Language of document : ECLI:EU:T:2019:377

Laikina versija

BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. birželio 6 d.(*)

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Įregistruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis motorinę transporto priemonę – Ankstesnis Bendrijos dizainas – Negaliojimo pagrindas – Individualių savybių nebuvimas – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 6 straipsnio ir 25 straipsnio 1 dalies b punktas“

Byloje T‑209/18

Dr. Ing. h.c. F. Porsche AG, įsteigta Štutgarte (Vokietija), atstovaujama advokato C. Klawitter,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą S. Hanne,

atsakovę,

dalyvaujant kitai procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šaliai, įstojusiai į bylą Bendrajame Teisme,

Autec AG, įsteigtai Niurnberge (Vokietija), atstovaujamai advokato M. Krogmann,

dėl ieškinio, pareikšto dėl 2018 m. sausio 19 d. EUIPO trečiosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 945/2016‑3), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp Autec AG ir Dr. Ing. h.c. F. Porsche AG,

BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Frimodt Nielsen, teisėjai N. Półtorak ir E. Perillo (pranešėjas),

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

susipažinęs su ieškiniu, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. kovo 22 d.,

susipažinęs su EUIPO atsiliepimu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. liepos 13 d.,

susipažinęs su įstojusios į bylą atsiliepimu į ieškinį, kurį Bendrojo Teismo kanceliarija gavo 2018 m. liepos 4 d.,

atsižvelgęs į 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta prie bylos pridėti ieškovės 2018 m. liepos 23 d. laišką,

atsižvelgęs į 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta prie bylos pridėti ieškovės 2018 m. rugpjūčio 13 d. laišką,

atsižvelgęs į 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta sujungti bylas T‑43/18, T‑191/18, T‑192/18, T‑209/18 ir T‑210/18,

atsižvelgęs į tai, kad, vienam kolegijos nariui negalint vykdyti savo pareigų, į kolegiją buvo paskirtas kitas teisėjas,

atsižvelgęs į 2019 m. sausio 14 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta sujungti bylas T‑209/18 ir T‑210/18, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys,

įvykus 2019 m. vasario 12 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

 Ginčo aplinkybės

1        2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė Dr. Ing. h.c. F. Porsche AG pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) Bendrijos dizaino paraišką pagal 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142).

2        Prašomas įregistruoti Bendrijos dizainas (toliau – ginčijamas dizainas arba automobilio „Porche 911“ serijos 991 dizainas) pavaizduotas taip:

Image not foundImage not found

Image not foundImage not foundImage not found

Image not foundImage not found

3        Gaminiai, kuriems numatyta pritaikyti ginčijamą dizainą, priklauso 12.08 klasei pagal iš dalies pakeistą 1968 m. spalio 8 d. Lokarno susitarimą, kuriuo nustatoma tarptautinio pramoninio dizaino klasifikacija, ir atitinka šį aprašymą: „Motorinės transporto priemonės“.

4        Ginčijamas dizainas buvo paskelbtas 2010 m. rugsėjo 6 d. Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 2010/200 su nurodyta pirmenybės data – 2010 m. balandžio 27 d., o to dizaino piešiniai paskelbti 2012 m. rugsėjo 7 d. Bendrijos dizainų biuletenyje Nr. 2012/172.

5        2014 m. liepos 8 d. į bylą įstojusi šalis Autec AG pateikė EUIPO prašymą pripažinti ginčijamo dizaino registraciją negaliojančia. Šis prašymas pateiktas remiantis Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b puntu, siejamu su to paties reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 ir 6 straipsniais.

6        Iš esmės į bylą įstojusi šalis teigė, kad automobilio „Porche 911“ serijos 991 dizainas nėra naujas ir neturi individualių savybių ir kad tai yra kliūtis jo apsaugai. Grįsdama savo prašymą ji tvirtino, kad ginčijamas dizainas labai nesiskiria nuo kitų automobilio „Porche 911“ dizainų, pateiktų rinkai po 1963 m. originalios versijos.

