Language of document : ECLI:EU:C:2019:211

GENERALINIO ADVOKATO G. HOGAN IŠVADA,

pateikta 2019 m. kovo 14 d.(1)

Byla C226/18

Krohn & Schröder GmbH

prieš

Hauptzollamt HamburgHafen

(Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Muitų sąjunga – Importo ir eksporto procedūros – Skola muitinei – Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 – 212a straipsnis – Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas – Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo nustatomas galutinis kompensacinis muitas – Atleidimo atvejai“






I.      Įžanga

1.        Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą(2) (toliau – Muitinės kodeksas), 212a straipsnio, 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas(3), 3 straipsnio 1 dalies a–c punktų ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas(4), 2 straipsnio 1 dalies a–c punktų išaiškinimu.

2.        Prašymas pateiktas nagrinėjant Krohn & Schröder GmbH ir Hauptzollamt HamburgHafen (Hamburgo uosto centrinė muitinė) (toliau – Centrinė muitinė) ginčą dėl antidempingo ir kompensacinio muitų nustatymo, kadangi pasibaigus prekių saugojimo terminui joms nebuvo įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai.

3.        Ši byla suteikia galimybę Teisingumo Teismui išaiškinti Muitinės kodekso ir įgyvendinimo reglamento, kuriais nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinis kompensacinis muitas, santykį, visų pirma, kiek tai susiję su atleidimo nuo muito sąlygomis.

II.    Teisinis pagrindas

A.      Muitinės kodeksas

4.        Muitinės kodekso 4 straipsnio 7 dalyje „Bendrijos prekės“ apibrėžiamos kaip prekės, „importuotos iš šalių arba teritorijų, nesančių [Sąjungos] muitų teritorijos dalimis, ir išleistos į laisvą apyvartą“.

5.        Muitinės kodekso 4 straipsnio 20 dalyje „Prekių išleidimas“ apibrėžiamas kaip „muitinės veiksmas, kuriuo suteikiama teisė su prekėmis atlikti veiksmus, leidžiamus taikant joms įformintą muitinės procedūrą“.

6.        Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Jeigu prekės yra nurodytos bendrojoje deklaracijoje, formalumai, kuriuos būtina atlikti joms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus, turi būti atlikti:

a) per 45 dienas nuo bendrosios deklaracijos pateikimo dienos, kai prekės atgabentos jūra;

b) per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo dienos, kai prekės atgabentos ne jūra.“

7.        Muitinės kodekso 53 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Muitinė nedelsdama imasi visų priemonių, įskaitant prekių pardavimą, būtinų su atitinkamomis prekėmis susijusiai padėčiai sureguliuoti, jeigu per 49 straipsnyje nurodytus laikotarpius nebuvo pradėti vykdyti formalumai, kuriuos būtina atlikti šioms prekėms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus.“

8.        Muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Jeigu vadovaudamasi nuostatomis, reglamentuojančiomis muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, muitinė reikalauja pateikti garantiją, prekės neišleidžiamos atitinkamai muitinės procedūrai atlikti, kol tokia garantija nepateikiama.“

9.        Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta:

„Importo skola muitinei atsiranda:

a) neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu“.

10.      Muitinės kodekso 212a straipsnyje nustatyta:

„Jeigu muitinės teisės aktai numato palankų muitų tarifo režimą tam tikros rūšies prekėms arba dėl jų galutinio vartojimo, jas neapmokestinti arba pagal 21, 82, 145 arba 184–187 straipsnius visiškai ar iš dalies atleisti nuo importo arba eksporto muitų, toks palankus muitų tarifo režimas, neapmokestinimas arba atleidimas taip pat taikomas tais atvejais, kai muitinės skola atsiranda pagal 202–205, 210 arba 211 straipsnius, jeigu atitinkamas asmuo nesielgė nesąžiningai arba akivaizdžiai aplaidžiai ir jeigu toks asmuo pateikia įrodymą, kad buvo įvykdytos kitos palankiam režimui, neapmokestinimui arba atleidimui nuo muito sąlygos.“

B.      Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93

11.      1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas(5), 866 straipsnyje nustatyta:

„Nepažeidžiant draudimus ar apribojimus nustatančių nuostatų, kurios gali būti taikomos atitinkamoms prekėms tais atvejais, kai skola muitinei atsiranda vadovaujantis Kodekso 202, 203, 204 arba 205 straipsniais ir kai sumokami importo muitai, šios prekės laikomos Bendrijos prekėmis nereikalaujant pateikti išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijos.“

C.      Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1238/2013

12.      Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“

13.      Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnyje nustatyta:

