Language of document : ECLI:EU:C:2019:191

GENERALINĖS ADVOKATĖS

JULIANE KOKOTT IŠVADA,

pateikta 2019 m. kovo 12 d.(1)

Byla C72/18

Daniel Ustariz Aróstegui

prieš

Departamento de Educación del Gobierno de Navarra

(Juzgado de lo Contencioso-Administrativo n° 1 de Pamplona (Pamplonos administracinis teismas, Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Socialinė politika – Darbas pagal terminuotas sutartis – Direktyva 1999/70/EB – Bendrasis ETUC, UNICE ir CEEP susitarimas dėl darbo pagal terminuotas sutartis – Pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principas – Administraciniai sutartininkai – Darbo užmokesčio priedo suteikimas – Atlyginimas už paaukštinimą ir profesinės karjeros pažangą – Netaikymas sutartininkams – Situacijų panašumas – Pateisinimas – Sąvoka „objektyvios priežastys“






I.      Įžanga

1.        Ši byla – viena iš daugelio, susijusių su pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principo aiškinimu įvairių Ispanijos teisės darbo ir tarnybos nuostatų kontekste. Nagrinėjamu atveju Teisingumo Teismas iš esmės turi išaiškinti, ar pagal šį principą yra reikalaujama autonominio Ispanijos regiono teisės aktuose pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems pareigūnams numatytą darbo užmokesčio priedą, mokamą pagal lygį, mokėti ir pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems viešosios administracijos sutartininkams. Aiškinant reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų nediskriminavimo principas derėtų su viešosios tarnybos teisės aktų ypatumais ir valstybių narių šioje srityje turima organizavimo autonomija.

2.        Atsižvelgiant į tai, vertinant prejudicinį klausimą dėmesį reikia sutelkti, pirma, į pagal terminuotas sutartis dirbančių sutartininkų ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių pareigūnų konkrečių situacijų panašumą ir, antra, į viešosios tarnybos teisės aktų ypatumus kaip į galimą skirtingo abiejų grupių vertinimo pateisinimą.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

3.        Sąjungos teisės pagrindas šioje byloje yra 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis(2) (toliau – Direktyva 1999/70). Kaip nurodyta šios direktyvos 1 straipsnyje, jos tikslas yra įgyvendinti Bendrąjį susitarimą dėl terminuotų darbo sutarčių (toliau ir – Bendrasis susitarimas), sudarytą 1999 m. kovo 18 d. tarp trijų bendrųjų skirtingų pramonės šakų organizacijų (ETUC, UNICE ir CEEP) ir pateikiamą šios direktyvos priede.

4.        Bendrojo susitarimo tikslas, be kita ko, yra „pagerinti darbo pagal terminuotas sutartis kokybę, užtikrinant nediskriminavimo principo taikymą <…>“(3). Bendrasis susitarimas taip pat grindžiamas tuo, „kad neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykių forma“(4). Tačiau kartu Bendrajame susitarime pripažįstama, kad „tam tikriems sektoriams, profesijoms ar veiklos rūšims būdinga sudaryti terminuotas darbo sutartis, kurios gali būti tinkamos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams“(5).

5.        Dėl taikymo srities Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalyje įtvirtinta:

„Šis susitarimas taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.“

6.        Bendrojo susitarimo 3 punkte įtvirtinti tokie „Apibrėžimai“:

„1.      Šiame susitarime „pagal terminuotą sutartį dirbantis darbuotojas“ – tai asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, tiesiogiai sudarytą tarp darbdavio ir darbuotojo, arba palaikantis tiesioginius darbo santykius su darbdaviu, kai darbo sutarties ar santykių pabaiga nustatoma pagal tokias objektyvias sąlygas, kaip konkreti diena, konkrečios užduoties įvykdymas ar konkretus įvykis.

2.      Šiame susitarime „panašus nuolatinis darbuotojas“ – tai toje pačioje įmonėje dirbantis darbuotojas, kuris sudarė neterminuotą darbo sutartį arba palaiko neterminuotus darbo santykius ir atlieka tą patį ar panašų darbą (profesines pareigas), tinkamai atsižvelgiant į jo kvalifikaciją ar įgūdžius. <…>“

7.        Bendrojo susitarimo 4 punkte „Nediskriminavimo principas“, be kita ko, nustatyta:

„1.      Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent ši nevienoda traktuotė yra objektyviai pagrįsta.

<…>

3.      Valstybės narės, pasitarusios su socialiniais partneriais, ir (arba) socialiniai partneriai, atsižvelgdami į Bendrijos teisę ir nacionalinę teisę, kolektyvines sutartis bei praktiką, nustato šio straipsnio taikymo priemones.

4.      Pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir nuolatinių darbuotojų kvalifikacija, vertinama atsižvelgiant į jų darbo stažą, yra vienoda, nebent tokios kvalifikacijos skirtumai yra objektyviai pagrįsti. [Pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų darbo stažo kriterijai, susiję su konkrečiomis darbo sąlygomis, yra vienodi, nebent skirtingi darbo stažo kriterijai yra objektyviai pagrįsti.]“

B.      Nacionalinė teisė

8.        Decreto Foral Legislativo 251/1993, que aprueba el Texto Refundido del Estatuto del Personal al Servicio de las Administraciones Públicas de Navarra (Regiono įstatyminis dekretas Nr. 251/1993, kuriuo patvirtinta konsoliduota Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojų tarnybos nuostatų redakcija, toliau – DFL Nr. 251/93) esančios Texto Refundido del Estatuto del Personal al Servicio de las Administraciones Públicas de Navarra (konsoliduota Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojų tarnybos nuostatų redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojus sudaro: a) valstybės pareigūnai; b) pasitikėjimo valstybės tarnautojai; c) sutartininkai“; pastarieji pagal 3 straipsnio 4 dalį gali dirbti „pagal administracinę sistemą arba pagal darbo sutartį“.

9.        DFL Nr. 251/93 12 straipsnyje nustatyta, kad „Navaros viešosios valdžios institucijų pareigūnai pagal įsidarbinant reikalaujamą kvalifikaciją ir vykdomas užduotis priskiriami prie jame nurodytų lygmenų.

10.      DFL Nr. 251/93 13 straipsnyje nustatyta:

„1.      Kiekvienas ankstesniame straipsnyje nurodytas lygmuo apima septynis lygius.

