Language of document : ECLI:EU:C:2020:554

Laikina versija

GENERALINIO ADVOKATO

MANUEL CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA IŠVADA,

pateikta 2020 m. liepos 9 d.(1)

Byla C667/19

A.M.

prieš

E.M.

(Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisės aktų derinimas – Kosmetikos gaminiai – Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 – 19 straipsnis – Vartotojams pateikiama informacija – Ženklinimas – Informacija, kurią privaloma pateikti ant pirminės ir antrinės pakuočių – Kosmetikos gaminio funkcija – Žmonių sveikatos apsauga – Informacija, kurią galima pateikti pridėtame arba pritvirtintame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje – Ženklinimas užsienio kalba – Kosmetikos gaminių pakuotės, ant kurių pateikiama nuoroda į vartotojo kalba sudarytą gaminių katalogą“






1.        Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą prašoma išaiškinti Reglamento (EB) Nr. 1223/2009(2) 19 straipsnį dėl kosmetikos gaminių ženklinimo.

2.        Ginčijami klausimai, be kita ko, yra du:

–        kas turi būti suprantama kaip „gaminio funkcija“, kuri privalomai turi būti nurodyta ant rinkai pateikiamo kosmetikos gaminio pirminės ir antrinės pakuočių, ir

–        ar leistina, kad tam tikra vartotojui pateikiama informacija, įskaitant privalomą, būtų nurodoma tik gaminančios įmonės kataloge, kuris ne visada pateikiamas kartu su įsigyjamu kosmetikos gaminiu.

3.        Iki šiol Teisingumo Teismui yra tekę priimti sprendimų(3) dėl kitų Reglamento Nr. 1223/2009 straipsnių, bet ne dėl konkrečių šio reglamento 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, nebent aš klystu.

4.        Pažymėtina, kad Reglamentu Nr. 1223/2009 buvo pakeistos iki tol šią sritį reglamentavusios direktyvos(4). Jurisprudencijoje dėl šiose direktyvose įtvirtintų taisyklių dėl ženklinimo(5) pateikiamos kelios naudingos gairės, kuriomis vadovaujantis būtų galima atsakyti į šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą.

I.      Teisinis pagrindas

A.      Sąjungos teisė. Reglamentas Nr. 1223/2009

5.        1 straipsnyje („Taikymo sritis ir tikslas“) nurodyta:

„Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kurias turi atitikti visi rinkai pateikiami kosmetikos gaminiai, kad būtų užtikrintas vidaus rinkos veikimas ir labai gera žmonių sveikatos apsauga.“

6.        2 straipsnio („Apibrėžtys“) 1 dalyje nustatyta:

„Šiame reglamente naudojamų sąvokų apibrėžtys:

a)      „kosmetikos gaminys“ – tai medžiaga arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims ar burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus;

<...>“

7.        3 straipsnyje („Sauga“) įtvirtinta:

„Rinkai tiekiami kosmetikos gaminiai turi būti saugūs žmonių sveikatai, jei naudojami laikantis įprastų ar numanomų naudojimo reikalavimų, ypač atsižvelgiant į:

a)      pateikimą <...>;

b)      ženklinimą;

<...>“

8.        19 straipsnyje („Ženklinimas“) nustatyta:

„1.      Nepažeidžiant kitų šio straipsnio nuostatų kosmetikos gaminiai gali būti pateikiami rinkai tik tuomet, kai ant pakuotės neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikiama tokia informacija:

<...>

d)      konkretūs nurodymai dėl atsargumo priemonių, kurių reikės laikytis naudojant, bent jau išvardytųjų III–VI prieduose ir kita įspėjančioji informacija ant profesionaliam naudojimui skirtų kosmetikos gaminių;

<...>

f)      kosmetikos gaminio funkcija, nebent tai aišku pagal jo pateikimą;

g)      ingredientų sąrašas. Ši informacija gali būti pateikiama tik ant antrinės pakuotės. Sąrašas turi prasidėti terminu „Ingredients“.

<...>

2.      Jei dėl praktinių priežasčių neįmanoma pateikti 1 dalies d ir g punktuose nurodytos informacijos, taikomos šios nuostatos:

–        informacija turi būti pateikta pridėtame arba pritvirtintame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje;

–        ši informacija nurodoma sutrumpintai arba išspausdinant VII priedo 1 punkte pateiktą ženklą ant pirminės ir antrinės pakuočių (taikoma 1 dalies d punkte nurodytai informacijai) arba ant antrinės pakuotės (taikoma 1 dalies g punkte nurodytai informacijai), išskyrus jei tai praktiškai nereikalinga.

<...>

5.      Kokia kalba pateikiama 1 dalies b, c, d ir f punktuose ir 2, 3 ir 4 dalyse minėta informacija, nustatoma valstybių narių, kurioje gaminį gali įsigyti galutinis naudotojas, teisės aktais.

<...>“

9.        20 straipsnyje („Teiginiai apie gaminį“) nurodyta:

„1.      Ženklinant, pateikiant rinkai ir reklamuojant kosmetikos gaminius, draudžiama naudoti formuluotes, pavadinimus, prekės ženklus, vaizdinius ar kitus ženklus, kurie perkeltine ar kita prasme įteigtų, kad gaminiai turi savybių arba funkcijų, kurių iš tiesų neturi.

<...>“

10.      VII priede („Simboliai ant pakuočių ir (arba) taros“) įtvirtinta:

„1.      Nuoroda į papildomą informaciją:

Image not found

<...>“

B.      Lenkijos teisė. Ustawa o kosmetykach z dnia 30 marca 2001 r. (2001 m. kovo 3 d. Kosmetikos gaminių įstatymas)

11.      Įvairiose 6 straipsnio dalyse numatyti tokie reikalavimai:

–        Atskira kosmetikos gaminio pakuotė turi būti paženklinta matomu ir įskaitomu būdu, užtikrinant, kad ženklinimas nebūtų lengvai pašalintinas (1 dalis).