„1. Importuotiems ir į laisvą apyvartą išleistiems produktams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039) ir kurių sąskaitas faktūras išdavusios bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurių pavadinimai įtraukti į [2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos] įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES[, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui (OL L 325, 2013, p. 214)], priedą, 1 straipsniu nustatytas antidempingo muitas netaikomas, jeigu:

a)      bendrovė, kurios pavadinimas įtrauktas į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, pirmiau nurodytus produktus pati arba per susijusią bendrovę, irgi įtrauktą į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, gamino, vežė ir išrašė sąskaitas faktūras su ja susijusioms Sąjungos bendrovėms importuotojoms, atliekančioms prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras, arba pirmam nepriklausomam klientui, kuris veikia kaip importuotojas ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras,

b)      kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent šio reglamento III priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija,

c)      kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiamas eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip nurodyta šio reglamento IV priede, ir

d)      deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

2.      Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

a)      nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų, arba

<…>“

D.      Įgyvendinimo reglamentas Nr. 1239/2013

14.      Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.“

15.      Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnyje nustatyta:

„1. Importuotiems ir į laisvą apyvartą išleistiems produktams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039) ir kurių sąskaitas faktūras išdavusios bendrovės, kurių įsipareigojimus priėmė Komisija ir kurių pavadinimai įtraukti į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priedą, 1 straipsniu nustatytas antisubsidijų muitas netaikomas, jeigu:

a) bendrovė, kurios pavadinimas įtrauktas į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, pirmiau nurodytus produktus pati arba per susijusią bendrovę, irgi įtrauktą į Įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES priede pateikiamą sąrašą, gamino, vežė ir išrašė sąskaitas faktūras su ja susijusioms Sąjungos bendrovėms importuotojoms, atliekančioms prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras, arba pirmam nepriklausomam pirkėjui, kuris veikia kaip importuotojas ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras;

b) kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiama įsipareigojimo sąskaita faktūra, t. y. prekybinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiami bent šio reglamento 2 priede išvardyti rekvizitai ir deklaracija;

c) kartu su tokiais importuojamais produktais pateikiamas eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip nurodyta šio reglamento 3 priede, ir

d) deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje pateiktą aprašymą.

2. Skola muitinei nustatoma priimant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą:

a) nustačius, kad dėl 1 dalyje aprašytų importuojamų produktų nesilaikoma vienos ar daugiau toje dalyje išvardytų sąlygų;

<…>“

III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės

16.      Ieškovė užsiima krovinių sandėliavimo ir tvarkymo veikla Hamburgo uoste. 2014 m. rugpjūčio 21 d. ji ėmė sandėliuoti dvi fotovoltinių modulių siuntas (toliau – prekės) ir deklaravo jas dėl laikinojo saugojimo.

17.      Prekes pagamino ir išsiuntė Wuxi Suntech Power Co. Ltd. (toliau – Wuxi) – viena iš Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede nurodytų bendrovių. Šios prekės buvo skirtos su Wuxi susijusiai bendrovei SF Suntech Deutschland GmbH.

18.      Kadangi prekės buvo gabenamos ne jūra, per 20 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo dienos, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., ieškovė turėjo atlikti formalumus, kuriuos būtina atlikti įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus.

19.      2014 m. rugsėjo 11 d. raštu atsakovė pranešė ieškovei, kad iki prekių saugojimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., nebuvo įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai su prekėmis, ir pareikalavo, kad ieškovė pateiktų reikalingus importo dokumentus. Atsakovė nurodė, kad kol nebus priimtas kitoks sprendimas, prekėmis negali būti disponuojama.

20.      2014 m. rugsėjo 26 d. raštu ieškovė pateikė tam tikrus dokumentus, iš kurių buvo matyti, kad prekes pagamino bendrovė Wuxi ir jos buvo išsiųstos SF Suntech Deutschland GmbH, t. y. vienai iš susijusių bendrovių Vokietijoje. Vienas iš šių dokumentų buvo įsipareigojimo sąskaita faktūra, pagal kurią bendrovė SF Suntech Deutschland GmbH turi sumokėti bendrovei Wuxi už prekes, joje buvo nuoroda į 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimą 2013/423/ES, kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų ir plokštelių)(6) ir Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmų (China Chamber of Commerce for Import & Export of Machinery & Electronic Products, CCCME) išduotas eksporto įsipareigojimo sertifikatas. Šiame eksporto įsipareigojimo sertifikate buvo įtvirtinta panaši nuostata kaip ir įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje, tačiau daroma nuoroda į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707.

