Language of document : ECLI:EU:C:2019:295

Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,

pateikta 2019 m. balandžio 9 d.(1)

Byla C251/18

Trace Sport

prieš

Inspecteur van de Belastingdienst/Douane, kantoor Eindhoven

(rechtbank Noord-Holland (Šiaurės Olandijos apylinkės teismas, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prekybos politika – Antidempingo muitai – Dviračių, siunčiamų, be kita ko, iš Šri Lankos, importas  – Galutinio antidempingo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių importui, taikymo išplėtimas – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 501/2013 – Teisėtumas – Prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumas – TWD jurisprudencijos taikymas“






1.        Ši byla susijusi su rechtbank Noord-Holland (Šiaurės Olandijos apylinkės teismas, Nyderlandai) pateiktu prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 501/2013(2) (toliau – ginčijamas reglamentas), kuriuo Europos Sąjungos Taryba išplėtė galutinio antidempingo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračių importui, taikymą importuojamiems dviračiams, siunčiamiems, be kita ko, iš Šri Lankos, teisėtumo.

2.        Šį reglamentą Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino 2015 m. kovo 19 d. Sprendimu City Cycle Industries / Taryba(3), kurį apeliacine tvarka Teisingumo Teismas patvirtino 2017 m. sausio 26 d. Sprendimu Maxcom / City Cycle Industries(4), kiek tai susiję su vienintele Šri Lankos gamintoja, kuri pareiškė ieškinį dėl jo panaikinimo, t. y. bendrove City Cycles Industries (toliau – City Cycles).

3.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme bendrovė Trace Sport, Prancūzijos dviračių importuotoja, ginčija du Nyderlandų mokesčių institucijų priimtus pranešimus dėl antidempingo muitų, mokėtinų už dviračių importą iš Šri Lankos, mokėjimo. Tame teisme Trace Sport remiasi nurodytais City Cycles atžvilgiu Europos Sąjungos teismų priimtais sprendimais, siekdama remtis ginčijamo reglamento, kiek jis susijęs su Šri Lankos eksportuojančiomis gamintojomis, iš kurių ji importavo ginčijamuose pranešimuose dėl mokėjimo aptariamus dviračius, t. y. su bendrovėmis Kelani Cycles (PVT) Ltd (toliau – Kelani Cycles) ir Creative Cycles (PVT) Ltd (toliau – Creative Cycles), neteisėtumu.

4.        Vis dėlto Teisingumo Teismui rašytines pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys teigia, kad dėl ypatingų Trace Sport, kuri yra su dviem minėtomis Šri Lankos gamintojomis susijusi importuotoja, būdingų aplinkybių, ji prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme negali remtis ginčijamo reglamento negaliojimu pagal jurisprudenciją, suformuotą 1994 m. kovo 9 d. Sprendime TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90). Pagal šią jurisprudenciją (toliau – TWD jurisprudencija) subjektas, kuris be jokios abejonės turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, negali remtis šio teisės akto neteisėtumu nacionaliniame teisme pagal prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūrą(5).

5.        Šiomis aplinkybėmis, vadovaujantis Teisingumo Teismo prašymu, šioje išvadoje siekiama atsakyti į klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniai klausimai priimtini, konkrečiai – ar nagrinėjamoje byloje taikytina TWD jurisprudencija.

I.      Ginčijamas reglamentas, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

6.        2012 m. rugsėjo mėn. Europos Komisija pradėjo tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams, importuojant, be kita ko, iš Šri Lankos siunčiamus dviračius, vengimo(6).

7.        Vykstant tyrimui, Kelani Cycles pateikė prašymą, kuriuo siekė pasinaudoti antidempingo muito taikymo išplėtimo išimtimi(7). 2013 m. sausio 16 d. Komisija surengė patikrinamąjį vizitą Kelani Cycles patalpose. Po to, kadangi laikyta, kad Kelani Cycles nepakankamai bendradarbiavo, Komisija informavo ją, kad ketina neatsižvelgti į Kelani Cycles pateiktą informaciją ir su ja susijusias išvadas grįsti turimais duomenimis(8), taip pat atmesti jos prašymą taikyti išimtį. Šiomis aplinkybėmis Komisija suteikė Kelani Cycles galimybę pateikti papildomų paaiškinimų(9), kuriuos kartu su 43 priedais ji pateikė 2013 m. vasario 7 d. raštu. Dėl įvairių priežasčių Komisija neatsižvelgė į papildomus paaiškinimus ir galiausiai atmetė Kelani Cycles prašymą taikyti išimtį.

8.        Komisijai atsisakius atsižvelgti į Kelani Cycles pateiktus ir ankstesniame punkte nurodytus dokumentus bei įrodymus, Trace Sport per Komisijos vykdomą administracinę procedūrą paprašė jos surengti klausymą, kad, nepaisant šio atsisakymo, galėtų pateikti tuos pačius dokumentus ir įrodymus, kuriuos pateikė Kelani Cycles, siekdama pagrįsti savo papildomus paaiškinimus. Tačiau Komisija šio Trace Sport pateikto prašymo netenkino.

9.        2013 m. gegužės 29 d. Taryba priėmė ginčijamą reglamentą, juo išplėtė 48,5 % dydžio galutinio antidempingo muito, nustatyto importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams, taikymą importuojamiems dviračiams, visų pirma siunčiamiems iš Šri Lankos. Šiame reglamente Kelani Cycles laikoma nebendradarbiavusia bendrove(10), o Creative Cycles jame nėra aiškiai nurodoma.

10.      2012 m. ir 2013 m. atstovai muitinėje, veikdami Trace Sport vardu ir jos naudai, Nyderlanduose deklaravo iš Šri Lankos atsiųstų dviračių išleidimą į laisvą apyvartą, kaip šių dviračių eksportuotojas deklaravę Creative Cycles ir Kelani Cycles.