2.      Naujai įdarbinti pareigūnai priskiriami prie atitinkamo lygmens 1 lygio.

3.      Pareigūnai gali būti laipsniškai priskiriami prie aukštesnio lygio – nuo atitinkamo lygmens 1 lygio iki 7, kaip nustatyta šių Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje.“

11.      DFL Nr. 251/93 14 ir paskesniais straipsniais reglamentuojama administracinė karjera, t. y. „tam tikram 12 straipsnyje nustatytam lygmeniui priklausančių pareigūnų paaukštinimas priskiriant juos prie aukštesnio lygmens, taip pat priskyrimas prie aukštesnio lygio ir kiekvieno lygmens kategorijos“.

12.      16 straipsnyje konkrečiai reglamentuojami lygiai; jis suformuluotas taip:

„1.      Pareigūnai laipsniškai gali būti priskiriami prie aukštesnio lygio – nuo atitinkamo savo lygmens 1 lygio iki 7 lygio, neatsižvelgiant į tai, kokios specializacijos yra jų diplomas, išsilavinimas ar profesija.

2.      Priskyrimas prie aukštesnio lygio vyksta kasmet, taikant tokią procedūrą: a) būtina sąlyga siekiant priskirti prie aukštesnio lygio – bent dvejus metus priklausyti prieš jį einančiam lygiui; b) joks pareigūnas negali ilgiau kaip aštuonerius metus nuolat priklausyti tam pačiam lygiui, išskyrus tuos, kurie yra priskirti prie 7 lygio; c) nedarant poveikio pirmesnėse dalyse išdėstytoms nuostatoms, 10 % 1–6 lygių (imtinai) pareigūnų pagal tarnybos stažą priskiriami prie artimiausio aukštesnio lygio; d) surengus pagal teisės aktais nustatytas nuostatas vykdomą konkursą, per kurį vertinama kvalifikacija, prie artimiausio aukštesnio lygio gali būti priskirta iki 10 % 1–6 lygių (imtinai) pareigūnų.“

13.      Vis dėlto pagal DFL Nr. 251/93 ketvirtąją pereinamojo laikotarpio nuostatą šios 16 straipsnyje įtvirtintos priskyrimo prie aukštesnio lygio sistemos taikymas laikinai sustabdytas ir nustatyta:

„1.      Nuo 1992 m. sausio 1 d. iki tol, kol bus priimtas Ley Foral 5/1991 de 26 de febrero, de Presupuestos Generales de Navarra para 1991 (1991 m. vasario 26 d. Regiono įstatymas Nr. 5/1991 dėl 1991 m. Navaros bendrojo biudžeto) 13 straipsnyje nurodytas teisės aktas dėl dabartinės lygių ir tarnybos stažo sistemos pakeitimo, šių Tarnybos nuostatų 16 straipsnyje nustatytos priskyrimo prie aukštesnio lygio sistemos taikymas laikinai sustabdomas ir nuo minėtos datos taikomas atskirai kiekvienam pareigūnui, atsižvelgiant į atitinkamame lygyje įgytą jo tarnybos stažą, tokia tvarka:

a)      1–6 lygių (imtinai) pareigūnai automatiškai priskiriami prie aukštesnio lygio, kai, būdami priskirti prie artimiausio žemesnio lygio, įgyja 6 metų ir 7 mėnesių tarnybos stažą;

b)      ši nauja sistema iš pradžių taikoma remiantis tarnybos stažu, kurį kiekvienas pareigūnas atitinkamame lygyje turėjo 1991 m. gruodžio 31 d. Jeigu minėtą dieną tam tikro pareigūno tarnybos stažas viršijo 6 metus ir 7 mėnesius, skirtumas apskaičiuojamas kaip tarnybos stažas artimiausiame aukštesniame lygyje. Šis tarnybos stažas ir jo ekonominiai padariniai apskaičiuojami laikinai, kol bus išnagrinėti teisminiai ieškiniai dėl specialaus penkerių metų priedo.

2.      Taikant pirmesnės dalies nuostatas, šių Tarnybos nuostatų 17 straipsnyje numatytais atvejais, kai prie aukštesnio lygmens priskiriama toje pačioje institucijoje, nuo minėtos dienos taip pat laikinai išlaikomas turėtas lygmens, iš kurio perkelta į aukštesnį lygmenį, lygis ir šiame lygyje įgytas tarnybos stažas.“

14.      Priskyrus prie aukštesnio lygio, mokamas darbo užmokesčio priedas. Pagal DFL Nr. 251/93 40 straipsnio 2 dalį pareigūnų pagrindinį asmeninį darbo užmokestį sudaro:

„a)      atitinkamo lygmens pradinis darbo užmokestis; b) lygį atitinkantis darbo užmokestis; c) priedas už tarnybos stažą.

Pagrindinis asmeninis darbo užmokestis yra su pareigūno statusu susijusi įgyta teisė.“

15.      42 straipsnyje pateikta lentelė su procentiniais dydžiais, kuriais pradinis darbo užmokestis padidinamas, atsižvelgiant į kiekvieną lygį:

„Nedarant poveikio 17 straipsnio 2 dalies nuostatoms, lygį atitinkantį darbo užmokestį sudaro šis atitinkamo lygmens pradinio darbo užmokesčio procentinis dydis:

Lygis

%

7

54

6

45

5

36

4

27

3

18

2

9

1

Netaikomas

16.      DFL Nr. 251/93 taip pat įtvirtintos sutartininkams, kurie nėra pareigūnai, taikomos taisyklės; jo 93 straipsnyje nurodyta, kad „administraciniams sutartininkams taikomos teisės aktuose ir atitinkamoje sutartyje įtvirtintos nuostatos“.

17.      Teisės aktas, kuriame įtvirtintos administraciniams sutartininkams taikomos taisyklės, yra Decreto Foral 68/2009 (Regiono dekretas Nr. 68/2009, toliau – DF Nr. 68/2009), jame reglamentuojamas administracinių sutartininkų įdarbinimas Navaros viešosios valdžios institucijose sudarant viešosios teisės reglamentuojamas sutartis. Dėl minėtų administracinių sutartininkų darbo užmokesčio DF Nr. 68/2009, iš dalies pakeisto 2017 m. kovo 29 d. Decreto Foral 21/2017 (Regiono dekretas Nr. 21/2017), 11 straipsnyje nustatyta:

„Administraciniai sutartininkai gauna dirbamą darbą arba einamas pareigas atitinkantį darbo užmokestį, priedą už tarnybos stažą ir šeimos išmoką. Lygį atitinkantis darbo užmokestis nemokamas, nes tai yra su pareigūno statusu susijęs pagrindinis asmeninis darbo užmokestis.“

III. Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

18.      Pareiškėjas pagrindinėje byloje D. Ustariz Aróstegui yra mokytojas, dirbantis Departamento de Educación del Gobierno de Navarra (Navaros vyriausybės Švietimo ministerija). Nuo 2007 m. rugsėjo mėn. jis dirba įvairiuose švietimo įstaigose kaip administracinis sutartininkas.