21.      Savo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime nusprendusi, kad pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą atsirado importo skola muitinei, nes, pasibaigus prekių saugojimo terminui, joms nebuvo įforminti nauji muitinės sankcionuoti veiksmai, nustatyti Muitinės kodekso 49 straipsnyje, atsakovė nustatė, be kita ko, antidempingo ir kompensacinį muitus.

22.      2014 m. lapkričio 28 d. ieškovė apskundė šį sprendimą. Ji teigė, inter alia, kad net jei importo skola muitinei atsirado dėl laikinojo saugojimo pareigos nevykdymo, pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį turėjo būti taikomas atleidimas nuo antidempingo ir kompensacinių muitų, numatytų atitinkamai Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje.

23.      2015 m. gegužės 4 d. Centrinė muitinė sumažino antidempingo ir kompensacinio muitų normą, taikomą muitams, kurie nustatyti bendrovės Wuxi pagamintiems fotovoltiniams moduliams, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamente Nr. 1238/2013 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1239/2013. Tačiau ji atsisakė atleisti nuo šių muitų, remdamasi tuo, kad nebuvo įvykdytos atleidimo nuo jų sąlygos, nes ieškovės pateiktoje įsipareigojimo sąskaitoje faktūroje buvo nuoroda į Sprendimą 2013/423, o ne į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707, minėtą eksporto įsipareigojimo sertifikate.

24.      2015 m. gegužės 19 d. ieškovė pateikė patikslintą eksporto įsipareigojimo sertifikatą su nuoroda į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707. Ieškovei pateikus prašytą garantiją, Centrinė muitinė išleido prekes, jos buvo pristatytos SF Suntech Deutschland GmbH.

25.      2015 m. liepos 7 d. Centrinė muitinė atmetė skundą. Ji nurodė, kad Įgyvendinimo reglamente Nr. 1238/2013 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1239/2013 numatyti atleidimo nuo muitų atvejai negali būti pritaikyti, jeigu prekės nebuvo išleistos į laisvą apyvartą. Be to, pateikta sąskaita neatitiko šiuose reglamentuose nustatytų formalių reikalavimų.

26.      Tada ieškovė pateikė ieškinį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji teigia, kad atleidimas nuo antidempingo ir kompensacinio muitų yra palankus tarifų režimas arba bent jau atleidimas nuo importo ir eksporto mokesčių pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį. Ji taip pat tvirtina, kad pirmoji sąskaita atitiko įgyvendinimo reglamentuose nustatytas sąlygas. Be to, patikslinta įsipareigojimo sąskaita, pateikta 2015 m. gegužės 19 d., atitiko formalius reikalavimus. Ji pažymi, kad išleidimas į laisvą apyvartą nepatenka į Muitinės kodekso 212a straipsnio taikymo sritį, todėl negali būti reikalaujama tuo metu pateikti įsipareigojimo sąskaitą. Centrinė muitinė atmeta tokį taikomų teisės aktų aiškinimą.

IV.    Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme

27.      Šiomis aplinkybėmis Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) kyla abejonių dėl santykio tarp Muitinės kodekso, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013. Jis nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar Muitinės kodekso 212a straipsnis apima atleidimą nuo antidempingo ir kompensacinio muitų pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalį?

2.      Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, kai skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtintas reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu bendrovė, susijusi su Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede nurodyta bendrove, pagaminusia, išsiuntusia atitinkamas prekes ir išrašiusia už jas sąskaitas, nors ir neveikė kaip atitinkamų prekių importuotoja, taip pat neatliko jų išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūrų, tačiau tokį motyvą turėjo ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos?

3.      Jeigu atsakymas į antrąjį klausimą būtų teigiamas, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, įsipareigojimo sąskaita faktūra ir eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip jie suprantami pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, gali būti pateikti ir per vieną iš muitinės pagal Muitinės kodekso 53 straipsnio 1 dalį nustatytų laikotarpių?

4.      Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas, ar Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta įsipareigojimo sąskaita faktūra, kurioje daroma nuoroda ne į Įgyvendinimo sprendimą 2013/707, o į Sprendimą 2013/423, pagrindinės bylos sąlygomis ir atsižvelgiant į bendruosius teisės principus išpildo Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 III priedo 9 punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 priedo 9 punkte įtvirtintas sąlygas?

5.      Jeigu atsakymas į ketvirtąjį klausimą būtų neigiamas, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, kai skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, įsipareigojimo sąskaita faktūra, kaip ji suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b punktą, gali būti pateikta ir skolos muitinei nustatymo apskundimo procedūros metu?“

28.      Ieškovė pagrindinėje byloje ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Be to, per 2019 m. sausio 31 d. vykusį posėdį jos abi pateikė žodines pastabas.

