Language of document : ECLI:EU:C:2020:1042

Byla C416/20 PPU

TR

(Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

 2020 m. gruodžio 17 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas

„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūra – Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – Europos arešto orderis – 4a straipsnio 1 dalis – Perdavimo tarp valstybių narių tvarka – Vykdymo sąlygos – Neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Išimtys – Privalomas vykdymas – Kaltinamajam nedalyvaujant priimtu sprendimu paskirta bausmė – Kaltinamojo pasislėpimas – Direktyva (ES) 2016/343 – 8 ir 9 straipsniai – Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme – Reikalavimai priėmus apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamajam nedalyvaujant – Patikrinimas perduodant nuteistąjį“

1.        Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Tarpusavio pripažinimo principas – Apimtis

(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 6 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnio 2 dalis, 3, 4, 4a ir 5 straipsniai)

(žr. 30 ir 32 punktus)

2.        Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Arešto orderis, išduotas siekiant įvykdyti kaltinamajam nedalyvaujant priimtu sprendimu paskirtą bausmę – Nuteistojo pasislėpimas baudžiamojo persekiojimo etape – Minėto arešto orderio nevykdymas nesant išduodančiosios valstybės narės garantijų dėl Direktyvoje 2016/343 numatytos teisės į bylos nagrinėjimą iš naujo laikymosi – Neleistinumas – Galimybė išduodančiosios valstybės narės teismuose remtis šios direktyvos tiesioginio veikimo nuostatų nesilaikymu

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2016/343 8 ir 9 straipsniai; Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnio 1 dalis)

(žr. 36, 37, 39, 40, 45, 46, 54, 55 punktus ir rezoliucinę dalį)

3.        Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos – Europos arešto orderio neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Arešto orderis, išduotas siekiant įvykdyti kaltinamajam nedalyvaujant priimtu sprendimu paskirtą bausmę – Galimybė vykdyti arešto orderį, nepaisant aplinkybių, kurios yra neprivalomojo nevykdymo pagrindai – Sąlygos – Suinteresuotojo asmens teisės į gynybą pažeidimo nebuvimas šio asmens perdavimo atveju – Vertinimo kriterijai

(Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584, iš dalies pakeisto Pamatiniu sprendimu 2009/299, 4a straipsnio 1 dalis)

(žr. 50–52 punktus)

Santrauka

Negalima atsisakyti vykdyti Europos arešto orderio, išduoto siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, jei atitinkamas asmuo sutrukdė jam asmeniškai įteikti teismo šaukimą ir asmeniškai nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, nes pabėgo į vykdančiąją valstybę narę, remiantis vien tuo, kad išduodančioji valstybė narė neužtikrino, kad bus paisoma šio asmens teisės į bylos nagrinėjimą iš naujo

Tai nekeičia aplinkybės, kad išduodančioji valstybė narė turi laikytis Sąjungos teisės nuostatų, užtikrinančių teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo

Rumunijoje buvo pradėtas TR baudžiamasis persekiojimas vykdant du atskirus procesus. Kadangi suinteresuotasis asmuo pasislėpė Vokietijoje, su juo susiję procesai pirmojoje ir apeliacinėje instancijose vyko jam nedalyvaujant. Tačiau jis žinojo bent apie vieną iš šių procesų ir to proceso pirmojoje instancijoje jam atstovavo jo pasirinkti advokatai, o apeliacinėje instancijoje – teismo paskirti advokatai. Procesai užbaigti priėmus du apkaltinamuosius nuosprendžius ir paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Siekdamos juos įvykdyti Rumunijos institucijos išdavė Europos arešto orderius (toliau – EAO). Nuo 2020 m. kovo 31 d. iš TR, kuris yra Hamburge (Vokietija), atimta laisvė.

2020 m. gegužės 28 d. Hanseatisches Oberlandesgericht Hamburg (Hamburgo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija) nusprendė leisti vykdyti EAO. TR tam paprieštaravo ir rėmėsi aplinkybe, kad Rumunijos institucijos atsisako užtikrinti atitinkamų baudžiamųjų bylų atnaujinimą, o tai, jo teigimu, nesuderinama su kaltinamųjų teise dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme(1) ir, jiems nedalyvaujant, su jų teise į bylos nagrinėjimą iš naujo(2). Taigi Vokietijos teismo prašoma nuspręsti, ar, remiantis nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis įgyvendintas pagrindų sprendimo dėl EAO(3) 4a straipsnis, yra leistinas TR perdavimas. Pagal šį straipsnį vykdančioji teisminė institucija turi teisę atsisakyti vykdyti EAO, išduotą siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę, skirtą suinteresuotajam asmeniui nedalyvaujant, išskyrus išsamiai išvardytus atvejus. Šiame kontekste tas teismas nutarė kreiptis į Teisingumo Teismą su klausimu, ar gali turėti poveikio tai, kad išduodančioji valstybė narė nesilaiko reikalavimų dėl teisės į bylos nagrinėjimą iš naujo, atsižvelgiant į tai, kad ši aplinkybė nėra susijusi su vienu iš 4a straipsnyje numatytų atvejų.