19.      2016 m. liepos 1 d. D. Ustariz Aróstegui Švietimo ministerijos paprašė atgaline data pripažinti ir sumokėti jam darbo užmokesčio priedą pagal lygį. 2016 m. spalio 18 d. raštu D. Ustariz Aróstegui apskundė implicitinį sprendimą atmesti jo prašymą; šis skundas buvo atmestas 2016 m. gruodžio 23 d. Consejero de Educación del Gobierno de Navarra (Navaros vyriausybės švietimo ministras) Orden Foral 168E/2016 (Regiono sprendimas Nr. 168E/2016). Galiausiai 2017 m. vasario 28 d. D. Ustariz Aróstegui šį Regiono sprendimąadministracine tvarka apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šis teismas Teisingumo Teismui pateikė šį prejudicinį klausimą:

„Ar 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 1999/70/EB patvirtinto Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamas regiono teisės aktas, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, kuriame aiškiai nurodyta, kad tam tikras darbo užmokesčio priedas nepripažįstamas ir nemokamas Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojams, priskirtiems prie „administracinių sutartininkų“ kategorijos ir dirbantiems pagal terminuotą sutartį, nes šiuo priedu atlyginama tik už darbuotojų, priskirtų prie „valstybės pareigūnų“ kategorijos ir dirbančių pagal neterminuotą sutartį, paaukštinimą ir profesinės karjeros pažangą?“

20.      Per prejudicinio sprendimo procedūrą Teisingumo Teisme rašytines pastabas pateikė D. Ustariz Aróstegui ir Departamento de Educación del Gobierno de Navarra, kaip pagrindinės bylos šalys, taip pat Ispanijos Karalystė, Portugalija ir Europos Komisija. Visoms šioms proceso šalims, išskyrus Portugalijai, buvo atstovaujama ir 2019 m. sausio 30 d. posėdyje.

IV.    Teisinis vertinimas

21.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tai, kad pagal terminuotą sutartį viešajame sektoriuje dirbančiam sutartininkui atsisakoma suteikti teisę į darbo užmokesčio priedą pagal lygį, motyvuojant tuo, kad taikytinuose autonominio regiono teisės aktuose nustatyta, jog šis priedas skiriamas tik pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems pareigūnams, yra Sąjungos teisėje draudžiamas diskriminavimas.

22.      Šis klausimas susijęs su tuo, kad Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojų tarnybos nuostatuose priskyrimo prie aukštesnio darbo užmokesčio lygio sistema buvo laikinai pakeista atitinkamu priedu, kuris iš esmės apskaičiuojamas remiantis įgytu tam tikru stažu.

A.      Nediskriminavimo principo taikymo sritis

23.      Bendrasis susitarimas taikomas terminuotoms darbo sutartims. Tai matyti jau iš jo pavadinimo ir tai patvirtina 2 punkto 1 dalyje pateiktas jo taikymo srities apibrėžimas: pagal šį apibrėžimą susitarimas taikomas pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.

24.      Neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami terminuoti darbo santykiai, numatyti Navaros autonominio regiono viešosios valdžios institucijų darbuotojų tarnybos nuostatuose dėl sutartininkų.

25.      Teisingumo Teismas taip pat jau yra išaiškinęs, kad „Bendrojo susitarimo nuostatos taikomos terminuotoms darbo sutartims, sudarytoms su valdžios institucijomis ir kitais viešojo sektoriaus subjektais, ir su jais nustatytiems terminuotiems darbo santykiams“(6) ir kad asmenys nacionaliniuose teismuose gali tiesiogiai remtis Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalimi prieš tokias institucijas ir subjektus(7).

26.      Taip pat reikia įvertinti, ar šioje byloje nagrinėjamas darbo užmokesčio priedas pagal lygį patenka ir į sąvoką „darbo sąlygos“, minimą Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją šiuo atžvilgiu lemiamas yra su darbu susijęs kriterijus, t. y. darbuotojo ir jo darbdavio darbo santykiai(8).

27.      Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Bendrojo susitarimo 4 punktu siekiama užkirsti kelią darbdaviui nustatyti terminuotus darbo santykius tam, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbantys darbuotojai negalėtų pasinaudoti teisėmis, kuriomis naudojasi pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantys darbuotojai(9). Norėdamas atsižvelgti į šiuos tikslus, Teisingumo Teismas atmeta siaurą šios nuostatos aiškinimą(10).

28.      Remdamasis šia samprata, Teisingumo Teismas dėl darbo santykių valstybės tarnyboje yra nusprendęs, kad į sąvoką „darbo sąlygos“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, patenka, pavyzdžiui, priedai už trejų metų darbo stažą(11), šešiamečiai priedai už tęstinį mokymąsi(12), nuostatos, susijusios su laikotarpiais, kuriuos reikia išdirbti tam, kad būtų galima priskirti prie didesnio darbo užmokesčio kategorijos, arba su išdirbtų laikotarpių, reikalaujamų tam, kad kiekvienais metais būtų galima parengti vertinimo ataskaitą, apskaičiavimu(13), taip pat atlyginimo priedai už dalyvavimą vertinimo planuose(14).

29.      Nagrinėjamu atveju įvertinti nagrinėjamo priedo pobūdį ir tikslus iš esmės turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas(15). Nepažeidžiant šios jo prerogatyvos, iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų ir iš posėdžio dalyvių nuoseklių pareiškimų matyti, kad nagrinėjamas priedas yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, kuri iš esmės suteikiama už įgytą stažą, todėl grindžiama lemiamu su darbu susijusiu kriterijumi. Tai reiškia, kad nagrinėjamas darbo užmokesčio priedas pagal lygį patenka į sąvoką „darbo sąlygos“, minimą Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje.

B.      Situacijų skirtingas vertinimas ir panašumas darbo užmokesčio priedo pagal lygį suteikimo aspektu

30.      Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad sutartininkai, palyginti su pareigūnais, vertinami kitaip, nes pagal taikytinus Navaros teisės aktus neturi teisės į darbo užmokesčio priedą pagal lygį.

31.      Be to, atmesti skirtingo vertinimo galimybės negalima vien todėl, kad nagrinėjamas darbo užmokesčio priedas pagal lygį pagal taikytinus Navaros teisės aktus priklauso tik pareigūnams, vadinasi, nėra suteikiamas ne tik pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems sutartininkams, bet ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems nestatutiniams valstybės tarnautojams(16). Siekiant konstatuoti skirtingą vertinimą, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, pakanka, kad „pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams“ būtų taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu „panašiems nuolatiniams darbuotojams“. Nebūtina, kad visi laikinieji darbuotojai būtų mažiau palankioje padėtyje nei visi nuolatiniai darbuotojai(17).