–        Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paprastai individualios kosmetikos gaminio pakuotės etiketėje, esančioje ant pirminės pakuotės ir atskiros išorinės pakuotės, nurodoma, be kita ko, ši informacija:

–        ypatingos atsargumo priemonės, susijusios su kosmetikos gaminio naudojimu, kai jis skirtas naudoti profesinėje srityje pagal numatytą paskirtį, be kitų būtinų atsargumo priemonių,

–        kosmetikos gaminio funkcija, nebent tai aišku pagal jo pateikimą,

–        pagal Tarptautinės kosmetikos sudedamųjų dalių nomenklatūros (INCI) pavadinimus apibrėžtų sudedamųjų dalių sąrašas, pradedamas terminu „Ingredients“, patikslinant, kaip jie įvardijami atsižvelgiant į jų koncentraciją ir rūšį.

–        Sudedamųjų dalių sąraše nurodyta informacija gali būti pateikiama tik ant individualios kosmetikos gaminio išorinės pakuotės (4 dalis).

–        Jeigu dėl pakuotės matmenų ar formos ant individualios išorinės pakuotės neįmanoma nurodyti informacijos apie konkrečias atsargumo priemones, susijusias su gaminio naudojimu, ir sudedamųjų dalių sąrašo, šią informacija galima pateikti prie gaminio pridėtame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje. Tokiu atveju ant pirminės pakuotės arba individualios išorinės pakuotės sutrumpintai arba pasitelkiant grafinį ženklą turi būti nurodyta, kad minėta informacija pridedama prie gaminio (6 dalis).

–        Jeigu dėl pakuotės matmenų ar formos prie gaminio pridėtame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje neįmanoma nurodyti informacijos, susijusios su sudedamųjų dalių sąrašu, ši informacija pateikiama tiesiai ant pirminės pakuotės arba pirkėjui prieinamoje vietoje, kurioje siūloma įsigyti kosmetikos gaminį (7 dalis).

II.    Faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai

12.      Grožio salono savininkę A.M. ir E.M., kuris tiekia Amerikos gamintojo kosmetikos gaminius, sieja prekybos santykiai.

13.      Vystant šiuos prekybos santykius E.M. surengė A.M. su minėtais gaminiais susijusius mokymo kursus, per kuriuos buvo aptartas ir jų ženklinimas(6).

14.      Surengus minėtus mokymo kursus, 2016 m. sausio 28 ir 29 d. A.M. nusipirko iš E.M. 40 vienetų mažmeninės prekybos informacinių lapelių, 10 katalogų ir įvairių gaminių (kremų, kaukių ir pudrų)(7).

15.      Ant gaminių pakuočių buvo pateikta informacija apie atsakingą subjektą, originalų kosmetikos gaminio pavadinimą, jo sudėtį, galiojimo terminą ir serijos numerį, taip pat vaizdinis ženklas („ranka su knyga“), naudojamas kaip nuoroda į katalogą.

16.      A.M. pareiškė Sąd Rejonowy dla m. st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) ieškinį, jame prašė nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl parduotų prekių trūkumų. Ji teigė, kad ant pakuotės nebuvo pateikta informacija apie gaminio funkciją lenkų kalba, todėl nebuvo galima jo atpažinti ir sužinoti jo poveikį; ji taip pat teigė, kad ši informacija nebuvo aiškiai matyti iš gaminio pateikimo. Taip pažeistos Lenkijoje prekybai kosmetikos gaminiais taikomos taisyklės, kurios atitinka Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnyje įtvirtintas taisykles.

17.      Atsiliepime į ieškinį E.M. tvirtino, kad prekės buvo paženklintos pagal galiojančias nacionalinės teisės nuostatas, nes ant jų pateiktas ženklas („ranka su knyga“), kuris naudojamas kaip nuoroda į katalogą, pateikiamą su kiekvienu kosmetikos gaminiu. Šiame kataloge lenkų kalba pateikta visa informacija apie gaminius ir jų funkcijas, išvardytos kontraindikacijos, naudojimo būdas ir sudedamosios dalys. Taigi Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio buvo laikytasi.

18.      Taikydamas Lenkijos civilinio kodekso(8) straipsnius, susijusius su garantija dėl prekės trūkumų, Sąd Rejonowy dla m. st. Warszawy w Warszawie (Varšuvos miesto apylinkės teismas, Lenkija) ieškinį atmetė(9).

19.      A.M. šį sprendimą apskundė Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija). Ji teigė, kad pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino su pateikta informacija susijusius įrodymus, ir pabrėžė, kad ant pakuočių nebuvo lenkų kalba nurodyta kosmetikos gaminio funkcija. Nuoroda į katalogą (kurį reikėjo įsigyti už atitinkamą kainą) buvo nepakankama ir nebuvo neįmanoma pateikti minėtos informacijos ant kiekvieno gaminio.

20.      Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui kyla klausimas, pirma, dėl Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkto, siejamo su 2 straipsnio 1 dalies a punktu, taikymo srities. Jo abejonės susijusios su privalomo kosmetikos gaminių pakuotės ženklinimo tikslumo laipsnio, šių gaminių funkcijos ir pareigos įtraukti vartotojo kalba pateikiamą informaciją apie importuotų gaminių funkciją.