11.      Po minėtų deklaracijų teisėtumo a posteriori patikrinimų, Inspecteur van de Belastingdienst/Douane, kantoor Eindhoven (mokesčių ir muitinės tarnybos inspektorius, Eindhoveno biuras, Nyderlandai) nusprendė, kad už deklaruotų dviračių išleidimą į laisvą rinką turėjo būti sumokėtas 48,5 % dydžio antidempingo muitas. Taigi jis priėmė du pranešimus dėl mokėtinų antidempingo muitų, kurių suma siekė atitinkamai 229 990,88 EUR ir 234 275,37 EUR, mokėjimo. Trace Sport pateikus skundus dėl šių pranešimų, jie buvo patvirtinti dviem 2015 m. rugsėjo 24 d. priimtais sprendimais.

12.      O 2015 m. kovo 19 d. Sprendimu City Cycle Industries / Taryba(11) Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo reglamento 1 straipsnio 1 ir 3 dalis(12) tiek, kiek jos buvo susijusios su City Cycle.

13.      Trace Sport prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme užginčijo abu 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimus, kuriais patvirtinti pranešimai dėl mokėjimo.

14.      2017 m. sausio 26 d. Sprendimu Maxcom / City Cycle Industries(13) Teisingumo Teismas apeliacine tvarka patvirtino Bendrojo Teismo sprendimą byloje City Cycle Industries / Taryba.

15.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamoje byloje Trace Sport nurodo Teisingumo Teismo sprendimo bylose Maxcom / City Cycle Industries argumentus, keldama klausimą dėl ginčijamo reglamento, kiek jis susijęs su Creative Cycles ir Kelani Cycles, teisėtumo. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Teisingumo Teismo išvada, padaryta šiame sprendime dėl City Cycle, taip pat taikytina Kelani Cycles ir Creative Cycles, taigi jis siekia išsiaiškinti, ar reglamentas, kiek jis susijęs su šiomis dviem Šri Lankos gamintojomis (eksportuotojomis), yra teisėtas.

16.      Šiomis aplinkybėmis Rechtbank Noord-Holland (Šiaurės Olandijos apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos klausimus:

„1.      Ar [ginčijamas] reglamentas yra teisėtas, kiek jis susijęs su eksportuojančia gamintoja Kelani Cycles?

2.       Ar [ginčijamas] reglamentas yra teisėtas, kiek jis susijęs su eksportuojančia gamintoja Creative Cycles?“

II.    Teisinė analizė

A.      Pirminės pastabos

17.      Visos suinteresuotosios šalys, Teisingumo Teisme pateikusios rašytines pastabas, t. y. Nyderlandų vyriausybė, Taryba ir Komisija, abejoja šio prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl teisėtumo įvertinimo priimtinumu. Remdamosi TWD jurisprudencija šios suinteresuotosios šalys iš esmės nurodo, kad Trace Sport pagrindinėje byloje negali remtis ginčijamo reglamento neteisėtumu, nes ji be jokios abejonės galėjo pareikšti ieškinį dėl šio reglamento panaikinimo.

18.      Kaip nurodžiau šios išvados 5 punkte, vadovaudamasis Teisingumo Teismo prašymu, joje sieksiu atsakyti į klausimą, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prejudiciniai klausimai yra priimtini.

19.      Šiuo klausimu pirmiausia apžvelgsiu iš TWD jurisprudencijos kylančius principus ir jų taikymą Sąjungos antidempingo muitų srityje. Paskui, remdamasis šia analize, įvertinsiu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo iškeltų prejudicinių klausimų priimtinumą.

2.      TWD jurisprudencija ir jos taikymas antidempingo srityje

20.      Visų pirma reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos institucijų priimtas aktas, kurio per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą imperatyvų terminą neapskundė jo adresatas, bet kuri institucija ar asmuo, turintys teisę reikalauti jį panaikinti, tampa galutinis. Tokia jurisprudencija visų pirma grindžiama prielaida, kad ieškinio pareiškimo terminais siekiama užtikrinti teisinį saugumą ir išvengti begalinio teisinių padarinių sukeliančių Sąjungos teisės aktų ginčijimo(14).

21.      Be to, Teisingumo Teismas pripažino, kad Sąjungos teisėje yra bendrasis principas, pagal kurį nacionaliniame procese kiekviena šalis turi teisę remtis Sąjungos aktuose, kuriais grindžiamas sprendimas ar nacionalinės teisės aktas, kuriais prieš jas remiamasi, įtvirtintų nuostatų neteisėtumu, ir prašyti nacionalinio teismo šį klausimą, kaip prejudicinį, pateikti Teisingumo Teismui(15). Nors nacionaliniai teismai gali nuspręsti, kad Sąjungos aktas yra galiojantis, jie negali konstatuoti jo negaliojimo(16).

22.      Vis dėlto, vadovaudamasis tais pačiais šios išvados 20 punkte nurodytais teisinio saugumo reikalavimais Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal minėtą bendrąjį principą, kuriuo kiekvienam teisės subjektui ieškinyje, pareikštame dėl jam žalos sukėlusios nacionalinės priemonės, leidžiama remtis Sąjungos teisės akto, kuriuo grindžiama ši priemonė, negaliojimu, niekaip nedraudžiama, kad šis teisės aktas taptų galutinis teisės subjektui, kurio atžvilgiu šis aktas turi būti laikomas individualiu sprendimu ir kuris be jokios abejonės galėjo prašyti jį panaikinti pagal SESV 263 straipsnį(17).

23.      Taigi, taikant TWD jurisprudenciją, tuo atveju, kai gali būti laikoma, kad teisės subjektas be jokios abejonės turėjo teisę prašyti panaikinti Sąjungos teisės aktą, šis teisės subjektas negali remtis jo negaliojimu kompetentingame nacionaliniame teisme(18).

24.      Iš tikrųjų, kaip ne kartą pažymėjo Teisingumo Teismas, pripažinus, kad teisės subjektas, kuris be jokios abejonės turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl Sąjungos teisės akto panaikinimo, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, praėjus SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytam imperatyviam terminui gali ginčyti šio teisės akto galiojimą nacionaliniame teisme, jam būtų suteikta galimybė nepaisyti galutinio pobūdžio, kurį jo atžvilgiu įgyja minėtas teisės aktas pasibaigus apskundimo terminui(19).

