TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. birželio 19 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Pelno mokestis – Bendrovių grupė – Įsisteigimo laisvė – Patronuojamosios bendrovės nerezidentės patirtų nuostolių atskaitymas – Sąvoka „galutiniai nuostoliai“ – Taikymas žemesnės grandies patronuojamajai bendrovei – Patronuojamosios bendrovės rezidavimo valstybės teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama, kad patronuojamoji bendrovė priklausytų tiesiogiai – Patronuojamosios bendrovės rezidavimo valstybės teisės aktai, ribojantys nuostolių atskaitymą ir draudžiantys tai daryti likvidavimo metais“
Byloje C‑608/17
dėl Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas, Švedija) 2017 m. spalio 5 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. spalio 24 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Skatteverket
prieš
Holmen AB
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.‑C. Bonichot (pranešėjas), teisėjai C. Toader, A. Rosas, L. Bay Larsen ir M. Safjan,
generalinė advokatė J. Kokott,
posėdžio sekretorė C. Strömholm, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. spalio 24 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Skatteverket, atstovaujamos M. Andersson Berg,
– Holmen AB, atstovaujamos H. Andersson,
– Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk, A. Alriksson, C. Meyer-Seitz, H. Shev, H. Eklinder, L. Zettergren ir J. Lundberg,
– Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių T. Henze ir R. Kanitz, vėliau – R. Kanitz,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. M. Hoogveld,
– Suomijos vyriausybės, atstovaujamos S. Hartikainen,
– Europos Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson, N. Gossement, E. Ljung Rasmussen ir G. Tolstoy,
susipažinęs su 2019 m. sausio 10 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 49 straipsnio, siejamo su SESV 54 straipsniu, išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Skatteverket (mokesčių administratorius, Švedija) ir Holmen AB ginčą dėl šios bendrovės galimybės pelno mokesčio tikslais atskaityti kitoje valstybėje narėje įsteigtos žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės nuostolius.
Teisinis pagrindas
Švedijos teisė
3 Finansų perkėlimo grupės viduje tvarką reglamentuoja Inkomstskattelag (1999: 1229) (Pajamų mokesčio įstatymas (1999: 1229) 35 ir 35a skyrių nuostatos.
4 Pagal 35 skyriaus nuostatas nuostolių patyrusi patronuojamoji bendrovė juos tiesiogiai ar netiesiogiai gali perkelti savo patronuojančiajai bendrovei.
5 Ši lengvata pagal 35a skyrių gali būti suteikta, kai nuostoliai yra galutiniai, kaip tai suprantama pagal 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Marks & Spencer (C‑446/03, toliau – Sprendimas Marks & Spencer, EU:C:2005:763) 55 punktą, kai tai yra 100 % priklausanti patronuojamoji bendrovė, turinti registruotą buveinę Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje narėje, su sąlyga, be kita ko, kad patronuojamoji bendrovė priklausė tiesiogiai, ji buvo likviduota ir patronuojančioji bendrovė per susijusią patronuojamąją bendrovę nevykdė veiklos partronuojamosios bendrovės valstybėje likvidavimo metu.
Ispanijos teisės aktai
6 Iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nuorodų matyti, kad Ispanijos mokesčių integracijos tvarka leidžia be jokių apribojimų atskaityti iš pelno tos pačios grupės subjektų nuostolius. Nepanaudoti nuostoliai gali būti neribotą laiką perkeliami ir atskaitomi iš būsimo pelno.
7 Vis dėlto nuo 2011 m. tik dalį mokestinių metų pelno galima įskaityti į ankstesnių finansinių metų nuostolius. Nuostoliai, kurių dėl šio apribojimo negalima atskaityti, kaip ir kiti nepanaudoti nuostoliai, toliau gali būti perkeliami į kitus finansinius metus.
8 Jeigu mokesčių grupė likviduojama dėl vienos ar daugiau jos bendrovių likvidavimo, likę grupės nuostoliai atitinkamais atvejais paskirstomi toms bendrovėms, kurios juos patyrė.