21.      Antra, teismui kyla klausimas dėl Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalies, siejamos su šio reglamento 46 konstatuojamąja dalimi, aiškinimo. Konkrečiau kalbant, jam reikia įsitikinti, ar siekiant įvykdyti reikalavimus, susijusius su tam tikra informacija, kuri turi būti pateikta ant kosmetikos gaminių pirminės ir antrinės pakuočių, galima pagal to paties reglamento VII priedo 1 punktą įtraukti grafinį simbolį ir ar pakanka, kad ši informacija būtų nurodoma gamintojo kataloguose, kurie nėra pateikiami kartu su gaminiu.

22.      Tokiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) pateikė Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

„1.      Ar <...> [R]eglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 19 straipsnio 1 dalies f punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad ant kosmetikos gaminių pakuotės turi būti pateikiama neištrinama, lengvai įskaitoma ir gerai matoma informacija apie kosmetikos gaminio funkciją, nebent tai aišku pagal jo pateikimą, turi būti suprantamas kaip reikalavimas nurodyti kosmetikos gaminio pagrindines funkcijas, kaip tai suprantama pagal reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punktą, t. y. valymo (valyti), priežiūros ir apsauginę (išlaikyti gerą būklę), kvėpinimo, gražinimo (pakeisti išvaizdą) funkcijas, ar turi būti pateikta išsamesnė informacija apie funkcijas, pagal kurias galima nustatyti kosmetikos gaminio savybes?

2.      Ar <...> [R]eglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 19 straipsnio 2 dalį ir šio reglamento 46 konstatuojamąją dalį reikia aiškinti taip, kad informaciją, kurios reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalies d, g ir f punktus, t. y. nurodymus dėl atsargumo priemonių, duomenis apie ingredientus ir funkcijas, galima pateikti įmonės kataloge, kuris apima ir kitus gaminius, o ant gaminio pakuotės nurodyti tik VII priedo 1 punkte apibrėžtą simbolį?“

III. Procesas Teisingumo Teisme

23.      Teisingumo Teismo kanceliarija nutartį dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą gavo 2019 m. rugsėjo 1 d.

24.      Rašytines pastabas pateikė A.M., Belgijos, Danijos, Graikijos, Lietuvos, Nyderlandų ir Lenkijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija. Nuspręsta, kad nereikia rengti teismo posėdžio.

IV.    Vertinimas

A.      Pirmasis prejudicinis klausimas

25.      Ginčas kilo dėl to, ar Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktą reikia aiškinti taip, kad pagal jį reikalaujant nurodyti „funkciją“ ant kosmetikos gaminių pirminės pakuotės(10) arba antrinės pakuotės(11):

–        įpareigojama kaip tokią funkciją nurodyti tik vieną iš paskirčių, numatytų minėto reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte(12), ar

–        reikalaujama nurodyti išsamesnes funkcijas, kad vartotojas galėtų nustatyti kiekvienam gaminiui būdingas savybes ar pagrindines medžiagas.

1.      Gaminio funkcija ir „kosmetikos produkto“ apibrėžtyje nurodytos paskirtys

26.      Pagal Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktą kosmetikos gaminiai „gali būti pateikiami rinkai tik tuomet, kai ant pakuotės neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikiama tokia informacija: <...> kosmetikos gaminio funkcija, nebent tai aišku pagal jo pateikimą(13)“.

27.      Šioje nuostatoje neapibrėžiamas žodžių junginys „gaminio funkcija“; jis taip pat neapibrėžiamas Reglamento Nr. 1223/2009 2 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies a punkte paaiškinant, kas yra „kosmetikos gaminys“, apskritai nurodoma jo „paskirtis“.

28.      „Paskirtis“ nurodoma tarp kriterijų, kuriais vadovaujantis jurisprudencijoje apibrėžiama sąvoka „kosmetikos gaminys“. Teisingumo Teismas jos turinį išskaidė, išskirdamas „tri[s] sudėtini[us] kriterij[us], būtent, pirma, nagrinėjamo gaminio pobūd[į] (medžiag[ą] ar medžiagų mišin[į]), antra, žmogaus kūno dal[į], ant kurios šis gaminys gali būti panaudotas, ir, trečia, tiksl[ą], kurio siekiama naudojant minėtą gaminį(14)“.

29.      Kadangi nėra tikslios sąvokos „gaminio funkcija“ apibrėžties, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siūlo prilyginti sąvokas „gaminio paskirtis“ ir „gaminio funkcija“(15).

30.      Vis dėlto, kadangi Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkto formuluotė nėra įtikinama, siekiant išsiaiškinti jos kontekstą ir teisės aktų, į kuriuos ji įtraukta, tikslus, reikia atsižvelgti ne tik į jos pažodinį turinį(16).

31.      19 straipsnis pateikiamas Reglamento Nr. 1223/2009 VI skyriaus „Vartotojų informavimas“ pradžioje ir jame įtvirtintos ženklinimo taisyklės, kurių turi būti laikomasi prekiaujant visais Sąjungoje laisvai rinkai teikiamais kosmetikos gaminiais, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jas įsigyjantiems asmenis gauti būtiną informaciją.

32.      Kartu analizuojant Reglamento Nr. 1223/2009 1 straipsnį ir 3 bei 4 konstatuojamąsias dalis matyti, kad, kaip ir ankstesniuose teisės aktuose, siekiama išsamiai suderinti Sąjungoje galiojančias taisykles, kad būtų sukurta kosmetikos gaminių vidaus rinka, kartu užtikrinant aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį(17).

33.      Žmonių sveikatos apsauga nurodoma Reglamento Nr. 1223/2009 3 straipsnyje. Jo pirmoje pastraipoje (a ir b punktai) aptariamas kosmetikos gaminių pateikimas ir ženklinimas, kiek tai susiję su saugumu žmonių sveikatai.