25.      Taigi šios išvados 21 punkte nurodyta bendrojo principo išimtis, kuri kyla iš TWD jurisprudencijos taikymo, pagrįsta reikalavimu užtikrinti teisinį saugumą ir išvengti begalinio Sąjungos teisės aktų apskundimo, taip pat užkirsti kelią piktnaudžiavimui apskundimo būdais, kuriais pagal Sąjungos teisę gali pasinaudoti teisės subjektai(20).

26.      Konkrečiai Sąjungos antidempingo muitų srityje Teisingumo Teismas nurodė, kad iš TWD jurisprudencijos kylančios išvados taikomos reglamentams, kuriuose nustatomi antidempingo muitai, o taip yra dėl jų dvejopo pobūdžio: kaip normatyvinių teisės aktų, nes jie taikomi visiems suinteresuotiems ūkio subjektams, ir kaip teisės aktų, kurie gali būti tiesiogiai ir individualiai susiję su tam tikrais ūkio subjektais(21).

27.      Taigi, jei galima teigti, kad ūkio subjektas be jokios abejonės turėjo teisę pareikšti ieškinį, taigi be jokios abejonės galėjo jį pareikšti pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą, prašydamas panaikinti reglamentą, kuriame nustatomas antidempingo muitas, minėtas ūkio subjektas negali remtis šio reglamento negaliojimu kompetentingame nacionaliniame teisme(22).

28.      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jurisprudencijoje nustatė tam tikras kategorijas ūkio subjektų, kurie pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą gali būti laikomi tiesiogiai ir konkrečiai susijusiais su reglamentu, kuriame nustatytas antidempingo muitas, taigi galinčiais prašyti jų panaikinimo Sąjungos teismuose.

29.      Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad, pirma, pagal šią nuostatą tokie reglamentai gali būti tiesiogiai ir konkrečiai susiję su tais nagrinėjamo produkto gamintojais ir eksportuotojais, kurie kaltinami dempingo taikymu naudojant su jų komercine veikla susijusius duomenis(23).

30.      Antra, tai gali būti minėto produkto, į kurio perpardavimo kainą buvo atsižvelgta nustatant eksporto kainas, importuotojai, kurie dėl šios priežasties yra susiję su dempingo taikymo konstatavimu,(24).

31.      Trečia, tai taip pat gali būti taikoma su atitinkamo produkto eksportuotojais susijusiems importuotojams, be kita ko, jeigu eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis šių importuotojų taikomomis perpardavimo Sąjungos rinkoje kainomis ir jeigu pats antidempingo muitas buvo apskaičiuotas remiantis šiomis perpardavimo kainomis(25).

32.      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad jurisprudencijoje pripažinta, jog produkto, kuriam taikomas antidempingo muitas, gamintojai, eksportuotojai ar importuotojai (susiję ar nesusiję su eksportuojančiu gamintoju) gali turėti locus standi pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ir pareikšti ieškinį dėl reglamento, kuriuo nustatytas antidempingo muitas, panaikinimo.

33.      Šiuo klausimu nuspręsta, kad lemiamas veiksnys nustatant suinteresuotojo ūkio subjekto konkretumą, kuriuo gali būti pagrįstas jo locus standi, yra tai, kad dempingo taikymas buvo konstatuotas remiantis duomenimis apie jų komercinę veiklą(26).

34.      Vis dėlto Teisingumo Teismas taip pat ne kartą nusprendė, kad tam tikroms ūkio subjektų kategorijoms suteikus teisę pareikšti ieškinį dėl antidempingo reglamento panaikinimo nebūtų galima atmesti tikimybės, kad kiti ūkio subjektai taip pat galėtų būti tiesiogiai ir konkrečiai susiję su antidempingo reglamentu dėl tam tikrų jiems būdingų ir, palyginti su kitais asmenimis, juos apibūdinančių savybių(27).

35.      Taigi, nepriklausomai nuo šios išvados 29–31 punktuose nurodytų ūkio subjektų, kuriems Teisingumo Teismas suteikė locus standi dėl panaikinimo, kategorijų, lemiamas veiksnys nustatant locus standi, visų pirma – individualią sąsają, susijęs su klausimu, ar pagal Sprendime Plaumann(28)suformuotą jurisprudenciją antidempingo reglamentas taikomas nagrinėjamam ūkio subjektui dėl tam tikrų ypatingų jo savybių ar faktinių aplinkybių, kurios jį skiria nuo bet kurio kito asmens, ir dėl tos priežasties jį individualizuoja taip pat, kaip ir teisės akto adresatą.

36.      Taigi, pavyzdžiui, byloje Extramet, Teisingumo Teismas pripažino, kad nepriklausomas produkto, kuriam taikomas antidempingo muitas ir į kurio pardavimo kainą nebuvo atsižvelgta per tyrimą, importuotojas, vis dėlto įrodęs, kad yra visi veiksniai, sudarantys ypatingą padėtį, kuri nagrinėjamos priemonės atžvilgiu jį skiria nuo visų kitų ūkio subjektų, turi locus standi(29).

37.      Konkrečiai dėl produkto, kuriam taikoma antidempingo priemonė, importuotojų pažymėtina, kad, kaip matyti iš šios išvados 30 ir 31 punktų, jurisprudencijoje pripažįstama tiek nepriklausomų importuotojų, tiek importuotojų, susijusių su atitinkamo produkto eksportuojančiu gamintoju, locus standi dėl panaikinimo antidempingo srityje.

38.      Dėl sąsajos sąlygos buvo pažymėta, kad paprasta importuotojo sąsaja su atitinkamu eksportuojančiu gamintoju savaime nėra pakankamas veiksnys, kad importuotojas galėtų būti laikomas konkrečiai susijusiu pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą(30).