V.      Analizė

29.      Teisingumo Teismo prašymu savo išvadoje nagrinėsiu pirmuosius tris klausimus, kurie yra Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalykas.

A.      Pirmasis klausimas

30.      Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teiraujasi Teisingumo Teismo, ar Muitinės kodekso 212a straipsnis apima atleidimą nuo antidempingo ir kompensacinio muitų pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalį arba Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalį.

31.      Pirmasis atsakymo aspektas įtvirtintas tiek Įgyvendinimo reglamente Nr. 1238/2013, tiek Įgyvendinimo reglamente Nr. 1239/2013. Iš tikrųjų pagal šių reglamentų 1 straipsnio 3 dalį, „[j]eigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos“. Kadangi Įgyvendinimo reglamente Nr. 1238/2013 ir Įgyvendinimo reglamente Nr. 1239/2013 nenurodyta, kad 212a straipsnis nepatenka į jų taikymo sritį, jis gali būti taikomas.

32.      Vis dėlto atleidimo nuo antidempingo ir kompensacinio muitų atvejai, numatyti įgyvendinimo reglamentuose, gali būti taikomi tuo atveju, jeigu jie laikomi „palank[iu] muitų tarifo režim[u] tam tikros rūšies prekėms arba dėl jų galutinio vartojimo, [yra] neapmokestinti arba pagal [Muitinės kodekso] 21, 82, 145 arba 184–187 straipsnius visiškai ar iš dalies atleisti nuo importo arba eksporto muitų“(7).

33.      Šiuo klausimu manau, kad atleidimo nuo antidempingo ir kompensacinio muitų atvejai iš esmės patenka į sąvokos „palankus muitų tarifo režimas“ apimtį net jeigu jie nėra pagrįsti jų rūšimi arba jų galutiniu vartojimu. Toks aiškinimas atitinka Muitinės kodekso 212a straipsnio tikslą ir antidempingo ir kompensacinio muitų tikslą. Darau tokią išvadą dėl toliau nurodytų priežasčių.

34.      Pirma, 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 82/97, iš dalies keičiančio Reglamentą Nr. 2913/92(8), kuriuo buvo nustatyta pirminė Muitinės kodekso 212a straipsnio versija, 12 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad aplinkybės, kuriomis atsirado skola, nėra svarbios, kai ES teisės aktai numato iš dalies arba visiškai atleisti nuo importo arba eksporto muitų. Iš tikrųjų, „jeigu Bendrijos teisės aktai numato iš dalies arba visiškai atleisti nuo importo arba eksporto muitų, toks dalinis arba visiškas atleidimas nuo muitų privalo būti taikomas visais atvejais, neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis atsirado skola; <…> esant šioms aplinkybėms įprastinės muito normos taikymas, jeigu nesilaikoma muitinės procedūros taisyklių, nėra tinkama sankcija“(9). Antra, kaip priminė Komisija, antidempingo ir kompensacinio muitų tikslas yra nepakenkti ES pramonei ir nubausti dėl muitinės taisyklių pažeidimo.

35.      Kita vertus, jis taip pat atitinka Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalį ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalį, kuriose vartojamas terminas „netaikomas“, o Muitinės kodekso 212a straipsnis susijęs su „visišku ar daliniu atlei[dimu]“.

36.      Galiausiai, taip pat galima pažymėti, kad byloje Isaac International(10)Teisingumo Teismas savo sprendime priminė, kad nacionalinis teismas rėmėsi prielaida, kad atleidimą nuo antidempingo muito reikėtų laikyti „palankiu muitų tarifo režimu“, kaip tai suprantama pagal to kodekso 212a straipsnį(11). Teisingumo Teismas to nepaneigė. Priešingai, jis atsakė į pateiktą klausimą, kuris buvo susijęs su „kit[ų] <…> sąlyg[ų]“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį, įvykdymu.

37.      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima teigti, kad Muitinės kodekso 212a straipsnis apima atleidimą nuo antidempingo ir kompensacinio muitų pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalį arba Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalį, jeigu šiuose reglamentuose nustatytos sąlygos taip pat yra įvykdytos.

B.      Antrasis klausimas

38.      Savo antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo teiraujasi, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, kai skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, sąlygos, nustatytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte, yra įvykdytos, kai bendrovė, kuri susijusi su Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede nurodyta bendrove (ši bendrovė pagamino, išsiuntė atitinkamas prekes ir išrašė už jas sąskaitas), neveikė kaip atitinkamų prekių importuotoja, taip pat neatliko jų išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūrų, tačiau tokį motyvą turėjo ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos.

