Language of document : ECLI:EU:F:2010:151

EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2010 m. lapkričio 23 d.(*)

„Viešoji tarnyba — Sutartininkas pagalbinėms užduotims — Darbo sutarties nepratęsimas — Pareiga motyvuoti“

Byloje F‑8/10

dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pateikto ieškinio

Johan Gheysens, buvęs Europos Sąjungos Tarybos sutartininkas pagalbinėms užduotims, gyvenantis Mechelene (Belgija), atstovaujamas advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.‑N. Louis ir É. Marchal,

ieškovas,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Balta ir K. Zieleśkiewicz,

atsakovę,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkas S. Gervasoni (pranešėjas), teisėjai S. Van Raepenbusch ir M. I. Rofes i Pujol,

posėdžio sekretorius R. Schiano, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2010 m. liepos 8 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo faksu 2010 m. sausio 25 d. (originalas pateiktas 2010 m. sausio 27 d.), J. Gheysens, be kita ko, prašė panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma pratęsti jo terminuotą darbo sutartį nuo 2009 m. rugsėjo 30 dienos.

 Teisinis pagrindas

2        Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Prieš užpildydama laisvą darbo vietą institucijoje, Paskyrimų tarnyba visų pirma atsižvelgia į šiuos dalykus:

a)      ar postas gali būti užimtas:

i)      perkeliant pareigūną, ar

ii)      paskiriant pareigūną 45a straipsnyje nustatyta tvarka, arba

iii)      paaukštinant darbe

institucijos viduje;

b)      ar buvo gauta prašymų perkelti iš to paties lygio pareigūnų kitose institucijose, ir (arba) ar rengti konkursą institucijos viduje, kuriame galėtų dalyvauti tik pareigūnai ir laikini darbuotojai, kaip apibrėžta kitų [Europos Sąjungos] tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnyje;

ir tada laikosi konkursų tvarkos, pagal kurią įvertinama kvalifikacija arba rengiami testai, arba ir įvertinama kvalifikacija, ir rengiami testai. <…>“

3        Pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau − KTĮS) 3b straipsnį:

„Šiose įdarbinimo sąlygose „sutartininkai pagalbinėms užduotims“ – tai darbuotojai, įdarbinti institucijoje 88 straipsnyje nustatytiems terminams vienoje iš pareigų grupių, minimų 89 straipsnyje:

a)      dirbti visą ar sutrumpintą darbo laiką, atliekant užduotis, išskyrus tas, kurios nurodytos 3a straipsnio 1 dalies a punkte, ir nepaskiriant jų į etatus, kurie įtraukti į etatų, nurodytų atitinkamai institucijai skirtame biudžeto skirsnyje, sąrašą,

b)      pakeisti, po to kai institucijoje išnagrinėjamos laikino pareigūnų paskyrimo galimybės, tam tikrus asmenis, kurie einamuoju laiku negali atlikti savo pareigų, būtent:

i)      AST pareigų grupės pareigūnus ar laikinuosius darbuotojus;

ii)      išimtiniais atvejais – AD pareigų grupės pareigūnus ar laikinus darbuotojus, užimančius labai specializuotą etatą, išskyrus skyrių vadovus, direktorius, generalinius direktorius ir lygiavertes pareigas einančius asmenis.

Kai taikomas 3a straipsnis, sutartininkų pagalbinėms užduotims įdarbinti negalima.“

4        Dėl sutartininkų pagalbinėms užduotims darbo sutarčių termino pagal KTĮS 3b straipsnį šių įdarbinimo sąlygų 88 straipsnyje numatyta:

„3b straipsnyje minimų sutartininkų:

a)      darbo sutartys sudaromos fiksuotos trukmės laikotarpiui; jos gali būti tęsiamos;

b)      faktinis įdarbinimo institucijoje laikotarpis, įskaitant visus pratęsimo laikotarpius, turi neviršyti trejų metų.