32.      Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją nediskriminavimo principu, kuris konkrečiai išreikštas Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalyje, reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pateisinamas(18).

33.      Nediskriminavimo principas įgyvendintas ir sukonkretintas Bendrajame susitarime tik tiek, kiek tai susiję su skirtingu pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir panašioje padėtyje esančių nuolatinių darbuotojų vertinimu(19).

34.      Taigi pirmiausia reikia įvertinti, ar pareigūnų situacija ir pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių sutartininkų situacija, dirbant konkrečiai nagrinėjamą darbą atitinkamoje institucijoje, yra panašios.

35.      Portugalijos vyriausybė ir Navaros regiono vyriausybė abejoja, ar pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių sutartininkų ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių pareigūnų situacijos yra panašios. Jos remiasi Teisingumo Teismo sprendimu Pérez López(20), kuriame buvo pripažinta, kad galimas nevienodas požiūris, pagrįstas ne darbo santykių terminuotu ar neterminuotu pobūdžiu, bet jų statutiniu arba sutartiniu pobūdžiu, nepatenka į Bendrajame susitarime įtvirtinto nediskriminavimo principo taikymo sritį. Tačiau taip neatsižvelgiama į tai, kad tokia išvada buvo padaryta dėl „galimo nevienodo požiūrio į tam tikrų kategorijų darbuotojus, dirbančius pagal terminuotas darbo sutartis“. Šioje byloje nagrinėjamas skirtingas pagal terminuotas darbo sutartis dirbančių sutartininkų ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių pareigūnų vertinimas.

36.      Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją, siekiant įvertinti, ar suinteresuotieji asmenys dirba vienodą arba panašų darbą, kaip tai suprantama pagal Bendrąjį susitarimą, vadovaujantis jo 3 punkto 2 dalimi ir 4 punkto 1 dalimi reikia nustatyti, ar, atsižvelgiant į visus aspektus, pavyzdžiui, darbo pobūdį, mokymo ir darbo sąlygas, jų situacijos gali būti laikomos panašiomis(21).

37.      Vis dėlto šį įvertinimą gali atlikti tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kuris vienintelis turi kompetenciją vertinti faktines aplinkybes(22). Jis turi nustatyti, ar D. Ustariz Aróstegui situacija buvo panaši į pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančių pareigūnų, kurie buvo įdarbinti tuo pačiu laikotarpiu to paties darbdavio.

38.      Šioje byloje manytina, kad pagal terminuotą darbo sutartį dirbančio sutartininko ir tos pačios švietimo įstaigos į nuolatinę tarnybą priimtų pareigūnų padėtis, atsižvelgiant į vykdomą mokymo veiklą, visų pirma – į darbo pobūdį, reikalaujamą išsilavinimą ir darbo sąlygas, yra panaši. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo atžvilgiu aiškiai konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju nėra jokių mokytojo pareigūno ir mokytojo administracinio sutartininko einamų pareigų ir teikiamų paslaugų skirtumų, apribojimų ar atskirties, taip pat nesiskiria jų profesinės pareigos“.

39.      Kaip jau ne kartą esu nurodžiusi kitose išvadose(23), vertinant situacijų panašumą nepakanka bendrai palyginti laikinųjų darbuotojų ir nuolatinių darbuotojų tam tikroje įstaigoje padėtį. Lemiamą reikšmę turi tai, ar laikinųjų ir nuolatinių darbuotojų situacijos yra panašios, visų pirma atsižvelgiant į konkretų ginčo dalyką.

40.      Nagrinėjamu atveju ginčas vyksta dėl darbo užmokesčio priedo pagal lygį suteikimo. Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, lygis įstatyme nustatytas kaip vienas iš mechanizmų, pagal kuriuos vykdomas karjeros, kuri pagal teisės aktus pripažįstama tik pareigūnams, o ne likusiems Navaros viešosios valdžios institucijų darbuotojams, paaukštinimas. Atitinkamai pagal DF Nr. 68/2009 11 straipsnį darbo užmokesčio priedas pagal lygį viešosios valdžios institucijų sutartininkams nemokamas. Taigi – nepažeidžiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisės atlikti galutinį vertinimą – preziumuojamas skirtingas vertinimas, susijęs su darbo užmokesčio priedu pagal lygį, yra grindžiamas ne darbo santykių terminuotu ar neterminuotu pobūdžiu, o lyginamų darbuotojų priklausomybe statutiniams arba sutartiniams darbuotojams(24).

41.      Bet, kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, darbo užmokesčio priedo pagal lygį paskirtis yra atlyginti už paaukštinimą, kilimą ir tobulėjimą siekiant šios profesinės karjeros. Tai reiškia, kad darbo užmokesčio priedas pagal lygį yra darbo užmokesčio sudedamoji dalis, atspindinti priskyrimą prie aukštesnio darbo užmokesčio lygio siekiant karjeros. Tiesa, lemiama reikšmė šiuo atžvilgiu tenka ne pagrindinei DFL Nr. 251/93 16 straipsnio normai, o DFL Nr. 251/93 ketvirtajai pereinamojo laikotarpio nuostatai. Anot Navaros regiono vyriausybės atstovo, priėmus pastarąją nuostatą DFL Nr. 251/93 16 straipsnyje numatytos paaukštinimo sistemos taikymas buvo „laikinai“ sustabdytas todėl, kad valdžios sektoriaus darbdaviai ir profesinės sąjungos iki šiol nesugebėjo susitarti dėl DFL Nr. 251/93 16 straipsnio 2 dalies d punkte numatytos atrankos procedūros įgyvendinimo. Jo teigimu, tuo galima paaiškinti, kodėl DFL Nr. 251/93 ketvirtojoje pereinamojo laikotarpio nuostatoje, suteikiant nagrinėjamą priedą, remiamasi tik tam tikru įgytu stažu. Šiame kontekste prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad priskyrimas prie aukštesnio darbo užmokesčio lygio pagal DFL Nr. 251/93 ketvirtąją pereinamojo laikotarpio nuostatą vyksta praėjus tam tikram laikui, be to, „automatiškai“.

42.      Atsižvelgiant į tai, su konkretaus ginčo dalyku susijusių situacijų panašumas rimtesnių abejonių nekelia. Viena vertus, nagrinėjamo priedo suteikimas priklauso tik nuo įgyto stažo; kita vertus, nematyti, kaip šis suteikimas, kurį gavusio pareigūno pareigos, beje, formaliai nepasikeičia, būtų kaip nors susijęs su paaukštinimo sistema ar profesine karjera. Kaip nurodė Navaros regiono vyriausybės atstovas, priedo suteikimas neturi jokio poveikio nei vykdomoms funkcijoms, nei galimam priskyrimui prie aukštesnio lygmens. Taigi galiausiai ginčas vyksta dėl darbo užmokesčio sudedamosios dalies, o ne dėl galimybės daryti profesinę karjerą.