39.      Pirmiausia reikia priminti, kad ieškovė yra „atitinkamas asmuo“, kaip tai suprantama pagal Muitinės kodekso 212a straipsnį. Iš tikrųjų, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši sąvoka, „atsižvelgiant į šio straipsnio tekstą, turi būti suprantama kaip susijusi su bet kuriuo fiziniu ar juridiniu asmeniu, kuris pagal vieną iš minėto kodekso 202–205 straipsnių laikomas skolą muitinei turinčiu asmeniu“(12), kaip ir yra Krohn & Schröder GmbH atveju šioje byloje.

40.      Vis dėlto, nemanau, kad į antrąjį klausimą Teisingumo Teismas gali atsakyti teigiamai.

41.      Iš tikrųjų, kai anksčiau buvo paprašytas išaiškinti panašią Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies nuostatą, Teisingumo Teismas nusprendė, kad „atleidimas nuo antidempingo muitų suteikiamas tik tam tikromis sąlygomis, konkrečiai numatytais atvejais, taigi yra įprastos antidempingo muitų taikymo tvarkos išimtis. Todėl nuostatos, kuriose numatytas šis atleidimas nuo muito, aiškintinos siaurai.(13)“

42.      Remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, išankstinė antidempingo ir kompensacinio muitų taikymo sąlyga yra ta, kad atitinkamos prekės turi būti deklaruotos dėl išleidimo į laisvą apyvartą. Šiuo atveju yra aišku, kad ši išankstinė sąlyga nebuvo įvykdyta, nes ginčijama skola muitinei atsirado dėl to, kad formalumai, kurie būtini įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus – pavyzdžiui, išleidimą į laisvą apyvartą, – nebuvo atlikti per Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką.

43.      Šiomis aplinkybėmis net jeigu būtų galima daryti prielaidą, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalis gali būti taikomos remiantis Muitinės kodekso 212a straipsniu neįvykdžius išankstinės sąlygos vien tik dėl to, kad skola muitinei atsirado pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį, vis tiek turi būti įvykdytos kitos sąlygos, nustatytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a–d punktuose ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a–d punktuose.

44.      Pirmoji iš šių sąlygų yra ta, kad Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede nurodyta bendrovė pirmiau nurodytas prekes pagamino, išsiuntė ir tiesiogiai išrašė už jas sąskaitas su jomis susijusioms bendrovėms Sąjungoje, kurios veikia kaip importuotojos ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras, arba pirmam nepriklausomam klientui, kuris veikia kaip importuotojas ir atlieka prekių išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūras. Paprastai tariant, gavėjas turi veikti kaip importuotojas ir atlikti prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūras.

45.      Šiuo atveju prekes priėmusi įmonė nėra importuotoja, ji neatliko jų išleidimo į laisvą apyvartą procedūrų. Net jeigu galima daryti prielaidą, kad ieškovė priėmė prekes importuotojo vardu – kaip ieškovė nurodė per 2019 m. sausio 31 d. posėdį – vis dar galioja pareiga atlikti prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūras.

46.      Prekės ne tik nebuvo deklaruotos dėl išleidimo į laisvą apyvartą, bet, galima teigti, taip pat nebuvo atliktos jų išleidimo į laisvą apyvartą procedūros(14). Jeigu susijusios prekės laikomos „Bendrijos prekėmis“ ir yra patiekiamos, taip yra tik taikant Reglamento Nr. 2454/93 866 straipsnį.

47.      Be to, iš esmės tam, kad ši nuostata jai būtų taikoma, atitinkama importo skola muitinei turi būt atsiradusi pagal Muitinės kodekso 204 straipsnį ir turi būti sumokėti importo muitai. Vis dėlto šiuo atveju muitai faktiškai nebuvo sumokėti. Nors prekės buvo pristatytos jų gavėjui, taip buvo tik todėl, kad buvo pateikta prašyta garantija. Teisingumo Teismo teisėjams per 2019 m. sausio 31 d. posėdį pasiteiravus dėl šio klausimo, šalys sutiko, kad garantijos pateikimas negali būti laikomas importo muitų sumokėjimu.

48.      Galima apibendrinti, kad šioje byloje nebuvo įvykdyta nei išankstinė, nei pirma sąlyga, nustatytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje: importuotos prekės nebuvo deklaruotos dėl išleidimo į laisvą apyvartą, įmonė, kuri priėmė prekes, nėra importuotoja, o prekės formaliai nebuvo išleistos į laisvą apyvartą.

