Language of document : ECLI:EU:T:2007:196

Byla T‑475/04

Bouygues SA ir Bouygues Télécom SA

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Valstybės pagalba – Judrusis telefono ryšys – Orange France ir SFR mokėtinų mokesčių už UMTS licencijas pakeitimas – Sprendimas, pripažįstantis, jog nėra valstybės pagalbos“

Sprendimo santrauka

1.      Valstybių teikiama pagalba – Skundų nagrinėjimas

(EB 87 straipsnio 1 dalis)

2.      Valstybių teikiama pagalba – Komisijos tyrimas – Pirminio tyrimo stadija ir ginčo stadija

(EB 88 straipsnio 2 ir 3 dalys ;Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/13)

3.      Teisės aktų derinimas – Telekomunikacijų sritis

(Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/13)

1.      Nereikalaujama, kad akto motyvuose būtų išdėstytos visos reikšmingos teisinės ir faktinės aplinkybės, nes jie turi būti vertinami atsižvelgiant į akto kontekstą bei visas nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias teisės normas. Nors Komisija privalo skundą pateikusiam asmeniui pakankamai aiškiai nurodyti priežastis, kodėl jo skunde dėl valstybės pagalbos pateiktos faktinės ir teisinės informacijos nepakako įrodyti tokios pagalbos egzistavimą, ji neprivalo išsakyti savo nuomonės dėl akivaizdžiai nesusijusių, nesvarbių arba aiškiai antraeilių aplinkybių. Dėl šios priežasties pakankamai motyvuotas yra Komisijos sprendimas, kuriuo atmetamas skundas dėl nacionalinės priemonės, kuria suvienodinami už suteiktas Universal Mobile Telecommunications System (UMTS) licencijas operatorių mokėtini mokesčiai, todėl, kad nėra vieno iš kumuliatyvių požymių, būdingų valstybės pagalbos sąvokai EB 87 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. naudos gavėjui suteikimo, nemotyvuojant šio atmetimo kitų šią sąvoką sudarančių požymių atžvilgiu, ir todėl, kad ši priemonė įgyvendina Bendrijos direktyvą, konkrečiai kalbant – joje įtvirtintą nediskriminavimo principą.

(žr. 53–55 punktus)

2.      Priimti sprendimą, nepateikdama prieštaravimų dėl valstybės pagalbos, Komisija gali tik per EB 88 straipsnio 3 dalyje numatytą pirminį tyrimą, nepradėdama 88 straipsnio 2 dalyje numatyto formalaus tyrimo procedūros, jei atlikusi šį pirminį tyrimą Komisija neturėdama rimtų sunkumų gali įsitikinti, kad pagalbos projektas yra suderinamas su bendrąja rinka. Taigi Komisija gali teisėtai priimti sprendimą, kuriuo po pirminio tyrimo konstatuojamas valstybės pagalbos nebuvimas, nes nacionalinė priemonė, sumažinanti kai kurių operatorių mokesčius už Universal Mobile Telecommunications System (UMTS) licencijas siekiant suvienodinti visų išduotų licencijų suteikimo sąlygas, nesuteikia atrankinio pobūdžio naudos, jei aplinkybė, kad licencijos jiems suteiktos anksčiau, dėl vėlavimo įdiegti UMTS tinklą neturėjo nepalankios įtakos operatoriui, kurio licencija išduota vėliau per papildomą kvietimą siūlyti kandidatūras, ir kai iš to išplaukiantis valstybės išteklių praradimas, atsižvelgiant į ekonominę licencijų vertę, susijęs su abejotinais skoliniais reikalavimais, kurių valstybė privalėjo atsisakyti, atsižvelgdama į ypatybes Bendrijos telekomunikacijų teisės, kuri Direktyvoje 97/13 dėl bendrųjų leidimų ir individualių licencijų išdavimo telekomunikacijų paslaugų srityje bendrųjų principų įtvirtina vienodo operatorių vertinimo principą, kuris ekonomiškai reiškia mokėtinų mokesčių suvienodinimą.

(žr. 89–91, 111, 116, 122, 124, 152–153, 156 punktus)

3.      Universal Mobile Telecommunications System (UMTS) licencijos, kurios leidžia verstis ekonomine judraus telefono ryšio paslaugų teikimo radijo bangomis veikla ir vertinamos kaip atitinkamos viešosios srities užėmimo arba naudojimo teisės, turi ekonominę vertę, į kurią šios srities valdytojas turi atsižvelgti nustatydamas mokesčių, kuriuos turės mokėti atitinkami operatoriai, dydį ir todėl yra valstybės ištekliai.

Iš tikro, vykdant valstybės prerogatyvas, gali būti atsižvelgiama į ekonominio pobūdžio duomenis, kai atliekamas retų viešųjų išteklių, kaip antai radijo dažnių, sudarančių viešąsias radijo bangas, kurios atžvilgiu gali būti suteikta teisė patekti arba teisė naudoti, turtinis valdymas. Taigi valstybės narės tuo pat metu vykdo telekomunikacijų reguliatoriaus ir viešojo turto, kurį sudaro radijo bangų sritis, valdytojo funkcijas.

(žr. 100–101, 104–105 punktus)