43.      Vadinasi, nepažeidžiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teisės atlikti galutinį vertinimą, laikytina, kad situacijos yra panašios ir atsižvelgiant į konkretų ginčo dalyką, jeigu ieškovas pagrindinėje byloje tenkina objektyvų įgyto stažo reikalavimą.

44.      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad panašios situacijos vertinamos skirtingai, kai pagal terminuotas sutartis dirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams, įgijusiems tam tikrą stažą, priedas nėra skiriamas, o tokioje situacijoje esantiems pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems pareigūnams teisė į šį priedą garantuojama įstatyme.

C.      Galimi skirtingo vertinimo pateisinimo pagrindai

45.      Kaip pagrindinę šios bylos problemą dar reikia įvertinti, ar yra objektyvių priežasčių, kuriomis būtų galima pateisinti skirtingą pagal terminuotas sutartis dirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų ir pagal neterminuotas sutartis dirbančių pareigūnų vertinimą, suteikiant nagrinėjamą darbo užmokesčio priedą pagal lygį.

46.      Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, sąvoka „objektyvios priežastys“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį, turi būti suprantama kaip neleidžianti pateisinti skirtingo darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, vertinimo, remiantis tuo, kad toks vertinimas yra numatytas bendroje ir abstrakčioje nacionalinės teisės normoje, pavyzdžiui, įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje(25). Tai reiškia, kad norint pateisinti tai, jog pareigūnai ir pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys sutartininkai darbo užmokesčio priedo pagal lygį suteikimo klausimu, remiantis DFL Nr. 251/93 ketvirtąja pereinamojo laikotarpio nuostata, vertinami skirtingai, nepakanka nagrinėjamą priedą vadinti „su pareigūno statusu susijusio pagrindinio asmeninio darbo užmokesčio“(26) dalimi.

47.      Veikiau, taip pat atsižvelgiant į suformuotą jurisprudenciją, sąvoka „objektyvios priežastys“ reikalauja, kad konstatuotas skirtingas vertinimas būtų pagrįstas tiksliais ir konkrečiais veiksniais, kurie apibūdintų atitinkamą darbo sąlygą, atsižvelgiant į konkrečias jo taikymo aplinkybes ir remiantis objektyviais ir skaidriais kriterijais tam, kad būtų įvertinta, ar šis skirtingas vertinimas atitinka tikras reikmes, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra būtinas jam įgyvendinti. Minėtus veiksnius gali lemti, pavyzdžiui, ypatingas užduočių, kurioms atlikti terminuotos sutartys buvo sudarytos, pobūdis ir savybės arba prireikus teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas(27).

48.      Valstybės tarnybos principai, kaip antai etatų principas, pareigybės modelis, reikalavimas dėl įdarbinimo valstybės tarnyboje konkurso būdu, taikomas įdarbinant neterminuotai, savo ruožtu taip pat turi įtakos praktiškai taikant Bendrojo susitarimo nuostatas(28). Juk Bendrajame susitarime aiškiai nurodyta, „kad jį konkrečiai taikant būtina atsižvelgti į specialias nacionalinių, sektorinių ar sezoninių situacijų realijas“(29).

49.      Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad, atsižvelgiant į didelę valstybių narių diskreciją organizuoti savo viešąją tarnybą, nepažeisdamos Direktyvos 1999/70 ir Bendrojo susitarimo, iš principo jos gali numatyti darbo stažo reikalavimus paskiriant į kai kurias pareigas, paaukštinimo galimybę taikant vidinę tvarką suteikti tik statutiniams pareigūnams ir reikalauti iš šių pareigūnų įrodyti profesinę patirtį, įgytą vienu laipteliu žemesniu lygiu nei tas, dėl kurio vykdoma atrankos procedūra(30).

50.      Kita vertus, laikiną atsisakymą skirti vadinamuosius šešiamečius priedus už tęstinį mokymąsi pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems pareigūnams remiantis tik tuo, kad jie nėra priskirti prie kurios nors karjeros kategorijos, Teisingumo Teismas yra pripažinęs objektyviai nepateisinamu(31).

51.      Tai rodo, kad vis dėlto ne bet koks pagal terminuotą sutartį dirbančių darbuotojų ir panašių nuolatinių darbuotojų skirtingas vertinimas apskritai gali būti pateisinamas sektoriniais valstybės tarnybos ypatumais(32); taip galima pateisinti tik skirtingą vertinimą, kurį iš tiesų lemia būtent minėti ypatumai(33). Atitinkamai valstybių narių nurodomos skirtingo pagal terminuotas sutartis dirbančių viešojo sektoriaus darbuotojų vertinimo priežastys negali būti bendrai ir abstrakčiai kildinamos iš laiko atžvilgiu ribotos darbo santykių trukmės – ir su tuo galbūt susijusio nepriskyrimo prie kurios nors karjeros kategorijos(34). Veikiau šios priežastys turi padėti tinkamai atsižvelgti į skirtingus reikalavimus, susijusius su konkretaus darbo atlikimu, pavyzdžiui, į konkretų patikėtų užduočių pobūdį ir jų ypatumus(35).

52.      Toliau reikia įvertinti, ar konstatuotą skirtingą vertinimą galima objektyviai pateisinti, viena vertus, Navaros valstybės tarnybos teisės aktų ypatumais ir, kita vertus, sąlygomis, kuriomis atsižvelgiama į įgytą stažą.

1.      Dėl Navaros valstybės tarnybos teisės aktų principų

53.      Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kurie liudytų, kad nagrinėjamas skirtingas vertinimas atitinka tikras reikmes, pavyzdžiui, susijusias su Navaros valstybės tarnybos teisės aktų principų įgyvendinimu, ir kad jis leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra būtinas jam įgyvendinti.

54.      Ispanijos vyriausybė, Portugalijos vyriausybė ir Navaros regiono vyriausybė šiuo klausimu visų pirma atkreipia dėmesį į valstybės tarnybos ypatumus, be kita ko, įtvirtintus ir Ispanijos Konstitucijoje(36). Šių bylos dalyvių manymu, šie ypatumai reikalauja, kad teisė į darbo užmokesčio priedą pagal lygį būtų suteikiama tik pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems pareigūnams, bet ne pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems viešojo sektoriaus sutartininkams. Be to, teigiama, kad sutartininkai viešajame sektoriuje iš principo įdarbinami ribotam laikui, t. y. tik tada, kai atsiranda specifinis poreikis surasti darbuotoją konkrečiai darbo vietai, o tai savaime neleidžia dalyvauti karjeros sistemoje, įskaitant teises pasinaudoti šios sistemos teikiamais finansiniais privalumais.