Į 3a straipsnyje minimų sutartininkų darbo sutartyse numatytus tarnybos laikotarpius neatsižvelgiama sudarant ar pratęsiant sutartis pagal šį straipsnį.“

 Faktinės bylos aplinkybės

5        Europos Sąjungos Taryba su asociacija GP‑DHV‑FBO sudarė pagalbos nekilnojamojo turto srityje sutartį laikotarpiui nuo 1993 iki 1997 metų. Vykdant šią sutartį ieškovas, šioje asociacijoje dirbantis diplomuotas architektas, Tarybai iš principo turėjo teikti skaitmeninių brėžinių ir „facility management“ paslaugas.

6        1998 m. Taryba tiesiogiai su ieškovo architektų biuru sudarė sutartį dėl paslaugų teikimo ne visą darbo laiką, kuri buvo pratęsta kelis kartus iki 2004 m. rugsėjo 30 dienos.

7        Padaugėjus minėtų „facility management“ užduočių ir dėl jų nuolatinio pobūdžio Taryba, vykdydama 2004 m. biudžetą, nusprendė „Nekilnojamojo turto“ skyriui skirti B kategorijos etatą šias pareigas tinkančiam atlikti pareigūnui įdarbinti. Tačiau joks pareigūnas ar konkurso laimėtojas negalėjo būti paskirtas į šią darbo vietą dėl šių pareigų techninio pobūdžio.

8        Sudarydama 2004 m. spalio 1 d. darbo sutartį Taryba įdarbino ieškovą metams kaip B kategorijos IV grupės 2 klasės pagalbinį darbuotoją „facility management operator“ pareigoms vykdyti Personalo ir administracijos generalinio direktorato (GD) A skyriuje, kuris, be kita ko, atsakingas už nekilnojamojo turto ir projektų politiką. 2005 m. spalio 3 d. pasirašytu priedu ši darbo sutartis buvo pratęsta metams iki 2006 m. rugsėjo 30 dienos.

9        2006 m. gegužės 11 d. Tarybos Personalo ir administracijos GD A generalinio direktoriaus laišku ieškovui pranešta, kad jo pagalbinio darbuotojo sutartis gali būti pratęsta metams iki 2007 m. rugsėjo 30 d., bet pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų normas su juo negali būti sudaryta neterminuota darbo sutartis.

10      Antruoju priedu ieškovo kaip pagalbinio darbuotojo sutartis buvo pratęsta iki 2007 m. rugsėjo 30 dienos.

11      2007 m. birželio 6 d. laišku Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius atsakė į 2007 m. gegužės 25 d. profesinės sąjungos „Union Syndicale“ pirmininko pavaduotojo elektroninį laišką dėl ieškovo teisinės padėties Taryboje. Šiame laiške, kurio kopiją gavo ieškovas, buvo nurodyta, kad Taryba, siekdama atsižvelgti į jo asmeninę situaciją, pasirengusi išimties tvarka pasiūlyti jam sutartininko sutartį. Šiame laiške buvo papildomai nurodyta, kad per šios sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas galėtų dalyvauti Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) rengiamuose konkursuose, bet nelaimėjęs nė vieno iš jų negalėtų būti įdarbintas pareigūnu Taryboje. 2007 m. birželio 22 d. elektroniniame laiške profesinės sąjungos „Union Syndicale“ pirmininko pavaduotojas sutiko su pasiūlymu sudaryti sutartininko sutartį su ieškovu. 2007 m. liepos 5 d. laišku Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius atsižvelgė į šį sutikimą.

12      2007 m. spalio 1 d. Taryba sudarė su ieškovu terminuotą III grupės 11 lygio 1 pakopos sutartininko pagalbinėms užduotims sutartį dvejiems metams. Šios darbo sutarties 4 straipsnyje nustatyta, kad ji gali būti pratęsiama ir kad faktinis įdarbinimo laikotarpis, įskaitant visus pratęsimo laikotarpius, negali viršyti trejų metų.

13      2007 m. spalio 23 d. EPSO paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/99/07 sudaryti pastatų administratorių rezervo sąrašą (OL C 248 A, p. 1). Ieškovas dalyvavo testuose, bet nebuvo įrašytas į rezervo sąrašą. Šio skelbimo apie konkursą I antraštinėje dalyje buvo nurodyta, kad konkursas rengiamas siekiant įdarbinti pastatų sektoriaus inžinierius (AD 5).

