustatyta, jog duomenimis, kurie turi būti pateikti dėl augalų apsaugos produktų, turi būti įrodoma, kad produktas „neturi <…> tiesioginio ar uždelsto kenksmingo poveikio žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, ar gyvūnų sveikatai tiesiogiai arba per geriamąjį vandenį (atsižvelgiant į apdorojant geriamąjį vandenį gautus produktus), maistą, pašarą ar orą, ar padarinių darbo vietoje arba kitais netiesioginiais būdais, atsižvelgiant į žinomą bendrą ir sąveikaujantį poveikį <…>“(61). Reglamente Nr. 284/2013 nustatyti duomenų reikalavimai yra minimalūs(62). Tačiau peržiūrą atliekančios institucijos turi aiškius įgaliojimus reikalauti papildomų duomenų. Pavyzdžiui, jos gali prašyti pateikti „papildomus tyrimus <…> atsižvelgiant į atskirų augalų apsaugos produktų ūmaus toksiškumo tyrimų rezultatus ir į veikliųjų medžiagų toksikologines savybes, sąlyčio su susijusių produktų deriniu galimybę, ypač pažeidžiamų grupių, ir turimą informaciją arba praktinę darbo su susijusiais arba panašiais produktais patirtį“(63).

78.      Jeigu vertinimo metu paaiškėtų, kad žmonių sveikatai kyla pavojus dėl, pavyzdžiui, ilgalaikio toksiškumo, tačiau neaišku, ar ta rizika yra didelė, AAP reglamente nėra jokių nuostatų, kuriomis susijusioms institucijoms būtų draudžiama atmesti paraišką dėl to augalų apsaugos produkto autorizacijos, taikant atsargumo principą.

79.      Savaime suprantama, visada įmanoma nustatyti privalomus griežtesnius duomenų reikalavimus. Reikalavimas atlikti ilgalaikio toksiškumo analizę prieš augalų apsaugos produkto autorizaciją ir pateikimą rinkai reiškia ir papildomas išlaidas, ir vėlesnę pradžią, nuo kurios ūkininkai galės naudotis tuo produktu, kad apsaugotų savo pasėlius. Kaip ir su daugeliu dalykų gyvenime, šiuo atveju reguliavimu siekiama nustatyti pusiausvyrą tarp dviejų pageidaujamų dalykų: pakankamai aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir aplinkos apsaugos(64) ir produktų, kurie gali padidinti žemės ūkio našumą, prieinamumo užtikrinimo rinkoje. Nepateikta jokios medžiagos, pagrindžiančios išvadą, kad ES teisės aktų leidėjas, nustatydamas tą pusiausvyrą Reglamente Nr. 1107/2009, padarė akivaizdžią klaidą.

 Negaliojimas laiko atžvilgiu

80.      Komisija teigė, kad, jeigu Teisingumo Teismas nustatytų, jog reglamentas negalioja, reglamento poveikis vis tiek turėtų būti išlaikytas, kol atitinkamos ES institucijos imtųsi taisomųjų veiksmų.

81.      Jeigu Teisingumo Teismas nepritartų mano atliktai analizei, sutikčiau su tokiu pareiškimu atsižvelgdama į šios konkrečios teisės srities sudėtingumą ir galimas papildomas pasekmes susijusioms priemonėms, kurių teisinį pagrindą sudaro Reglamentas Nr. 1107/2009. Taip pat pagrįsta, kad augalų apsaugos produktų programos tęstinumas yra esminės svarbos(65).

 Papildoma informacija

82.      Per teismo posėdį kaltinamieji dažnai rėmėsi Europos Parlamento pranešimu dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros(66). Tame pranešime pažymima, „kad, nors ES galioja viena griežčiausių sistemų pasaulyje, tiek patį Reglamentą, tiek jo įgyvendinimą reikia patobulinti, kad būtų galima pasiekti jo tikslus“(67). Atitinkamai pateikiamos įvairios rekomendacijos.