9 Galiausiai likvidavimo metais nuostolius gali panaudoti tik juos patyrusi bendrovė.
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
10 Holmen yra pagal Švedijos teisę įsteigtos grupės patronuojančioji bendrovė. Ispanijoje per patronuojamąją bendrovę ji turi kelias raštinės reikmenų ir spausdinimo srityse veikiančias žemesnės grandies patronuojamąsias bendroves, kurios visos sudaro bendrai apmokestinamą grupę. Kadangi viena iš žemesnės grandies patronuojamųjų bendrovių nuo 2003 m. sukaupė maždaug 140 mln. eurų nuostolių, Holmen numatė nutraukti savo veiklą Ispanijoje.
11 Ji paprašė, kad Skattettsnämnden (Mokestinių ginčų komisija, Švedija) pateiktų išaiškinimą, siekiant nustatyti, ar, baigus minėtą likvidavimą, remiantis Sprendime Marks & Spencer suformuota jurisprudencija, ji gali Švedijoje pasinaudoti grupės lengvata dėl savo nuostolių, kurie priešingu atveju nebūtų atskaitomi nei Ispanijoje dėl to, kad teisiškai neįmanoma perkelti likviduojamos bendrovės nuostolių likvidavimo metais, nei Švedijoje dėl sąlygos, kad patronuojamoji bendrovė, teigianti patyrusi galutinių nuostolių, turi priklausyti tiesiogiai.
12 Konkrečiau kalbant, Holmen kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją dėl nuomonės dviem aspektais: vienas – patronuojamosios bendrovės ir dviejų Ispanijos žemesnės grandies patronuojamųjų bendrovių likvidavimas, kitas – situacija, kai nuostolinga Ispanijos žemesnės grandies patronuojamoji bendrovė atvirkštinio jungimosi būdu prisijungia patronuojamąją bendrovę, o tada naujas subjektas likviduojamas. Pagal abu scenarijus Ispanijoje Holmen nevykdytų veiklos likvidavimo metu, taip pat veiklos netęstų ir vėliau.
13 Mokestinių ginčų komisijos pateiktame išaiškinime išdėstyta nepalanki nuomonė dėl pirmo atvejo ir palanki nuomonė dėl antrojo.
14 Mokestinių ginčų komisija sutiko, kad jos nepalanki nuomonė dėl pirmojo atvejo yra įsisteigimo laisvės apribojimas, bet manė, kad pagal Sprendime Marks & Spencer suformuotą jurisprudenciją šis apribojimas gali būti pateisinamas, jei laikomasi proporcingumo principo, todėl atitinkami nuostoliai nepriskiriami vienai iš šio sprendimo 55 punkte nurodytų situacijų, kai jie yra laikomi „galutiniais“.
15 Tiek mokesčių administratorius, tiek Holmen apskundė šį išaiškinimą Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas, Švedija).
16 Šis teismas mano, kad Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nenurodyta, viena vertus, ar teisė atskaityti galutinius nuostolius reiškia, kad patronuojamoji bendrovė turi tiesiogiai priklausyti patronuojančiajai bendrovei, kita vertus, ar vertinant patronuojamosios bendrovės nuostolių galutinį pobūdį reikia atsižvelgti į patronuojamosios bendrovės rezidavimo valstybės teisės aktų suteiktas galimybes atsižvelgti į šiuos nuostolius, o jei taip, kaip reikia atsižvelgti į šiuos teisės aktus.
17 Šiomis aplinkybėmis Högsta förvaltningsdomstolen (Aukščiausiasis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
„1. Ar tam, kad vienoje valstybėje narėje įsteigta patronuojančioji bendrovė turėtų teisę – kuri, inter alia, grindžiama [Sprendimu Marks & Spencer] – remdamasi SESV 49 straipsniu atskaityti galutinius nuostolius, kurių patyrė kitoje valstybėje narėje įsteigta patronuojamoji bendrovė, būtina, kad patronuojamoji bendrovė tiesiogiai priklausytų patronuojančiajai bendrovei?
