Language of document : ECLI:EU:T:2019:379

Laikina versija

BENDROJO TEISMO (aštuntoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. birželio 6 d.(*)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Europos Sąjungoje galiojanti tarptautinė registracija – Registruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis transporto priemonę VW Caddy – Ankstesnis Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindas – Individualios savybės – Informuotas vartotojas – Skirtingas bendras įspūdis – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 straipsnis ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas – Prašymą pripažinti registraciją negaliojančia pateikusiam asmeniui tenkanti įrodinėjimo pareiga – Su ankstesnio dizaino atgaminimu susiję reikalavimai“

Byloje T‑192/18

Rietze GmbH & Co. KG, įsteigta Altdorfe (Vokietija), atstovaujama advokato M. Krogmann,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą S. Hanne,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Volkswagen AG, įsteigta Volfsburge (Vokietija), atstovaujama advokato C. Klawitter,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. sausio 11 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 1244/2016‑3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Rietze ir Volkswagen,

BENDRASIS TEISMAS (aštuntoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas A. M. Collins (pranešėjas), teisėjai M. Kancheva ir G. De Baere,

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. kovo 16 d.,

susipažinęs su EUIPO atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gegužės 31 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą šalies atsakymu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. gegužės 29 d.,

įvykus 2019 m. sausio 24 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        Įstojusi į bylą šalis Volkswagen AG yra tarptautinio dizaino, kuris galioja Europos Sąjungoje, kurio registracijos paraiška buvo pateikta 2010 m. vasario 1 d. ir kuris buvo įregistruotas tą pačią dieną numeriu DM/073118‑3 Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) tarptautiniame biure ir paskelbtas PINO tarptautinio biuro biuletenyje 2010 m. spalio 31 d. (toliau – ginčijamas dizainas), savininkė.

2        Prekės, kurioms žymėti skirtas ginčijamas dizainas, priklauso iš dalies pakeistos 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos sudarymo 12‑08 klasei ir atitinka šį aprašymą: „Motorinės transporto priemonės“. Ginčijamas dizainas vaizduojamas taip:


Image not found


Image not found



Image not found

1 vaizdas

2 vaizdas

3 vaizdas


Image not found


Image not found


Image not found

4 vaizdas

5 vaizdas

6 vaizdas


Image not found


Image not found


Image not found

7 vaizdas

8 vaizdas

9 vaizdas


Image not found


10 vaizdas


3        2015 m. sausio 5 d. ieškovė Rietze GmbH & Co. KG, kuri prekiauja mažais automobilių modeliais, Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) pateikė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia Europos Sąjungoje; šį prašymą ji grindė 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 106f straipsniu, siejamu su to paties reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktu, ir teigė, kad ginčijamas dizainas nėra naujas, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 5 straipsnį, ir neturi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal to paties reglamento 6 straipsnį.

4        Grįsdama savo prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė nurodė, kad ginčijamas dizainas yra transporto priemonę (mikroautobusą) VW Caddy vaizduojantis dizainas, kurį įstojusi į bylą šalis pateikė rinkai 2011 m. Tam, kad įrodytų ankstesnio dizaino atskleidimą, ieškovė pasirėmė ankstesniu šios transporto priemonės modeliu VW Caddy (2K) Life, kurį įstojusi į bylą šalis pateikė rinkai 2004 m. Ieškovė savo reikalavimą visų pirma grindė Bendrijos dizainu Nr. 49895‑0002, apie kurio įregistravimą (registracijos paraišką įstojusi į bylą šalis pateikė 2003 m. liepos 7 d.) buvo paskelbta 2003 m. gruodžio 9 d (toliau – ankstesnis dizainas).

5        2016 m. birželio 20 d. sprendimu EUIPO anuliavimo skyrius pripažino ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia dėl to, kad jis neturėjo individualių savybių, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį.

6        2016 m. liepos 7 d. įstojusi į bylą šalis, remdamasi Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsniais, pateikė apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

7        2018 m. sausio 11 d. sprendimu (byla R 1244/2016‑3, toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba patenkino apeliaciją, panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia. Ji nusprendė, kad ginčijamas dizainas yra naujas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 5 straipsnį, ir turi individualių savybių, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 6 straipsnį.