83.      To pranešimo paskelbimas yra puikus pavyzdys, kad ES instituciniuose susitarimuose numatytos tikrinimo ir peržiūros procedūros įgyvendinamos taip, kaip priklauso. Nė vienas iš šioje išvadoje pateiktų mano teiginių neturėtų būti suprantamas kaip reiškiantis, kad ES teisės aktų leidėjas gali sėdėti sudėjęs rankas ir nekreipti jokio dėmesio, kai kyla klausimų dėl rizikos, kurią žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai gali sukelti pažangių cheminių preparatų naudojimas žemės ūkyje. Tačiau tai, kad pateikiamos rekomendacijos, susijusios su galimybe galiojantį teisės aktą patobulinti ateityje, nebūtinai reiškia, kad dabartinis teisės aktas turi tokių didelių trūkumų, kad jį būtų galima panaikinti. Daugumą teisės aktų galima patobulinti, o AAP reglamentas tikriausiai nėra jokia tos bendros taisyklės išimtis. Išsamiai išnagrinėjusi reglamentą ir atsižvelgdama į pateiktus prejudicinius klausimus, darau išvadą, kad jame nėra akivaizdžios klaidos, dėl kurios jis negaliotų, todėl atitinkamai klausimų dėl jo galiojimo nekyla.

 Išvada

84.      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal correctionnel de Foix (Fua baudžiamasis teismas, Prancūzija) pateiktus keturis prejudicinius klausimus:

Išnagrinėjus Teisingumo Teismui pateiktą medžiagą, nenustatyta nieko, kas galėtų turėti įtakos 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB galiojimui.


1      Originalo kalba: anglų.


2      2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009, p. 1).


3      Reglamento (ES) Nr. 1107/2009 8 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „reglamentu siekiama užtikrinti aukštą žmonių ir gyvūnų sveikatos bei aplinkos apsaugos lygį ir tuo pačiu metu apsaugoti Bendrijos žemės ūkio konkurencingumą“ ir kad „reikėtų taikyti atsargumo principą, ir šis reglamentas turėtų užtikrinti, kad pramonė įrodytų, jog pagamintos ar į rinką pateiktos medžiagos arba produktai neturi jokio kenksmingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai arba jokio nepriimtino poveikio aplinkai“.


4      Medžiagos toliau apibrėžiamos kaip „cheminiai elementai ir jų junginiai, susidarantys natūraliu ar gamybos būdu, įskaitant visas gamybos procese neišvengiamai susidarančias priemaišas“ (AAP reglamento 3 straipsnio 2 dalis).


5      Reglamento Nr. 1107/2009 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apsauginės medžiagos ir sinergikliai turi būti patvirtinami laikantis tos pačios procedūros, kuri taikoma veikliosioms medžiagoms. Todėl toms medžiagoms lygiai taip pat taikomos kituose punktuose aprašytos taisyklės ir etapai.


6      Tarnyba – tai Europos maisto saugos tarnyba, įsteigta 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p 1; specialusis leidimas lietuvių k. 15 sk., 6 t., p. 463).


7      2011 m. birželio 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 546/2011, kuriuo dėl vienodų augalų apsaugos produktų vertinimo ir registravimo principų įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 155, 2011, p. 127), priedo 1 dalies A pastraipos 1 punkte nustatyta, kad „[š]iame priede suformuluotais principais siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės, atlikdamos vertinimą ir priimdamos sprendimus dėl augalų apsaugos produktų registravimo, jeigu jie yra cheminiai preparatai, įgyvendintų Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 1 dalies e punkto kartu su 4 straipsnio 3 dalimi ir 29 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktais reikalavimus, taikydamos aukšto lygio žmonių bei gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus“.


8      Gamintojas AAP reglamento 3 straipsnio 11 punkte apibrėžiamas kaip „asmuo, augalų apsaugos produktus, veikliąsias medžiagas, apsaugines medžiagas, sinergiklius, koformuliantus ar priedus gaminantis pats arba sudarantis sutartis dėl tokios gamybos su kita šalimi, arba asmuo, kurį gamintojas yra paskyręs vieninteliu savo atstovu, kad būtų laikomasi šio reglamento nuostatų“. Šioje išvadoje kalbėsiu apie gamintojus, kurie dėl patvirtinimų arba autorizacijų kreipiasi kaip „pramonės pareiškėjai“.