39.      Vis dėlto iš šios išvados 31 punkte nurodytos jurisprudencijos matyti: pirma, kad nagrinėjamo produkto importuotojo ir eksportuotojo sąsajos buvimas yra aiškiai reikšmingas veiksnys pripažįstant importuotojo locus standi prašyti panaikinti reglamentą, kuriame nustatytas antidempingo muitas; antra, kad vis dėlto šiuo tikslu importuotojas ir eksportuojantis gamintojas turi būti pakankamai susiję(31); ir, trečia, kad susijusiam importuotojui suteikiamas locus standi, jei yra kitų veiksnių, galinčių skirti jį nuo visų kitų ūkio subjektų, pavyzdžiui, jei per tyrimą buvo atsižvelgta į jo komercinius duomenis.

40.      Taigi byloje Neotype(32) Teisingumo Teismas nusprendė, kad susijęs importuotojas, kurio perpardavimo kaina buvo naudojamasi apskaičiuojant antidempingo muitą, yra tiesiogiai ir individualiai susijęs pagal SESV 263 straipsnį.

41.      Byloje Nachi(33) Teisingumo Teismas susijusiam importuotojui (jis yra nagrinėjamo produkto gamintojo patronuojamoji įmonė), kurio perpardavimo kainomis buvo remtasi apskaičiuojant eksporto kainą, pagal kurią buvo nustatytas dempingo skirtumas, susijęs su nagrinėjamu eksportuotoju, suteikė locus standi dėl panaikinimo ir taip taikė TWD jurisprudenciją.

42.      Priešingai, byloje TMK(34) Teisingumo Teismas paneigė susijusio importuotojo locus standi ir netaikė TWD jurisprudencijos, nes nebuvo įrodyta, kad jis pakankamai susijęs su nagrinėjamomis bendrovėmis eksportuotojomis ar kad jo padėtis ypatinga, skirianti jį nuo visų kitų ūkio subjektų.

B.      Dėl prejudicinių klausimų priimtinumo

43.      Taigi būtent atsižvelgiant į visus ankstesniame skirsnyje išdėstytus jurisprudencijos principus reikia įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje taikant TWD jurisprudenciją reikia pripažinti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje Trace Sport negali remtis ginčijamo reglamento, kiek jis susijęs su Kelani Cycles ir Creative Cycles, neteisėtumu.

44.      Šiuo klausimu man atrodo svarbu pateikti dvi pirmines pastabas.

45.      Visų pirma pažymiu, kad ši byla skiriasi nuo visų kitų ankstesniame skirsnyje nurodytų bylų, nes ji susijusi ne su reglamento, kuriame nustatytas antidempingo muitas, o su reglamento, kuriuo tas muitas išplečiamas ir kuris priimtas atlikus tyrimą dėl vengimo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, teisėtumu.

46.      Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagrindinio reglamento 13 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos reglamentavimas dėl kovos su vengimu yra reguliavimo pagrindas, kuris, nors įtrauktas į Sąjungos antidempingo reglamentavimą, vis dėlto turi savo specifiką(35).

47.      Šiomis aplinkybėmis, viena vertus, manau, kad argumentai, kuriais remdamasis, kaip matyti iš šios išvados 26 punkto, Teisingumo Teismas taikė TWD jurisprudencijos principus reglamentams, kuriuose nustatomi antidempingo muitai, taip pat visiškai taikomi tokiems reglamentams, kaip antai ginčijamam reglamentui, kuriais išplečiama antidempingo muitų taikymo sritis.

48.      Iš tikrųjų tokiais reglamentais tik išplečiama pirminio reglamento, kuriame nustatytas antidempingo muitas, taikymo sritis panašiems produktams ar produkto dalims. Todėl reglamentas, kuriuo išplečiama galiojančio antidempingo muito taikymo sritis, bendrovėms, kurioms taikomas muitas taip išplėtus jo taikymo sritį, sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip reglamentas, kuriuo nustatomas galutinis muitas bendrovėms, kurioms šis muitas taikomas(36), ir jam taip pat būdingas dvejopas pobūdis, nurodytas šios išvados 26 punkte.

49.      Kita vertus, pažymiu, kad nors šios išvados 28 ir paskesniuose punktuose nurodytoje jurisprudencijoje įtvirtinti principai, susiję su ieškinio dėl reglamentų, kuriais nustatomas antidempingo muitas, panaikinimo priimtinumu, gali būti taikomi siekiant nustatyti ieškinių dėl reglamentų, kuriais išplečiama tokio muito taikymo sritis, priimtinumą, vis dėlto būtina atsižvelgti į vengimo tyrimo savybes pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį.

50.      Iš tikrųjų, nors vengimo tyrimai neabejotinai panašūs į tyrimus, kuriais siekiama nustatyti antidempingo muitą, vis dėlto jų atveju būtina nustatyti keturis veiksnius, kurie pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies trečią sakinį sudaro vengimo sąvoką(37).

51.      Antra, taip pat preliminariai, pažymiu, kad nekyla jokių abejonių, jog Kelani Cycles turėjo locus standi pagal SESV 263 straipsnį Bendrajame Teisme pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo.

52.      Iš tikrųjų, viena vertus, dėl šios įmonės tiesioginės sąsajos reikia pažymėti, kad valstybių narių muitinės, neturėdamos kokios nors vertinimo diskrecijos, privalo rinkti antidempingo mokestį, kurio taikymo sritis ginčijamu reglamentu išplėsta importuojamiems dviračiams, Kelani Cycles iš Šri Lankos eksportuotiems į Sąjungą(38).

53.      Kita vertus, dėl konkrečios sąsajos pažymėtina, kad Kelani Cycles aktyviai vengė tyrimo, kuriam vykstant ji pateikė prašymą taikyti išimtį. Be to, ji aiškiai identifikuojama ginčijamo reglamento 39–42 punktuose, ir dėl jos minėtame reglamente išvados padarytos remiantis turimais duomenimis, nes jos bendradarbiavimas buvo nepakankamas(39).

54.      Nurodęs šias dvi pirmines pastabas pažymiu, kad Nyderlandų vyriausybė, Taryba ir Komisija prejudicinių klausimų nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą iš esmės grindžia dviem veiksniais, kurie, kaip jos mano, gali būti būdingi Trace Sport ir dėl to skirti ją nuo kitų ūkio subjektų(40).

