Language of document : ECLI:EU:C:2019:1014

Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2019 m. lapkričio 26 d.(1)

Byla C627/19 PPU

Openbaar Ministerie

prieš

ZB

(Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – Europos arešto orderis – Išduodančioji teisminė institucija – Belgijos prokuroro išduotas Europos arešto orderis – Veiksmingos teisminės gynybos dėl sprendimo išduoti Europos arešto orderį buvimo sąlyga“






1.        Teisingumo Teismas vėl susiduria su prašymais priimti prejudicinį sprendimą, kuriuos išnagrinėjęs turės atsakyti, ar prokuratūra (nagrinėjamu atveju – Belgijos prokuratūra) gali būti laikoma Europos arešto orderį (EAO) „išduodančioji teisminė institucija“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR(2) 6 straipsnio 1 dalį.

2.        Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui šioje byloje ir bylose C‑625/19 PPU ir C‑626/19 PPU kyla tokios pat abejonės kaip ir Liuksemburgo teismui byloje C‑566/19 PPU ir jos konkrečiai susijusios su tuo, kaip aiškinti Teisingumo Teismo sprendimą OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros)(3).

3.        Tos pačios abejonės kilo dėl Švedijos prokuratūros byloje C‑625/19 PPU ir Prancūzijos prokuratūros bylose C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU, kuriose išvadas taip pat teikiu šiandien.

4.        Byloje C‑626/19 PPU klausimas kilo dėl EAO, išduotų siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, o šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su EAO, išduotu siekiant įvykdyti galutiniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.

5.        Nors iš esmės mano pozicija, pateikta bylose OG (Liubeko prokuratūra), PI (Cvikau prokuratūra)(4) ir PF (Lietuvos generalinis prokuroras)(5) lieka nepakitusi, šios dienos išvados skirtos sprendimui OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros) ir 2019 m. spalio 9 d. priimtam sprendimui kitoje panašioje byloje(6) paaiškinti.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė

6.        Remiuosi išvadoje, pateiktoje bylose OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), nurodyto pagrindų sprendimo 5, 6, 8 ir 12 konstatuojamosiomis dalimis, taip pat 1 ir 9 straipsniais.

B.      Nacionalinė teisė

7.        Remiantis Belgijos vyriausybės pateikta informacija, 2003 m. gruodžio 19 d. wet het Europees aanhoudingsbevel (Įstatymas dėl EAO)(7) 32 straipsnyje(8) numatyta:

„1. Kai yra pagrindo manyti, kad baudžiamojo persekiojimo tikslais ieškomas asmuo yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ikiteisminio tyrimo teisėjas arba Karaliaus prokuroras, vykdydamas suėmimo orderį, kurį, atsižvelgiant į konkretų atvejį, išdavė teisėjas arba teismas, 2 ir 3 straipsniuose numatytomis sąlygomis išduoda juose numatytos formos [EAO]. Baudžiamojo persekiojimo tikslais [EAO] gali būti išduodamas tik tokiomis sąlygomis, kurios nustatytos 1990 m. liepos 20 d. įstatyme dėl suėmimo.

<...>

2. Kai yra pagrindo manyti, kad laisvės atėmimo bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo tikslais ieškomas asmuo yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ikiteisminio tyrimo teisėjas arba Karaliaus prokuroras 2 ir 3 straipsniuose numatytomis sąlygomis išduoda juose numatytos formos [EAO].

Jei tokiu atveju nuosprendis dėl bausmės arba sprendimas dėl įkalinimo priimti ieškomam asmeniui nedalyvaujant teismo posėdyje ir jei šiam asmeniui nei asmeniškai, nei kitu būdu nebuvo pranešta apie teismo posėdžio, per kurį sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, laiką ir vietą, [EAO] nurodoma, kad prašomas perduoti asmuo turės galimybę Belgijoje jį skųsti ir dalyvauti nagrinėjant bylą.

