TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2020 m. rugsėjo 17 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektros energijos vidaus rinka – Laisvas prekių judėjimas – SESV 35 straipsnis – Kiekybiniai eksporto apribojimai – Lygiaverčio poveikio priemonės – Nacionalinė priemonė, pagal kurią elektros energijos gamintojai įpareigojami visą turimą elektros energiją siūlyti tik atitinkamos valstybės narės centralizuotoje konkurencinėje rinkoje“
Byloje C‑648/18
dėl Tribunalul București (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija) 2017 m. sausio 26 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2018 m. spalio 17 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Autoritatea naţională de reglementare în domeniul energiei (ANRE)
prieš
Societatea de Producere a Energiei Electrice în Hidrocentrale Hidroelectrica SA
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Vilaras, teisėjai S. Rodin, D. Šváby, K. Jürimäe ir N. Piçarra (pranešėjas),
generalinis advokatas M. Campos Sánchez-Bordona,
posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2020 m. sausio 23 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Autoritatea naţională de reglementare în domeniul energiei (ANRE), atstovaujamos D. Chiriţă, A.‑M. Rilling, V. Alicuş, A.‑I. Zorzoanã ir A.‑A. Milea, padedamų avocați R. Chiriţă, O. Chiriţă, R. O. Colcieri ir B. Pantea,
– Societatea de Producere a Energiei Electrice în Hidrocentrale Hidroelectrica SA, atstovaujamos C. Radu, padedamo avocați C. Alexandru, K. Mansour ir C. Calabache,
– Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos iš pradžių E. Gane, A. Wellman, R. I. Haţieganu, M. Chicu ir C.‑R. Canţăr, vėliau – E. Gane, A. Wellman, R. I. Haţieganu ir M. Chicu,
– Europos Komisijos, atstovaujamos I. V. Rogalski, M. Huttunen ir O. Beynet,
susipažinęs su 2020 m. balandžio 2 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 35 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Autoritatea naţională de reglementare în domeniul energiei (ANRE) (Nacionalinė energetikos reguliavimo institucija, Rumunija) ir Societatea de Producere a Energiei Electrice în Hidrocentrale Hidroelectrica SA (toliau – Hidroelectrica) ginčą dėl 2015 m. gegužės 11 d. protokolo Nr. 36119, kurį ANRE surašė bendrovei Hidroelectrica už tai, kad pastaroji Rumunijos konkurencinėje elektros energijos rinkoje nepasiūlė visos turimos elektros energijos ir dalį jos tiesiogiai eksportavo į Vengrijos elektros energijos rinką.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Direktyva 2009/72/EB
3 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009, p. 55), 3, 5, 25 ir 51 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
„(3) Laisves, kurios Sąjungos piliečiams garantuojamos [SESV], inter alia, laisvą prekių judėjimą, įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, galima pasiekti tik visiškai atviros rinkos sąlygomis, kai vartotojams suteikiama galimybė laisvai rinktis savo tiekėjus, o visiems tiekėjams – laisvai tiekti savo vartotojams.