55.      Toks išskirtinumas grindžiamas, viena vertus, tuo, kad yra glaudūs Trace Sport ir dviejų Šri Lankos eksportuojančių gamintojų – Kelani Cycles ir Creative Cycles – ryšiai, ir, kita vertus, aplinkybe, kad Trace Sport bandė įstoti į Komisijos vykdomą procedūrą, siekdama palaikyti Kelani Cycles interesus.

56.      Taigi reikia išnagrinėti, ar šiais dviem veiksniais nagrinėjamoje byloje gali būti pagrįsta išvada, kad Trace Sport be jokios abejonės turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo, todėl pagal TWD jurisprudenciją nacionaliniame teisme ji negalėtų remtis šio reglamento neteisėtumu.

57.      Visų pirma dėl glaudžių Trace Sport ryšių su Kelani Cycles ir Creative Cycles iš šios išvados 39 punkto matyti, kad aptariamų eksportuotojo ir importuotojo sąsaja yra reikšmingas veiksnys nustatant importuotojo teisę prašyti reglamento antidempingo srityje panaikinimo.

58.      Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad kai Komisija ginčija susijusio importuotojo nacionaliniame teisme pareikšto tokio reglamento neteisėtumu grindžiamo prieštaravimo priimtinumą, ji turi pateikti įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad importuotojas yra pakankamai susijęs su nagrinėjamomis bendrovėmis eksportuotojomis(41).

59.      Vis dėlto nagrinėjamoje byloje Komisija kaip įrodymus pateikė ištraukas iš Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) galutinės ataskaitos dėl muitų ir antidempingo muitų, taikomų į Sąjungą importuojamiems Kinijos kilmės dviračiams, vengimo tyrimo, atlikto gavus informacijos, kad klaidingai deklaruojama, jog kiniški dviračiai yra Šri Lankos kilmės.

60.      Šioje ataskaitoje kalbama apie Prancūzijos muitinės iš Trace Sport paimtus dokumentus, konkrečiai – apie lengvatinio apmokestinimo bendrovių sąrašą, iš kurių matyti, kad Trace Sport savininkui priklausė 50 % bendrovės (jos likęs kapitalas priklausė dviem Kinijos investuotojams), kurios patronuojamoji bendrovė buvo Creative Cycles. Iš šių dokumentų taip pat matyti, kad tam pačiam Trace Sport savininkui bendrai su tais Kinijos investuotojais priklausė 50 % kitos bendrovės, kurios patronuojamoji bendrovė buvo Kelani Cycles. Be to, iš šios OLAF ataskaitos matyti, kad Kelani Cycles iš tikrųjų buvo įsteigta tam, kad perimtų visą Creative Cycles veiklą.

61.      OLAF ataskaitoje taip pat nurodyta, kad visos šios bendrovės, taip pat kitos tai pačiai grupei priklausančios bendrovės, dalyvavo klastojant sąskaitas faktūras dėl Kinijos kilmės dviračių importo į Sąjungą, ir taip buvo sukčiaujama muitų ir antidempingo muitų srityje.

62.      Be to, Trace Sport glaudžių ryšių su Kelani Cycles ir Creative Cycles buvimas patvirtintas tam tikruose dokumentuose, priklausančiuose vadinamiesiems „Panama Papers“(42) dokumentams, dėl kurių Komisija pateikė įrodymus.

63.      Visų šių ryšių ir OLAF galutinės ataskaitos išvadų Trace Sport niekaip neginčijo ir nemanė esant būtina Teisingumo Teisme pateikti pastabas.

64.      Tokiomis aplinkybėmis manau, kad reikia pripažinti, jog nagrinėjamoje byloje Komisija pateikė įrodymų, kuriais remiantis galima nustatyti pakankamus nagrinėjamos importuotojos Trace Sport ir Šri Lankos eksportuojančių gamintojų Kelani Cycles ir Creative Cycles ryšius, kaip tai suprantama pagal jurisprudenciją.

65.      Antra, dėl kito veiksnio, kuriuo Nyderlandų vyriausybė, Taryba ir Komisija grindžia nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, vykstant administracinei procedūrai, per kurią Kelani Cycles dalyvavo pateikdama prašymą taikyti išimtį, Komisijos galiausiai atmestą dėl jos nepakankamo bendradarbiavimo, Trace Sport Komisijos prašė leisti jai įstoti į procedūrą palaikyti Kelani Cycles interesų.

66.      Iš tikrųjų iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pati Trace Sport patvirtino, jog prašė Komisijos surengti klausymą, kad galėtų pateikti tuos pačius argumentus ir tuos pačius dokumentus bei įrodymus, kurie jau anksčiau buvo pateikti Kelani Cycles papildomose pastabose po to, kai Komisija pranešė apie savo ketinimą atmesti jos prašymą taikyti išimtį. Komisija šiuos dokumentus ir įrodymus atmetė dėl ginčijamo reglamento 40 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių.

67.      Taigi šis Trace Sport įsikišimas į Komisijos vykdomą vengimo tyrimą palaikant Kelani Cycles interesus, net jei galiausiai tai nepavyko, nes Komisija atsisakė dar kartą išnagrinėti atitinkamus argumentus ir dokumentus, įrodo kelis tyrimui svarbius veiksnius.

68.      Pirmiausia tai įrodo, kad Trace Sport ir Kelani Cycles ryšiai yra tokie glaudūs, kad pirmoji bendrovė sužinojo apie tyrimą, susijusį su antrąja bendrove, nors tai nėra vieša informacija.

69.      Antra, tai įrodo tokį aptariamo eksportuotojo ir susijusio importuotojo interesų bendrumą, kad pastarasis siekia įstoti į tyrimą dėl susijusio gamintojo, bandydamas pakeisti Komisijos sprendimą atsisakyti atsižvelgti į argumentus ir įrodymus, kuriuos pirmasis bandė pateikti. Toks interesų bendrumas galiausiai lėmė, kad abu ūkio subjektai per tyrimą ėmė veikti kaip vienas subjektas.