55.      Šis argumentas neįtikina jau vien todėl, kad yra nelogiškas. Šioje byloje nagrinėjamas priedas nesuteikiamas ne tik pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems sutartininkams – jo negauna visi nestatutiniai darbuotojai. Bet net jeigu jis būtų nesuteikiamas tik pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems sutartininkams, rėmimasis vien laikina tarnyba bet kuriuo atveju negalėtų būti objektyvi priežastis, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį(37).

56.      Tiek, kiek nagrinėjamoje nuostatoje remiamasi dalyvavimu karjeros sistemoje, kurioje pagal DFL Nr. 251/93 gali dalyvauti tik valstybės pareigūnai, pirmiausia pabrėžtina, kad tokį bendrą ir abstraktų kriterijų Teisingumo Teismas yra pripažinęs objektyviai nepateisinamu(38).

57.      Be to, atrodo, kad Ispanijos teisės aktuose nestatutiniams sutartininkams nėra bendrai draudžiama dalyvauti karjeros sistemoje. Byloje C‑315/17(39) prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas yra nurodęs, kad 2007 m. balandžio 12 d. Ley 7/2007 del Estatuto Básico del Empleado Público (Įstatymas Nr. 7/2007 dėl Valstybės tarnybos pagrindų statuto, BOE, Nr. 89, 2007 m. balandžio 13 d., toliau – EBEP) dalyvauti abiejose numatytose karjeros sistemose leidžia ir į nuolatinę tarnybą paskirtiems pareigūnams, ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantiems kitiems darbuotojams(40). Net jeigu šis nevienodas dalyvavimo karjeros sistemose reglamentavimas suvokiamas kaip atskirų autonominių regionų šiuo atžvilgiu turimos reglamentavimo autonomijos išraiška, tai vis dėlto rodo, kad bendras draudimas nestatutiniams darbuotojams dalyvauti karjeros sistemoje bet kuriuo atveju negali būti laikomas nacionalinės valstybės tarnybos teisės aktų vieno iš esminių požymių išraiška.

58.      Dėl Navaros valstybės tarnybos teisės aktų ypatumų galiausiai pažymėtina, kad pagal DFL Nr. 251/93 14 straipsnį karjera yra „tam tikram 12 straipsnyje nustatytam lygmeniui priklausančių pareigūnų paaukštinimas priskiriant juos prie aukštesnio lygmens, taip pat priskyrimas prie aukštesnio lygio ir kiekvieno lygmens kategorijos“(41). Tačiau nagrinėjama DFL Nr. 251/93 ketvirtąja pereinamojo laikotarpio nuostata būtent paaukštinimo priskiriant prie aukštesnio lygio sistema buvo neribotam laikui sustabdyta ir pakeista nuostata, pagal kurią yra suteikiamas tik tam tikras priedas(42).

59.      Taigi, darant tarpinę išvadą, konstatuotina, kad iš Navaros valstybės tarnybos teisės aktų ypatumų, visų pirma iš karjeros sistemos reglamentavimo, negalima kildinti jokios objektyvios priežasties, pateisinančios nustatytą skirtingą vertinimą.

2.      Dėl atsižvelgimo į įgytą stažą sąlygų

60.      Kiek nagrinėjama nuostata remiasi ir tam tikru įgytu stažu, primintina, kad Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje yra pripažinta, jog pagal Bendrojo susitarimo 4 punkto 1 dalį neleidžiama bendrai ir abstrakčiai nustatyti, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai neturi teisės į išdirbus tam tikrą laikotarpį suteikiamą finansinę naudą, jei šis teisės nesuteikimas nėra grindžiamas pirmiausia konkrečiu jiems patikėtų užduočių pobūdžiu ar jų ypatumais(43). Šis metodas taikomas ir priedams už tarnybos stažą(44), ir kitiems priedams, kurie irgi yra suteikiami atsižvelgiant į įgytą stažą(45).

61.      Ir šioje byloje nagrinėjamas priedas suteikiamas iš esmės remiantis tam tikru įgytu stažu, neatsižvelgiant į konkretų patikėtų užduočių pobūdį ar jų ypatumus. Turint galvoje pirma apibūdintą situacijų panašumą(46), pagrindinėje byloje iš tiesų nematyti, kad kaip pareigūnų ir kaip sutartininkų įdarbintų mokytojų mokomoji veikla reikalautų kitokių akademinių kvalifikacijų ar patirties. Priešingai, iš nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktų duomenų išplaukia, kad abiejų kategorijų mokytojai vykdo panašias užduotis ir turi tapačias pareigas. Tai, beje, patvirtina ir aplinkybė, kad, kaip pagrindinėje byloje teigia ieškovas, o kiti proceso dalyviai to neginčija, jei sutartininkas vėliau paskiriamas pareigūnu į nuolatinę tarnybą, suteikiant darbo užmokesčio priedą pagal lygį, a posteriori atsižvelgiama į visą jo, kaip sutartininko, išdirbtą laikotarpį.

62.      Su priedais už tarnybos stažą susijusių principų taikytinumas nagrinėjamam darbo užmokesčio priedui pagal lygį nekelia abejonių ir dėl to, kad pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys sutartininkai pagal DF Nr. 68/2009 11 straipsnį turi teisę į Navaros teisės aktuose taip pat numatytą priedą už tarnybos stažą. Kaip teigia Navaros regiono vyriausybės atstovas, ir priedas už tarnybos stažą, ir darbo užmokesčio priedas pagal lygį, neatsižvelgiant į jų specifinius tikslus, suteikiami tik išdirbus tam tikrą, atitinkamai skirtingą, laikotarpį. Kokiu mastu už tam tikrą įgytą stažą turi būti mokama du kartus, įvertina nacionalinės teisės aktų leidėjas; bendro pobūdžio abejonės dėl tokio su sutartininkais susijusio požiūrio, kurį pristatė Navaros regiono vyriausybės atstovas, prasmingumo bet kuriuo atveju negali pateisinti prastesnės pagal terminuotas sutartis dirbančių sutartininkų padėties, palyginti su pagal neterminuotas sutartis dirbančiais pareigūnais, juolab kad tokias abejones galima reikšti ir dėl pareigūnų.

