Language of document : ECLI:EU:C:2019:1078

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2019 m. gruodžio 12 d.(*)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Europos arešto orderis – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – 6 straipsnio 1 dalis – Sąvoka „išduodančioji teisminė institucija“ – Kriterijai – Europos arešto orderis, valstybės narės prokuratūros išduotas baudžiamojo persekiojimo vykdymo tikslais“

Byloje C‑625/19 PPU

dėl 2019 m. rugpjūčio 22 d. Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2019 m. rugpjūčio 22 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje dėl Europos arešto orderio, išduoto dėl

XD,

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-C. Bonichot, teisėjai M. Safjan, L. Bay Larsen, C. Toader (pranešėja) ir N. Jääskinen,

generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2019 m. spalio 24 d. posėdžiui,

išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:

–        XD, atstovaujamo advokatų D. Bektesevic ir T. E. Korff,

–        Openbaar Ministerie, atstovaujamos K. van der Schaft ir N. Bakkenes,

–        Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir J. Langer,

–        Airijos, atstovaujamos G. Hodge ir M. Browne, padedamos SC R. Kennedy,

–        Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz,

–        Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos A. Daniel ir A.-L. Desjonquères,

–        Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato L. Fiandaca,

–        Suomijos vyriausybės, atstovaujamos M. Pere,

–        Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Falk, C. Meyer-Seitz, H. Shev, J. Lundberg ir H. Eklinder,

–        Europos Komisijos, atstovaujamos S. Grünheid ir R. Troosters,

susipažinęs su 2019 m. lapkričio 26 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

1        Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34), iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24) (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584), 6 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2        Šis prašymas pateiktas Nyderlanduose vykdant 2019 m. gegužės 27 d. Åklagarmyndigheten (prokuratūra, Švedija) XD baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotą Europos arešto orderį.

 Teisinis pagrindas

 Sąjungos teisė

3        Pagrindų sprendimo 2002/584 5, 6, 10 ir 12 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

„(5)      Sąjungos siekis tapti laisvės, saugumo ir teisingumo erdve reikalauja panaikinti ekstradiciją tarp valstybių narių ir pakeisti ją perdavimo sistema tarp teisminių institucijų. Be to, pradėjus taikyti naują [supaprastintą] nuteistų ar įtariamų asmenų perdavimo sistemą vykdant baudžiamuosius nuosprendžius ar traukiant baudžiamojon atsakomybėn [ar baudžiamąjį persekiojimą], galima panaikinti dabartinės ekstradicijos tvarkos sudėtingumą ir jai būdingas vilkinimo tendencijas. Tradiciniai iki šiol egzistavę valstybių narių bendradarbiavimo santykiai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje turėtų būti pakeisti teismo sprendimų baudžiamosiose bylose laisvo judėjimo sistema, taikoma ir ikiteisminiams [tarpiniams], ir galutiniams sprendimams.

(6)      Šiame pagrindų sprendime numatytas Europos arešto orderis baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti abipusio pripažinimo principą, kurį Europos Vadovų Taryba pavadino teisminio bendradarbiavimo „kertiniu akmeniu“.

<…>

(10)      Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Jo įgyvendinimą galima sustabdyti tik tuo atveju, jei viena iš valstybių narių sunkiai ir nuolat pažeidinėja [ES] 6 straipsnio 1 dalyje išdėstytus principus, Tarybos nustatytus pagal [ES] 7 straipsnio 1 dalį, ir dėl to atsiranda jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytos pasekmės.

<…>

(12)      Šis pagrindų sprendimas grindžiamas pagarba pagrindinėms teisėms ir principams, kurie pripažįstami [ES] 6 straipsnyje ir kurie atsispindi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos VI skyriuje. <…>“

4        Pagrindų sprendimo 1 straipsnyje „Europos arešto orderio apibrėžimas ir įpareigojimas jį vykdyti“ nustatyta:

„1.      Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda [priima] valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę], arba sprendimą dėl įkalinimo.