<…>
(5) Elektros energijos tiekimo saugumas itin svarbus Europos visuomenės vystymuisi, tvarios klimato kaitos politikos įgyvendinimui ir konkurencingumo vidaus rinkoje skatinimui. <…>
(25) Energijos tiekimo saugumas – esminė sudedamoji visuomenės saugumo dalis, todėl jis glaudžiai susijęs su veiksmingu elektros energijos vidaus rinkos veikimu ir su valstybių narių atskirtų elektros energijos rinkų integracija. <…>
(51) Vartotojų interesai turėtų būti svarbiausias šios direktyvos objektas, o paslaugų kokybės užtikrinimas turėtų būti viena iš pagrindinių elektros energijos įmonių pareigų. Turi būti stiprinamos ir užtikrinamos esamos vartotojų teisės, jos turėtų būti skaidresnės. Nustatant vartotojų apsaugą, reikėtų užtikrinti, kad visi vartotojai platesniu [Sąjungos] mastu iš konkurencingos rinkos gautų naudos. Vartotojų teisių laikymąsi turėtų užtikrinti valstybės narės arba, valstybei narei nusprendus, reguliavimo institucijos.“
4 Šios direktyvos 3 straipsnio „Įpareigojimai teikti viešąsias paslaugas ir vartotojų apsauga“ 1 dalyje nustatyta:
„Valstybės narės, remdamosi savo institucine struktūra ir deramai laikydamosi subsidiarumo principo, užtikrina, kad nedarant įtakos 2 daliai, elektros energijos įmonės būtų eksploatuojamos laikantis šios direktyvos principų siekiant sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką, bei nediskriminuoja tų įmonių jų teisių ar įsipareigojimų požiūriu.“
5 Minėtos direktyvos 36–38 straipsniuose, susijusiuose atitinkamai su nacionalinių reguliavimo institucijų bendraisiais tikslais, pareigomis ir įgaliojimais bei tarpvalstybinių klausimų reguliavimo tvarka, numatytos kelios šių institucijų bendradarbiavimo priemonės.
Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011
6 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011, p. 1) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis draudžiama piktnaudžiavimo praktika, daranti poveikį didmeninėms energijos rinkoms, ir kurios yra suderinamos su finansų rinkoms taikytinomis taisyklėmis ir tinkamu tų didmeninių energijos rinkų veikimu, kartu atsižvelgiant į specifines jų ypatybes. Juo numatyta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros <…> vykdoma didmeninių energijos rinkų stebėsena glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir didmeninių energijos rinkų sąveiką.“
7 Reglamento Nr. 1227/2011 7–9 straipsniuose, susijusiuose atitinkamai su didmeninės energijos rinkos stebėsena, duomenų rinkimu ir šios rinkos dalyvių registracija, apibrėžta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros kompetencija bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, šios rinkos dalyviams nustatoma pareiga pateikti šiai agentūrai tam tikrą informaciją ir sukuriamas nacionalinėms reguliavimo institucijoms prieinamas šios rinkos dalyvių Europos registras, kuriame registruojama svarbiausia informacija apie šioje rinkoje sudarytus sandorius.
Reglamentas (ES) 2015/1222
8 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (OL L 197, 2015, p. 24), 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Jeigu šio reglamento įsigaliojimo metu valstybėje narėje arba valstybės narės prekybos zonoje egzistuoja teisėtas nacionalinis kitos paros ir einamosios paros prekybos paslaugų monopolis, dėl kurio negali būti paskirtas daugiau kaip vienas PEERO [prekybos paslaugoms paskirtas elektros energijos rinkos operatorius], atitinkama valstybė narė turi apie tai pranešti [Europos] Komisijai per du mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo ir gali atsisakyti kiekvienoje prekybos zonoje paskirti daugiau kaip vieną PEERO.“
Rumunijos teisė
9 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2012 m. liepos 10 d. Legea nr. 123 energiei electrice și a gazelor naturale (Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymas Nr. 123; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 485, 2012 m. liepos 16 d.; toliau – Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymas) buvo nustatyta:
„2 straipsnis
„Veikla elektros ir šilumos energijos, kuri gaminama kogeneracijos būdu, sektoriuje turi būti vykdoma siekiant šių pagrindinių tikslų:
<…>
c) sukurti konkurencines elektros energijos rinkas ir užtikrinti gerą jų veikimą;
<…>
h) didinti elektros energijos vidaus rinkos konkurencingumą, aktyviau dalyvauti formuojant regioninę rinką ir <…> Sąjungos elektros energijos vidaus rinką bei plėtojant tarpvalstybinę prekybą;
<…>
3 straipsnis
Šioje antraštinėje dalyje vartojamos šios sąvokos:
<…>
38) elektros energijos rinkos operatorius: juridinis asmuo, kuris užtikrina centralizuotų rinkų (išskyrus balansavimo rinką) organizavimą ir administravimą, derėdamasis dėl didmeninio elektros energijos tiekimo trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais;
<…>
49) centralizuota elektros energijos rinka: organizuota sistema, kurioje atskiri ūkio subjektai pagal specialias kompetentingos institucijos priimtas taisykles vykdo elektros energijos sandorius, tarpininkaujant elektros energijos rinkos operatoriui arba perdavimo tinklo ir sistemos operatoriui;
<…>
10 straipsnis
<…>
2. Kompetentinga institucija išduoda licencijas:
<…>
f) centralizuotoms rinkoms valdyti; elektros energijos rinkos operatoriui išduodama tik viena licencija <…>
<…>
20 straipsnis
1. Elektros energijos rinką sudaro reglamentuota ir konkurencinė rinkos, o elektros energijos sandoriai gali būti mažmeniniai arba didmeniniai.
