TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) NUTARTIS

2008 m. liepos 10 d.

Byla F‑141/07

Daniele Maniscalco

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Sutartininkai – Priskyrimas prie lygio – Sutartininko darbo sutartis – Priimtinumas – Asmens nenaudai priimtas aktas – Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytų terminų laikymasis“

Dalykas: Pagal EB 236  ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo D. Maniscalco iš esmės prašo panaikinti sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą, kuriuo atmetamas jos skundas dėl sprendimo priskirti ją prie IV pareigų grupės 13 lygio 1 pakopos, kuris išplaukia iš jos, kaip sutartininkės, darbo sutarties.

Sprendimas: Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Ieškinys – Išankstinis administracinis skundas – Terminai – Viešosios tvarkos išlyga – Eigos pradžia

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalis ir 91 straipsnis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 117 straipsnis)

2.      Procesas – Bylinėjimosi išlaidos – Prašymas priimti tinkamą sprendimą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalis)

1.      Sutartis, sudaryta tarp tarnautojo ir institucijos, sukelia pasekmių nuo jos pasirašymo dienos ir nuo tos pačios dienos gali būti nenaudinga tarnautojui, jei joje nustatytos visos sąlygos, įskaitant tarnautojo priskyrimą. Todėl ši diena yra ta diena, nuo kurios reikia pradėti skaičiuoti skundo dėl sprendimo priskirti sutartininką prie tam tikro lygio padavimo terminą, kaip tai numatyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalyje, kuri pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 117 straipsnį pagal analogiją taikoma sutartininkams. Šios išvados nepaneigia argumentas, kad kai skundas pateikiamas nepasibaigus išbandymo laikotarpiui, sutartis gali būti nutraukiama pasibaigus minėtam laikotarpiui. Iš tikrųjų, dėl atsižvelgimo į tokią aplinkybę nebūtų įgyvendinamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytų skundo ir ieškinio pateikimo terminų tikslas užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą; be to, nebūtų atsižvelgiama į tai, kad minėti terminais yra grindžiami viešąja tvarka, todėl šalys bei teismas turi jų laikytis.

(žr. 20, 23, 25 ir 27 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2002 m. liepos 11 d. Sprendimo Martínez Pūramo ir kt. prieš Komisiją, T‑137/99 ir T‑18/00, Rink. VT p. I‑A‑119 ir II‑639, 54 ir 56 punktai; 2005 m. vasario 14 d. Nutarties Ravailhe prieš Regionų komitetą, T‑406/03, Rink. VT p. I‑A‑19 ir II‑79, 57 punktas; 2007 m. kovo 5 d. Nutarties Beyatli ir Candan prieš Komisiją, T‑455/04, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 37 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. kovo 6 d. Nutarties R bis prieš Komisiją, F‑105/07, Rink. VT p. I‑A‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 43 punktas.

2.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Reikalavimuose pateiktas prašymas priimti tinkamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų neturi būti laikomas prašymu nurodyti bylą pralaimėjusiai šaliai padengti bylinėjimosi išlaidas.

(žr. 31 ir 33 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1992 m. birželio 9 d. Sprendimo Lestelle prieš Komisiją, C‑30/91 P, Rink. p. I‑3755, 38 punktas; 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Parlamentas prieš Ripa di Meana ir kt., C‑470/00 P, Rink. p. I‑4167, 86 punktas.