34.      Taigi egzistuoja ryšys tarp tikslo užtikrinti minėtų gaminių naudojimo saugumą ir reikalavimų, susijusių su jų pateikimu ir ženklinimu.

35.      Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnis turi būti aiškinamas atsižvelgiant į šį dvejopą požiūrį. Kosmetikos gaminių pakavimo ir ženklinimo taisyklėmis:

–        skatinama laisva prekyba jais Sąjungoje, palengvinant su pirkimu susijusius vartotojo sprendimus rinkoje, kuriai būdinga didelė gaminių ir alternatyvių pasirinkimų pasiūla,

–        kartu siekiama apsaugoti žmonių sveikatą, kuriai dėl netinkamos ar klaidinančios informacijos apie rinkai teikiamo kosmetikos gaminio savybes gali kilti pavojus(18).

36.      Reglamento Nr. 1223/2009 2 straipsnio 1 dalies a punktu, jame nurodant kosmetikos gaminių paskirtis (bendrąsias), siekiama kito tikslo. Taip norima minėtus gaminius atriboti nuo kitų į šio reglamento taikymo sritį nepatenkančių daugiau ar mažiau panašių gaminių (vaistų ar medicinos priemonių). Šiuo aspektu tai aiškiai nurodoma 6 konstatuojamojoje dalyje(19).

37.      Komisija, su kuria šiuo klausimu sutinku, savo pastabose pažymi, kad Reglamento Nr. 1223/2009 7 konstatuojamojoje dalyje pateikiami pavyzdžiai(20) padeda patikslinti kosmetikos gaminių sąvoką, juos atskiriant nuo kitų, ne kosmetikos gaminių.

38.      Taigi negalima lyginti Reglamento Nr. 1223/2009 2 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų paskirčių ir to paties reglamento 19 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytos „produkto funkcijos“. Kiekvienu iš šių straipsnių siekiama atskirų tikslų, kurie nesutampa.

39.      Mano nuomone, šį teiginį patvirtina Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkto kilmės analizė.

40.      Pirminėje Direktyvos 76/768 redakcijoje nebuvo numatyta pareigos nurodyti kosmetikos gaminio funkcijos nei ant antrinės, nei ant pirminės pakuočių. Šis reikalavimas pirmą kartą buvo įtvirtintas Direktyvoje 93/35, papildant Direktyvos 76/768 6 straipsnio 1 dalį f punktu, kuriame nustatyta pareiga ant kosmetikos gaminio pirminės ir antrinės pakuočių nurodyti gaminio funkciją, nebent tai matyti iš jo pateikimo.

41.      Direktyvos 93/35 preambulėje paaiškinta, kad „jei vartotojui ketinama pateikti išsamesnę informaciją, reikia daugiau skaidrumo <...> [ir] tokio skaidrumo būtų galima pasiekti ant pakuotės nurodant gaminio funkciją“.

42.      Taigi teisės aktų atnaujinimo tikslas buvo susijęs ne su kosmetikos gaminio apibrėžtimi (kuri nuo pat pradžių buvo grindžiama jo paskirtimi), o su išsamia informacija, kuri turėjo būti pateikta vartotojui(21).

2.      „Gaminio funkcija“ ir „teiginiai apie gaminį“

43.      Vertinant iš kitokios perspektyvos, reikėtų kelti klausimą, ar „gaminio funkcija“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktą, gali būti prilyginta to paties reglamento 20 straipsnyje nurodomiems „teiginiams apie gaminį“(22).

44.      Pagal Reglamento Nr. 1223/2009 20 straipsnio 2 dalį Komisija turi patvirtinti „bendrų kriterijų, kaip pateikti leistinų teiginių apie kosmetikos gaminius, sąrašą, taikydama šio reglamento 32 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu ir atsižvelgdama į Direktyvos 2005/29/EB nuostatas“.

45.      Šie teiginiai dabar atskirai reglamentuojami Reglamentu (ES) Nr. 655/2013(23). Pagal šio reglamento 2 konstatuojamąją dalį „pagrindinė teiginių apie kosmetikos gaminį paskirtis – informuoti galutinius naudotojus apie gaminių savybes ir kokybę. Minėti teiginiai yra esminės priemonės gaminiams atskirti. Jie taip pat padeda skatinti inovacijas ir stiprinti konkurencingumą“.

46.      Reglamento Nr. 1223/2009 20 straipsnio 1 dalis taikoma itin plačiai:

–        pagal ją reglamentuojamas ne tik kosmetikos gaminių ženklinimas, bet ir jų teikimas rinkai bei reklamavimas,

–        joje nurodomos ne tik formuluotės, bet ir pavadinimai, prekių ženklai, vaizdiniai ar bet kokie kiti perkeltinės ar kitos prasmės ženklai,

–        joje draudžiant priskirti gaminiams „savybes arba funkcijas“, kurių jie iš tiesų neturi, sąvoka „funkcijos“ vartojama daugiskaita.

47.      20 straipsnyje nurodomi „teiginiai“ suteikia daugiau informacijos (apie „savybes ar funkcijas“), todėl jie nebūtinai sutampa su „gaminio funkcija“ (vienaskaita), nurodoma Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punkte.

3.      Gaminio funkcija

48.      Mano nuomone, Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalies f punktu siekiama, kad ant pirminės ir antrinės pakuočių būtų nurodyta labiausiai gaminiui būdinga „funkcija“, t. y. ta, kuri leistų vartotojui iš pirmo žvilgsnio suprasti, kam konkrečiai šis gaminys naudojamas, nesukeliant pavojaus jo sveikatai.

49.      Tokį aiškinimą patvirtina tai, kad kosmetikos gaminio funkcija gali būti nenurodoma, kai „tai aišku pagal jo pateikimą“. Jei vien iš gaminio pateikimo vartotojas akivaizdžiai supranta, kokia yra jam būdinga funkcija, pažymėti jos ant pirminės arba antrinės pakuočių nebebūtina(24).