9      ES yra suskirstyta į tris zonas: A zona – šiaurė: Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Suomija, Švedija; B zona – centrinė dalis: Belgija, Čekija, Vokietija, Airija, Liuksemburgas, Vengrija, Nyderlandai, Austrija, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija, Jungtinė Karalystė; C zona – pietūs: Bulgarija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Kipras, Malta, Portugalija (AAP reglamento 1 priedas).


10      2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie veikliąsias medžiagas pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013, p. 1).


11      2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros laboratorinės praktikos principų taikymu ir jų taikymo cheminių medžiagų tyrimams patikra, suderinimo (OL L 50, 2004, p. 44; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 15 sk., 8 t., p. 82).


12      Tarnybos ir valstybės ataskaitos rengėjos vertinimas „turi būti grindžiamas mokslo principais bei atliekamas remiantis ekspertų konsultacijomis“ (Reglamento Nr. 1107/2009 II priedo 1.2 punktas).


13      Žr. šios išvados 11 punktą.


14      AAP reglamento III priede pateikiamas „[k]oformuliantų, nepatvirtintų naudojimui augalų apsaugos produktuose, sąrašas, nurodytas [to paties reglamento] 27 straipsnyje“. Tačiau kaip nurodyta teisminio nagrinėjimo posėdyje, šiuo metu tas sąrašas yra tuščias.


15      Žr. šios išvados 10 punktą, kuriame pateikiama 4 straipsnio 3 dalies kriterijų santrauka.


16      2013 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentas, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, nustatomi duomenų apie augalų apsaugos produktus pateikimo reikalavimai (OL L 93, 2013, p. 85).


17      2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003, p. 26; specialusis leidimas lietuvių k.,15 sk., 7 t., p. 375).


18      2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Mangold, C‑144/04, EU:C:2005:709, 34–36 punktai.


19      Analogiškomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas priėmė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kai nagrinėjo argumentą, kad, nepaisant to, kokį atsakymą jis pateiktų, baudžiamasis persekiojimas vis tiek būtų tęsiamas. Prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo priimtinas, nes „nebuvo visiškai aišku, ar pateikti prejudiciniai klausimai nėra būtini nacionaliniam teismui <…>“; 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo Bellio F.lli, C‑286/02, EU:C:2004:212, 26–30 punktai.


20      Glifosatas pirmą kartą buvo patvirtintas ir įtrauktas į patvirtintų medžiagų sąrašą 2001 m. lapkričio 20 d. Komisijos direktyva 2001/99/EB, iš dalies keičiančia Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką I priedą, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos glifosatas ir metil-tifensulfuronas (OL L 304, 2001, p. 14; specialusis leidimas lietuvių k. 3 sk., 34 t., p. 182), kuris paskutinį kartą pakeistas 2017 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2017/2324, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką pratęsiamas veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas (OL L 333, 2017, p. 10).


21      2018 m. gegužės 29 d. Sprendimo Liga van Moskeeën en Islamitische Organisaties Provincie Antwerpen ir kt., C‑426/16, EU:C:2018:335, 72–74 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.


22      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir kaltinamieji nurodo įvairius šaltinius (inter alia, 2017 m. gegužės 29 d. dr. Portier mokslinį tyrimą, 2012 ir 2016 m. Seralini ir 2016 ir 2018 m. Defarge dokumentus). Taip pat pateikta nuoroda į Monsanto dokumentus, kurie atsirado per bylinėjimosi procesą Jungtinėse Amerikos Valstijose ir į kuriuos, inter alia, konkrečiai atsižvelgė Tarnyba, atlikdama glifosato vertinimą („EFSA pareiškimas dėl ES glifosato vertinimo ir vadinamųjų Monsanto dokumentų“).