2.      Valstybės narės vykdo Europos arešto orderį, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis.

3.      Šis pagrindų sprendimas nekeičia pareigos gerbti pagrindines teises ir pagrindinius teisinius principus, įtvirtintus [ES] 6 straipsnyje.“

5        Šio pagrindų sprendimo 2 straipsnio „Europos arešto orderio taikymo sritis“ 1 dalyje įtvirtinta:

„Europos arešto orderis gali būti išduotas už veiką, baustiną pagal išduodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – bent 12 mėnesių, arba, kai bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas, – bent keturi mėnesiai.“

6        To paties pagrindų sprendimo 6 straipsnyje „Kompetentingų teisminių institucijų nustatymas“ numatyta:

„1.      Išduodančioji teisminė institucija – tai išduodančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga išduoti Europos arešto orderį.

2.      Vykdančioji teisminė institucija – tai vykdančiosios valstybės narės teisminė institucija, kuri pagal tos valstybės teisę yra kompetentinga vykdyti Europos arešto orderį.

3.      Kiekviena valstybė narė Tarybos Generaliniam sekretoriatui praneša [apie] kompetentingą pagal jos teisę teisminę instituciją.“

 Švedijos teisė

 Teismo proceso kodeksas

7        Rättegångsbalken (Teismo proceso kodeksas, toliau – RB) 24 skyriuje įtvirtintos taisyklės, susijusios su suėmimu.

8        Pagal šio skyriaus 13 straipsnį, kai prokuroras pateikia prašymą skirti suėmimą, teismas, prieš priimdamas dėl to sprendimą, turi surengti posėdį, į kurį kviečiamas atvykti nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo ir jo gynėjas.

9        Pagal minėto skyriaus 17 straipsnio antrą pastraipą teismas gali nurodyti skirti suėmimą nusikaltimo padarymu įtariamam asmeniui posėdyje nedalyvaujant.

10      Iš RB 24 skyriaus 20 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto matyti, kad teismas, į kurį kreiptasi, privalo nedelsdamas panaikinti suėmimą, jei ši priemonė yra nepateisinama. Pagal šio skyriaus 20 straipsnio antrą pastraipą per visą suėmimo laikotarpį prokuroras privalo nagrinėti, ar ši priemonė yra proporcinga, ir gali ją nutraukti savo iniciatyva iki kaltinimo pareiškimo.

11      Pagal RB 52 skyriaus 1 straipsnį apeliacinis skundas dėl pirmojoje instancijoje priimto sprendimo skirti suėmimą gali būti pateiktas be jokių apribojimų laiko atžvilgiu. O savo ruožtu apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Högsta domstolen (Aukščiausiasis Teismas, Švedija) be jokių apribojimų laiko atžvilgiu pagal RB 56 skyriaus 1 straipsnį.

 Įstatymas Nr. 1178/2003

12      Förordning om överlämnande till Sverige enligt en europeresteringsorder (Įstatymas dėl asmens perdavimo Švedijoje pagal Europos arešto orderį, SFS, 2003, Nr. 1178, toliau – Įstatymas Nr. 1178/2003) į Švedijos teisės sistemą buvo perkeltas Pagrindų sprendimas 2002/584.

13      Pagal Įstatymo Nr. 1178/2003 2 straipsnį prokuroras išduoda EAO, kai siekiama vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo.

14      Pagal šio įstatymo 3 straipsnį Europos arešto orderis baudžiamojo persekiojimo tikslu gali būti išduodamas, kai nutartis skirti prašomo perduoti asmens suėmimą priimta pagrįstai įtariant šį asmenį padarius nusikaltimą, už kurį gali būti skirta vienų metų arba ilgesnė laisvės atėmimo bausmė.

15      Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalį prokuroras gali Europos arešto orderį išduoti tik įvertinęs, ar dėl to suinteresuotajam asmeniui galimai atsirasianti žala, proceso terminai ir išlaidos gali būti pateisinami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, taip pat kitas aplinkybes.

 Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas

16      2019 m. gegužės 27 d. Švedijos prokuratūra išdavė Europos arešto orderį, siekdama vykdyti XD, įtariamo kaip nusikalstamo susivienijimo narys dalyvavęs darant teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą narkotinėmis medžiagomis, pažeidimus kelių valstybių, įskaitant Švediją, teritorijoje.

17      Europos arešto orderis buvo išduotas vykdant tą pačią dieną Göteborgs tingsrätt (Geteborgo pirmosios instancijos teismas, Švedija) priimtą nutartį skirti suėmimą.

18      Kitą dieną, 2019 m. gegužės 28 d., XD, remiantis Europos arešto orderiu, buvo sulaikytas Nyderlanduose.

19      Dar kitą dieną, 2019 m. gegužės 29 d., Openbaar Ministerie (prokuratūra, Nyderlandai) pagal pagrindinėje byloje taikomos redakcijos 2004 m. balandžio 29 d. Overleveringswet (Įstatymas dėl perdavimo) 23 straipsnį kreipėsi į Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas, Nyderlandai) dėl minėto Europos arešto orderio nagrinėjimo.

20      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, viena vertus, kad iš Švedijos valdžios institucijų pagrindinėje byloje pateiktos informacijos matyti, jog Švedijos prokuratūros pareigūnai dalyvauja vykdant teisingumą ir veikia nepriklausomai, ir nekyla rizikos, kad vykdomoji valdžia jiems tiesiogiai ar netiesiogiai pateiks konkrečių pavedimų arba nurodymų.

21      Kita vertus, nors Švedijos teisės aktuose dėl Europos arešto orderio nenumatyta galimybės pateikti skundą dėl sprendimo išduoti tokį orderį, šis teismas paaiškina, kad Švedijos valdžios institucijų pateikta informacija leidžia daryti išvadą, jog Europos arešto orderio išdavimo proporcingumo klausimas nagrinėjamas, kai prieš išduodant Europos arešto orderį priimama nutartis skirti suėmimą.

22      Be to, šiuo atveju per Göteborgs tingsrätt (Geteborgo pirmosios instancijos teismas) posėdį dėl XD suėmimo taip pat buvo aptartas Europos arešto orderio, siekiant XD perduoti Švedijos valdžios institucijoms, išdavimo klausimas. Tad šis teismas išnagrinėjo Europos arešto orderio proporcingumo klausimą, kai nusprendė skirti XD suėmimą.

23      Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar teisėjo vertinimas priimant nacionalinio teismo sprendimą, visų pirma dėl tokio orderio išdavimo proporcingumo, pateiktas prieš prokurorui išduodant Europos arešto orderį, iš esmės atitinka reikalavimus, išdėstytus 2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros) (C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456) 75 punkte, pagal kurį dėl prokuratūros sprendimo išduoti Europos arešto orderį turi būti galima teisme pateikti skundą, visiškai atitinkantį veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus.

24      Šiuo klausimu šis teismas pabrėžia, kad nors šiuo atveju nacionalinis ir Europos arešto orderiai buvo išduoti tą pačią dieną, negalima atmesti prielaidos, jog tarp, pirma, nacionalinio teismo sprendimo priėmimo ir Europos arešto orderio išdavimo proporcingumo vertinimo ir, antra, faktinio orderio priėmimo momento gali praeiti tam tikras laiko tarpas, per kurį atsirastų naujų aplinkybių, galinčių daryti poveikį minėto Europos arešto orderio išdavimui. Tokiu atveju prieš faktiškai priimant Europos arešto orderį teismo atliktas vertinimas gali neužtikrinti veiksmingos teisminės gynybos nuo tokio orderio priėmimo neproporcingumo.