49.      Kitaip tariant, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje numatyti atleidimo nuo muitų atvejai būtų taikomi tik tuo atveju, jeigu būtų taikomi tam tikri kiti reglamentai ir tam tikros teisinės fikcijos – pavyzdžiui, ieškovė būtų laikoma importuotoja, o garantijos sumokėjimas vertinamas taip, lyg tai būtų importo mokestis, mokamas pagal Reglamento Nr. 2454/93 866 straipsnį.

50.      Dėl tokio teisės aktų taikymo tikrai būtų iškraipyta Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalis ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalis ir būtų prieštaraujama anksčiau primintai aiškinimo taisyklei, pagal kurią nuostatos, kuriose numatytas atleidimas nuo antidempingo muito, aiškintinos siaurai(15).

51.      Be to, reikia pažymėti, kad Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos yra nustatytos tam, kad „Komisija ir muitinės galėtų veiksmingai stebėti, kaip bendrovės vykdo įsipareigojimus, kai atitinkamai muitinei pateikiamas prašymas išleisti prekes į laisvą apyvartą. Jei šios sąlygos neįvykdytos, taikytinas antidempingo muitas tampa mokėtinas, kai priimama išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija“(16).

52.      Kaip Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs Sprendime Isaac International(17), sąlyga, kuri leidžia muitinės institucijoms faktų atsiradimo momentu įsitikinti, kad atitinkamu atveju įvykdyti visi atleidimo nuo antidempingo muitų reikalavimai, yra itin svarbi(18). Taigi, taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį, negali būti sudaroma situacija, kad nuo antidempingo muitų būtų atleidžiama net nesilaikius tokio pobūdžio sąlygų(19).

53.      Manau, esant tokioms aplinkybėms, kaip nagrinėjamos šioje byloje, Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytos sąlygos yra itin svarbios. Šių sąlygų įvykdymo neužtikrinimas taip pat pabrėžia išvadą, kad atleidimas nuo antidempingo muito tiesiog yra netaikomas.

54.      Iš tikrųjų, kaip Komisija siūlė savo rašytinėse pastabose(20), negalima atmesti galimybės, kad trečiosios šalies – tokios, kaip ieškovė šiuo atveju, – įstojimas į procedūrą ir „Bendrijos prekių“ statuso įgijimas atlikus ne prekių „išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą“, bet kitus veiksmus – pavyzdžiui, pagal Reglamento Nr. 2454/93 866 straipsnį, – atima galimybę patikrinti atitiktį kitoms Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir taip galimai pakenkiama Sąjungos finansiniams interesams.

55.      Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, manau, kad reikia daryti išvadą, kad taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, sąlygos, nustatytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte, yra neįvykdytos, kai bendrovė, kuri susijusi su Įgyvendinimo sprendimo 2013/707 priede nurodyta bendrove (ji pagamino, išsiuntė atitinkamas prekes ir išrašė už jas sąskaitas), neveikė kaip atitinkamų prekių importuotoja, taip pat neatliko jų išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūrų, net jeigu tokį motyvą turėjo ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos.

C.      Trečiasis klausimas

56.      Atsakymo į trečiąjį klausimą, pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, prašoma tuo atveju, jeigu į antrąjį klausimą atsakoma teigiamai. Kadangi, mano manymu, taip nėra, į šį klausimą nereikėtų atsakyti. Vis dėlto, siekiant išsamumo, siūlau jį išnagrinėti.

57.      Savo trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo teiraujasi, ar taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, įsipareigojimo sąskaita faktūra ir eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip jie suprantami pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, gali būti pateikti ir per vieną iš muitinės pagal Muitinės kodekso 53 straipsnio 1 dalį nustatytų laikotarpių.

58.      Kaip jau buvo pažymėta šios išvados 41 punkte, nuostatos, kuriose numatytas atleidimas nuo antidempingo muito, aiškintinos siaurai.

59.      Vis dėlto, kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Teisingumo Teismas Sprendime Tigers nusprendė, kad pagal Muitinės kodekso 78 straipsnį dokumentus, į kuriuos muitinė gali atsižvelgti, galima pateikti ir tada, kai pateikiama muitinės deklaracija(21).

60.      Manau, toks sprendimas taip pat pagal analogiją taikytinas atvejais, kurie grindžiami Muitinės kodekso 53 straipsniu. Taip manau dėl toliau nurodytų priežasčių.

61.      Pirma, remiantis Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalimi ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalimi galima teigti, kad, siekiant atleisti nuo šiuose reglamentuose nustatytų antidempingo ir kompensacinio muitų, su importuojamomis ir į laisvą apyvartą išleidžiamomis prekėmis turi būti pateikta įsipareigojimo sąskaita ir eksporto įsipareigojimo sertifikatas. Vis dėlto, tokioje formuluotėje nenustatyti reikalavimai dėl tokios sąskaitos pateikimo laiko.