<…>
23 straipsnis
1. „Elektros energijos sandoriai konkurencinėje rinkoje vykdomi skaidriai, viešai, centralizuotai ir nediskriminuojant. <…>
<…>
28 straipsnis
Pagrindinės gamintojų pareigos:
<…>
c) visą turimą elektros energiją konkurencinėje rinkoje siūlyti viešai ir nediskriminuojant.
<…>“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
10 Hidroelectrica yra pagal Rumunijos teisę įsteigta bendrovė, jos didžioji kapitalo dalis priklauso valstybei, o jos veiklą sudaro elektros energijos gamyba, perdavimas ir skirstymas. Ji turi elektros energijos gamybos ir elektros energijos tiekimo Rumunijoje licencijas, taip pat Magyar Energetikai és Közmű-szabályozási Hivatal (MEKH) (Energetikos ir visuomeninės reikšmės paslaugų reguliavimo institucija, Vengrija) išduotą prekybos licenciją.
11 2015 m. gegužės 11 d. ANRE protokolu Nr. 36119 (toliau – protokolas) pranešė Hidroelectrica apie savo sprendimą vadovaujantis Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir 28 straipsnio c punktu skirti baudą už pažeidimą. ANRE konstatavo, kad nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. vasario mėn. Hidroelectrica tiesiogiai sudarė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis Vengrijos elektroninėje prekybos platformoje, kurią eksploatuoja Jungtinėje Karalystėje registruotas operatorius Tradition Financial Services Ltd, nors privalėjo visą turimą elektros energiją skaidriai, viešai, centralizuotai ir nediskriminuodama siūlyti centralizuotoje Rumunijos elektros energijos rinkoje, t. y. OPCOM SA – vienintelio Rumunijos elektros energijos rinkos operatoriaus – platformose.
12 2015 m. gegužės 27 d. Hidroelectrica pateikė skundą Judecătoria Sectorului 1 București (Bukarešto 1 sektoriaus apylinkės teismas, Rumunija) dėl protokolo ir prašė panaikinti baudą, kurią jai skyrė ANRE. Hidroelectrica nurodė, pirma, kad pareiga sandorius vykdyti tik per tam tikrus valstybės kontroliuojamus arba patvirtintus operatorius reiškia su SESV 35 straipsniu nesuderinamą platinimo kanalų apribojimą, ir, antra, ši pareiga, kaip laisvą elektros energijos judėjimą ribojanti priemonė, buvo nepateisinama pagal SESV 36 straipsnį. Be to, Hidroelectrica pažymėjo, kad 2014 m. sausio mėn. sektorinio tyrimo elektros energijos rinkoje rezultatų ataskaitoje Consiliul Concurenței (Konkurencijos taryba, Rumunija) buvo nurodžiusi, jog Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad elektros energijos gamintojams leidžiama tiesiogiai (arba per savo grupės bendroves) parduoti eksportui.
13 Judecătoria Sectorului 1 București (Bukarešto 1 sektoriaus apylinkės teismas) panaikino protokolą ir atleido Hidroelectrica nuo baudos, kurią jai buvo skyrusi ANRE, mokėjimo. Jis nusprendė, kad prekyba ne centralizuotose OPCOM platformose nebūtinai pažeidžia Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį.