63.      Taigi nagrinėjamas darbo užmokesčio priedas pagal lygį grindžiamas išimtinai tam tikru įgytu stažu, o ne, pavyzdžiui, viešojo sektoriaus darbuotojų nuopelnais ar gebėjimais. Taip a priori užkertamas kelias pateisinti konstatuotą skirtingą vertinimą konkrečiomis aplinkybėmis, kaip jos suprantamos pagal minėtą jurisprudenciją(47). Tokios aplinkybės, pavyzdžiui, galėtų išplaukti iš poreikio atsižvelgti į konkretų patikėtų užduočių pobūdį ir jų ypatumus, pagal proporcingumo principą nustatant atitinkamus reikalavimus darbuotojų profesinei patirčiai ar gebėjimams.

64.      Atsižvelgiant į tai, nuoroda į skirtingas pareigūnų ir sutartininkų įdarbinimo sąlygas taip pat nėra tinkamas pateisinimas. Kaip jau minėta(48), šios skirtingos įdarbinimo sąlygos neturi poveikio nei faktiškai vykdomoms užduotims, nei galiojančioms profesinėms pareigoms. Tiek, kiek taikoma pareigūnų atrankos procedūra siekiama ilgam laikui užtikrinti jų profesinių kompetencijų lygį, nustatyti gebėjimai ir tinkamumas pareigoms tik iš dalies netiesiogiai parodo, kaip atitinkamas asmuo vėliau atliks savo pareigas. Bet kuriuo atveju, norint pateisinti skirtingą vertinimą atsižvelgiant į įgytą tarnybos stažą, Navaros regiono vyriausybės bei Ispanijos ir Portugalijos vyriausybių remiantis skirtingomis įdarbinimo sąlygomis nustatytas skirtingas pareigūnų ir sutartininkų tinkamumas pareigoms ir gebėjimai turėtų atsispindėti vykdomose užduotyse ir su jomis susijusiuose reikalavimuose. Tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.

65.      Po viso to, kas išdėstyta, darau išvadą, kad skirtingas pagal neterminuotas sutartis dirbančių pareigūnų ir pagal terminuotas sutartis dirbančių sutartininkų vertinimas, susijęs su tuo, kad pastarieji neturi teisės į nagrinėjamo darbo užmokesčio priedo pagal lygį pripažinimą ir mokėjimą, negali būti pateisintas objektyviomis priežastimis.

V.      Išvada

66.      Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Juzgado de lo Contencioso-Administrativo no 1 de Pamplona (Pamplonos administracinis teismas Nr. 1, Ispanija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą:

Direktyvos 1999/70/EB priede pateikto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 4 punkto 1 dalį reikia aiškinti taip, kad jai prieštarauja tokia nacionalinės teisės norma, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią tam tikras darbo užmokesčio priedas, atitinkantis tam tikrus lygius, suteikiamas ir mokamas tik pagal neterminuotą sutartį dirbantiems pareigūnams, bet nesuteikiamas ir nemokamas pagal terminuotą sutartį dirbantiems sutartininkams ir grindžiamas išimtinai įgytu stažu.


1      Originalo kalba: vokiečių.


2      OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.


3      Direktyvos 1999/70 14 konstatuojamoji dalis.


4      Bendrojo susitarimo preambulės antroji pastraipa; taip pat žr. jo bendrosios dalies 6 punktą.


5      Bendrojo susitarimo bendrosios dalies 8 punktas; taip pat žr. jo preambulės antrąją pastraipą.


6      2006 m. liepos 4 d. Sprendimas Adeneler ir kt. (C‑212/04, EU:C:2006:443, 54–57 punktai), 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas DeI Cerro Alonso (C‑307/05, EU:C:2007:509, 25 punktas), 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 38–40 punktai), 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimas Mascolo ir kt. (C‑22/13, C‑61/13–C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 67 punktas); taip pat 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartis Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 28 punktas) ir 2018 m. kovo 22 d. Nutartis Centeno Meléndez (C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 39 punktas).


7      2008 m. balandžio 15 d. Sprendimas Impact (C‑268/06, EU:C:2008:223, 68 punktas) ir 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Carratù (C‑361/12, EU:C:2013:830, 28 punktas). Taip pat žr. neseniai priimtą 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 59 punktas) ir 2018 m. kovo 22 d. Nutartį Centeno Meléndez (C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 77 punktas).


8      Šiuo klausimu žr. 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Carratù (C‑361/12, EU:C:2013:830, 35 punktas) ir 2018 m. birželio 5 d. Sprendimą Grupo Norte Facility (C‑574/16, EU:C:2018:390, 41 punktas). Taip pat žr. 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 34 punktas) ir 2018 m. kovo 22 d. Nutartį Centeno Meléndez (C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 45 punktas).


9      2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Del Cerro Alonso (C‑307/05, EU:C:2007:509, 37 punktas) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 48 punktas); taip pat 2011 m. kovo 18 d. Nutartis Montoya Medina (C‑273/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:167, 30 punktas), 2012 m. vasario 9 d. Nutartis Lorenzo Martínez (C‑556/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:67, 35 punktas) ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartis Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 32 punktas).


10      Šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą Del Cerro Alonso (C‑307/05, EU:C:2007:509, 38 punktas) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 49 punktas); taip pat 2011 m. kovo 18 d. Nutartį Montoya Medina (C‑273/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:167, 31 punktas), 2012 m. vasario 9 d. Nutartį Lorenzo Martínez (C 556/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:67, 36 punktas) ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 33 punktas).


11      Šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą Del Cerro Alonso (C‑307/05, EU:C:2007:509, 47 punktas) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 50–58 punktai); taip pat 2011 m. kovo 18 d. Nutartį Montoya Medina (C‑273/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:167, 32–34 punktai).


12      Šiuo klausimu žr. 2012 m. vasario 9 d. Nutartį Lorenzo Martínez (C‑556/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:67, 38 punktas).


13      Šiuo klausimu žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą Rosado Santana (C‑177/10, EU:C:2011:557, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


14      Šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 39 punktas).


15      Šiuo klausimu žr. 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 36 punktas).


16      Kaip nurodė Navaros ir Ispanijos atstovai, atsakydami į atitinkamą Teisingumo Teismo klausimą, tai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, kuriai taikoma privatinė teisė.


17      Šiuo klausimu žr. mano išvadą byloje Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:43, 66 punktas).


18      2018 m. birželio 5 d. Sprendimas Grupo Norte Facility (C‑574/16, EU:C:2018:390, 46 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:603, 32 punktas).


19      2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas de Diego Porras (C‑596/14, EU:C:2016:683, 37 punktas), 2018 m. birželio 5 d. Sprendimas Grupo Norte Facility (C‑574/16, EU:C:2018:390, 47 punktas) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:603, 33 punktas).