25      Šiomis aplinkybėmis Rechtbank Amsterdam (Amsterdamo teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar prokuroras, kuris dalyvauja vykdant teisingumą išduodančiojoje valstybėje narėje, atlikdamas savo su Europos arešto orderio išdavimu tiesiogiai susijusias užduotis veikia nepriklausomai ir išdavė Europos arešto orderį, laikytinas išduodančiąja teismine institucija, kaip ji suprantama pagal Pagrindų sprendimo [2002/584] 6 straipsnio 1 dalį, kai išduodančiosios valstybės narės teismas patikrino Europos arešto orderio išdavimo sąlygas, visų pirma jo proporcingumą, prieš šiam prokurorui priimant faktinį sprendimą išduoti Europos arešto orderį?“

 Dėl skubos procedūros

26      2019 m. rugsėjo 17 d. Teisingumo Teismo pirmoji kolegija, remdamasi teisėjos pranešėjos siūlymu ir išklausiusi generalinį advokatą, nusprendė prašymą priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑625/19 PPU nagrinėti skubos tvarka.

27      Teisingumo Teismo pirmoji kolegija pažymėjo, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Pagrindų sprendimo 2002/584, patenkančio į ESV sutarties trečiosios dalies V antraštinės dalies, susijusios su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, taikymo sritį, išaiškinimo, todėl jis gali būti nagrinėjamas pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą, numatytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23a straipsnyje ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje, kaip to prašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas; be to, Teisingumo Teismas rėmėsi aplinkybe, kad nuo 2019 m. gegužės 28 d. XD taikomas suėmimas ekstradicijos tikslu, kol bus priimtas sprendimas dėl jo atžvilgiu išduoto Europos arešto orderio vykdymo, ir suėmimo jam taikymas priklauso nuo pagrindinės bylos baigties.

 Dėl prejudicinio klausimo

28      Pirmiausia primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal bendradarbiavimo tarp nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo procedūrą, įtvirtintą SESV 267 straipsnyje, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti šio nagrinėjamą bylą. Tokiu atveju prireikus Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus (2014 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo eco cosmetics ir Raiffeisenbank St. Georgen, C‑119/13 ir C‑120/13, EU:C:2014:2144, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

29      Šiuo atveju savo prejudiciniame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, remiasi prielaida, kad išduodančiosios teisminės institucijos, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 6 straipsnio 1 dalį, statusas visų pirma siejamas su sprendimo išduoti Europos arešto orderį teisminės kontrolės buvimu.

30      Vis dėlto reikia pažymėti, kad kitos institucijos, ne teismo, priimto sprendimo išduoti Europos arešto orderį teisminė kontrolė nėra sąlyga, kad ši institucija galėtų būti kvalifikuojama kaip išduodančioji teisminė institucija, kaip tai suprantama pagal šio pagrindų sprendimo 6 straipsnio 1 dalį. Toks reikalavimas nekyla iš minėtos institucijos veiklos nuostatų ar organizacinio pobūdžio taisyklių, o yra susijęs su tokio orderio išdavimo procesu (2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimo JR ir YC, C‑566/19 PPU ir C‑626/19 PPU, 48 punktas).

31      Šis išaiškinimas patvirtinamas ir 2019 m. gegužės 27 d. Sprendime PF (Lietuvos generalinis prokuroras) (C‑509/18, EU:C:2019:457), kuriame Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės generalinis prokuroras, kuris, būdamas struktūriškai nepriklausomas nuo teisminės valdžios, turi kompetenciją vykdyti baudžiamąjį persekiojimą ir kurio statusas šioje valstybėje narėje užtikrina jam nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios išduodant Europos arešto orderį, turi būti kvalifikuojamas kaip išduodančioji teisminė institucija, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimą 2002/584, ir pažymėjo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar, be to, dėl šio prokuroro sprendimų gali būti pateiktas skundas, visiškai tenkinantis veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus.

32      Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Pagrindų sprendimas 2002/584 turi būti aiškinamas taip, kad tuo atveju, kai kompetencija priimti Europos arešto orderį siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą suteikta institucijai, kuri, nors dalyvauja šioje valstybėje narėje vykdant teisingumą, nėra teismas, reikalavimai, susiję su veiksminga teismine gynyba, įvykdyti, jeigu iki faktinio šios institucijos sprendimo priimti Europos arešto orderį teismas įvertino jo priėmimo sąlygas ir, be kita ko, proporcingumą.