14 Tą sprendimą ANRE apeliacine tvarka apskundė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. Tribunalul București (Bukarešto apygardos teismas, Rumunija).
15 Tas teismas visų pirma nurodo, kad, vadovaujantis komunikatu „ANRE pateiktas <…> Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo nuostatų, susijusių su galimybe gamintojams eksportuoti elektros energiją, išaiškinimas“ (paskelbtas 2015 m. vasario 13 d. ANRE interneto svetainėje), „visa turima elektros energija turi būti skaidriai, viešai, nediskriminuojant ir centralizuotai siūloma OPCOM platformose“. Minėtas teismas šiuo klausimu pažymi, kad, atsižvelgiant į griežtas sankcijas, kurias gali skirti ANRE, tiesioginio elektros energijos eksporto kvalifikavimas kaip „pažeidimo“ trukdo vykdyti tokią veiklą.
16 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad vienoje analogiškoje byloje Judecătoria Sectorului 2 București (Bukarešto 2 sektoriaus apylinkės teismas, Rumunija) nusprendė: nors Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad elektros energijos sandoriai turi būti skaidrūs, vieši, centralizuoti ir nediskriminaciniai, pagal šią nuostatą nereikalaujama, kad jie būtų vykdomi tik centralizuotose OPCOM platformose. Tuo remdamasis tas teismas padarė išvadą, kad prekyba necentralizuotose OPCOM platformose nebūtinai pažeidžia minėtą nuostatą, todėl siekdama pagrįsti tariamai neteisėtą atitinkamo elektros energijos gamintojo veiksmo pobūdį ANRE turėjo įrodyti, kad atitinkamas sandoris buvo sudarytas nekonkurencinėje rinkoje, neskaidriai, neviešai, necentralizuotai ir diskriminuojant.
17 Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Teisingumo Teismas dar nėra išsakęs savo pozicijos dėl SESV 35 straipsnio aiškinimo, kiek tai susiję su įstatymu, poįstatyminiu teisės aktu ar administracine praktika, kuriais nustatomas eksporto apribojimas, kaip aptariamas pagrindinėje byloje.
18 Šiomis aplinkybėmis Tribunalul Bucureşti (Bukarešto apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar pagal SESV 35 straipsnį draudžiama [Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo] 23 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio c punktą aiškinti taip, kad Rumunijos elektros energijos gamintojai privalo visą pagamintą elektros energiją parduoti tik Rumunijos konkurencinėje centralizuotoje rinkoje, nors yra galimybė eksportuoti elektros energiją ne tiesiogiai, bet tarpininkaujant prekybos bendrovėms?“
Dėl prejudicinio klausimo
Dėl priimtinumo
19 ANRE pateikė prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumu grindžiamą prieštaravimą, teigdama, kad prašymas pateiktas ne dėl Sąjungos teisės nuostatos, o dėl nacionalinės institucijos priimto nacionalinės teisės akto išaiškinimo. Jos teigimu, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos spręsti dėl nacionalinės teisės normų aiškinimo ar taikymo skirtumų.
20 Šiuo klausimu primintina: nors pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl nacionalinės įstatymo ar poįstatyminio teisės akto normos ar to, kaip ją aiškina nacionaliniai teisės subjektai, atitikties Sąjungos teisei, jis vis dėlto turi jurisdikciją pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui Sąjungos teisės išaiškinimą, leidžiantį tam teismui nuspręsti dėl nacionalinės teisės nuostatos atitikties nurodytai Sąjungos teisės normai ar dėl jos aiškinimo (žr. 1983 m. kovo 10 d. Sprendimo Syndicat national des fabricants raffineurs d’huile de graissage ir kt., 172/82, EU:C:1983:69, 8 punktą ir 1987 m. liepos 2 d. Sprendimo Lefèvre, 188/86, EU:C:1987:327, 6 punktą).
21 Kaip savo išvados 29 punkte pažymėjo generalinis advokatas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neprašo Teisingumo Teismo priimti sprendimo dėl Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo išaiškinimo, tačiau reiškia abejones dėl nacionalinės institucijos pateikto jo aiškinimo atitikties SESV 35 straipsniui.