Teisingumo Teismo vertinimas

Pagal prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą Teisingumo Teismas nusprendė, jog pagal pagrindų sprendimo dėl EAO 4a straipsnį vykdančioji teisminė institucija negali atsisakyti vykdyti EAO, remdamasi vien tuo, kad nėra užtikrinta, kad perdavus asmenį išduodančiajai valstybei narei bus paisoma atitinkamo asmens teisės į bylos nagrinėjimą iš naujo(4), kai šis asmuo pabėgo į vykdančiąją valstybę narę, taip sutrukdydamas jam asmeniškai įteikti teismo šaukimą, ir nedalyvavo teisminiame nagrinėjime.

Šią išvadą Teisingumo Teismas padarė priminęs, kad atvejai, kai valstybės narės gali atsisakyti vykdyti EAO, yra išsamiai numatyti(5) ir kad vykdančioji teisminė institucija negali EAO vykdymo susieti su kitomis sąlygomis.

Nurodęs šią aplinkybę, pirma, Teisingumo Teismas pažymi, kad suinteresuotojo asmens nedalyvavimas nagrinėjant bylą, kurią išnagrinėjus priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo remiantis dėl šio asmens vėliau buvo išduotas EAO, yra neprivalomasis šio EAO nevykdymo pagrindas. Tačiau po pagrindų sprendimo dėl EAO pakeitimų(6) šio nevykdymo pagrindo apimtis yra siauresnė, nes 4a straipsnyje išsamiai išvardyti atvejai, kai tokio EAO vykdymas turi būti laikomas nepažeidžiančiu teisės į gynybą. Tokiais atvejais vykdančioji teisminė institucija turi vykdyti EAO. Taip, be kita ko, yra tuo atveju, kai suinteresuotasis asmuo žinojo apie numatytą teisminį nagrinėjimą, įgaliojo savo paties arba valstybės paskirtą advokatą ir tas advokatas iš tiesų jį gynė(7).

Antra, Teisingumo Teismas nurodo, jog aplinkybė, kad išduodančioji valstybė narė nesilaiko Sąjungos teisės nuostatų, užtikrinančių teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo, negali trukdyti vykdyti EAO neapeinant sprendimu dėl EEA nustatytos sistemos. Vis dėlto Teisingumo Teismas pažymi, kad tai nedaro jokio poveikio išduodančiosios valstybės narės pareigai laikytis šių nuostatų. Be to, jeigu ši valstybė narė iš tikrųjų per nustatytą terminą jų neperkėlė arba perkėlė netinkamai, suinteresuotasis asmuo, jei bus perduotas, galės tos valstybės narės teismuose remtis tiesioginio veikimo nuostatomis.

Trečia, Teisingumo Teismas pabrėžia, kad nagrinėtas pagrindas yra neprivalomojo nevykdymo pagrindas. Taigi tuo atveju, jei vykdančioji teisminė institucija mano, kad nėra vieno iš atvejų, kai netaikoma teisė atsisakyti vykdyti EAO, išduotą siekiant įvykdyti apkaltinamąjį nuosprendį, priimtą nedalyvaujant kaltinamajam, ji gali atsižvelgti į kitas aplinkybes, kuriomis remdamasi gali įsitikinti, kad perdavus suinteresuotąjį asmenį nebus pažeista jo teisė į gynybą. Tuomet prireikus ji galės šį asmenį perduoti. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas nurodo, kad vykdančioji teisminė institucija gali atsižvelgti į suinteresuotojo asmens elgesį. Šiai institucijai atliekant vertinimą, be kita ko, svarbu tai, ar suinteresuotasis asmuo siekė išvengti informacijos apie baudžiamąsias bylas įteikimo, arba tai, ar jis vengė bet kokio kontakto su teismo skirtais advokatais.


1      Ši teisė numatyta 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1; toliau – Direktyva 2016/343) 8 straipsnyje. Tačiau tam tikromis sąlygomis valstybės narės gali numatyti, kad bylos nagrinėjimas teisme gali vykti suinteresuotajam asmeniui nedalyvaujant.


2      Ši teisė numatyta Direktyvos 2016/343 9 straipsnyje.


3      2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimas 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34), iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24).


4      Kaip antai apibrėžtos Direktyvos 2016/343 8 ir 9 straipsniuose.


5      Pagrindų sprendime dėl EAO skiriami privalomojo nevykdymo atvejai, išvardyti 3 straipsnyje, ir neprivalomojo nevykdymo atvejai, išvardyti 4 ir 4a straipsniuose.


6      Pirminėje redakcijoje šis pagrindas buvo numatytas 5 straipsnio 1 punkte. Ši nuostata buvo panaikinta Pamatiniu sprendimu 2009/299 ir pagrindų sprendime dėl EAO pakeista 4a straipsniu.


7      Pagrindų sprendimo dėl EAO 4a straipsnio 1 dalies b punktas.