33      Pirmiausia reikia priminti, kad tiek valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo principas, tiek tarpusavio pripažinimo principas, kuris savo ruožtu pagrįstas šių valstybių abipusiu pasitikėjimu, Sąjungos teisėje yra ypač svarbūs, nes leidžia sukurti ir išlaikyti erdvę be vidaus sienų. Kalbant konkrečiau, tarpusavio pasitikėjimo principas, be kita ko, reikalauja, kad, kiek tai susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, kiekviena valstybė manytų, jog, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, visos kitos valstybės narės paiso Sąjungos teisės ir ypač šios teisės pripažintų pagrindinių teisių (2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34      Taip pat reikia pažymėti, kad Pagrindų sprendimas 2002/584, kaip matyti iš jo 6 konstatuojamosios dalies, baudžiamosios teisės srityje yra pirmoji konkreti priemonė, įgyvendinanti nuosprendžių ir teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principą, įtvirtintą SESV 82 straipsnio, pakeitusio ES 31 straipsnį, kuriuo remiantis buvo priimtas šis pagrindų sprendimas, 1 dalyje. Nuo tol teismams bendradarbiaujant baudžiamosiose bylose laipsniškai daugėjo teisinių priemonių, kurių suderintu taikymu siekiama sustiprinti valstybių narių pasitikėjimą atitinkamomis nacionalinės teisės sistemomis ir užtikrinti nuosprendžių baudžiamosiose bylose pripažinimą ir vykdymą Sąjungoje tam, kad nusikaltimus padarę asmenys neliktų nenubausti.

35      Tarpusavio pripažinimo principas, kuriuo pagrįsta Pagrindų sprendimo 2002/584 sistema, remiantis šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalimi, taip pat reiškia, kad valstybės narės iš principo privalo vykdyti Europos arešto orderį (2010 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Mantello, C‑261/09, EU:C:2010:683, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36      Iš tiesų pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 nuostatas valstybės narės gali atsisakyti vykdyti tokį orderį tik jo 3 straipsnyje numatytais privalomojo nevykdymo atvejais ir 4 ir 4a straipsniuose numatytais neprivalomojo nevykdymo atvejais. Be to, vykdančioji teisminė institucija Europos arešto orderio vykdymą gali susieti tik su minėto pagrindų sprendimo 5 straipsnyje nurodytomis sąlygomis (2013 m. sausio 29 d. Sprendimo Radu, C‑396/11, EU:C:2013:39, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37      Taip pat reikia pažymėti, kad Pagrindų sprendime 2002/584 nustatytos paprastesnės nuteistų ar įtariamų pažeidus baudžiamąjį įstatymą asmenų perdavimo sistemos veiksmingumas ir geras veikimas pagrįsti šiame pagrindų sprendime nustatytų tam tikrų reikalavimų, kurių taikymo sritis buvo patikslinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, laikymusi.

38      Iš šios jurisprudencijos matyti, kad Europos arešto orderio sistemoje numatyta dviejų lygių procesinių ir pagrindinių teisių, kuriomis asmeniui, kurį prašoma perduoti, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti, gynyba; prie pirmo lygio teisminės gynybos, numatytos priimant nacionalinį sprendimą, pavyzdžiui, išduodant nacionalinį arešto orderį, prisideda antro lygio teisminė gynyba, kurią reikia užtikrinti išduodant Europos arešto orderį; tam tikromis aplinkybėmis šis orderis gali būti išduotas praėjus trumpam laikotarpiui po nacionalinio teismo sprendimo priėmimo (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 67 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39      Kalbant apie priemonę, kuri, kaip Europos arešto orderis, gali pažeisti atitinkamo asmens teisę į laisvę, pažymėtina, jog ši gynyba reiškia, kad sprendimas, atitinkantis veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, turėtų būti priimtas bent vienu iš dviejų minėtos gynybos lygių (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 68 punktas).