70.      Trečia, pagrįstai galima teigti, kad nagrinėjami informacija ir dokumentai bent iš dalies buvo susiję su pačia Trace Sport. Iš tikrųjų, viena vertus, iš ginčijamo reglamento 40 punkto matyti, kad vienas iš Komisijos ir Kelani Cycles sprendžiamų klausimų buvo susijęs su paaiškinimais dėl tokių susijusių bendrovių, kokia yra Trace Sport. Kita vertus, jei informacija ir dokumentai, kuriuos Trace Sport siekė pateikti Komisijai, nebuvo su ja susiję, neaišku, kaip Trace Sport būtų galėjusi pagrįsti savo pačios įstojimą į procedūrą siekiant pateikti šią informaciją ir dokumentus.

71.      Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad nagrinėjamoje byloje, skirtingai nei šios išvados 29–31 punktuose nurodytose bylose, Komisija, savo išvadų vengimo tyrime siekdama nustatyti platesnį antidempingo muito taikymą, negalėjo remtis duomenimis, kuriuos pateikė susiję gamintojas ir importuotojas, būtent todėl, kad Kelani Cycles (ir Trace Sport) vykstant tyrimui nepakankamai bendradarbiavo.

72.      Atsižvelgdamas į visus šiuos veiksnius manau, kad Kelani Cycles ir Trace Sport per tyrimą iš tiesų veikė taip, tarsi palaikytų vieno ir to paties ūkio subjekto interesus. Creative Cycles, atvirkščiai, tyrime nedalyvavo, nes, kaip matyti iš šios išvados 60 punkto, jos veiklą iš esmės perėmė Kelani Cycles.

73.      Remiantis visais išdėstytais argumentais darytina išvada, kad, mano nuomone, konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis visuma veiksnių, lemiančių ypatingą padėtį, kuri, kiek tai susiję su ginčijamu reglamentu, Trace Sport skiria nuo visų kitų ūkio subjektų ir kuri dėl to gali ją individualizuoti kaip ir su ja susijusią gamintoją Kelani Cycles, laikytina įrodyta.

74.      Darytina išvada, kad konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis Trace Sport, mano nuomone, be jokios abejonės galėjo pareikšti ieškinį dėl ginčijamo reglamento panaikinimo pagal SESV 263 straipsnį ir kad dėl to pagal TWD jurisprudenciją ji negali remtis galimu šio reglamento neteisėtumu nacionaliniuose teismuose.

75.      Šiuo klausimu taip pat privalau pažymėti, jog suprantu, viena vertus, kad SESV 263 straipsnio ketvirtoje pastraipoje numatyti kriterijai, kuriais ribojamas ieškinių dėl panaikinimo priimtinumas(43), ir, kita vertus, kad dėl to, jog TWD jurisprudencijoje, kaip nurodžiau šios išvados 21–25 punktuose, įtvirtinta išimtis iš bendrojo principo, jos taikymo sritis turi būti apribota konkrečiai tik tais atvejais, kai nekyla jokių abejonių dėl privataus asmens Bendrajame Teisme pareikšto ieškinio dėl panaikinimo priimtinumo(44).

76.      Vis dėlto šiuo klausimu, viena vertus, manau, kad Trace Sport locus standi pripažinimas, kiek tai susiję su ginčijamu reglamentu, be jokios abejonės, atitinka šios išvados 31 ir 34–42 punktuose nurodytos jurisprudencijos dėl ieškinių dėl panaikinimo antidempingo srityje priimtinumo logiką.

77.      Kita vertus, itin ypatingomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis manau, kad tokiai susijusiai importuotojai, kokia yra Trace Sport, dėl kurios įrodyta, kad, viena vertus, ji yra pakankamai susijusi su vengimo tyrime dalyvavusiu eksportuotoju, aiškiai turėjusiu teisę pareikšti ieškinį dėl nagrinėjamos priemonės panaikinimo, ir kad, kita vertus, ji bandė, nors ir nesėkmingai, įstoti į vengimo tyrimą dėl susijusio gamintojo, veikdama taip, tarsi jie atstovautų vieno ir to paties ūkio subjekto interesams, leidus remtis nagrinėjamo reglamento neteisėtumu nacionaliniame teisme, būtų prieštaraujama šios išvados 25 punkte nurodytos TWD jurisprudencijos esmei užtikrinti teisinį saugumą ir vengti piktnaudžiavimo teisių gynimo priemonėmis, kuriomis pagal Sąjungos teisę gali pasinaudoti teisės subjektai.

III. Išvada

78.      Remdamasis tuo, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į rechtbank Noord-Holland (Šiaurės Olandijos apylinkės teismas, Nyderlandai) pateiktus prejudicinius klausimus:

1.      Nei 2015 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo sprendimas City Cycle Industries / Taryba (T‑413/13, nepaskelbtas Rink. EU:T:2015:164), nei 2017 m. sausio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimas Maxcom / City Cycle Industries (sujungtos bylos C‑248/15 P, C‑254/15 P ir C‑260/15 P, EU:C:2017:62) neturėjo poveikio 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 501/2013, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės, teisėtumui, nes šis reglamentas susijęs su bendrovėmis Kelani Cycles (PVT) Ltd ir Creative Cycles (PVT) Ltd.

2.      Tokia šių dviračių importuotoja, kokia yra Trace Sport, dėl kurios įrodyta, viena vertus, kad ji pakankamai susijusi su minėtais eksportuojančiais gamintojais, ir, kita vertus, kad ji bandė, nors ir nesėkmingai, įstoti į vengimo tyrimą dėl susijusių gamintojų, veikdama taip, tarsi jie atstovautų vieno ir to paties ūkio subjekto interesams todėl, kad, be jokios abejonės, turėjo teisę Bendrajame Teisme pareikšti ieškinį, siekdama, kad būtų panaikintas šiems produktams nustatytas antidempingo muitas, tačiau tokio ieškinio nepareiškė, negali vėliau remtis šio antidempingo muito neteisėtumu nacionaliniame teisme. Tokiu atveju nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į galutinį antidempingo muitą, nustatytą 2011 m. spalio 3 d. Tarybos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 990/2011, kuriuo, remiantis priemonių galiojimo termino peržiūra pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatomas galutinis antidempingo muitas, pagal Įgyvendinimo reglamento Nr. 501/2013 1 straipsnį išplėstas dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso.