23      Tarptautinė vėžio mokslinių tyrimų agentūra savo bendrame glifosato vertinime padarė išvadą, kad jis „tikriausiai turėjo kancerogeninį poveikį žmonėms“; žr. atnaujintos 2016 m. rugpjūčio 11 d. monografijos 6.3 punktą, p. 78 (monografiją galima rasti adresu https://monographs.iarc.fr/iarc-monographs-on-the-evaluation-of-carcinogenic-risks-to-humans-4/). Tai nuomonei nepritarė nei Tarnyba, nei Europos cheminių medžiagų agentūra: žr. 2016 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1056, kuriuo dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo galiojimo pratęsimo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, 4 konstatuojamąją dalį (OL L 173, 2016, p. 52) ir 20 išnašoje minėto Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/2324 15 konstatuojamąją dalį.


24      Žr., inter alia, „Le Monde“ 2016 m. kovo 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 16 d. paskelbtus straipsnius „Roundup: le pesticide divise l’Union européene et l’OMS“ ir „Glyphosate: expertise truffée de copiés-collés de documents Monsanto“, kuriuose apibendrintai teigiama, kad esama mokslinės išvados skirtumų, kad Vokietija, kaip valstybė narė ataskaitos rengėja, „nukopijavo ir įklijavo“ ištisus mokslinių išvadų, kurias padarė pramonės pareiškėjas, vertindamas glifosatą, skirsnius, kad Tarnyboje esama interesų konflikto, kuris daro neigiamą poveikį jos darbo nešališkumui, ir kad mokslininkų nuomonės skiriasi dėl glifosato.


25      2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 75 punktas.


26      2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 73 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. Ankstyvoji atsargumo principo apibrėžtis pateikiama 1998 m. gegužės 5 d. Sprendimo National Farmers’ Union ir kt., C‑157/96, EU:C:1998:191, 63 punkte. Naujausias išaiškinimas pateikiamas 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Swedish Match, C‑151/17, EU:C:2018:938, 38 punkte. Pačiose ES sutartyse nėra jokios principo apibrėžties. Antrinės teisės aktuose jis apibrėžiamas ribotai, žr., pavyzdžiui, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnio 1 dalį.


27      2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Pesce ir kt., C‑78/16 ir C‑79/16, EU:C:2016:428, 48 punktas.


28      Žr., inter alia, 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Gowan Comércio Internacionale Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 2009 m. liepos 7 d. Sprendimą S.P.C.M. ir kt., C‑558/07, EU:C:2009:430, ir 1998 m. gegužės 5 d. Sprendimą National Farmers’ Union ir kt., C‑157/96, EU:C:1998:191. Bendrajame Teisme žr. 2018 m. gegužės 17 d. Sprendimą Bayer CropScience ir kt. / Komisija, T‑429/13 ir T‑451/13, EU:T:2018:280, ir 2002 m. rugsėjo 11 d. Sprendimą Pfizer Animal Health Taryba, T‑13/99, EU:T:2002:209.


29      Žr., pavyzdžiui, 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, T‑229/04, EU:T:2007:217, 191 ir 262 punktus.


30      Žr., pavyzdžiui, 2010 m. sausio 28 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑333/08, EU:C:2010:44, 85–110 punktus, ypač 95 ir kt. punktus.


31      Žr. 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Švedija / Komisija, T‑229/04, EU:T:2007:217, 128 punktą, kuriame Bendrasis Teismas pritarė bendrai šalių pozicijai tuo klausimu. Atlikęs labai išsamią šių kitų argumentų analizę, Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, <…> atsargumo principo pažeidimas <…> turi būti iš esmės pripažintas“ (262 punktas), ir panaikino nagrinėjamą direktyvą.


32      Žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 74 punktą ir pagal analogiją 2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Queisser Pharma, C‑282/15, EU:C:2017:26, 58 punktą.


33      Žr. AAP reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Reglamento Nr. 1107/2009 teisiniai pagrindai yra Europos bendrijos steigimo sutarties (EB sutartis) 37 straipsnio 2 dalis (dabartinis SESV 43 straipsnis; bendra žemės ūkio politika), EB sutarties 95 straipsnis (dabartinis SESV 114 straipsnis; vidaus rinka) ir EB sutarties 152 straipsnio 4 dalies b punktas (dabartinis SESV 168 straipsnis; visuomenės sveikata). Atsargumo principu pagrįsti ES politikos reikalavimai, kuriais siekiama užtikrini aukštą žmonių apsaugos lygį, „yra visos Sąjungos politikos ir veiksmų sudedamoji dalis“; žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 71–72 punktus.