62.      Iš tikrųjų, nors tokia formuluotė leidžia manyti, kad „tinkamas“ momentas yra tada, kai pateikiama muitinės deklaracija, reikia pažymėti, kad taip, kaip byloje Tigers(22) pažymėjo Teisingumo Teismas ir generalinis advokatas dėl 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas(23), kitaip nei kituose antidempingo reglamentuose, jokia Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 arba Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 nuostata nenurodo, kada įsipareigojimo sąskaita ir eksporto įsipareigojimo sertifikatas turi būti pateikti muitinei(24).

63.      Be to, nors Muitinės kodekso 62 straipsnyje nustatyta panaši taisyklė, pagal kurią „[k]artu su deklaracija turi būti pateikti visi dokumentai, reikalingi nuostatoms, reglamentuojančioms muitinės procedūros, kuriai deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, taikyti“, Teisingumo Teismas nusprendė, kad „minėtoje nuostatoje nenurodomos dokumentų <…> nepateikimo kartu su deklaracija pasekmės“(25).

64.      Antra, muitinės deklaracijos pateikimo laikas svarbus tik Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalyje ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, t. y. kai skola muitinei atsiranda pateikus deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą.

65.      Šiuo atveju taip nėra. Nors Teisingumo Teismas pripažįsta, kad Muitinės kodekso 212a straipsnis taikomas tada, kai skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, reikia pripažinti, kad įsipareigojimo sąskaitos ir eksporto įsipareigojimo sertifikato pateikimo laikas negali būti deklaracijos pateikimo laikas. Kaip jau pažymėjau, šiuo atveju taip nebuvo.

66.      Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Muitinės kodekso 53 straipsnio 1 dalyje sudaroma galimybė – ir net to reikalaujama – muitinei imtis „visų priemonių <…>, būtinų su atitinkamomis prekėmis susijusiai padėčiai sureguliuoti, jeigu per 49 straipsnyje nurodytus laikotarpius nebuvo pradėti vykdyti formalumai, kuriuos būtina atlikti šioms prekėms įforminant muitinės sankcionuotus veiksmus“(26), vykstant šiai procedūrai turėtų būti leidžiama pateikti įsipareigojimo sąskaitą ir eksporto įsipareigojimo sertifikatą per muitinės nustatytą laiką arba ne vėliau kaip iki prekių išleidimo, kad būtų išvengta muitų vengimo rizikos.

67.      Ši logika dera su antidempingo ir kompensacinio muitų tikslu, kuris, kaip pažymėta šios išvados 34 punkte, yra vengti pakenkti ES pramonei ir nubausti dėl muitinės taisyklių pažeidimo. Apskritai, ši logika taip pat atitinka Muitinės kodekso tikslą, kuris, kaip nurodyta jo penktoje konstatuojamojoje dalyje, yra užtikrinti teisingą jame numatytų mokesčių taikymą(27).

68.      Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima teigti, kad taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, kai skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, įsipareigojimo sąskaita faktūra ir eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip jie suprantami pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, taip pat gali būti pateikti ir per muitinės nustatytą laiką arba ne vėliau kaip iki prekių išleidimo.

VI.    Išvada

69.      Todėl siūlau Teisingumo Teismui į pirmus du Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas, Vokietija) pateiktus klausimus atsakyti taip:

1.      1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 212a straipsnis apima atleidimą nuo antidempingo ir kompensacinio muitų pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito galutinis surinkimas, 3 straipsnio 1 dalį ir 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams) nustatomas galutinis kompensacinis muitas, 2 straipsnio 1 dalį, jeigu šiuose reglamentuose nustatytos sąlygos yra įvykdytos.

2.      Taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, sąlygos, nustatytos Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies a punkte ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies a punkte, yra neįvykdytos, kai bendrovė, susijusi su 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/707/ES, kuriuo patvirtinamas pasiūlyto įsipareigojimo, susijusio su antidempingo ir antisubsidijų tyrimais dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos siunčiamų fotovoltinių modulių iš kristalinio silicio ir jų pagrindinių sudėtinių dalių (t. y. elementų), priėmimas galutinių priemonių taikymo laikotarpiui, priede nurodyta bendrove (kuri pagamino, išsiuntė atitinkamas prekes ir išrašė už jas sąskaitas), neveikė kaip atitinkamos prekės importuotoja, taip pat neatliko jos išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje procedūrų, net jeigu tokį motyvą turėjo, ir atitinkamos prekės jai iš tikrųjų buvo pristatytos.