2. Ar nuostolių dalį, kurios dėl patronuojamosios bendrovės įsisteigimo valstybės teisės nuostatų nebuvo galima atskaityti iš tam tikrais metais gauto pelno, bet galima perkelti į vis kitus metus, kad juos būtų galima atskaityti kitais metais, taip pat reikia laikyti galutiniais nuostoliais?
3. Ar vertinant, ar nuostoliai yra galutiniai, reikia atsižvelgti į tai, kad pagal teisės nuostatas patronuojamosios bendrovės įsisteigimo valstybėje kitų nei paties nuostolius patyrusio ūkio subjekto galimybė atskaityti nuostolius yra apribota?
4. Jei reikia atsižvelgti į tokį apribojimą, koks paminėtas trečiajame klausime, ar reikia atsižvelgti į tai, kokiu mastu apribojimas realiai lėmė, kad negalima jokios nuostolių dalies atskaityti iš kito ūkio subjekto gauto pelno?“
Dėl prejudicinių klausimų
18 Pirmiausia reikia priminti, kad Sprendimo Marks & Spencer 43–51 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad įsisteigimo laisvės apribojimas, kuriuo ribojama bendrovės teisė atskaityti užsienio patronuojamosios bendrovės nuostolius, nors toks atskaitymas leidžiamas patronuojamajai bendrovei rezidentei, pateisinamas poreikiu išlaikyti subalansuotą apmokestinimo galios paskirstymą tarp valstybių narių ir užkirsti kelią dvigubam nuostolių panaudojimui ir mokesčių vengimui.
19 Vis dėlto šio sprendimo 55 punkte Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad net jei tai iš esmės pateisinamas apribojimas, yra neproporcinga, kai patronuojančiosios bendrovės rezidavimo valstybė narė neleidžia jai savo lygmeniu mokesčių tikslais atsižvelgti į patronuojamosios bendrovės nerezidentės nuostolius, laikomus galutiniais, tokiu atveju kai:
– patronuojamoji bendrovė nerezidentė išnaudojo atsižvelgimo į nuostolius galimybes, kurios egzistuoja jos rezidavimo valstybėje, paprašydama lengvatos atitinkamais mokestiniais metais bei ankstesniais mokestiniais metais, tam tikrais atvejais perkeldama šiuos nuostolius trečiajam asmeniui ar įskaičiuodama minėtus nuostolius į patronuojamosios bendrovės ankstesnių finansinių metų pelną, ir
– nėra galimybių į užsienio patronuojamosios bendrovės nuostolius atsižvelgti jos rezidavimo valstybėje būsimais jos ar trečiojo asmens, kai šiam perleidžiama patronuojamoji bendrovė, finansiniais metais.
Dėl pirmojo klausimo
20 Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar patronuojamosios bendrovės nerezidentės galutinių nuostolių sąvoka, kaip ji suprantama pagal Sprendimo Marks & Spencer 55 punktą, gali būti taikoma žemesnės grandies patronuojamajai bendrovei.
21 Šis klausimas kyla atsižvelgiant į pagrindinėje byloje nagrinėjamą Švedijos teisės aktą, pagal kurį grupės lengvatos taikymas patronuojamosios bendrovės nerezidentės nuostolių atveju priklauso nuo lengvatos prašančios patronuojančiosios bendrovės ir nuostolius patiriančios patronuojamosios bendrovės ryšio egzistavimo.
22 Primintina, kad tokia sąlyga, pagal kurią netaikoma tarptautinės grupės lengvata, tam tikrais atvejais gali būti pateisinta privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, nurodytais šio sprendimo 18 punkte.