14      2007 m. gruodžio 21 d. laišku ieškovas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl Tarybos sprendimo įdarbinti jį kaip sutartininką pagalbinėms užduotims dvejiems metams ir priskirti prie III pareigų grupės 11 lygio 1 pakopos. Šiame skunde ieškovas tvirtino, kad jis turėjo būti priskirtas prie IV pareigų grupės ir įdarbintas neterminuotai.

15      2008 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimu šis skundas buvo atmestas.

16      2008 m. spalio 10 d. ieškovas dėl šio sprendimo pareiškė ieškinį. Šis ieškinys įregistruotas numeriu F‑83/08 ir jo nagrinėjimas sustabdytas 2009 m. vasario 20 d. Tarnautojų teismo antrosios kolegijos pirmininko nutartimi, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje Adjemian ir kt. prieš Komisiją, F‑134/07. Apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 4 d. Tarnautojų teismo sprendimo (Adjemian ir kt. prieš Komisiją, F‑134/07 ir F‑8/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑149 ir II‑A‑1‑841) dar nagrinėjamas Europos Sąjungos Bendrajame Teisme (byla T‑325/09 P).

17      2009 m. balandžio 29 d. laišku Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius priminė ieškovui, kad jo darbo sutartis baigsis 2009 m. rugsėjo 30 d. ir kad kol ji galioja, jam leidžiama dalyvauti konkurse. Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba (toliau – STSĮT) nurodė, kad buvo paskelbtas konkurso EPSO/AD/99/07 rezervo sąrašas ir kad jame nėra ieškovo pavardės. Laiškas užbaigtas tokiu sakiniu:

„Turiu Jums priminti, kad, kaip nurodyta ankstesniuose laiškuose, jei nelaimėsite kito EPSO konkurso, Jūsų sutartininko sutartis, kuri baigsis rugsėjo mėnesį, negalės būti pratęsta.“

18      2009 m. gegužės 12 d. laišku ieškovas paprašė Personalo ir administracijos GD A generalinio direktoriaus pratęsti darbo sutartį metams, nurodydamas, kad jo vadovas to norėtų dėl tarnybos tęstinumo ir kad jo darbo sutartyje nustatyta, jog jo įdarbinimo laikotarpis iš viso gali būti treji metai.

19      2009 m. birželio 17 d. EPSO paskelbė pranešimą apie atvirą asistentų (AST 3) pastatų sektoriuje konkursą (EPSO/AST/94/09) (OL C 137 A, p. 1). Ieškovui buvo leista laikyti konkurso testus. Teismo posėdžio dieną rezervo sąrašas dar nebuvo paskelbtas.

20      2009 m. birželio 24 d. laišku dėl „[ieškovo] darbo sutarties pabaigos 2009 m. rugsėjo 30 dieną“ Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius pranešė ieškovui apie atsisakymą pratęsti darbo sutartį po 2009 m. rugsėjo 30 dienos, motyvuodamas tuo, kad remdamasis Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsniu jis turi užpildyti ieškovo darbo vietą paaukštindamas pareigas, perkeldamas pareigūną arba paskirdamas konkurso laimėtoją. Kadangi ieškovas nelaimėjo konkurso, negalėjo toliau užimti darbo vietos Taryboje po 2009 m. rugsėjo 30 dienos. Laiško autorius priminė ieškovui, kad sutartininko pagalbinėms užduotims dvejų metų sutartis, kuri pasibaigė šią dieną, su juo buvo sudaryta tik išimties tvarka, atsižvelgiant į jo asmeninę situaciją ir siekiant suteikti jam galimybę dalyvauti konkurse.

21      2009 m. liepos 3 d. laišku ieškovas paprašė Personalo ir administracijos GD A generalinio direktoriaus pakeisti 2009 m. birželio 24 d. sprendimą, remdamasis, pirma, savo vadovo noru, kad būtų pratęsta jo darbo sutartis, ir, antra, užduočių, kurias jis vykdė Taryboje beveik šešiolika metų, nuolatinumu. Šiame laiške ieškovas pabrėžė, kad dėl savo profilio – architekto, o ne inžinieriaus – jis negalėjo tikėtis būti įrašytas į konkurso EPSO/AD/99/07 rezervo sąrašą.