1      Originalo kalba: prancūzų.


2      2013 m. gegužės 29 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams nustatyto galutinio antidempingo muito taikymas išplečiamas importuojamiems dviračiams, siunčiamiems iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės (OL L 153, 2013, p. 1).


3      2015 m. kovo 19 d. Sprendimas City Cycle Industries / Taryba (T‑413/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:164).


4      2017 m. sausio 26 d. Sprendimas Maxcom / City Cycle Industries (C‑248/15 P, C‑254/15 P ir C‑260/15 P, EU:C:2017:62).


5      Šiuo klausimu žr. to sprendimo 17 punktą. Teisingumo Teismas ne kartą patvirtino šiame sprendime nurodytą principą. Šiuo klausimu žr., be kita ko, 2001 m. vasario 15 d. Sprendimą Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101, 30 ir 37 punktai), 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimą Pringle (C‑370/12, EU:C:2012:756, 41 punktas), 2017 m. kovo 14 d. Sprendimą A ir kt. (C‑158/14, EU:C:2017:202, 66 ir 67 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija), taip pat 2018 m. liepos 25 d. Sprendimą Georgsmarienhütte ir kt. (C‑135/16, EU:C:2018:582 14 ir 15 punktai).


6      2012 m. rugsėjo 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 875/2012, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2011 importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams, vengimo importuojant iš Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso siunčiamus dviračius, deklaruojamus kaip Indonezijos, Malaizijos, Šri Lankos ir Tuniso kilmės arba ne, ir įpareigojama registruoti tokius importuojamus produktus (OL L 258, 2012, p. 21).


7      Pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009, p. 51, klaidų ištaisymas OL L 7, 2010, p. 22), iš dalies pakeisto 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1168/2012 (OL L 344, 2012, p. 1; toliau – pagrindinis reglamentas), 13 straipsnio 4 dalį.


8      Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį. Žr. ginčijamo reglamento 39–42 punktus.


9      Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalį.


10      Žr. ginčijamo reglamento 39 ir 42 konstatuojamąsias dalis.


11      T‑413/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:164.


12      Šioje nuostatoje 48,5 % dydžio antidempingo muito taikymas išplečiamas minėtam importui ir numatytas jo rinkimas už importą, įvykdytą per tyrimo laikotarpį.


13      C‑248/15 P, C‑254/15 P ir C‑260/15 P, EU:C:2017:62.


14      Šiuo klausimu žr. 2001 m. vasario 15 d. Sprendimą Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101 29 punktas) ir 2017 m. lapkričio 14 d. Sprendimą British Airways / Komisija (C‑122/16 P, EU:C:2017:861 83 ir 84 punktai). Dėl termino ieškiniui pareikšti, kaip viešosios tvarkos reikalavimo, žr. generalinio advokato P. Mengozzi argumentus išvadoje British Airways / Komisija (C‑122/16 P, EU:C:2017:406, 93–99 punktai).


15      Šis principas kyla iš SESV 277 straipsnio. Žr. 2001 m. vasario 15 d. Sprendimą Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101, 35 punktas) ir 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimą Pringle (C‑370/12, EU:C:2012:756, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).


16      1987 m. spalio 22 d. Sprendimas Foto-Frost (314/85, EU:C:1987:452, 14 ir 15 punktai). Taip pat žr. 2006 m. sausio 10 d. Sprendimą IATA ir ELFAA (C‑344/04, EU:C:2006:10, 27 ir 30 punktai) ir 2013 m. spalio 3 d. Sprendimą Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlementas ir Taryba (C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 95 punktas).


17      Žr. 2001 m. vasario 15 d. Sprendimą Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101, 37 punktas), kuriame taikomi 1994 m. kovo 9 d. Sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90) 24 ir 25 punktai. Taip pat žr. 2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimą Pringle (C‑370/12, EU:C:2012:756, 41 punktas), 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą Valimar (C‑374/12, EU:C:2014:2231, 28 ir 29 punktai), taip pat 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 18 punktas).


18      Žr., be kita ko, 2016 m. vasario 4 d. Sprendimą C & J Clark International ir Puma (C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 56 ir 57 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Georgsmarienhütte ir kt. (C‑135/16, EU:C:2018:582 14, 17 ir 18 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).


19      2012 m. lapkričio 27 d. Sprendimas Pringle (C‑370/12, EU:C:2012:756, 41 punktas), 2017 m. kovo 14 d. Sprendimas A ir kt. (C‑158/14, EU:C:2017:202, 66 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimas Georgsmarienhütte ir kt. (C‑135/16, EU:C:2018:582 15 punktas), kuriuose taikomas 1994 m. kovo 9 d. Sprendimo TWD Textilwerke Deggendorf (C‑188/92, EU:C:1994:90) 18 punktas.


20      Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvadą byloje Georgsmarienhütte ir kt. (C‑135/16, EU:C:2018:120, 36 punktas). Taip pat generalinis advokatas F. G. Jacobs TWD jurisprudenciją apibrėžė kaip susijusią su šalių, kurios galėjo skųsti Sąjungos teisės aktą ir to nepadarė, piktnaudžiavimu procesu (generalinio advokato F. G. Jacobs išvada byloje Cassa di Risparmio di Firenze ir kt. (C‑222/04, EU:C:2005:655, 63 punktas)). Iš tiesų, kaip nurodė generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona minėtoje išvadoje, pagal TWD jurisprudenciją nedraudžiama, kad nacionaliniai teismai bet kuriuo metu savo iniciatyva ar kitų šalių (kurios aiškiai neturi teisės pareikšti ieškinio dėl panaikinimo) prašymu išreikštų savo abejones dėl Sąjungos teisės akto teisėtumo.