22 Tuo remiantis darytina išvada, kad ANRE argumentai už tai, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą būtų nepriimtas, turi būti atmesti.
Dėl bylos esmės
23 Prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 35 ir 36 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad nacionalinės teisės norma, kuri, kaip ją aiškina ją taikyti įgaliota institucija, nustato nacionaliniams elektros energijos gamintojams pareigą siūlyti visą turimą elektros energiją platformose, kurias valdo vienintelis operatorius, paskirtas prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti, yra kiekybiniam eksporto apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kurios negalima pateisinti remiantis SESV 36 straipsniu arba privalomuoju bendrojo intereso reikalavimu.
Dėl SESV 35 straipsnio taikymo
24 ANRE ir Rumunijos vyriausybė teigia, kad SESV 35 straipsnis nagrinėjamu atveju netaikomas, nes teisės aktų suderinimas šiame sektoriuje buvo atliktas Sąjungos lygiu. Jos mano, kad, pirma, Reglamento 2015/1222 5 straipsnis leidžia valstybėms narėms paskirti vienintelį operatorių prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti ir, antra, tuo atveju, jeigu teisėtas kitos paros ir einamosios paros prekybos paslaugų monopolis valstybėje narėje jau egzistavo, ši valstybė narė privalėjo apie tai informuoti Komisiją per du mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo. Remdamasis šia nuostata, Rumunijos energetikos, mažųjų ir vidutinių įmonių verslo sektoriaus ministras informavo Komisiją apie tai, kad pagal Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymą OPCOM yra vienintelis prekybos paslaugoms teikti paskirtas Rumunijos elektros energijos rinkos operatorius. Todėl šis įstatymas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į Reglamentą 2015/1222.
25 Pagal suformuotą jurisprudenciją bet kuri nacionalinė priemonė, susijusi su sritimi, kuri Sąjungos lygiu buvo išsamiai suderinta, turi būti vertinama atsižvelgiant į šios suderinimo priemonės, o ne į pirminės teisės nuostatas (2019 m. rugsėjo 18 d. Sprendimo VIPA, C‑222/18, EU:C:2019:751, 52 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
26 Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pagrindinės bylos faktinės aplinkybės nepatenka į Reglamento 2015/1222 taikymo ratione temporis sritį. Šios aplinkybės susiklostė 2014 m. gruodžio mėn.–2015 m. vasario mėn. laikotarpiu, o reglamentas, kaip matyti iš jo 84 straipsnio, įsigaliojo tik 2015 m. rugpjūčio 14 d., t. y. dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 2015 m. liepos 25 d.
27 Be to, kaip savo išvados 35 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Direktyva 2009/72, kaip elektros energijos vidaus rinką reglamentuojančiu aktu, neatliekama visiško šios rinkos suderinimo ir nenustatyta specialiųjų taisyklių elektros energijos sandorių srityje. Kaip matyti iš šios direktyvos 3 straipsnio, joje nustatyti tik tam tikri bendrieji principai, kurių valstybės narės turi laikytis, siekdamos sukurti konkurencingą, saugią ir aplinką tausojančią elektros energijos rinką.
28 Tuo remiantis darytina išvada, kad SESV 35 straipsnis nagrinėjamu atveju yra taikytinas, nes Teisingumo Teismas nusprendė, kad elektros energija patenka į SESV nuostatų dėl laisvo prekių judėjimo taikymo sritį (šiuo klausimu žr. 1994 m. balandžio 27 d. Sprendimo Almelo, C‑393/92, EU:C:1994:171, 28 punktą ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Essent Belgium, C‑204/12–C‑208/12, EU:C:2014:2192, 122 punktą).