22      2009 m. liepos 14 d. laišku Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius patvirtino 2009 m. birželio 24 d. sprendimą, nurodydamas, kad jis nori užpildyti ieškovo darbo vietą skirdamas pareigūną ir kad remiantis 2009 m. liepos 3 d. laiške išdėstytais argumentais negalima ginčyti šio sprendimo.

23      2009 m. liepos 24 d. laišku ieškovas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą, kuriuo prašė atšaukti 2009 m. balandžio 29 d. ir birželio 24 d. sprendimus. Šiuo laišku jis taip pat prašė imtis visų priemonių, kurių reikia jo administracinei situacijai sureguliuoti (toliau – prašymas dėl administracinio sureguliavimo).

24      2009 m. spalio 2 d. laišku – apie šį laišką pranešta 2009 m. spalio 13 d. – STSĮT atmetė skundą (toliau – sprendimas atmesti skundą) ir prašymą dėl administracinio sureguliavimo (toliau – sprendimas atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo).

 Šalių reikalavimai

25      Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:

–        panaikinti sprendimą nepratęsti jo darbo sutarties po 2009 m. rugsėjo 30 d. ir sprendimą atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

26      Taryba Tarnautojų teismo prašo:

–        atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir bet kuriuo atveju kaip nepagrįstą,

–        priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl ieškinio dalyko

27      Ieškovas prašo Tarnautojų teismo, be kita ko, panaikinti sprendimą nepratęsti jo darbo sutarties po 2009 m. rugsėjo 30 d., tačiau aiškiai nenurodo kurį. Atsižvelgiant į didelį Tarybos priimtų aktų dėl ieškovo darbo sutarties nepratęsimo skaičių, reikia nustatyti, kuris šių aktų yra ginčijamas sprendimas.

28      Iš 2009 m. balandžio 29 d. laiško teksto matyti, kad ieškovo darbo sutartis „baigiasi 2009 m. balandžio 30 dieną“. Tačiau šis laiškas nėra galutinė administracijos pozicija dėl ieškovo įdarbinimo pabaigos. Iš tiesų šis laiškas baigiamas pastraipa, kurioje primenama, kad suinteresuotojo asmens darbo sutartis negalės būti pratęsta, jei jis nelaimės kito konkurso nei EPSO/AD/99/07. Taigi Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius nurodė ieškovui, kad yra dar viena galimybė pratęsti jo darbo sutartį, ir ši perspektyva nebuvo vien hipotetinė, nes 2009 m. birželio 17 d. EPSO paskelbė pranešimą apie atvirą konkursą pastatų sektoriuje, kuriame ieškovas dalyvavo.

29      Atvirkščiai, 2009 m. birželio 24 d. laiškas nepalieka ieškovui vilties dėl jo darbo sutarties pratęsimo. Pirma, šio laiško dalykas – „[ieškovo] darbo sutarties pabaiga 2009 m. rugsėjo 30 dieną“, o 2009 m. balandžio 29 d. laiškas yra bendresnis ir susijęs su „[ieškovo] darbo sutartimi“. Antra, 2009 m. balandžio 24 d. laiške aiškiai išdėstyti teisiniai argumentai – Paskyrimų tarnybos pareiga užpildyti laisvą darbo vietą paskiriant pareigūną – ir faktiniai argumentai, t. y. tai, kad ieškovas nelaimėjo konkurso, kuriais pateisinamas darbo sutarties nepratęsimas. Galiausiai šio laiško autorius nebenumato, kad galimas ieškovo laimėtas konkursas galėtų pateisinti jo įdarbinimo pratęsimą po 2009 m. rugsėjo 30 dienos.

