TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) NUTARTIS

2008 m. vasario 1 d.

Byla F‑77/07

Kay Labate

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Socialinė apsauga – Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – Profesinė liga – Plaučių vėžys – Pasyvus rūkymas – Nereikalingumas priimti sprendimą“

Dalykas: Ieškinys, pareikštas pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius, kuriuo K. Labate prašo panaikinti 2004 m. spalio 18 d. ir 2006 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimus nepripažinti plaučių vėžio, nuo kurio mirė ieškovės sutuoktinis, profesine liga, priteisti jai iš Komisijos visą nuostolių atlyginimą, į kurį ji turi teisę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 73 straipsnį, remiantis Europos Bendrijų bendrosiomis taisyklėmis dėl Europos Bendrijų pareigūnų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų 9 straipsniu nurodyti Komisijai atlyginti kelionės išlaidas, jos sutuoktinio patirtas dažnai vykstant į Briuselį konsultuotis su savo gydytoju, nurodyti imtis bet kokių kitų priemonių, kurios gali pasirodyti teisingos, ir priteisti iš Komijos bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas: Nereikia priimti sprendimo dėl ieškinyje ieškovės pateiktų reikalavimų. 2007 m. spalio 25 d. ieškovės laiške pateikti reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmetami kaip aiškiai nepagrįsti. Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl sprendimo – Skundžiamo sprendimo atšaukimas vykstant procesui – Ieškinys, praradęs dalyką – Nereikalingumas priimti sprendimą

(Tarnautojų teismo procedūros reglamento 75 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Ieškinys – Neribota jurisdikcija – Nuostolių atlyginimo priteisimas iš institucijos atsakovės, nesant atitinkamo prašymo

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis)

1.      Nėra reikalo priimti sprendimo dėl ieškinio dėl panaikinimo, jeigu, vykstant procesui, ginčijamą sprendimą formaliai atšaukia jį priėmusi institucija, o atšaukimas nesusijęs su kito sprendimo dėl to paties dalyko priėmimu. Iš tikrųjų tokio atšaukimo, dėl kurio atgaline data nebelieka ginčijamo sprendimo, pasekmės atitinka tas, kurios galėtų kilti dėl panaikinimo vykstant procesui.

Šiuo atžvilgiu argumentas, kad institucija atšaukė ginčijamą sprendimą siekdama išvengti teismo kontrolės, neįrodo, kad ginčas neprarado dalyko. Iš tikrųjų, institucijai negali būti priekaištaujama dėl to, kad, kaip ji mano, po to, kai buvo išnagrinėtas ieškinys ir visa su ginču susijusi informacija, buvo pageidautina pašalinti tam tikrus šio sprendimo trūkumus arba klaidas atnaujinant sprendimo priėmimo procedūrą. Be kita ko, tai, kad atšaukimas yra pavėluotas – kad ir kaip dėl to tenka apgailestauti, – nedaro įtakos konstatavimui, jog ginčijamas sprendimas buvo pašalintas iš teisės sistemos.

(žr. 7, 11 ir 13 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. rugsėjo 18 d. Nutarties Langdon prieš Komisiją, T‑22/96, Rink. p. II‑1009, 12–14 punktai.

2.      Nors pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalį finansinio pobūdžio ginčuose Bendrijos teismo jurisdikcija yra neribota ir jis gali, net ir nesant atitinkamo prašymo, priteisti iš institucijos atsakovės atlyginti ieškovei patirtą neturtinę žalą, tokią sankciją jis gali paskelbti tik patikrinęs teisės akto, dėl kurio į jį buvo kreiptasi, teisėtumą. Iš tikrųjų, jeigu Bendrijos teismas negali patikrinti skundžiamo teisės akto teisėtumo ir įvertinti nurodytos patirtos žalos realumo ir pagrįstumo, atsakomybė institucijai negali būti priskiriama iš karto.

Taigi prašymo, kuriuo siekiama priteisti atlyginti žalą, patirtą dėl neprotingai ilgos ligos pripažinimo profesine procedūros, užsitęsusios dėl pirminio sprendimo atšaukimo ir procedūros medicininėje komisijoje atnaujinimo, atveju Bendrijos teismas negali patikrinti atšaukto sprendimo teisėtumo ir to, ar vis dar vykstanti procedūra yra neprotingai ilga, nes teismui nežinomi visi šios procedūros etapai ir sąlygos, kuriomis ji vyksta, o apie jos bendrą trukmę jis negali spręsti iš anksto. Be to, šalims ir Bendrijos teismui sprendimo, kuris galiausiai bus priimtas, turinys, savaime suprantama, nėra žinomas, o ieškovo reikalavimai atlyginti žalą neišvengiamai priklauso nuo sprendimo, kuris bus priimtas procedūros pabaigoje.

(žr. 16–22 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1996 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Stottprieš Komisiją, T‑99/95, Rink. p. II‑2227, 72 punktas; 2006 m. balandžio 11 d. Sprendimo Angelettiprieš Komisiją, T‑394/03, Rink. VT p. I‑A‑2‑95 ir II‑A‑2‑441, 163–167 punktai ir juose nurodyta teismų praktika; 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo Katalagarianakisprieš Komisiją, T‑402/03, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 104 punktas.