Dėl lygiaverčio poveikio priemonės, kaip ji suprantama pagal SESV 35 straipsnį, buvimo
29 Siekiant atsakyti į klausimą, ar nacionalinės teisės norma, kaip ją aiškina ją taikyti įgaliota institucija, yra kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 35 straipsnį, reikia priminti, kad, pirma, Teisingumo Teismas kaip kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemones, kaip jos suprantamos pagal šį straipsnį, kvalifikavo visiems nacionalinėje teritorijoje veikiantiems ūkio subjektams taikomas nacionalines priemones, kurios faktiškai labiau paveikia prekių išsiuntimą iš eksporto valstybės narės rinkos nei prekybą prekėmis šios valstybės narės nacionalinėje rinkoje (2018 m. vasario 28 d. Sprendimo ZPT, C‑518/16, EU:C:2018:126, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Antra, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad bet koks vienos iš SESV numatytų pagrindinių laisvių apribojimas, net ir nedidelis, pagal šią Sutartį yra draudžiamas, nebent jo poveikis būtų laikomas pernelyg atsitiktiniu ar netiesioginiu, kad jis galėtų būti laikomas apribojimu, kaip tai suprantama pagal SESV 35 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2018 m. vasario 28 d. Sprendimo ZPT, C‑518/16, EU:C:2018:126, 44 punktą ir 2016 m. birželio 21 d. Sprendimo New Valmar, C‑15/15, EU:C:2016:464, 37 ir 45 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
30 ANRE ir Rumunijos vyriausybė teigia, kad pareiga, kurią Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio c punktas nustato gamintojams, t. y. pareiga siūlyti visą turimą elektros energiją nacionalinėje centralizuotoje rinkoje, taikoma ne tik eksportui. Siekdamos įrodyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma neturi ribojamojo poveikio elektros energijos eksportui, jos pateikia nuorodą į statistinius duomenis, patvirtinančius šio eksporto didėjimą.
31 Vis dėlto iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad dėl pagrindinėje byloje nagrinėjamų nuostatų, kaip jas aiškina ANRE, iš Rumunijos elektros energijos gamintojų, gavusių prekybos licencijas kitose valstybėse narėse, kurių elektros energijos rinkos veikia bendrai su Rumunijos rinka, atimama galimybė vesti dvišales derybas dėl elektros energijos ir prireikus tiesiogiai eksportuoti ją į šias rinkas. Kaip pripažino pati Rumunijos vyriausybė, užkertant kelią dvišalėms elektros energijos gamintojų ir potencialių jų klientų deryboms, šiomis nuostatomis netiesiogiai uždraudžiamas tiesioginis eksportas ir reikalaujama, kad atitinkamoje valstybėje narėje pagaminta elektros energija būtų labiau orientuota į vidaus vartojimą.
32 ANRE ir Rumunijos vyriausybės nurodyti statistiniai duomenys, rodantys Rumunijos elektros energijos rinkos eksporto didėjimą, negali paneigti šių teiginių, nes negalima atmesti galimybės, kad eksporto lygis, nesant pagrindinėje byloje aptariamų nuostatų, būtų dar didesnis. Tokie duomenys tik leidžia daryti išvadą, kad pagrindinėje byloje aptariama teisės norma netrukdo visam Rumunijos elektros energijos rinkos eksportui, o tai pagrindinėje byloje neginčijama.
33 Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma labiau paveikia elektros energijos eksportą tiek, kiek pagal ją elektros energijos gamintojams draudžiama iš Rumunijos eksportuoti tiesiogiai ir teikiama pirmenybė elektros energijos tiekimui nacionalinėje rinkoje. Todėl tokia teisės norma yra kiekybiniam apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kaip tai suprantama pagal SESV 35 straipsnį.
Dėl kiekybiniam eksporto apribojimui lygiaverčio poveikio priemonės, kaip tai suprantama pagal SESV 35 straipsnį, pateisinimo
34 SESV 35 straipsniui prieštaraujanti nacionalinė priemonė gali būti pateisinta vienu iš SESV 36 straipsnyje išvardytų pagrindų ir privalomaisiais bendrojo intereso reikalavimais, jeigu ja siekiamas tikslas yra teisėtas ir ji yra proporcinga šiam tikslui (žr. 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Gysbrechts ir Santurel Inter, C‑205/07, EU:C:2008:730, 45 punktą). Nacionalinės valdžios institucijos turi nurodyti priežastis, galinčias pateisinti tokias priemones kaip draudimus, kurie gali būti laisvo prekių judėjimo išimtis.