30      Du elementai patvirtina, kad 2009 m. birželio 24 d. laiškas tikrai yra sprendimas, kuriuo administracija priėmė galutinę poziciją dėl ieškovo sutartinės padėties. Pirma, šis laiškas gautas atsakant į 2009 m. gegužės 12 d. ieškovo pateiktą prašymą, kuriame jis, be kita ko, rėmėsi savo viršininko noru, kad jo darbo sutartis būtų pratęsta metams. Antra, 2009 m. liepos 14 d. laišku Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius atsakė ieškovui, kad tegali patvirtinti „savo 2009 m. birželio 24 d. laišką“.

31      Be to, pati Taryba per teismo posėdį, atsakydama į Tarnautojų teismo klausimą, nurodė, kad 2009 m. birželio 24 d. laiškas yra šioje byloje asmens nenaudai priimtas aktas.

32      Bet kuriuo atveju, jeigu reikėtų manyti, kad sprendimas nepratęsti ieškovo darbo sutarties matyti iš 2009 m. balandžio 29 d., o ne 2009 m. birželio 24 d. laiško, tai neturėtų įtakos nei ieškinio priimtinumui, nes ieškovo skundas buvo pateiktas per tris mėnesius nuo pranešimo apie 2009 m. balandžio 29 d. laišką, nei ieškinio pagrindų analizei, nes abu laiškai iš esmės pagrįsti tuo pačiu motyvu – ieškovas nelaimėjo konkurso ir todėl nebegali toliau dirbti.

33      Taigi, kalbant apie ieškovo prašymą panaikinti sprendimą nepratęsti jo darbo sutarties po 2009 m. rugsėjo 30 d., pažymėtina, kad ieškinys turi būti nagrinėjamas kaip pateiktas dėl 2009 m. birželio 24 d. sprendimo (toliau – ginčijamas sprendimas).

34      Be to, ieškinys taip pat pateiktas dėl sprendimo atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo.

 Dėl priimtinumo

 Šalių argumentai

35      Taryba teigia, kad visas ieškinys nepriimtinas, pirma, dėl aiškumo ir tikslumo stokos ir, antra, dėl skundo, su kuriuo susijęs ieškinys, nepriimtinumo taip pat dėl aiškumo ir tikslumo stokos.

36      Be to, detaliau kalbėdama apie reikalavimus, susijusius su sprendimu atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo, Taryba tvirtina, kad šie reikalavimai būtų nepriimtini, jei juos reikėtų aiškinti kaip reikalavimus, kuriais siekiama, kad ji būtų įpareigota imtis konkrečių priemonių. Iš tiesų Tarnautojų teismas nėra kompetentingas nustatyti įpareigojimų vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnį.

 Tarnautojų teismo vertinimas

37      Visų pirma, kalbant apie reikalavimus, susijusius su sprendimu atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo, pažymėtina, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnius ieškinio teisme, pateikto buvusio pareigūno prieš instituciją, kurioje jis dirbo, priimtinumo esminė sąlyga yra tinkamas juose nustatytos išankstinės administracinės procedūros vykdymas. Šios taisyklės yra imperatyvaus pobūdžio ir bylos šalys negali jų išvengti (žr. 1992 m. gegužės 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Whitehead prieš Komisiją, T‑34/91, Rink. p. II‑1723, 18 ir 19 punktus bei 1997 m. lapkričio 6 d. Nutarties Liao prieš Tarybą, T‑15/96, Rink. VT p. I‑A‑329 ir II‑897, 54 punktą). Pagal Procedūros reglamento 77 straipsnį Tarnautojų teismas savo iniciatyva bet kuriuo metu, išklausęs šalis, gali apsvarstyti, ar viešosios tvarkos požiūriu nėra draudimo tęsti bylos nagrinėjimą.

38      Prieš pareiškiant ieškinį dėl STSĮT asmens nenaudai priimto akto privalu dėl jo pateikti administracinį skundą, dėl kurio turi būti priimtas eksplicitinis arba implicitinis sprendimas atmesti. Prieš pasibaigiant šiai ikiteisminei procedūrai pareikštas ieškinys atmetamas kaip nepriimtinas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 2 dalį, nes jis pateiktas per anksti (šiuo klausimu žr. 1990 m. birželio 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Marcato prieš Komisiją, T‑47/89 ir T‑82/89, Rink. p. II‑231, 32 punktą ir 2000 m. kovo 23 d. Sprendimo Rudolph prieš Komisiją, T‑197/98, Rink. VT p. I‑A‑55 ir II‑241, 53 punktą).