23 Iš tiesų, kaip Teisingumo Teismas nusprendė Sprendimo Marks & Spencer 45–52 punktuose, apmokestinimo galios pasidalijimo tarp valstybių narių išsaugojimas vienos iš šių valstybių įsteigtų bendrovių ūkinei veiklai gali lemti privalomą tik pastarosios valstybės fiskalinių taisyklių taikymą tiek pelnui, tiek nuostoliams. Šiuo atžvilgiu bendrovėms suteikta galimybė pasirinkti, kur turėtų būti atsižvelgta į jų nuostolius – ar valstybėje narėje, kurioje jos įsteigtos, ar kitoje valstybėje narėje – sukeltų didelį pavojų apmokestinimo galios pasidalijimo tarp valstybių narių pusiausvyrai, nes mokesčio bazė perkeltų nuostolių dydžiu padidėtų pirmojoje valstybėje ir sumažėtų antroje. Be to, valstybės narės turi turėti galimybę, netaikydamos tarptautinės grupės lengvatos, užkirsti kelią tiek dvigubo nuostolių atskaitymo rizikai, tiek tam, kad grupės bendrovės organizuotai perkeltų nuostolius bendrovėms, įsteigtoms valstybėse narėse, kuriose taikomi dideli mokesčio tarifai, ir dėl to jose nuostolių mokestinė vertė didesnė.
24 Vis dėlto būtina, kad grupės lengvatos sąlyga, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, būtų tinkama siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir nebūtų viršijama tai, kas būtina jiems pasiekti.
25 Šiuo aspektu reikėtų skirti du atvejus.
26 Pirmasis susijęs su hipoteze, pagal kurią patronuojančiosios bendrovės, prašančios leisti taikyti grupės lengvatą, ir žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės, patyrusios nuostolių, kurie gali būti laikomi galutiniais, tarpinė patronuojamoji bendrovė ar tarpinės patronuojamosios bendrovės įsteigtos ne toje pačioje valstybėje narėje.
27 Šiuo atveju negalima atmesti galimybės, kad grupė gali pasirinkti valstybę narę, kurioje bus panaudoti galutiniai nuostoliai, pasirinkdama arba pagrindinės patronuojančiosios bendrovės, arba bet kurios potencialios tarpinės patronuojamosios bendrovės valstybę narę.
28 Tokia galimybė pasirinkti leistų taikyti grupės mokesčio tarifo optimizavimo strategijas, o dėl to atsirastų abejonių dėl subalansuoto apmokestinimo kompetencijos paskirstymo tarp valstybių narių ir kiltų pavojus, kad nuostoliai gali būti atskaityti daug kartų.
29 Taigi nėra neproporcinga tai, kad valstybė narė nustato tarptautinės lengvatos tiesioginio ryšio sąlygą, net jei nustatyta, jog nėra visų kitų galimybių, minėtų Sprendimo Marks & Spencer 55 punkte, juo labiau kad tame punkte numatyta išimtis bet kuriuo atveju taikoma patronuojamosios bendrovės, kuriai tiesiogiai priklauso žemesnės grandies patronuojamoji bendrovė, valstybei narei, kuri gautų prašymą dėl tarptautinės lengvatos, susijusios su šios bendrovės nuostoliais.
30 Antrasis atvejis susijęs su hipoteze, pagal kurią patronuojančiosios bendrovės, prašančios leisti taikyti grupės lengvatą, ir žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės, patyrusios nuostolių, kurie gali būti laikomi galutiniais, tarpinė patronuojamoji bendrovė ar tarpinės patronuojamosios bendrovės įsteigtos toje pačioje valstybėje narėje. Atrodo, kad taip yra pagrindinėje byloje, nes ir Holmen patronuojamoji bendrovė, ir nuostolių patyrusi žemesnės grandies patronuojamoji bendrovė turi buveines Ispanijoje.
31 Tokiomis aplinkybėmis grupės mokesčio tarifo optimizavimo pavojus pasirenkant valstybę narę, kurioje nuostoliai atskaitomi, ir pavojus, kad į nuostolius bus atsižvelgta kelis kartus keliose valstybėse narėse, yra tokie patys kaip tie, kuriuos Teisingumo Teismas nustatė Sprendimo Marks & Spencer 45–52 punktuose.
32 Būtų neproporcinga, jei valstybė narė nustatytų tiesioginio priklausymo sąlygą, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai Sprendimo Marks & Spencer 55 punkte nustatytos sąlygos yra tenkinamos.