35 Nagrinėjamu atveju Rumunijos vyriausybė savo rašytinėse pastabose bendrai tvirtino, kad Elektros energijos ir gamtinių dujų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio c punktas buvo priimti tam, kad būtų užtikrintas sutarčių sudarymo veiksmingoje rinkoje skaidrumas, skatinant sąžiningą konkurenciją ir palengvinant įvairių tiekėjų įėjimą į rinką, siekiant užtikrinti vartotojų aprūpinimo energetiniais ištekliais saugumą. Be to, per teismo posėdį atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą ši vyriausybė nurodė, kad šio įstatymo tikslas – aprūpinimo energetiniais ištekliais saugumo užtikrinimas.
36 Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad aprūpinimo energetiniais ištekliais saugumo užtikrinimas gali būti priskiriamas prie visuomenės saugumo pagrindų, kaip tai suprantama pagal SESV 36 straipsnį (šiuo klausimu žr. 1984 m. liepos 10 d. Sprendimo Campus Oil ir kt., 72/83, EU:C:1984:256, 34 punktą).
37 Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia įvertinti, ar nacionalinės teisės norma, aiškinama taip, kad nacionaliniai elektros energijos gamintojai privalo siūlyti visą turimą elektros energiją platformose, kurias administruoja vienintelis operatorius, paskirtas prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti, yra proporcinga siekiamam teisėtam tikslui. Tam reikia patikrinti ne tik tai, ar priemonės, kurių imamasi pagal šią teisės normą, yra tinkamos šiam tikslui įgyvendinti, bet ir tai, ar jos neviršija to, kas būtina jam pasiekti (2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Gysbrechts ir Santurel Inter, C‑205/07, EU:C:2008:730, 51 punktas).
38 Dėl šios teisės normos galėjimo pasiekti aprūpinimo elektros energija saugumo tikslą pažymėtina, kad nacionaliniams elektros energijos gamintojams nustatyta pareiga visą turimą elektros energiją siūlyti prekybos platformose, kurias valdo vienintelis prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti paskirtas operatorius, uždraudžiant dvišales derybas tarp šių gamintojų ir jų klientų, savaime neatrodo netinkama aprūpinimo elektros energija saugumo tikslui garantuoti tiek, kiek ja siekiama užtikrinti, kad turima elektros energija pirmiausia būtų tiekiama vidaus vartotojams.
39 Be to, primintina, kad ribojamąją priemonę galima laikyti tinkama nustatytam tikslui pasiekti tik tuo atveju, jeigu ja iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (2015 m. gruodžio 23 d. Sprendimo Scotch Whisky Association ir kt., C‑333/14, EU:C:2015:845, 37 punktas).
40 Kaip savo išvados 78 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai, kad tarpininkai gali pirkti elektros energiją didmeninėje rinkoje tam, kad vėliau be analogiškų apribojimų, kurie nustatyti gamintojams, ją eksportuotų į kitas valstybes nares, rodo nagrinėjamos priemonės nesuderinamumą su siekiamu tikslu. Jeigu, kaip teigia Rumunijos vyriausybė, tiesioginis elektros energijos eksportas kelia pavojų aprūpinimo elektros energija saugumui, tokia rizika egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar eksportą vykdo gamintojai, ar tarpininkai.
41 Dėl klausimo, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama teisės norma neviršija to, kas būtina ja siekiamam tikslui įgyvendinti, Rumunijos vyriausybė teigia, kad dvišalės derybos iškraipo elektros energijos rinką, ypač tais atvejais, kai gamintojui priklauso didelė šios rinkos dalis, o taip yra Hidroelectrica atveju. Šios vyriausybės teigimu, tiesioginis elektros energijos eksportas turi neigiamą poveikį aprūpinimui elektros energija nacionalinėje rinkoje ir elektros energijos kainų pokyčiams. Todėl pareiga siūlyti visą elektros energiją, prieinamą vienintelio operatoriaus, paskirto paslaugoms šioje rinkoje teikti, valdomose prekybos platformose, yra proporcinga, atsižvelgiant į riziką, kad gali būti vykdoma neskaidri ir diskriminacinė prekyba elektros energija.