7        Šiuo klausimu į bylą įstojusi šalis konkrečiai rėmėsi šiais Bendrijos dizainais:

–        Bendrijos dizainu Nr. 735428‑0001 (toliau – ankstesnis dizainas arba automobilio „Porche 911“ serijos 997 dizainas), įregistruotas „motorinėms transporto priemonėms“ ir paskelbtas 2008 m. birželio 23 d., vaizduojamas taip:

Image not foundImage not foundImage not found

Image not foundImage not found

Image not foundImage not found

–        Bendrijos dizainas Nr. 633748‑0001, įregistruotas „automobiliams“ ir paskelbtas 2007 m. sausio 9 d., vaizduojamas taip:

Image not foundImage not found

Image not foundImage not foundImage not found

Image not foundImage not found

8        Į bylą įstojusi šalis prie savo prašymo pripažinti registraciją negaliojančia taip pat pridėjo įvairius spaudoje skelbtus straipsnius apie automobilio „Porche 911“ dizainą.

9        2016 m. gegužės 10 d. sprendimu EUIPO anuliavimo skyrius patenkino prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir pripažino ginčijamą dizainą negaliojančiu dėl individualių savybių neturėjimo.

10      2016 m. gegužės 23 d. ieškovė pagal Reglamento Nr. 6/2002 55–60 straipsnius pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

11      2018 m. sausio 19 d. sprendimu (toliau – ginčijamas sprendimas) EUIPO trečioji apeliacinė taryba atmetė apeliaciją dėl individualių savybių neturėjimo, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalį.

12      Apeliacinė taryba visų pirma laikėsi nuomonės, kad automobilių atveju dizainerio laisvė apribota atitinkamo gaminio techninėmis savybėmis, pvz., tuo, kad jis turi turėti kėbulą ir ratus, taip pat teisės nuostatomis, pirmiausia kelių eismo saugumo srityje, pvz., reikalavimais turėti priekinius ir galinius žibintus ir veidrodėlius.

13      Taip pat ši taryba nusprendė, kad vis dėlto, kiek tai susiję su tokiomis savybėmis, nulemtomis techninės paskirties ar teisinių reikalavimų, dizainerio laisvei savaime netaikomi jokie apribojimai. Ji taip pat nurodė, kad nagrinėjamų gaminių vartotojas yra informuotas apie automobilius apskritai, t. y. tai asmuo, kuris vairuoja, naudoja rinkoje esančius automobilių modelius ir apie juos išmano.

14      Šiomis aplinkybėmis Apeliacinė taryba nusprendė, kad galiausiai esminės dizainų, dėl kurių kilo ginčas, savybės – kėbulo, durelių ir langų forma ar siluetas – sutampa.

15      Taigi Apeliacinė taryba konstatavo, kad, kadangi egzistuoja automobilio „Porche 911“ serijos 997 dizainas, tai yra pakankama kliūtis pripažinti, kad to paties automobilio serijos 991 dizainas turi individualių savybių, todėl nereikia nagrinėti Bendrijos dizaino Nr. 633748‑0001, kuriuo rėmėsi į bylą įstojusi šalis, ir nereikia vertinti ginčijamo dizaino naujumo.

 Šalių reikalavimai

16      Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamą sprendimą,

–        atmesti prašymą pripažinti „dizaino <...> Nr. 198387‑0001“ registraciją negaliojančia.

17      EUIPO ir į bylą įstojusi šalis Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti ieškinį,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

18      Grįsdama savo ieškinį ieškovė iš esmės nurodė vienintelį pagrindą, susijusį su Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su to paties reglamento 5 ir 6 straipsniais, pažeidimu.

19      Šiomis aplinkybėmis ji iš esmės tvirtina, kad bendras įspūdis, kurį ginčijamas dizainas daro apie tokio tipo automobilius informuotam vartotojui, skiriasi nuo ankstesnio dizaino daromo įspūdžio, kurį, grįsdama savo reikalavimą pripažinti registraciją negaliojančia, nurodo į bylą įstojusi šalis. Iš tiesų du dizainai, dėl kurių kilo ginčas, „žymiai ir akivaizdžiai skiriasi savo išorės išvaizda“, tad Apeliacinė taryba, nepadarydama vertinimo klaidos, negalėjo nuspręsti, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių.