<...>“

8.        1990 m. liepos 20 d. Wet betreffende de voorlopige hechtenis (Įstatymas dėl suėmimo)(9) 28/1 straipsnyje nurodyta:

„Atsižvelgiant į konkretų atvejį, teisėjas arba teismas gali priimti nutartį dėl suėmimo, jei įtariamasis negali atvykti į teismo posėdį dėl įkalinimo užsienyje, tačiau pareiškė norą jame dalyvauti.“

II.    Ginčas ir prejudicinis klausimas

9.        2019 m. balandžio 24 d. Briuselio prokuratūra (Belgija) išdavė EAO, siekiant vykdyti 2019 m. vasario 7 d. Franstalige rechtbank van eerste aanleg van Brussel (Briuselio pirmosios instancijos teismas, nagrinėjantis bylas prancūzų kalba, Belgija)(10) priimtą nuosprendį.

10.      ZB suėmus Nyderlanduose, 2019 m. gegužės 3 d. EAO pateiktas Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai), kuris nusprendė pateikti tokį prejudicinį klausimą:

„Ar sąlyga, kad dėl sprendimo išduoti EAO, visų pirma jo proporcingumo, turi būti galima pasinaudoti teisių gynimo priemone, visiškai atitinkančia veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, taikoma ir tuo atveju, kai Europos arešto orderiu siekiama įvykdyti vykdytinu teisėjo arba teismo sprendimu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o Europos arešto orderį išdavė prokuroras, kuris dalyvauja vykdant teisingumą išduodančiojoje valstybėje narėje, ir yra užtikrinta, kad atlikdamas savo su Europos arešto orderio išdavimu tiesiogiai susijusias užduotis jis veiktų nepriklausomai?“

III. Procesas Teisingumo Teisme

11.      Prašymas priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismo kanceliarijoje užregistruotas 2019 m. rugpjūčio 22 d. Atsižvelgęs į tai, kad iš ZB atimta laisvė, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašė taikyti sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, o Teisingumo Teismas šį prašymą patenkino.

12.      Rašytines pastabas pateikė ZB, Belgijos ir Nyderlandų vyriausybės, Nyderlandų prokuratūra ir Komisija.

13.      2019 m. spalio 24 d. įvyko viešas teismo posėdis kartu su posėdžiais bylose C‑566/19 PPU, C‑626/19 PPU ir C‑625/19 PPU. Jame dalyvavo JR, YC, XD, ZB, Liuksemburgo prokuratūra, Nyderlandų prokuratūra, Nyderlandų, Prancūzijos, Švedijos, Belgijos, Airijos, Ispanijos, Italijos ir Suomijos vyriausybės ir Komisija.

IV.    Analizė

A.      Pirminės pastabos

14.      Šioje byloje pateiktas klausimas siejasi su byla C‑626/19 PPU, kurioje šiandien taip pat teikiu savo nuomonę.

15.      Šioje išvadoje nagrinėju ne tik klausimą dėl prokuratūros išduotų EAO teisminės kontrolės (kiek tai susiję su šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą), bet ir klausimą dėl galimybės šios institucijos pareigūnus pripažinti „išduodančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal pagrindų sprendimą.

16.      Šioje byloje Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas) daro prielaidą, kad Belgijos prokuratūra gali išduoti EAO, nes ji atitinka nepriklausomumo reikalavimus, būdingus „išduodančiajai teisminei institucijai“, kaip tai suprantama pagal pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį.

17.      Kadangi šioje byloje nekeltas klausimas dėl Belgijos prokuratūros nepriklausomumo, nėra pateikta informacija, būtina siekiant įvertinti, ar, atsižvelgiant į jos konstitucinį statusą ir organinę ir funkcinę struktūrą, šios institucijos pareigūnai atitinka Teisingumo Teismo 2019 m. gegužės 27 d. Sprendime PF (Lietuvos generalinis prokuroras) įtvirtintus reikalavimus(11). Todėl negaliu pateikti nuomonės šiuo klausimu.

B.      Dėl prokuratūros išduoto EAO teisminės kontrolės

18.      Mano išvadoje sujungtose bylose C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU nagrinėjau EAO, išduoto siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, teisminės kontrolės klausimą.

19.      Šiame kontekste konstatavau, kad priimant nacionalinį arešto orderį (NAO) atliekama teisminė kontrolė savaime negali atitikti Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros) 75 punkte nurodytų „veiksmingos teisminės gynybos reikalavim[ų]“, nes dėl gynybos turi kreiptis atitinkamas asmuo ir ji turi būti užtikrinama per procesą, kuriame šis asmuo dalyvauja, įgyvendindamas savo teisę į gynybą(12).