33 Taigi į pirmąjį prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: patronuojamosios bendrovės nerezidentės galutinių nuostolių sąvoka, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Marks & Spencer 55 punktą, netaikoma žemesnės grandies patronuojamajai bendrovei, nebent patronuojančiosios bendrovės, prašančios leisti taikyti grupės lengvatą, ir žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės, patyrusios nuostolių, kurie gali būti laikomi galutiniais, visos tarpinės patronuojamosios bendrovės yra tos pačios valstybės narės rezidentės.
Dėl trečiojo klausimo
34 Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, kokią reikšmę vertinant patronuojamosios bendrovės nerezidentės nuostolių galutinį pobūdį, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Marks & Spencer 55 punktą, reikia suteikti aplinkybei, kad patronuojamosios bendrovės valstybė narė neleidžia perkelti vienos bendrovės nuostolių kitam mokesčių mokėtojui likvidavimo metais, bet vis dėlto leidžia tokius nuostolius perkelti į kitus tos pačios bendrovės mokestinius metus.
35 Teisingumo Teismo prašoma paaiškinti, ar tokia situacija, kaip nurodyta Holmen, kai likvidavimo metais bendrovės nerezidentės valstybė narė leidžia panaudoti nuostolius mokesčių tikslais tik juos patyrusiai bendrovei, yra tarp tų, kurias Teisingumo Teismas nurodė Sprendimo Marks & Spencer 55 punkto antroje įtraukoje, kai nėra galimybės atsižvelgti į užsienio patronuojamosios bendrovės nuostolius savo rezidavimo valstybėje būsimais finansiniais metais.
36 Šiuo klausimu pakanka priminti, kad Sprendimo Marks & Spencer 55 punkto antroje įtraukoje išdėstytuose Teisingumo Teismo motyvuose aiškiai nurodyta, kad faktas, jog neįmanoma nustatyti galutinio nuostolių pobūdžio, gali būti susijęs su trečiojo asmens atsižvelgimu į juos būsimais finansiniais metais, visų pirma tuo atveju, kai patronuojamoji bendrovė perleidžiama šiam trečiajam asmeniui.
37 Vadinasi, esant tokiai situacijai, kaip nurodyta Holmen, ir net jei prireikus būtų nustatyta, kad nėra kitų galimybių, numatytų Sprendimo Marks & Spencer 55 punkte, nuostoliai negali būti laikomi galutiniais, jei vis dar galima juos ekonomiškai panaudoti perkėlus trečiajam asmeniui prieš užbaigiant likvidavimą.
38 Iš tiesų, kaip teigė generalinė advokatė išvados 57–63 punktuose, bendrai negalima atmesti galimybės, kad trečiasis asmuo gali atsižvelgti į patronuojamosios bendrovės nuostolius mokesčių tikslais šios bendrovės rezidavimo valstybėje, pavyzdžiui, po šios bendrovės perleidimo už kainą, apimančią mokesčio lengvatos, kurią sudaro galėjimas atskaityti nuostolius ateityje, vertę (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 21 d. Sprendimo A, C‑123/11, EU:C:2013:84, 52 ir paskesnius punktus ir tos pačios dienos Sprendimo Memira Holding, C‑607/17, 26 punktą).
39 Taigi, esant tokiai situacijai, kaip nurodyta Holmen, kai bendrovė neįrodo, kad ankstesniame punkte minėtos galimybės nėra, vien aplinkybės, kad patronuojamosios bendrovės rezidavimo valstybė neleidžia perkelti nuostolių likvidavimo metais, savaime nepakanka, kad patronuojamosios ar žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės nuostoliai būtų laikomi galutiniais.
40 Taigi į trečiąjį klausimą reikia atsakyti taip: siekiant įvertinti patronuojamosios bendrovės nerezidentės nuostolių galutinį pobūdį, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Marks & Spencer 55 punktą, aplinkybė, kad patronuojamosios bendrovės valstybė narė neleidžia perkelti vienos bendrovės nuostolių kitam mokesčių mokėtojui likvidavimo metais, nėra reikšminga, nebent patronuojančioji bendrovė įrodo, kad perleidžiant jai neįmanoma įvertinti šių nuostolių taip, kad trečiasis asmuo į juos galėtų atsižvelgti ateityje.