34      AAP reglamento 13 straipsnio 2 dalis.


35      Žr., inter alia, 2010 m. liepos 8 d. Sprendimo Afton Chemical, C‑343/09, EU:C:2010:419, 38 punktą, 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Gowan Comércio Internacional e Serviços, C‑77/09, EU:C:2010:803, 55–56 punktus, 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Associazione Italia Nostra Onlus, C‑444/15, EU:C:2016:978, 46 punktą ir 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Pesce ir kt., C‑78/16 ir C‑79/16, EU:C:2016:428, 49 punktą.


36      Šioje vietoje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas cituoja Reglamento Nr. 1107/2009 8 straipsnį, kuris yra susijęs su veikliųjų medžiagų patvirtinimo procesu. Todėl mano išvada šiuo klausimu yra susijusi su tą patvirtinimo procedūrą reglamentuojančiomis taisyklėmis.


37      Dėl visų duomenų reikalavimų, susijusių su veikliosios medžiagos tapatybe, žr. Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo A dalies 1 skirsnį. Taip pat žr. Komisijos komunikatą 2013/C 95/02, pateiktą įgyvendinant Reglamentą Nr. 284/2013, remiantis Reglamentu Nr. 1107/2009 (OL C 95, 2013, p. 21).


38      Europos Parlamento pranešimo dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (2018/2153 (INI), 2018 m. gruodžio 18 d.) AC punkte (p. 10) teigiama, kad „dabar jau galima naudotis tokiais metodais <…>“.


39      Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo įžangos 1.11 punkto q ir r papunkčiai.


40      Žr., inter alia, Reglamento Nr. 1107/2009 29 straipsnio 1 dalies e punktą (kuriame pateikiama nuoroda į to reglamento 4 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnio 6 dalį) ir Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo įžangos 1.2, 1.3 punktus ir 1.12 punkto e ir f papunkčius.


41      Tai atsispindi vienoje iš rekomendacijų, pateiktoje Europos Parlamento pranešime dėl Sąjungos pesticidų autorizacijos procedūros (2018/2153 (INI), 2018 m. gruodžio 18 d.), 57 punktas, p. 22. Taip pat žr. 76 ir kt. punktus.


42      Būtent taip ir atsitiko su glifosatu. Tos medžiagos pradinio patvirtinimo peržiūros metu buvo nustatytas apribojimas, kuriuo užkirstas kelias naudoti glifosatą kartu su koformuliantu „polietoksiluoto lajaus aminu“ dėl „susirūpinimą keliančių požymių dėl polietoksiluoto lajaus amino galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai, naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato“; žr. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1313, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo sąlygų (OL L 208, 2016, p. 1).


43      Žr., pavyzdžiui, Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 3 dalį, 56 ir 69–71 straipsnius. Taip pat pagal analogiją žr. 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Monsanto Agricoltura Italia ir kt., C‑236/01, EU:C:2003:431, 102–113 punktus.


44      Reglamento Nr. 1107/2009 8 straipsnio 5 dalis.


45      Reglamento Nr. 1107/2009 29 straipsnio 3 dalis.


46      Žr. Reglamento (ES) Nr. 283/2013 ir Reglamento (ES) Nr. 284/2013 priedo įžangos 3.1 punktą. Be reikalavimo pateikti tokius duomenis, pramonės pareiškėjams taikoma tai daryti skatinanti komercinė paskata: pagal Reglamento Nr. 1107/2009 59 straipsnio 1 dalies b punktą tiems pareiškėjams leidžiama apsaugoti savo duomenis nuo to, kad kiti pramonės pareiškėjai, kurie teikia atskiras paraiškas, nepateiktų į juos nuorodų, tačiau tik tais atvejais, jei, inter alia, „buvo patvirtinta jų atitiktis geros laboratorinės praktikos arba geros eksperimentų praktikos principams“.