 Šalių reikalavimai

8        Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia,

–        priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.

9        EUIPO ir įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

10      Savo ieškinyje ieškovė remiasi vieninteliu ieškinio pagrindu, kuris grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a punkto, siejamo su to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 6 straipsniu, pažeidimu. Iš esmės ji kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad ši nusprendė, jog ginčijamas dizainas turėjo individualių savybių, nes bendras įspūdis, kurį jis darė informuotam vartotojui, skyrėsi nuo bendro įspūdžio, kurį šiam vartotojui darė ankstesnis dizainas.

11      Vienintelį ieškinio pagrindą sudaro keturios dalys. Pirma, Apeliacinė taryba klaidingai apsiribojo vien tariamų skirtumų tarp dizainų, dėl kurių kilo ginčas, išvardijimu neatlikusi jų vertinimo ir nedarydama skirtumo tarp estetinių ir techninių savybių. Antra, ji rėmėsi neproporcingai aukštu informuoto vartotojo pastabumo lygiu, todėl pernelyg didelį dėmesį skyrė dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumams. Trečia, ji padarė klaidų vertindama dizainerio laisvę. Galiausiai, ketvirta, ji neatsižvelgė į kai kuriuos įrodymus.

12      EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

13      Visų pirma reikia priminti, kad 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1891/2006, iš dalies keičiančiu reglamentus (EB) Nr. 6/2002 ir (EB) Nr. 40/94, siekiant įgyvendinti Europos bendrijos prisijungimą prie Hagos susitarimo dėl pramoninio dizaino tarptautinės registracijos Ženevos akto (OL L 386, 2006, p. 14), į Reglamentą Nr. 6/2002 įtraukta XIa antraštinė dalis, kurioje yra 106a–106f straipsniai.

14      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 106a straipsnį kiekvienas tarptautinės registracijos, kuri galioja Europos Sąjungoje, įrašas PINO tarptautinio biure tarptautiniame registre turi tokią pačią galią kaip EUIPO Bendrijos dizaino registre padarytas įrašas, ir kiekvienas tarptautinės registracijos, kuri galioja Europos Sąjungoje, paskelbimas PINO tarptautinio biuro biuletenyje turi tokią pačią galią kaip paskelbimas Bendrijos dizaino biuletenyje.

15      Reglamento Nr. 6/2002 106f straipsnyje nurodyta, kad EUIPO gali pripažinti tarptautinę registraciją visiškai arba iš dalies negaliojančia Sąjungoje laikydamasi Reglamento Nr. 6/2002 VI ir VII antraštinėse dalyse numatytos procedūros.

16      Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta, kad Bendrijos dizaino registracija turi būti pripažinta negaliojančia, jeigu dizainas neatitinka šio reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

17      Remiantis Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsniu, dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas tik jeigu jis yra naujas ir turi individualių savybių.

18      Pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punktą individualios savybės registruoto Bendrijos dizaino atveju turi būti vertinamos atsižvelgiant į informuotam vartotojui sukuriamą bendrą įspūdį, kuris turi skirtis nuo įspūdžio, kuriamo bet kurio dizaino, kuris visuomenei tapo prieinamas iki registracijos paraiškos pateikimo dienos arba, jei prašoma prioriteto, iki prioriteto datos. Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje patikslinama, kad atliekant šį vertinimą turi būti atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant tą dizainą.