50.      Taip aiškinama „funkcija“ yra tarpinis veiksnys tarp Reglamento Nr. 1223/2009 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodomų paprasčiausių paskirčių ir plačiau suprantamų šio reglamento 20 straipsnyje išvardytų teiginių:

–        negalima nurodyti tik to, ar gaminys skirtas valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdai, apsaugoti jai, išlaikyti jos gerą būklei arba pašalinti kūno kvapams, nes šios bendro pobūdžio kosmetikos gaminių paskirtys, kuriomis jie  skiriasi nuo kitų daugiau ar mažiau panašių gaminių, pateikia vartotojui tik minimalią reikalingą informaciją,

–        nereikalaujama patikslinti visų kosmetikos gaminio savybių ir ypatumų (teiginiai), nes atsižvelgiant į jo funkcionalumą ši informacija, pateikiama ant pirminės ir antrinės pakuočių, būtų perteklinė.

51.      Ant pirminės arba antrinės pakuotės nurodyti „gaminio funkciją“, kaip ji suprantama pagal minėto reglamento 19 straipsnio 1 dalies f punktą, yra tas pats, kas, kartoju, pažymėti pagrindinę savybę ar savybes, kurios leistų vartotojui suprasti, kokia yra šio gaminio pirminė paskirtis. Žinodamas visas aplinkybes jis galės iš plačios kosmetikos gaminių pasiūlos išsirinkti tą, kuris labiausiai atitinka jo poreikius, jis nebus klaidinamas ir toks pasirinkimas neturės neigiamo poveikio jo sveikatai.

52.      Kaip jau nurodyta, pagal minėto reglamento 19 straipsnį reikalaujama ant pirminės ir antrinės pakuočių neištrinamomis, lengvai įskaitomomis ir gerai matomomis raidėmis pateikti daug įvairios informacijos (1 dalis). Tačiau pagal šį straipsnį leidžiama, kad dėl savo sudėtingumo tam tikra šios informacijos dalis (nurodyta 1 dalies d ir g punktuose, susijusi su konkrečiais nurodymais dėl atsargumo priemonių ir sudedamųjų dalių sąrašu) būtų pateikta kitomis priemonėmis (2 dalis).

53.      Svarbu tai, kad „funkcijos“ nurodymas neįtraukiamas į informaciją, kurios neprivalu nurodyti ant pirminės ir antrinės pakuočių(25). Jos įtraukimas privalomas bet kuriuo atveju (išskyrus atvejus, kai galioja pirma nurodyta prielaida).

54.      Didelė kosmetikos gaminių, kuriems taikomas Reglamentas Nr. 1223/2009, įvairovė neleidžia a priori nustatyti, kaip reikia nurodyti funkciją ant pirminės ir antrinės pakuočių. Kiekvienas gamintojas gali laisvai pasirinkti informacijos pateikimo būdą, kuris geriausiai atitinka jo prekybos strategiją.

55.      Vis dėlto manau, kad ant pirminės ir antrinės pakuočių nurodant „funkciją“, praktiniais sumetimais ir siekiant lengviau pasiekti Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio tikslą, reikia užtikrinti, kad jos aprašymas būtų paprastas, kad vartotojas iš pirmo žvilgsnio galėtų lengvai suprasti gaminio pobūdį.

56.      Be to, reikia atsižvelgti į vidutinio, pakankamai informuoto, pagrįstai pastabaus ir nuovokaus vartotojo lūkesčius(26). Tokio vartotojo suvokimas susijęs su „įprastais ar numanomais naudojimo reikalavimais“, kaip nurodyta Reglamento Nr. 1223/2009 3 straipsnyje, kalbant apie žmonių sveikatai saugų gaminių teikimą į rinką.

57.      Kiekvieno produkto savybės ir kokybė kiekvienu atveju turės lemiamą reikšmę vartotojui, siekiant tiksliai įsitikinti, ką jis perka. Nors išimtiniais atvejais leidžiama ant pirminės ir antrinės pakuočių nenurodyti gaminio funkcijos, jeigu ji aiški iš jo pateikimo(27), kitais atvejais, pabrėžiu, tokią nuorodą pateikti būtina.

58.      Galiausiai viskas priklausys nuo didesnio ar mažesnio gamintojo gebėjimo glaustai apibūdinti, kokia yra gaminiui būdingiausia funkcija, kad jį įsigyjančiam asmeniui nekiltų nei rizikos supainioti, nei pavojaus jo sveikatai, susijusio su kosmetikos gaminio, kurio pobūdžio jis nežino, naudojimu (ar net nurijimu).

59.      Norėčiau pridurti, kad Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama etiketėje vartojama kalba. Šia dalimi siekiama, kad valstybės narės, kurioje gaminys pateikiamas į rinką, vartotojui būtų pateikta suprantama informacija apie gaminio funkciją.

60.      Tiesa, kad kalbiniai reikalavimai ir su jais susijusi būtinybė pritaikyti ant pirminės ir antrinės pakuočių pateikiamą informaciją tampa „kliūtimi Bendrijos vidaus prekybai“. Tačiau ši kliūtis „pateisinama <...> visuomenės sveikatos apsaugos bendrojo intereso tikslu“(28).

61.      Taigi „gaminio funkcija“ ant pirminės ir antrinės pakuočių turi būti nurodyta valstybės narės, kurioje jis pateikiamas rinkai, teisės aktuose nurodyta kalba, o išlaidos ir sunkumai, susiję su importuojamų kosmetikos gaminių ženklinimo vertimu ar pakartotiniu ženklinimu, šiuo atžvilgiu nėra svarbūs.