21      Žr. 2001 m. vasario 15 d. Sprendimą Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101, 37 punktas in fine), 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 18 punktas), taip pat 2016 m. vasario 4 d. Sprendimą C & J Clark International ir Puma (C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 58 punktas). Šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimą Taryba / Growth Energy ir Renewable Fuels Association (C‑465/16 P, EU:C:2019:155, 72 punktas).


22      2016 m. vasario 4 d. Sprendimas C & J Clark International ir Puma (C‑659/13 ir C‑34/14, EU:C:2016:74, 56 ir 57 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).


23      Ten pat, 60 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


24      Ten pat, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


25      Ten pat, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. Žr. šios išvados 40–42 punktus.


26      Žr. generalinio advokato J. Mischo išvadą sujungtose bylose Nashua Corporation ir kt. / Komisija ir Taryba (C‑133/87 ir C‑150/87, nepaskelbtos Rink, EU:C:1989:286, 35 punktas).


27      Žr. 1991 m. gegužės 16 d. Sprendimą Extramet Industrie / Taryba (C‑358/89, EU:C:1991:214, 16 punktas), 2014 m. rugsėjo 18 d. Sprendimą Valimar (C‑374/12, EU:C:2014:2231, 33 punktas), taip pat 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 22 punktas).


28      1963 m. liepos 15 d. Sprendimas Plaumann / Komisija (25/62, EU:C:1963:17).


29      1991 m. gegužės 16 d. Sprendimas Extramet Industrie / Taryba (C‑358/89, EU:C:1991:214, 11 ir 17 punktai). Tokie veiksniai buvo aplinkybė, kad importuotojas buvo didžiausias produkto, kuriam taikoma antidempingo priemonė, importuotojas ir kartu galutinis šio produkto naudotojas, taip pat aplinkybė, kad jo ekonominė veikla smarkiai priklausė nuo šio importo ir nagrinėjamas reglamentas jai padarė didelį poveikį.


30      Žr. generalinio advokato J. Mischo išvadą sujungtose bylose Nashua Corporation ir kt. / Komisija ir Taryba (C‑133/87 ir C‑150/87, nepaskelbtos Rink., EU:C:1989:286, 36 ir 37 punktai).


31      Žr. 2015 m. balandžio 16 d. Sprendimą TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 26 punktas).


32      1990 m. liepos 11 d. Sprendimas Neotype Techmashexport / Komisija ir Taryba (C‑305/86 ir C‑160/87, EU:C:1990:295, 20 ir 21 punktai).


33      2001 m. vasario 15 d. Sprendimas Nachi Europe (C‑239/99, EU:C:2001:101, 39 punktas). Šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 14 d. Sprendimą A ir kt. (C‑158/14, EU:C:2017:202, 64 ir 65 punktai).


34      2015 m. balandžio 16 d. Sprendimas TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 26 punktas).


35      Tokia išvada paremta aplinkybe, kad šis reglamentavimas negrindžiamas 1994 m. Antidempingo kodeksu (Sutartis dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos vi straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 21 t., p. 189), išdėstytu Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties, patvirtintos 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (OL L 336, 1994, p 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk. 21 t., p. 810) 1A priede, tačiau tą reglamentavimą Sąjunga priėmė vienašališkai. Šiuo klausimu žr. pagrindinio reglamento 19 konstatuojamąją dalį ir generalinio advokato P. Mengozzi išvadą sujungtose bylose Maxcom ir kt. / Chin Haur Indonesia (C‑247/15 P, C‑253/15 P ir C‑259/15 P, EU:C:2016:712, 5 punktas).


36      Tuo pačiu klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą Büchel / Taryba ir Komisija (T‑74/97 ir T‑75/97, EU:T:2000:215, 52 punktas).


37      Iš pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje pateiktos apibrėžties matyti, kad nustatant vengimą turi būti tenkinamos keturios sąlygos: pirma, turi būti prekybos tarp atitinkamų trečiųjų valstybių ir Bendrijos būdo pokytis, antra, šis pokytis turi būti atsiradęs dėl veiksmų, proceso ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokiomis kitomis pagrįstomis priežastimis ar ekonominiu pagrindimu, kaip tik antidempingo muito nustatymu, trečia, turi būti įrodymų dėl žalos ir, ketvirta, turi būti dempingo įrodymų.


38      Tuo pačiu klausimu žr. 2000 m. rugsėjo 26 d. Sprendimą Büchel / Taryba ir Komisija (T‑74/97 ir T‑75/97, EU:T:2000:215, 50 punktas).


39      Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.


40      Tiesioginė Trace Sport sąsaja nediskutuotina, nes ji tiesiogiai susijusi su ginčijamu reglamentu dėl tų pačių šios išvados 52 punkte išdėstytų priežasčių.


41      2015 m. balandžio 16 d. Sprendimas TMK Europe (C‑143/14, EU:C:2015:236, 26 punktas).


42      Sąvoka „Panama Papers“ reiškia labai daug konfidencialių Panamos advokatų kontoros Mossack Fonseca dokumentų, kurie 2015 m. buvo atskleisti tarptautinėje spaudoje. Dokumentai buvo išnagrinėti vykdant tarptautinį žurnalistinį tyrimą, paskui taip pat įvairių šalių mokesčių ir teisminių institucijų. Atskleidus „Panama Papers“ dokumentus, Europos Parlamentas sudarė tyrimo komisiją, įgaliotą nagrinėti įtariamus pažeidimus ir netinkamą administravimą taikant Sąjungos teisę kapitalo plovimo, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo srityse.


43      Šiuo klausimu žr. 2017 m. kovo 14 d. Sprendimą A ir kt. (C‑158/14, EU:C:2017:202, 68 ir 69 punktai).


44      Šiuo klausimu žr. generalinio advokato M. Campos Sánchez‑Bordona išvados byloje Georgsmarienhütte ir kt. (C‑135/16, EU:C:2018:120) 34 punkte ir generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje A ir kt. (C‑158/14, EU:C:2016:734) 70–72 punktuose išdėstytus argumentus.