20      2016 m. rugsėjo 14 d. Sprendimas Pérez López (C‑16/15, EU:C:2016:679, 66 punktas).


21      2018 m. birželio 5 d. Sprendimas Grupo Norte Facility (C‑574/16, EU:C:2018:390, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:603, 34 punktas).


22      2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:603, 35 punktas).


23      Šiuo klausimu žr. mano išvadas bylose Grupo Norte Facility (C‑574/16, EU:C:2017:1022, 49–52 punktai), Montero Mateos (C‑677/16, EU:C:2017:1021, 44–47 punktai) ir Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:43, 71 punktas).


24      Žr. šios išvados 31 punktą. Kaip nurodė Navaros regiono vyriausybės atstovas, sutartininkai gali būti įdarbinti pagal viešosios teisės arba privatinės teisės reglamentuojamas sutartis; neterminuoti darbo santykiai gali būti tik pastaruoju atveju.


25      2018 m. birželio 5 d. Sprendimas Grupo Norte Facility (C‑574/16, EU:C:2018:390, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:603, 38 punktas).


26      Šios išvados 17 punkte minėto DF Nr. 68/2009 11 straipsnis.


27      2018 m. birželio 5 d. Sprendimas Grupo Norte Facility (C‑574/16, EU:C:2018:390, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:603, 39 punktas).


28      Šiuo klausimu žr. mano išvadas byloje Adeneler ir kt. (C‑212/04, EU:C:2005:654, 85 ir 86 punktai), sujungtose bylose Angelidaki ir kt. (C‑378/07–C‑380/07, EU:C:2008:686, 117 punktas) ir byloje Vernaza Ayovi (C‑96/17, EU:C:2018:43, 83); taip pat žr. generalinio advokato M. Poiares Maduro išvadą sujungtose bylose Marrosu ir Sardino ir Vasallo (C‑53/04 ir C‑180/04, EU:C:2005:569, 42 ir 43 punktai).


29      Taip nurodyta Bendrojo susitarimo preambulės trečiojoje pastraipoje; taip pat žr. jo bendrosios dalies 10 punktą.


30      2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Rosado Santana (C‑177/10, EU:C:2011:557, 76 punktas) ir 2012 m. spalio 18 d. Sprendimas Valenza ir kt. (C‑302/11–C‑305/11, EU:C:2012:646, 57 punktas); taip pat 2013 m. kovo 7 d. Nutartis Bertazzi ir kt. (C‑393/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2013:143, 43 punktas) ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartis Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 53 punktas).


31      2012 m. vasario 9 d. Nutartis Lorenzo Martínez (C‑556/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:67, 51 punktas) ir 2018 m. kovo 22 d. Nutartis Centeno Meléndez (C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 72 punktas).


32      Šiuo klausimu taip pat žr. 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą Marrosu ir Sardino (C‑53/04, EU:C:2006:517, 45 punktas) ir 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimą Mascolo ir kt. (C‑22/13, C‑61/13–C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401, 70 punktas), kuriuose Teisingumo Teismas susiaurindamas prideda: „jei tai objektyviai pateisinama“.


33      Tuo pačiu klausimu žr. mano nuomonę byloje dėl peržiūros Komisija / Strack (C‑579/12 RX-II, EU:C:2013:573, 66–68 punktai).


34      Šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 57 punktas); taip pat 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 50 punktas) ir 2018 m. kovo 22 d. Nutartį Centeno Meléndez (C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 64 punktas).


35      Šiuo klausimu žr. 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 55 punktas); taip pat 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 51 punktas) ir 2018 m. kovo 22 d. Nutartį Centeno Meléndez (C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 66 punktas).


36      Įsidarbinant Ispanijos valstybės tarnyboje taikomi lygybės, tinkamumo ir gebėjimo principai (Žr. Ispanijos Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalį ir 103 straipsnio 3 dalį).


37      2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimas Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 56 punktas) ir 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimas Rosado Santana (C‑177/10, EU:C:2011:557, 74 punktas); taip pat 2011 m. kovo 18 d. Nutartis Montoya Medina (C‑273/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:167, 42 punktas), 2012 m. vasario 9 d. Nutartis Lorenzo Martínez (C‑556/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:67, 49 punktas) ir 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartis Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 49 punktas).


38      Žr. šios išvados 50 punktą ir 31 išnašoje nurodytą jurisprudenciją.


39      2018 m. kovo 22 d. Nutartis Centeno Meléndez (nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 71 punktas).


40      2018 m. kovo 22 d. Nutartyje Centeno Meléndez (C‑315/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2018:207, 71 punktas) Teisingumo Teismas pabrėžė, kad dalyvauti nagrinėjamoje karjeros sistemoje galėjo ir pareigūnai, ir pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys sutartininkai.


41      Ši apibrėžtis gerokai nukrypsta nuo EBEP 16 straipsnio 2 dalies, kurioje „karjeros“ sąvoka apibrėžiama kaip „galimybių būti paaukštintam ir lūkesčių daryti karjerą, laikantis lygybės, nuopelnų ir gebėjimų principų, struktūrizuota sistema“.


42      Taip pat žr. šios išvados 43 punktą.


43      Žr. 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725, 56 punktas ir 48–51 punktuose nurodyta jurisprudencija).


44      Šiuo klausimu žr. 2007 m. rugsėjo 13 d. Sprendimą Del Cerro Alonso (C‑307/05, EU:C:2007:509, 47 punktas) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Sprendimą Gavieiro Gavieiro ir Iglesias Torres (C‑444/09 ir C‑456/09, EU:C:2010:819, 50–58 punktai); taip pat 2011 m. kovo 18 d. Nutartį Montoya Medina (C‑273/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:167, 32–34 punktai).


45      Dėl šešiamečių priedų už tęstinį mokymąsi žr., pavyzdžiui, 2012 m. vasario 9 d. Nutartį Lorenzo Martínez (C‑556/11, nepaskelbta Rink., EU:C:2012:67); dėl stažo, būtino priskiriant prie didesnio darbo užmokesčio kategorijos, reglamentavimo arba dėl stažo, reikalaujamo tam, kad kiekvienais metais būtų galima parengti vertinimo ataskaitą, reglamentavimo žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą Rosado Santana (C‑177/10, EU:C:2011:557); dėl stažo, reikalingo norint dalyvauti vertinimo planuose gaunant už tai finansinės naudos, reglamentavimo žr. 2016 m. rugsėjo 21 d. Nutartį Álvarez Santirso (C‑631/15, EU:C:2016:725).


46      Žr. šios išvados 32 ir paskesnius punktus.


47      Žr. šios išvados 60 punktą.


48      Žr. šios išvados 38 punktą.