B.      Antrasis prejudicinis klausimas

62.      Kaip ne kartą minėjau, Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad joje nurodyta informacija(29) iš principo turi būti pateikiama ant pirminės ir antrinės pakuočių.

63.      Vis dėlto, atsižvelgiant į 46 konstatuojamąją dalį(30), 19 straipsnio 2 dalyje išimties tvarka(31) leidžiama informacija apie sudedamąsias dalis ir konkrečias atsargumo priemones (1 dalies d ir g punktai) nurodyti kitur nei ant pirminės ir antrinės pakuočių.

64.      Šiais dviem atvejais(32) atitinkamos nuorodos turi būti pateiktos „[prie gaminio] pridėtame arba pritvirtintame lapelyje, etiketėje, juostelėje arba kortelėje“(33).

65.      Prielaida, kuriai galiojant taikytina minėta išimtis, yra tokia: „jei dėl praktinių priežasčių neįmanoma pateikti 1 dalies d ir g punktuose nurodytos informacijos“. Esant tokiai aplinkybei, pagal minėtą nuostatą leidžiama šią informaciją nurodyti pasitelkiant vieną iš mano pirma nurodytų priemonių(34).

66.      Nagrinėjamoje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nustatęs faktines aplinkybes, kurias įvertinti jis gali geriausiai, turi nuspręsti, ar įtraukiant minėtą informaciją į lenkų kalba sudarytą katalogą laikomasi pirma nurodytų taisyklių.

67.      Sutinku su į bylą įstojusių vyriausybių, A.M. ir Komisijos teiginiu, kad visi įrodymai patvirtina, jog šis katalogas neatitinka Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

68.      Tokį vertinimą galima pagrįsti keliais argumentais.

69.      Pirma, Teisingumo Teismo teigimu, šį „praktinį galimybės nebuvimą“ lemia neįveikiami techniniai sunkumai, susiję, pavyzdžiui, su pirminės ar antrinės pakuotės matmenimis(35). Vis dėlto teismas a quo mano, kad šioje byloje problemų kyla dėl to, jog kosmetikos gaminiai importuoti, ir kad šios problemos yra organizacinio bei finansinio pobūdžio ir susijusios su informacijos vertimu bei pakartotinio ženklinimo veiksmais.

70.      Papildomas įrodymas, kad minėta galimybė šiuo atveju nebuvo neįmanoma, yra tai, kaip pabrėžia Danijos vyriausybė, jog reikalaujama informacija buvo tinkamai užrašyta ant pirminės ir antrinės pakuočių, bet anglų, o ne lenkų kalba, kaip pažymėta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.

71.      Antra, darant prielaidą (quod non), kad toks galimybės nebuvimas egzistuoja praktiškai, katalogas yra pateikiamas atskirai, todėl nė negali būti laikomas prie parduodamo gaminio „pridėtu ar pritvirtintu“ dokumentu(36).

72.      Trečia, panašu, kad katalogą sudaro visų gamintojo siūlomų gaminių aprašymai, taigi jis nėra išimtinai susietas su vienu iš jų. Tokiomis aplinkybėmis kyla pavojus, kad jį skaitydamas vartotojas, supainiojęs vienus gaminius su kitais, rinkdamasis padarys klaidų.

73.      Apibendrinant darytina išvada, kad nors nuspręsti dėl svarbių faktinių aplinkybių turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nuoroda į „įmonės katalogą“ šios bylos aplinkybėmis neatitinka Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalies.

V.      Išvada

74.      Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti į Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) pateiktus prejudicinius klausimus:

1.      2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių 19 straipsnio 1 dalies f punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį „gaminio funkcija“ nesutampa su to paties reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktoje apibrėžtyje nurodytomis paskirtimis. Aprašant šią funkciją ant pirminės ir antrinės pakuočių reikia nurodyti pagrindinę (-es) gaminio savybę (-es), kuri (-os) leistų vartotojui iš pirmo žvilgsnio suprasti, kam tas gaminys skirtas ar kokia yra jo didžiausia nauda.

2.      Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją šio straipsnio 1 dalies d, g ir f punktuose nurodytos informacijos apie atsargumo priemones naudojant gaminį, gaminio funkciją ir sudedamųjų dalių sąrašą neleidžiama pateikti įmonės kataloge, kuris siūlomas atskirai nuo parduodamo kosmetikos gaminio ir apima kitus gaminius, ant išorinės pakuotės nurodant tik minėto reglamento VII priedo 1 punkte numatytą simbolį.


1      Originalo kalba: ispanų.


2      2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009, p. 59).


3      2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimas Colena (C-321/14, EU:C:2015:540) dėl kontaktinių lęšių kvalifikavimo kaip kosmetikos gaminių; 2016 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas European Federation for Cosmetic Ingredients (C-592/14, EU:C:2016:703) dėl gaminių, kurie buvo bandomi su gyvūnais, ingredientų; ir 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimas Fédération des entreprise de la beauté (C‑13/17, EU:C:2018:246) dėl asmenų, kurie vertina minėtus gaminius, kvalifikavimo.


4      T. y. 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo (OL L 262, 1976, p. 169; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 3 t., p. 285), iš dalies pakeista 1993 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 93/35/EEB, šeštąjį kartą iš dalies keičiančia Direktyvą 76/768 (OL L 151, 1993, p. 32; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 12 t., p. 75).


5      Be kita ko, 1999 m. sausio 28 d. Sprendimas Unilever (C-77/97, EU:C:1999:30); 2000 m. sausio 13 d. Sprendimas Estée Lauder (C-220/98, EU:C:2000:8); 2001 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Schwarzkopf (C-169/99, toliau – Sprendimas Schwarzkopf, EU:C:2001:439) ir 2002 m. spalio 24 d. Sprendimas Linhart ir Biffl (C-99/01, EU:C:2002:618).