70.      Jeigu Teisingumo Teismas nepritars mano nuomonei dėl antrojo klausimo, siūlau Teisingumo Teismui į trečiąjį Finanzgericht Hamburg (Hamburgo finansų teismas) pateiktą klausimą atsakyti taip:

3.      Taikant Muitinės kodekso 212a straipsnį tuo atveju, jei skola muitinei atsiranda pagal Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalį dėl Muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio praleidimo, įsipareigojimo sąskaita faktūra ir eksporto įsipareigojimo sertifikatas, kaip jie suprantami pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktus ir Įgyvendinimo reglamento Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, gali būti pateikti ir per muitinės nustatytą laiką arba ne vėliau kaip iki prekių išleidimo.


1      Originalo kalba: anglų.


2      OL L 302, 1992, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307.


3      OL L 325, 2013, p. 1.


4      OL L 325, 2013, p. 66.


5      OL L 253, 1993, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3.


6      OL L 209, 2013, p. 26.


7      Muitinės kodekso 212a straipsnis.


8      OL L 17, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 8 t., p. 179.


9      Reglamento (EB) Nr. 82/97 12 konstatuojamoji dalis.


10      2010 m. liepos 29 d. Sprendimas Isaac International (C‑371/09, EU:C:2010:458).


11      Šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 29 d. Sprendimą Isaac International (C‑371/09, EU:C:2010:458, 40 punktas).


12      2017 m. sausio 25 d. Sprendimas Ultra-Brag (C‑679/15, EU:C:2017:40, 38 punktas).


13      2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Baltic Agro (C‑3/13, EU:C:2014:2227, 24 punktas, išskirta mano). Ta pati aiškinimo taisyklė taikoma paties Muitinės kodekso 212a straipsniui (šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 29 d, Sprendimą Isaac International, C‑371/09, EU:C:2010:458, 42 punktas).


14      Remiantis per 2019 m. sausio 31 d. posėdį pateiktu Komisijos paaiškinimu, prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūros bus atliktos atgaline data pasibaigus bylai, kai bus sumokėti atitinkami muitai.


15      Šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimą Baltic Agro (C‑3/13, EU:C:2014:2227, 24 punktas).


16      2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Baltic Agro (C‑3/13, EU:C:2014:2227, 29 punktas). Nors reglamentuose Nr. 1238/2013 ir 1239/2013 nėra tokios konstatuojamosios dalies, kuria Teisingumo Teismas grindžia savo aiškinimą Sprendime Baltic Agro, atleidimo nuo muito taikymo sąlygos yra panašios.


17      2010 m. liepos 29 d. sprendimas (C‑371/09, EU:C:2010:458).


18      Šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 29 d. Sprendimą Isaac International (C‑371/09, EU:C:2010:458, 43 punktas).


19      Šiuo klausimu žr. 2010 m. liepos 29 d. Sprendimą Isaac International (C‑371/09, EU:C:2010:458, 44 punktas).


20      Šiuo klausimu žr. Komisijos rašytinių pastabų 45 ir 49 punktus.


21      2017 m. spalio 12 d. Sprendimas Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 31 punktas).


22      Šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 12 d. Sprendimą Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 25 punktas) ir generalinio advokato P. Mengozzi išvadą Tigers byloje (C‑156/16, EU:C:2017:474, 60 punktas).


23      OL L 131, 2013, p. 1.


24      Reglamento, kurį savo išvadoje byloje Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:474) citavo generalinis advokatas P. Mengozzi, atitinkamoje nuostatoje nustatyta, kad „[p]ateikus išleidimo laisvai cirkuliuoti deklaraciją, nuo muito atleidžiama tik [tuo atveju], jei kompetentingoms valstybės narės muitinės tarnyboms pateikiamas vienos iš 4 dalyje išvardytų bendrovių išduoto galiojančio gamybos sertifikato originalas“ (išskirta mano) (1997 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2320/97, nustatančio galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno importui, kurio kilmės šalys yra Vengrija, Lenkija, Rusija, Čekijos Respublika, Rumunija ir Slovakijos Respublika, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 1189/93 ir nutraukiančio procesinius veiksmus dėl tokio importo, kurio kilmės šalis yra Kroatijos Respublika, 2 straipsnio 2 dalis, OL L 322, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 26 t., p. 329).


25      2017 m. spalio 12 d. Sprendimas Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:754, 28 punktas).


26      Išskirta mano.


27      Šiuo klausimu žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje Tigers (C‑156/16, EU:C:2017:474, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).