40      Konkrečiai kalbant, antrasis atitinkamo asmens teisių gynybos lygis reiškia, kad išduodančioji teisminė institucija patikrina, ar laikomasi būtinų Europos arešto orderio išdavimo sąlygų, ir objektyviai, atsižvelgdama į visus kaltinamuosius ir išteisinamuosius įrodymus ir nerizikuodama, kad jos sprendimų priėmimo įgaliojimams būtų daroma įtaka iš išorės, be kita ko, vykdomosios valdžios, gaunant pavedimus ar nurodymus, išnagrinėja, ar toks išdavimas yra proporcingas (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 71 ir 73 punktai).

41      Be to, jei pagal išduodančiosios valstybės narės teisę kompetencija išduoti Europos arešto orderį patikėta institucijai, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą, vis dėlto nėra teismas, dėl sprendimo išduoti tokį arešto orderį, visų pirma dėl tokio sprendimo proporcingumo, šioje valstybėje narėje turi būti galima pasinaudoti teisminės gynybos priemone, visiškai atitinkančia veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus (2019 m. gegužės 27 d. Sprendimo OG ir PI (Liubeko ir Cvikau prokuratūros), C‑508/18 ir C‑82/19 PPU, EU:C:2019:456, 75 punktas).

42      Toks skundas dėl sprendimo išduoti Europos arešto orderį baudžiamojo persekiojimo vykdymo tikslu, priimto valdžios institucijos, kuri, dalyvaudama vykdant tos valstybės narės teisingumą ir, kaip reikalaujama, būdama nepriklausoma nuo vykdomosios valdžios, nėra teismas, skirtas užtikrinti, kad šio sprendimo ir šio orderio išdavimo reikalavimų ir, be kita ko, jo proporcingumo teisminė kontrolė atitiktų su veiksminga teismine gynyba susijusius reikalavimus.

43      Taigi valstybės narės turi užtikrinti, kad jų teisės sistemose būtų veiksmingai užtikrintas Pagrindų sprendime 2002/584 reikalaujamas teisminės gynybos lygis, kaip jis aiškinamas Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, nustatydamos proceso taisykles, kurias jos įgyvendina ir kurios skirtingose sistemose gali skirtis.

44      Kalbant konkrečiai, teisė pateikti atskirą skundą dėl kitos teisminės institucijos nei teismas priimto sprendimo išduoti Europos arešto orderį yra tik viena galimybė.

45      Iš tiesų Pagrindų sprendimu 2002/584 valstybei narei nesudaroma kliūčių taikyti savo Europos arešto orderio išdavimo procedūros taisyklių tiek, kiek tai neprieštarauja šio pagrindų sprendimo tikslui ir iš jo išplaukiantiems reikalavimams (šiuo klausimu žr. 2013 m. gegužės 30 d. Sprendimo F, C‑168/13 PPU, EU:C:2013:358, 53 punktą).

46      Šiuo atveju, kaip matyti iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos, Europos arešto orderis siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą pagal Švedijos teisės sistemą būtinai priimamas po to, kai teismas priėmė nutartį atitinkamam asmeniui skirti suėmimą.

47      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo, kad iš Švedijos valdžios institucijų pateiktos informacijos matyti, jog, siekdamas nustatyti, kad būtina taikyti suėmimą, kompetentingas teismas taip pat turi įvertinti kitų galimų priemonių, pavyzdžiui, Europos arešto orderio, proporcingumą.