19      Taigi, informuoto vartotojo atveju dizaino individualios savybės išplaukia iš bendro įspūdžio, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas atsižvelgiant į visus ankstesnius dizainus, nekreipiant dėmesio į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir esant daug nereikšmingų detalių, tačiau atsižvelgiant į skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Budziewska / VRDT – Puma (Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas), T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

20      Vertinant dizaino individualias savybes atsižvelgiant į visus ankstesnius dizainus reikia atsižvelgti į produkto, kuris žymimas dizainu arba į kurį jis yra inkorporuotas, pobūdį ir, be kita ko, į pramonės sektorių, kuriam toks produktas priklauso, į dizainerio laisvę kuriant dizainą arba į galbūt egzistuojančią technologinių sprendimų gausą, dėl kurios informuotas vartotojas gali geriau pastebėti lyginamų dizainų skirtumus, taip pat į atitinkamo produkto naudojimo būdą, ypač į jį naudojant paprastai atliekamus veiksmus (žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Šuolį darantis kačių šeimos gyvūnas, T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21      Galiausiai reikia pažymėti, kad apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik Reglamentu Nr. 6/2002, atsižvelgiant į tai, kaip jį aiškino Sąjungos teismas, o ne remiantis nacionaline teismų praktika, net jeigu ji paremta minėto reglamento nuostatoms analogiškomis nuostatomis (žr. 2017 m. liepos 4 d. Sprendimo Murphy / EUIPO – Nike Innovate (Elektroninio laikrodžio apyrankė), T‑90/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:464, 72 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22      Ieškovės argumentai turi būti nagrinėjami atsižvelgiant būtent į šiuos konstatavimus.

23      Prieš nagrinėjant vienintelio ieškinio pagrindo pirmą dalį, susijusią su informuoto vartotojo atliekamu bendro įspūdžio, kurį sukuria dizainai, dėl kurių kilo ginčas, vertinimu, reikia išnagrinėti minėto pagrindo antrą dalį, susijusią su tokio vartotojo pastabumo lygiu, o vėliau nagrinėti šio pagrindo trečią ir ketvirtą dalis.

 Dėl vienintelio ieškinio pagrindo antros dalies, susijusios su informuoto vartotojo pastabumo lygiu

24      Ieškovės teigimu, Apeliacinė taryba nustatė neproporcingai aukštą informuoto vartotojo pastabumo lygį, todėl dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumams suteikė pernelyg didelę svarbą.

25      Visų pirma ieškovė tvirtina, kad informuotas vartotojas negali techninės funkcijos lemiamų išvaizdos aspektų atskirti nuo savarankiškų aspektų, nes tai peržengia jo patirties, įgytos naudojant produktą, į kurį inkorporuotas ginčijamas dizainas, ribas. Dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumai, kuriuos mini Apeliacinė taryba, yra susiję su techninėmis detalėmis – jų asmuo, turintis tik tam tikrų žinių apie paprastai transporto priemonėms būdingus elementus, negali suprasti. Tai visų pirma pasakytina apie buferius, žibintus, posūkių rodiklius ir bagažines.

26      Be to, ieškovė teigia, kad informuotas vartotojas mažiau dėmesio skiria to paties gamintojo automobilių modeliams, kurie išleidžiami vienas po kito, palyginti su skirtingų gamintojų transporto priemonių modeliams skiriamu dėmesiu. Dėl to paties gamintojo automobilių modelių ieškovė nurodo, kad informuotas vartotojas skiria daugiau dėmesio ne dizainui, o techninėms naujovėms ir patobulinimams saugumo, važiavimo ir vairavimo komforto srityje. Be to, viena vertus, sprendimą dėl VW Caddy pirkimo pirkėjas priims palyginęs jį ne su ankstesnėmis išleistų į apyvartą automobilių serijomis, bet su kitų gamintojų transporto priemonėmis. Grįsdama šį argumentą ieškovė remiasi 2016 m. rugsėjo 13 d. Anuliavimo skyriaus sprendimu, priimtu vykstant procedūrai Nr. ICD 9742 dėl registracijos pripažinimo negaliojančia. Kita vertus, VW Caddy sėkmę lemia ne jo išvaizda, o patikimumas.

27      Galiausiai ieškovė remiasi Vokietijoje automobiliams skirtoje spaudoje pasirodžiusiu straipsniu, kuriame pabrėžiama, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, nesiskiria. Ji kaltina Apeliacinę tarybą tuo, kad ši neatsižvelgė į šio straipsnio turinį, ir nurodo, kad šiame straipsnyje yra aiškių nuorodų apie informuoto vartotojo suvokimą.