6      Lenkų kalba sudarytuose dokumentuose ir mažmeninei prekybai skirtais kiekvieno gaminio informaciniuose lapeliuose jai buvo paaiškinta, kaip kiekvienas iš jų veikia. Ji gavo su mokymu susijusius dokumentus ir jai buvo nurodyta, kad ant kiekvieno kosmetikos gaminio buvo atspausdintas „rankos su knyga“ simbolis, nurodantis į atskirą įmonės katalogą, sudarytą lenkų kalba (gaminiai buvo iš Amerikos), tačiau etikečių tekstai nebuvo išversti į lenkų kalbą.


7      Bendra gaminių kaina siekė 3 184,25 zlotų (PLN).


8      Iš dalies pakeista 1964 m. balandžio 23 d. Įstatymo dėl Civilinio kodekso (ustawa z dnia 23 kwietnia 1964 r. Kodeks cywilny) (Dz.U. 1025 pozicija, 2018 m.) redakcija.


9      Savo sprendime teismas tvirtino: kadangi ieškovė pripažino, jog abi šalys anksčiau bendradarbiavo, jos teiginys, kad iki gaminių gavimo momento nežinojo, jog jie nebuvo paženklinti lenkų kalba, yra neįtikinamas.


10      „Pirminė pakuotė“ įprastai yra stiklainiai, akrilo arba aliuminio indeliai, plastiko tūtelės, purkštuvai, aerozoliniai purškikliai, rankiniai dozatoriai ir kiti daugiau ar mažiau panašūs indai, kuriuose kosmetikos gaminiai laikomi taip, kad laikui bėgant išliktų patvarūs ir nekistų.


11      Kosmetikos gaminio „antrinė pakuotė“ aiškintina kaip išorinis apvalkas (dėžė arba kitas panašus objektas), kuriame talpinama pirminė pakuotė arba pats gaminys. 2011 m. liepos 12 d. Sprendimo L’Oréal ir kt. (C-324/09, EU:C:2011:474) 82 punkte vartojama sąvoka „išorinė pakuotė“. Savo išvados šioje byloje (C‑324/09, EU:C:2010:757) 72 ir 74 punktuose generalinis advokatas N. Jääskinen taip pat nurodo „išorinę pakuotę“.


12      Šios paskirtys, susijusios su paviršinėmis žmogaus kūno dalimis arba dantimis ir burnos gleivine, yra „valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti, išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus“.


13      Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad tarp skirtingų kalbinių versijų yra neatitikimų. Pavyzdžiui, redakcijose prancūzų, anglų arba portugalų kalbomis vartojamas prieveiksmis „aiškiai“ (sauf si cela ressort clairement de sa présentation; unless it is clear from its presentation; salvo se esta decorrer claramente da respectiva apresentação), o ispanų, italų ar vokiečių kalbomis šis prieveiksmis nepasitelkiamas (salvo si se desprende de su presentación, salvo se risulta dalla sua presentazione; sofern dieser sich nicht aus der Aufmachung dessen ergibt). Vis dėlto nemanau, kad tie skirtumai šioje byloje reikšmingi.


14      2015 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Colena (C‑321/14, EU:C:2015:540) 19 punktas.


15      Tokiam požiūriui pritaria tik Lenkijos vyriausybė, pasak kurios gaminio funkcija atitiktų vieną iš Reglamento Nr. 1223/2009 2 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų paskirčių.


16      2014 m. liepos 10 d. Sprendimo D. ir G. (C‑358/13 ir C‑181/14, EU:C:2014:2060), 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.


17      Sprendimo Schwarzkopf 27 ir 28 punktai; taip pat 2008 m. sausio 24 d. Sprendimo Roby Profumi (C-257/06, EU:C:2008:35) 16 ir 17 punktai. Dėl Reglamento Nr. 1223/2009 žr. 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo Fédération des entreprise de la beauté (C-13/17, EU:C:2018:246) 23–25 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją.


18      1994 m. vasario 2 d. Sprendimo Verband Sozialer Wettbewerb (C-315/92, EU:C:1994:34) 15 punktas.


19      „Šis reglamentas taikomas tik kosmetikos gaminiams ir netaikomas vaistams, medicinos priemonėms arba biocidiniams produktams; šį atskyrimą pirmiausia nulemia išsamus kosmetikos gaminių apibrėžimas, apimantis tiek jų naudojimo sritis, tiek jų naudojimo paskirtį“.


20      „Kosmetikos gaminiai gali būti: kremai, emulsijos, losjonai, geliai ir aliejai odai, veido kaukės, spalvinamieji gaminiai makiažo pagrindui (skysčiai, pastos, pudros), makiažo pudros, pudros po prausimosi, higieninės pudros, tualetinis muilas, dezodoruojamasis muilas, kvepalai, tualetinis vanduo ir odekolonas, vonios ir dušo priemonės (druskos, putos, aliejai, geliai), depiliantai, dezodorantai ir antiperspirantai, plaukų dažikliai, plaukų garbanojimo, tiesinimo ir fiksavimo gaminiai, šukuosenos sutvirtinimo gaminiai, plaukų plovimo priemonės (losjonai, pudros, šampūnai), plaukų kondicionavimo gaminiai (losjonai, kremai, aliejai), šukuosenos formavimo gaminiai (losjonai, lakai, briliantinai), skutimosi gaminiai (kremai, putos, losjonai), makiažo gaminiai ir jo valikliai, lūpų priežiūros gaminiai, dantų ir burnos priežiūros gaminiai, nagų priežiūros ir lakavimo gaminiai, intymios higienos gaminiai, įdegio gaminiai, savaiminio įdegio gaminiai, odos balikliai, gaminiai nuo raukšlių“.