47      Reglamento Nr. 1107/2009 11 straipsnio 2 dalis ir 12 straipsnio 2 dalis.


48      Reglamento Nr. 1107/2009 36 straipsnio 1 dalis.


49      Žr. Reglamento Nr. 1107/2009 11 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.


50      Reglamento Nr. 1107/2009 11 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir 36 straipsnio 1 dalis.


51      Žr., inter alia, Reglamento (EB) Nr. 178/2002 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio k punktą, 28 straipsnio 3 ir 4 dalis ir 37 straipsnio 1 ir 2 dalis.


52      Pridursiu, kad mano aptarti tikrinimo etapai, nustatyti Reglamente Nr. 1107/2009, nėra išsamūs. Pavyzdžiui, pagal reglamento 12 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą Tarnybai leidžiama „prašyti Komisijos pasikonsultuoti su Bendrijos etalonine laboratorija, paskirta <…> patikrinti, ar pareiškėjo siūlomas analizės metodas likučiams nustatyti yra tinkamas <…>“.


53      2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 55 punktas.


54      Žr., inter alia, 2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Bayer CropScience ir Stichting De Bijenstichting, C‑442/14, EU:C:2016:890, 56 punktą. Žr. pagal analogiją Reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43) 2017 m. liepos 13 d. Sprendimo SaintGobain Glass Deutschland / Komisija, C‑60/15 P, EU:C:2017:540, 61–63 punktus.


55      2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006, p. 13).


56      2016 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Komisija / Stichting Greenpeace Nederland ir PAN Europe, C‑673/13 P, EU:C:2016:889, 52 ir 53 punktai.


57      Pavyzdys, ką reiškia pareiga pateikti „patikrinamą pagrįstą pareiškimą“, pateikiamas 2018 m. gruodžio 14 d. Sprendimo Arysta LifeScience Netherlands / EFSA, T‑725/15, EU:T:2018:977, 105–130 punktuose.


58      SESV 339 straipsnyje taip pat nustatyta, kad „Sąjungos institucijų nariai, komitetų nariai, Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai <…> neturi teisės atskleisti informacijos, kurią jie yra įsipareigoję saugoti kaip tarnybinę paslaptį, ypač informacijos apie įmones, jų verslo ryšius ar sąnaudų sudedamąsias dalis“.


59      Žr. šios išvados 72 punktą.


60      Reglamento (ES) Nr. 283/2013 priedo A dalies 5 skirsnyje reikalaujama atlikti įvairius ilgalaikio toksiškumo bandymus (įskaitant kancerogeniškumo bandymus), kurie būtų pridėti prie atitinkamoms institucijoms teikiamo dokumentų rinkinio.


61      Reglamento Nr. 1107/2009 4 straipsnio 3 dalis, į kurią 29 straipsnio 1 dalies e punkte pateikiama nuoroda.


62      Žr. Reglamento Nr. 284/2013 priedo įžangos 1.1 ir 2 punktus.


63      Žr. Reglamento Nr. 284/2013 priedo įžangos 7 skirsnio 7.1.7 ir 7.1.8 punktus.


64      Aptardama gana esminį politinį sprendimą dėl to, koks turėtų būti tas lygis, remiuosi savo kolegos Bendrojo Teismo teisėjo Ian Forrester šviečiamuoju straipsniu, kuris skelbiamas jo esė rinkinyje „The Dangers of too Much Precaution“ (Hoskins ir Robinson, A True European, Hart Publishing, Oxford and Portland, Oregon, 2003, p. 203), kuriame jis aptaria vyriausiojo teisėjo W. Burger autoritetingą pareiškimą, padarytą sprendimo Industrial Union Department, AFLCIO / American Petroleum Institute et al. 448 US 607 (1980) 664 punkte, kad „idealus saugumas yra chimera; reglamentavimas negali varžyti žmogaus veiklos siekiant to, kas neįmanoma“ (p. 213).


65      Žr. pagal analogiją 1995 m. liepos 5 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑21/94, EU:C:1995:220, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.


66      Žr. šios išvados 38 išnašą.


67      1 punktas, p. 17.