20.      Taigi tai, ar laikytasi EAO išdavimo sąlygų, kai jį išdavė prokuroras, kuris pripažintinas „išduodančiąja teismine institucija“, kaip tai suprantama pagal pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį, gali būti nagrinėjama prieš išduodant EAO, tačiau dėl to prašomas perduoti asmuo nepraranda teisės ginčyti EAO teisme iškart, kai jis išduodamas.

21.      Šie argumentai taikytini ne tik kalbant apie EAO, išduotus siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, bet ir kalbant apie EAO, išduotus bausmės vykdymo tikslais.

22.      EAO išdavimas bausmės vykdymo tikslais paprastai susijęs ne su baudžiamojo persekiojimo tikslingumo principu, o su teisėtumo principu (t. y. su teismo nuosprendžio, kuriuo įstatymas taikomas esant konkrečiai situacijai, vykdymu).

23.      Taigi galima būtų manyti, kad, priėmus nuosprendį, jo vykdymas neginčytinas, todėl EAO turi būti išduodamas automatiškai, jei nuteistasis yra kitoje valstybėje narėje.

24.      NAO arba, kaip šiuo atveju, galutinis nuosprendis, kuriuo skirtas laisvės atėmimas, nėra vienintelė EAO išdavimo sąlyga. Be to, turi būti įvertinta, ar EAO išdavimas bus proporcingas. Šį proporcingumo klausimą sprendžia teisėjai arba teismai ex officio, ar kai prireikia patvirtinti prokuratūros anksčiau priimtą sprendimą(13), ar atitinkamam asmeniui pateikus teisėjams arba teismams skundą.

25.      Tiesa, proporcingumą iš esmės jau įvertino pats teisės aktų leidėjas. Todėl pagrindų sprendime nenumatyta galimybės išduoti EAO, siekiant įvykdyti mažesnę už keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę(14).

26.      Vis dėlto EAO išdavimo proporcingumą lemia ne tik teismo nuosprendyje nustatytas laisvės atėmimo laikotarpis. Prie šio veiksnio prisideda dar vienas, ne mažiau svarbus, veiksnys, būtent laisvės atėmimo laikotarpis, kurį gali tekti praleisti EAO vykdančiojoje valstybėje narėje. Prireikus reikia atsižvelgti į „perdavimo procedūros ir atitinkamo asmens perdavimo į kitą <...> valstybę narę poveikį šio asmens socialiniams ir šeiminiams ryšiams“(15).

27.      Tiesa, vykdančiojoje valstybėje narėje praleistas laisvės atėmimo laikotarpis turi būti atimtas iš išduodančiojoje valstybėje narėje paskirtos bausmės(16). Vis dėlto, atsižvelgiant į aplinkybes, šį laikotarpį gali tekti praleisti net ir tuomet, kai aptariama bausmė dėl pobūdžio išduodančiojoje valstybėje narėje nebūtinai yra laisvės atėmimas.

28.      Iš tiesų nuosprendį priimantis teisėjas arba teismas nebūtinai nuosprendžio priėmimo momentu turi įvertinti, ar reikalingas EAO, siekiant įvykdyti priimtą nuosprendį. Gali būti taip (taip dažnai ir būna), kad NAO priimamas siekiant nuteistąjį atvesdinti, o vėliau arba šio asmens prašymu, arba dėl kitų su vidaus teise susijusių priežasčių nustatomos nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygos arba jos vykdymas atidedamas, prireikus nuteistąjį įpareigojant pateikti tam tikras garantijas.

29.      Taigi EAO nebūtinai priimamas iškart po nuosprendžio: atitinkamą asmenį nuteisęs teismas (arba bet kuris kitas šioje srityje kompetentingas teismas), įpareigotas užtikrinti veiksmingą teisminę gynybą, sprendžia, ar reikia kreiptis į vykdančiąją valstybę narę, siekiant, kad būtų perduotas nuteistas asmuo, remiantis proporcingumo kriterijumi, ar nereikia.