42 Vis dėlto, kaip savo išvados 73 ir 74 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, pareiga siūlyti visą elektros energiją prekybos platformose, kurias valdo vienintelis operatorius, paskirtas prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti, kaip priemonė, kuria siekiama išvengti tiesioginio eksporto neigiamo poveikio elektros energijos kainų pokyčiams nacionalinėje rinkoje, viršija tai, kas būtina aprūpinimo elektros energija saugumui užtikrinti.
43 Iš tiesų aprūpinimo elektros energija garantija nereiškia aprūpinimo elektros energija už geriausią kainą garantijos. Visiškai ekonominio ir komercinio pobūdžio argumentai, kuriais grindžiama pagrindinėje byloje aptariama nacionalinės teisės norma, nesusiję nei su visuomenės saugumo pagrindais, kaip tai suprantama pagal SESV 36 straipsnį, nei su bendrojo intereso reikalavimais, leidžiančiais pateisinti kiekybinius eksporto apribojimus ar lygiaverčio poveikio priemones. Jeigu tokie argumentai galėtų pateisinti draudimą elektros energiją eksportuoti tiesiogiai, būtų paneigtas pats vidaus rinkos principas.
44 Dėl grėsmės, kurią, Rumunijos vyriausybės teigimu, neskaidri ir diskriminacinė elektros energijos prekyba sukeltų nacionalinės rinkos aprūpinimui elektros energija, reikia pažymėti, kad šiuo atveju yra priemonių, mažiau ribojančių laisvą elektros energijos judėjimą vidaus rinkoje nei pagrindinėje byloje nagrinėjama nacionalinės teisės norma.
45 Kaip savo išvados 64–70 punktuose pažymėjo generalinis advokatas, tokios priemonės numatytos visų pirma Reglamento Nr. 1227/2011 7–9 straipsniuose ir Direktyvos 2009/72 36–38 straipsniuose. Šiose nuostatose nustatyti nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimo didmeninių energijos rinkų stebėsenos srityje mechanizmai ir numatytos taisyklės, skirtos šios rinkos skaidrumui ir vieningumui stiprinti.
46 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nacionaliniams elektros energijos gamintojams nustatyta pareiga siūlyti visą turimą elektros energiją platformose, kurias valdo vienintelis operatorius, paskirtas prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti, viršija tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti.
47 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: SESV 35 ir 36 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad nacionalinės teisės norma, kuri, kaip ją aiškina ją taikyti įgaliota institucija, nustato nacionaliniams elektros energijos gamintojams pareigą siūlyti visą turimą elektros energiją platformose, kurias valdo vienintelis operatorius, paskirtas prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti, yra kiekybiniam eksporto apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kuri negali būti pateisinta visuomenės saugumo pagrindais, susijusiais su aprūpinimo elektros energija saugumu, jeigu tokia teisės norma yra neproporcinga siekiamam tikslui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
SESV 35 ir 36 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad nacionalinės teisės norma, kuri, kaip ją aiškina ją taikyti įgaliota institucija, nustato nacionaliniams elektros energijos gamintojams pareigą siūlyti visą turimą elektros energiją platformose, kurias valdo vienintelis operatorius, paskirtas prekybos paslaugoms nacionalinėje elektros energijos rinkoje teikti, yra kiekybiniam eksporto apribojimui lygiaverčio poveikio priemonė, kuri negali būti pateisinta visuomenės saugumo pagrindais, susijusiais su aprūpinimo elektros energija saugumu, jeigu tokia teisės norma yra neproporcinga siekiamam tikslui.
Parašai.