20      Apibendrinus šį pagrindą primintina, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punktą Bendrijos dizainas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis neatitinka to paties reglamento 4–9 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

21      Šiuo klausimu Reglamento Nr. 6/2002 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dizainas pagal Bendrijos dizainą saugomas atsižvelgiant į tai, ar jis yra naujas ir ar turi individualių savybių.

 Dėl vienintelio pagrindo pirmos dalies, grindžiamos Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies b punkto, siejamo su to paties reglamento 6 straipsniu, pažeidimu

22      Iš Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 1 dalies b punkto matyti, kad registruoto Bendrijos dizaino individualias savybes reikia vertinti pirmiausia atsižvelgiant į tai, kokį bendrą įspūdį jis daro atitinkamam informuotam vartotojui (žr. 2013 m. spalio 25 d. Sprendimo Merlin ir kt. / VRDT – Dusyma (Žaislai), T‑231/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:560, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šis bendras įspūdis turi skirtis nuo bendro įspūdžio, kurį daro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei iki paraiškos įregistruoti dizainą padavimo datos, o prašant prioriteto – iki prioriteto datos.

23      Be to, Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vertinant individualias savybes, atsižvelgiama į dizainerio laisvės mastą kuriant atitinkamą dizainą.

24      Priminus šias teisines sąlygas, pažymėtina, kad atitinkamoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje šiuo klausimu nurodyta, kad, informuoto vartotojo požiūriu, dizaino individualios savybės išplaukia iš bendro įspūdžio, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas, atsižvelgiant į visus ankstesnius dizainus. Šiuo aspektu nereikia atsižvelgti į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nes lemiamą reikšmę gali turėti tik skirtumai, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (žr. 2013 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Budziewska / VRDT – Puma (Šokantis kačių šeimos gyvūnas), T‑666/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:584, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25      Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kriterijus, reikia išnagrinėti, ar, informuoto vartotojo požiūriu, atsižvelgiant į tai, kiek laisvės nagrinėjamu atveju gali turėti dizaineris, ginčijamas dizainas daro kitokį bendrą įspūdį nei ankstesnis dizainas.

 Dėl informuoto vartotojo

26      Dėl informuoto vartotojo sąvokos pirmiausia konstatuotina, kad apibūdinimas „informuotas vartotojas“ reiškia, kad atitinkamas asmuo naudoja gaminį, kuriam pritaikytas dizainas, pagal to gaminio paskirtį. Be to, apibūdinimas „informuotas“ leidžia manyti, kad atitinkamas vartotojas, kuris nėra techninis ekspertas, žino apie įvairius atitinkamame sektoriuje esančius dizainus, turi tam tikrų žinių apie tokių dizainų įprastai turimus elementus, o tai, kad jis domisi atitinkamais gamininiais, įrodo santykinai didelį dėmesingumo laipsnį jais naudojantis (2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 59 punktas ir 2017 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Rühland / EUIPO – 8 seasons design (Žvaigždės formos lempa), T‑779/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:674, 19 punktas).

27      Tad informuoto vartotojo sąvoką reikia suprasti kaip tarpinę sąvoką tarp prekių ženklų srityje taikomos vidutinio vartotojo, iš kurio nereikalaujama, kad jis turėtų kokių nors specialiųjų žinių, ir kuris paprastai tiesiogiai nelygina prekių ženklų, dėl kurių kyla ginčas, sąvokos ir specialisto – eksperto, turinčio išsamių techninių žinių, sąvokos. Taigi informuoto vartotojo sąvoką galima suprasti kaip apibrėžiančią ne vidutiniškai dėmesingą, bet dėl turimos asmeninės patirties arba dėl gerų aptariamo sektoriaus žinių ypač pastabų vartotoją (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 53 punktą).

28