21      Aiškindamas Direktyvos 76/768 6 straipsnio 1 dalį Teisingumo Teismas „gaminio funkciją“ priskyrė šiai sričiai, susiedamas ją su jo naudojimo sąlygomis (2011 m. liepos 12 d. Sprendimo L’Oréal ir kt., C-324/09, EU:C:2011:474, 76 punktas).


22      Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo šios nuostatos, šiame Reglamento Nr. 1223/2009 straipsnyje suteikiamos galimybės, kurias jis nurodo savo nutartyje. Komisija šias galimybes aptarė savo pastabose.


23      2013 m. liepos 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 655/2013, kuriuo nustatomi bendrieji teiginių apie kosmetikos gaminius pagrindimo kriterijai (OL L 190, 2013, p. 31).


24      Taip gali nutikti tam tikrų rūšių kosmetikos gaminių – ypač paprastų ar nedviprasmiškos formos – atvejais. Danijos pastabose (25 punktas) kaip pavyzdys nurodomas lūpų pieštukas.


25      Jeigu ji būtų nurodyta tik ant antrinės, bet ne ant pirminės pakuotės, išmetus pirmąją, nebūtų galima atskirti gaminio funkcijos, o tai sukeltų su vėlesniu gaminio naudojimu susijusį pavojų.


26      2000 m. sausio 13 d. Sprendimo Estée Lauder (C-220/98, EU:C:2000:8), 27 punktas ir 2002 m. spalio 24 d. Sprendimo Linhart ir Biffl (C-99/01, EU:C:2002:618) 31 punktas.


27      Žr. šios išvados 49 punktą ir 24 pastabą.


28      Sprendimo Schwarzkopf 39 punktas. 40 punkte paaiškinama, kad „informacija, kurią kosmetikos gaminių gamintojai ar platintojai, nurodyti iš dalies pakeistoje Direktyvoje 76/768, privalo nurodyti ant taros ir gaminio pakuotės, išskyrus atvejus, kai ją galima veiksmingai perteikti naudojant piktogramas ar ženklus, kitokius nei žodžiai, praranda praktinį naudingumą, jei ji neparašyta kalba, suprantama žmonėms, kuriems šie gaminiai skirti“.


29      Į šią informaciją įtraukiama už teikimą rinkai atsakingo asmens tapatybė, gaminio sudėtis (turinys ir ingredientų sąrašas), įspėjimai dėl gaminio naudojimo (funkcija ir konkretūs nurodymai dėl atsargumo priemonių) arba laikymo (minimalaus tinkamumo termino data), gamybos partijos numeris arba kosmetikos gaminio identifikavimo nuoroda (ypatingomis aplinkybėmis ši informacija gali būti pateikiama tik ant antrinės pakuotės).


30      Pagal šią konstatuojamąją dalį „ant pakuotės [turi būti nurodyti] kosmetikos gaminyje naudot[i] ingredient[ai]. Jei dėl praktinių priežasčių ingredientų neįmanoma nurodyti ant pakuotės, tokia informacija turėtų būti pridedama, kad vartotojas galėtų gauti šią informaciją“.


31      Šios išimtys turi būti aiškinamos siaurai (Sprendimo Schwarzkopf 31 punktas).


32      Reglamento Nr. 1223/2009 19 straipsnio 3 dalyje numatyta šiai su ingredientais susijusiai išimčiai taikoma išimtis, jei dėl praktinių priežasčių neįmanoma pasitelkti net ir 2 dalyje nurodytos galimybės. Tokiomis aplinkybėmis informacija gali būti pateikta „tiesiog ant pačios taros, kurioje kosmetikos gaminys pateikiamas parduoti“. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo abejonės nesusijusios su informacija apie sudedamąsias dalis: jos apsiriboja klausimu, ar šios bylos atveju katalogas gali būti naudojamas kaip „[prie gaminio] pridėta[s] arba pritvirtinta[s] lapel[is], etiket[ė], juostel[ė] arba kortel[ė]“.


33      Šios nuostatos tekste vėl konstatuojami tokie kalbiniai neatitikimai: formuluotėje prancūzų, vokiečių, italų arba portugalų kalbomis nurodomas „gaminys“, o ispanų arba anglų kalbomis gaminys neminimas, nors tai savaime suprantama.


34      Vartotojas informuojamas apie „nuorodą į pridėtą arba pritvirtintą informaciją“ atspausdinant simbolį, vaizduojantį ranką, pirštu rodančią į atverstą knygą (žr. Reglamento Nr. 1223/2009 VII priedą, į kurį daroma nuoroda to paties reglamento 19 straipsnio 2 dalyje).


35      Taip yra „<...> tais atvejais, kai objektyviai įmanoma perteikti visus nurodytus įspėjimus, bet nebent pasitelkiant tokio mažo dydžio šriftą, kad jis būtų beveik neįskaitomas, ir atvejais, kai visi įspėjimai, atspausdinti įskaitomu šriftu, užimtų beveik visą gaminio paviršių, todėl gamintojas nebegalėtų ant gaminio aiškiai nurodyti savo pavadinimo ar kitų su juo susijusių duomenų“ (Sprendimo Schwarzkopf 32 ir 33 punktai).


36      Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad katalogas turėjo būti skaitomas pardavimo vietoje arba perkamas atskirai. Kaip tvirtina Lietuvos vyriausybė, abejotina, ar šioje nutartyje nurodytas ieškovės įsigytų katalogų skaičius (10) sudaro galimybę pateikti po katalogą su kiekvienu gaminio vienetu.