30.      Šiomis aplinkybėmis gali būti reikšmingas laikas, praėjęs po nuosprendžio priėmimo iki EAO išdavimo. Kartais gali būti delsiama, net jei EAO proporcingumo klausimas buvo išnagrinėtas pačiame apkaltinamajame nuosprendyje(17).

31.      Vėliau išduodant EAO, iš teismo sprendimo išplaukiantis implicitinis ar eksplicitinis jo proporcingumo vertinimas gali būti nebegaliojantis. Vienas iš lemiamų veiksnių vertinant, ar EAO yra proporcingas, yra galimas laisvės atėmimo vykdančiojoje valstybėje narėje laikotarpis, kurio negalima atmesti, kai reikia nustatyti, ar EAO proporcingas, atsižvelgiant į prašomo perduoti asmens situaciją ir nusikalstamą veiką, dėl kurios jį prašoma perduoti.

32.      Remiantis ta pačia logika, negalima atmesti galimybės, jog iki EAO išdavimo momento tarp prašomo perduoti asmens ir vykdančiosios valstybės narės atsirado pakankamai glaudus ryšys, kad būtų galima taikyti Pagrindų sprendimą 2008/909/TVR(18). Tokiu atveju reikėtų nustatyti, ar bausmė, dėl kurios vykdymo išduotas EAO, gali būti įvykdyta šioje valstybėje narėje.

33.      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl EAO, išduoto siekiant įvykdyti nuosprendį, gali kilti papildomų problemų, neapsiribojančių vien išvada dėl tokio nuosprendžio buvimo ir juo skirtu laisvės atėmimu. Jei šis EAO išduotas prokuratūros pareigūno, suinteresuotasis asmuo turi turėti galimybę jo sprendimą apskųsti teismui.

34.      Taigi manau, kad teisė į teisminę gynybą, kuri taikoma EAO, išduotiems siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, taikoma ir EAO, išduotiems siekiant įvykdyti teismo nuosprendį.

V.      Išvada

35.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai):

Europos arešto orderius, kuriuos prokuratūra išdavė dėl galutiniu teismo nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, turi būti galima apskųsti teisme, kaip ir tuos, kurie išduodami siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą.


1      Originalo kalba: ispanų.


2      2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34) su pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24) (toliau – pagrindų sprendimas).


3      2019 m. gegužės 27 d. sprendimas, C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456; toliau – Sprendimas OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros).


4      C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:337, toliau – išvada bylose OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros).


5      C‑509/18, EU:C:2019:338; toliau – išvada byloje PF (Lietuvos generalinis prokuroras).


6      Byla NJ (Vienos prokuratūra), C‑489/19 PPU, EU:C:2019:849, toliau – Sprendimas NJ (Vienos prokuratūra).


7      Moniteur belge, 2003 m. gruodžio 22 d., p. 60075.


8      Iš dalies pakeistas Wet van 11 juli 2018 houdende prpalingen in strafzaken (2018 m. liepos 11 d. Įstatymas dėl įvairių baudžiamosios teisės nuostatų; Moniteur belge, 2018 m. liepos 18 d., p. 57582; toliau – 2018 m. įstatymas) 13 straipsniu.


9      Nuostata įtraukta 2018 m. įstatymo 12 straipsniu.


10      Pagal nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ZB buvo skirtos 30 mėnesių ir vienų metų laisvės atėmimo bausmės.


11      Byla C‑509/18, EU:C:2019:457, toliau – Sprendimas PF (Lietuvos generalinis prokuroras).


12      Išvada bylose C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU, 84 punktas.


13      Taip buvo byloje, kurioje priimtas Sprendimas NJ (Vienos prokuratūra).


14      Pagrindų sprendimo 2 straipsnio 1 dalis.


15      Sprendimas NJ (Vienos prokuratūra), 44 punktas.


16      Pagrindų sprendimo 26 straipsnio 1 dalis.


17      Panašiai, kaip ir tuo atveju, kai EAO išduodamas po to, kai teismas, įvertinęs proporcingumą, priima NAO. Šį atvejį aptariu savo išvados bylose C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU 80 punkte.


18      2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL L 327, 2008, p. 27).