28      Reikia priminti, kad pagal jurisprudenciją sąvoka „vartotojas“ reiškia, kad atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriame tas dizainas pritaikytas ar panaudotas, pagal šio gaminio paskirtį. Apibūdinimas „informuotas“ leidžia, be kita ko, manyti, kad vartotojas, kuris nėra dizaineris ar technologijų ekspertas, žino apie skirtingus atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokiems dizainams paprastai būdingus elementus ir kad dėl domėjimosi atitinkamais gaminiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra santykinai didelis (žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2010 m. birželio 22 d. Sprendimo Shenzhen Taiden / VRDT – Bosch Security Systems (Ryšio įranga), T‑153/08, EU:T:2010:248, 46 ir 47 punktus).

29      Sąvoką „informuotas vartotojas“ reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomos vidutinio vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialiųjų žinių, ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos ir menininko – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių, sąvokos. Taigi informuoto vartotojo sąvoką galima suprasti kaip apibrėžiančią ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų atitinkamo sektoriaus žinių ypač pastabų vartotoją (2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 53 punktas).

30      Galiausiai Teisingumo Teismas nusprendė, kad informuotas vartotojas vien dėl jam būdingų savybių, esant galimybei, ankstesnį dizainą palygins su ginčijamu dizainu (šiuo klausimu žr. 2012 m. spalio 18 d. Sprendimo Neuman ir Galdeano del Sel / Baena Grup, C‑101/11 P ir C‑102/11 P, EU:C:2012:641, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

31      Nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 18 ir 20 punktuose informuotą vartotoją apibūdino taip, kad jis, nors nėra dizaineris ar technologijų ekspertas, žino apie skirtingus variklinių transporto priemonių sektoriuje egzistuojančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie savybes, kurios paprastai būdingos tokiems automobiliams, ir dėl domėjimosi atitinkamais gaminiais jo pastabumas, kai juos naudoja, yra didelis. Informacijos apie variklines transporto priemones turintis vartotojas yra asmuo, kuris domisi tokiomis transporto priemonėmis, jas vairuoja ir jomis naudojasi, ir, skaitydamas atitinkamus leidinius, dalyvaudamas parodose ir lankydamasis pas automobilių platintojus, yra susipažinęs su rinkoje prieinamais modeliais. Jis supranta, kad gamintojai nuolat tobulina rinkoje populiarius modelius tiek techniniu, tiek išvaizdos aspektais. Jam taip pat žinoma, kad „modelių priežiūra“ skirta tam, kad būtų įgyvendintos tam tikros mados tendencijos vis dėlto visiškai neatsisakant atitinkamos transporto priemonės išvaizdos aspektų. Apeliacinės tarybos teigimu, nė vienas iš skirtumų, nurodytų šio sprendimo 40–42 punktuose, neliks nepastebėtas taip apibūdinto informuoto vartotojo.

32      Reikia konstatuoti, kad ieškovės argumentai nepaneigia minėto Apeliacinės tarybos atlikto informuoto vartotojo pastabumo lygio vertinimo.

33      Visų pirma reikia atmesti ieškovės argumentą, kad informuotas vartotojas negali suvokti Apeliacinės tarybos nustatytų skirtumų, susijusių su buferiais, žibintais, posūkių rodikliais ir bagažinėmis dėl to, kad jie susiję su techninėmis detalėmis. Viena vertus, Apeliacinė taryba nesirėmė skirtumais, susijusiais su dizainų, dėl kurių kilo ginčas, posūkių rodikliais. Kita vertus, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Apeliacinės tarybos nustatyti buferių, žibintų ir bagažinių skirtumai susiję su jų išvaizda, o ne su jų techniniais aspektais. Taigi informuotas vartotojas gali juos suprasti. Tai, kad tam tikrų šių transporto priemonių dalių pakeitimas gali turėti ir techninį poveikį, šiuo atžvilgiu neturi reikšmės.