48      Be to, Švedijos vyriausybės teigimu, nagrinėjant būtinybę taikyti suėmimo priemonę baudžiamojo įstatymo pažeidimu įtariamam asmeniui, šis teismas visada turi įvertinti tokios priemonės proporcingumą. Jei nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo pasislepia arba negyvena išduodančiosios valstybės narės teritorijoje, vienintelė priežastis, dėl kurios prokuroras kreipiasi į teismą, kad šis išduotų arešto orderį dėl šio asmens, yra būtinybė išduoti Europos arešto orderį. Todėl proporcingumo vertinimas, kurį šis teismas turės atlikti, nagrinėdamas būtinybę skirti suėmimą, taip pat bus susijęs su Europos arešto orderio išdavimu.

49      Atrodo, kad taip buvo pagrindinėje byloje, nes, kaip matyti iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, per Švedijos teismo posėdžius dėl XD suėmimo taip pat aptarta būtinybė išduoti Europos arešto orderį, kad prašomą perduoti asmenį būtų galima perduoti Švedijos valdžios institucijoms.

50      Be to, Švedijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose ir per posėdį Teisingumo Teisme nurodė, kad pagal Europos arešto orderį prašomas perduoti asmuo turi teisę be jokių laiko apribojimų pateikti skundą dėl nutarties taikyti jam suėmimą, net ir po to, kai buvo išduotas Europos arešto orderis ir jis suimtas vykdančiojoje valstybėje narėje. Jeigu skundžiama nutartis skirti suėmimą panaikinama, Europos arešto orderis automatiškai pripažįstamas negaliojančiu, nes jis išduotas remiantis tokia nutartimi.

51      Galiausiai ši vyriausybė nurodė, kad bet kuris aukštesnės instancijos teismas, kuriam pateiktas apeliacinis skundas dėl nutarties skirti suėmimą, taip pat atlieka Europos arešto orderio išdavimo proporcingumo vertinimą.

52      Tokios proceso taisyklės Švedijos teisės sistemoje leidžia konstatuoti, kad, net ir nesant atskiros teisių gynimo priemonės dėl prokuroro sprendimo išduoti Europos arešto orderį, dėl jo išdavimo sąlygų, be kita ko, jo proporcingumo teisminė kontrolė išduodančiojoje valstybėje narėje gali būti atliekama prieš jį priimant arba tuo pačiu metu, kai jis priimamas, taip pat vėliau.

53      Taigi tokia sistema atitinka veiksmingos teisminės gynybos reikalavimą.

54      Be to, kaip buvo priminta šio sprendimo 34 punkte, Pagrindų sprendimas 2002/584 yra viena iš bendros su veiksminga teismine gynyba susijusių garantijų, numatytų kituose Sąjungos teisės aktuose, priimtuose teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, kuriais siekiama palengvinti remiantis Europos arešto orderiu prašomo perduoti asmens teisių įgyvendinimą net iki jo perdavimo išduodančiajai valstybei narei, sistemos dalių.

55      Konkrečiai kalbant, 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013, p. 1) 10 straipsnyje vykdančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijomis nustatyta pareiga nepagrįstai nedelsiant po prašomų perduoti asmenų laisvės atėmimo juos informuoti apie tai, kad jie turi teisę reikalauti, kad išduodančiojoje valstybėje narėje būtų paskirtas advokatas.

56      Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Pagrindų sprendimas 2002/584 turi būti aiškinamas taip, kad veiksmingos teisminės gynybos, garantuojamos asmeniui, dėl kurio baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotas Europos arešto orderis, reikalavimai yra įvykdyti, jei pagal išduodančiosios valstybės narės teisės aktus teismas šioje valstybėje narėje kontroliuoja šio orderio išdavimo sąlygas ir, be kita ko, jo proporcingumą.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

57      Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, turi būti aiškinamas taip, kad veiksmingos teisminės gynybos, garantuojamos asmeniui, dėl kurio baudžiamojo persekiojimo tikslais išduotas Europos arešto orderis, reikalavimai yra įvykdyti, jei pagal išduodančiosios valstybės narės teisės aktus teismas šioje valstybėje narėje kontroliuoja šio orderio išdavimo sąlygas ir, be kita ko, jo proporcingumą.

Parašai.


*      Proceso kalba: nyderlandų.