Dėl antrojo ir ketvirtojo klausimų
41 Antruoju ir ketvirtuoju klausimais, kurie turi būti nagrinėjami kartu ir paskutiniai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar tuo atveju, jei trečiajame klausime nurodyta aplinkybė taptų reikšminga, reikėtų atsižvelgti į tai, kad patronuojamosios bendrovės, kuri teigia, jog nuostoliai yra galutiniai, valstybės teisės aktai lemia, kad dėl nuostolių atskaitymo ribojimo dalis jų turi būti perkelta tam pačiam subjektui arba negali būti atskaitoma iš kito tos pačios grupės subjekto gauto pelno.
42 Šiuo klausimu, kaip nurodyta atsakant į trečiąjį klausimą, bet kokie nuostolių perkėlimo apribojimai, kylantys iš patronuojamosios bendrovės rezidavimo valstybės teisės aktų, nėra lemiami, kol patronuojančioji bendrovė neįrodo, kad nuostolių negali panaudoti trečiasis asmuo, visų pirma po perleidimo, į kurio kainą įtraukta nuostolių mokestinė vertė.
43 Jeigu toks įrodymas būtų pateiktas, o kitos Sprendimo Marks & Spencer 55 punkte nurodytos sąlygos taip pat tenkinamos, mokesčių institucijos turėtų atsižvelgti į tai, kad patronuojamosios bendrovės nerezidentės nuostoliai yra galutiniai, todėl neproporcinga neleisti patronuojančiajai bendrovei į juos atsižvelgti savo lygmeniu.
44 Šiuo aspektu nustatant galutinį nuostolių pobūdį nėra svarbus nuostolingos bendrovės apribojimo perkelti nuostolius į vėlesnį laikotarpį mastas arba kitų tos pačios grupės subjektų, kurie taip pat yra nuostolingos patronuojamosios bendrovės rezidavimo valstybėje, apribojimo perkelti patronuojamosios bendrovės nuostolius mastas.
45 Taigi į antrąjį ir ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti taip: tuo atveju, kai trečiajame klausime nurodyta aplinkybė tampa reikšminga, nėra svarbu, kokiu mastu patronuojamosios bendrovės, kuri teigia, kad nuostoliai yra galutiniai, valstybės teisės aktai lėmė, kad dalis nuotolių negali būti atskaityta iš nuostolingos patronuojamosios bendrovės ar kito tos pačios grupės subjekto einamojo pelno.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
1. Patronuojamosios bendrovės nerezidentės galutinių nuostolių sąvoka, kaip tai suprantama pagal 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Marks & Spencer (C‑446/03, EU:C:2005:763) 55 punktą, netaikoma žemesnės grandies patronuojamajai bendrovei, nebent patronuojančiosios bendrovės, prašančios leisti taikyti grupės lengvatą, ir žemesnės grandies patronuojamosios bendrovės, patyrusios nuostolių, kurie gali būti laikomi galutiniais, visos tarpinės patronuojamosios bendrovės yra tos pačios valstybės narės rezidentės.
2. Siekiant įvertinti patronuojamosios bendrovės nerezidentės nuostolių galutinį pobūdį, kaip tai suprantama pagal 2005 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Marks & Spencer (C‑446/03, EU:C:2005:763) 55 punktą, aplinkybė, kad patronuojamosios bendrovės valstybė narė neleidžia perkelti vienos bendrovės nuostolių kitam mokesčių mokėtojui likvidavimo metais nėra reikšminga, nebent patronuojančioji bendrovė įrodo, kad perleidžiant jai neįmanoma įvertinti šių nuostolių taip, kad trečiasis asmuo į juos galėtų atsižvelgti ateityje.
3. Tuo atveju, kai šios rezoliucinės dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė tampa reikšminga, nėra svarbu, kokiu mastu patronuojamosios bendrovės, kuri teigia, kad nuostoliai yra galutiniai, valstybės teisės aktai lėmė, kad dalis nuotolių negali būti atskaityta iš nuostolingos patronuojamosios bendrovės ar kito tos pačios grupės subjekto einamojo pelno.
Parašai.