34      Taip pat negalima pritarti ieškovės argumentui, kad informuotas vartotojas mažiau dėmesio skiria to paties gamintojo automobilių modelių, išleistų vienas po kito, skirtumams, palyginti su dėmesiu, kurį jis skiria skirtingų gamintojų transporto priemonių modeliams. Iš tiesų ieškovė nenurodo jokių faktinių ar teisinių aplinkybių, kad pagrįstų šį argumentą, kuris galėtų paneigti Apeliacinės tarybos atliktą informuoto vartotojo pastabumo lygio lyginant dizainus, dėl kurių kilo ginčas, vertinimą. Šiuo klausimu 2016 m. rugsėjo 13 d. Anuliavimo skyriaus sprendimo dalis, kurią grįsdama šį argumentą cituoja ieškovė, neturi reikšmės, nes ji nesusijusi su pastabumo lygiu, kurį informuotas vartotojas skiria vienas po kito išleistiems to paties gamintojo modeliams, palyginti su dėmesiu, kurį jis skiria kitų gamintojų modeliams. Be to, atsižvelgiant į šio sprendimo 28 ir 29 punktuose nurodytą jurisprudenciją, reikia pažymėti, kad ieškovės argumentas dėl sprendimus pirkti pagrindžiančių motyvų ir aplinkybė, kad, kaip ji teigia, VW Caddy sėkmę lemia ne jo išvaizda, o patikimumas, nesvarbūs.

35      Galiausiai argumentas, kad Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į nuomonę, išreikštą Vokietijoje automobiliams skirtoje spaudoje, turi būti atmestas. Negalima atmesti to, kad į spaudos straipsnius gali būti atsižvelgta, tačiau Apeliacinė taryba neprivalo to daryti, kai mano, kaip šiuo atveju, kad išreikšta nuomonė neturi reikšmės, nes ji neatspindi informuotam vartotojui sukeliamo bendro įspūdžio.

36      Iš to matyti, kad vienintelio ieškinio pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

 Dėl vienintelio pagrindo pirmos dalies, susijusios su informuotam vartotojui sukeliamu bendru įspūdžiu

37      Ieškovė tvirtina, kad iš jurisprudencijos matyti, jog EUIPO privalo palyginti dizainų, dėl kurių kilo ginčas, savybes, jeigu skirtingos savybės gali turėti daugiau ar mažiau įtakos dizainų išvaizdai. Taigi, viena vertus, Apeliacinė taryba turėjo išanalizuoti dizainų, dėl kurių kilo ginčas, bendrus aspektus. Atlikusi tokią analizę ji būtų padariusi išvadą, kad dizainai, dėl kurių kilo ginčas, turi beveik tą pačią pamatinę kėbulo formą, beveik tokio paties silueto ir formos langus, kurie išdėstyti beveik taip pat, beveik tokį patį priekinį stiklą, variklio dangtį, radiatoriaus groteles ir žibintus. Kita vertus, ji turėjo estetines savybes atskirti nuo techninių savybių, nes dėl iš esmės techninės žibintų funkcijos ir skirtumų, kurie susiję tik su priekinių langų ir radiatoriaus grotelių spalvomis, informuotas vartotojas, turint omenyje bendrą vaizdą, jiems skirs nedidelę reikšmę. Tačiau vien tariamų dizainų, dėl kurių kilo ginčas, skirtumų išvardijimas, kokį ginčijamo sprendimo 24, 33 ir paskesniuose punktuose atliko Apeliacinė taryba, jai neleidžia nuspręsti, ar skirsis informuotam vartotojui sukeliamas bendras įspūdis.

38      Reikia pažymėti, kad ginčijamo sprendimo 23–31 punktuose Apeliacinė taryba ginčijamo dizaino individualias savybes vertino atsižvelgdama į ankstesnį dizainą. Kaip vertinimo pagrindu ji rėmėsi šiais dizainų, dėl kurių kilo ginčas, vaizdais:

Ginčijamas dizainas

Ankstesnis dizainas


Image not found


Image not found


Image not found