39      Iš 2009 m. liepos 24 d. skundo matyti, kad jį sudaro dvi dalys: pirma, skundas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl ginčijamo sprendimo ir, antra, prašymas sureguliuoti ieškovo administracinę situaciją, kuris yra ne vien atsisakymo pratęsti darbo sutartį ginčijimas.

40      2009 m. spalio 2 d. laišku STSĮT, atsakydama į skundą, priėmė du atskirus sprendimus: pirma, sprendimą atmesti skundą ir, antra, sprendimą atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo (pagal analogiją žr. minėto Sprendimo Rudolph prieš Komisiją 53–55 punktus).

41      Taigi aišku, kad ieškovas nepateikė skundo dėl sprendimo atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį.

42      Todėl reikalavimai, susiję su sprendimu atmesti prašymą dėl administracinio sureguliavimo, nepriimtini.

43      Antra, dėl su ginčijamu sprendimu susijusių nepriimtinumo pagrindų Tarnautojų teismas primena, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką Sąjungos teismai, atsižvelgdami į kiekvienos bylos aplinkybes, turi teisę vertinti, ar tinkamas teisingumo vykdymas pateisina reikalavimų atmetimą iš esmės, prieš tai nepriimdami sprendimo dėl atsakovo pateikto prieštaravimo dėl šių reikalavimų priimtinumo (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2002 m. vasario 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Taryba prieš Boehringer, C‑23/00 P, Rink. p. I‑1873, 51 ir 52 punktus; 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Regione autonoma della Sardegna prieš Komisiją, T‑171/02, Rink. p. II‑2123, 155 punktą; 2008 m. balandžio 8 d. Tarnautojų teismo sprendimo Bordini prieš Komisiją, F‑134/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑87 ir II‑A‑1‑435, 56 punktą).

44      Šioje byloje Tarnautojų teismas mano, kad tinkamas teisingumo vykdymas pateisina dėl ginčijamo sprendimo pateiktų reikalavimų nagrinėjimą ir prireikus jų atmetimą iš esmės, ir nereikia priimti sprendimo dėl su šiuo sprendimu susijusių nepriimtinumo pagrindų.

 Dėl reikalavimų, pateiktų dėl ginčijamo sprendimo

 Šalių argumentai

45      Ieškovas pirmiausia apskritai tvirtina, pirma, kad ginčijamu spendimu nesilaikyta Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio ir pareigos motyvuoti, t. y. principų, kurie išplaukia iš 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70 dėl Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368), nuostatų dėl minimalių sąlygų, kuriomis siekiama išvengto savavališko darbuotojų atleidimo, pareigos rūpintis personalu bei gero administravimo principo, ir, antra, kad ginčijamas sprendimas neturi teisinio pagrindo.

46      Antra, ieškovas nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir kad todėl negalima suprasti priežasčių, kodėl jo darbo sutartis nebuvo pratęsta. Be to, šis motyvavimo nepakankamumas nebuvo ištaisytas sprendimu atmesti skundą. Visų pirma aplinkybė, kad ieškovas nelaimėjo atviro konkurso, negalėjo pateisinti atsisakymo pratęsti darbo sutartį laikantis KTĮS 3b straipsnio nuostatomis numatyto trejų metų termino. Tada jis ginčija, kad jo etatas įtrauktas į etatų, nurodytų Tarybai skirtame biudžeto skirsnyje, sąrašą ir turi būti užpildomas Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnyje numatytomis sąlygomis, nes nebuvo paskelbtas pranešimas apie šią laisvą darbo vietą. Galiausiai Taryba, nesilaikydama pareigos rūpintis personalu, neatsižvelgė į ieškovo, kuris dirbo institucijoje daug metų, interesus pratęsti darbo sutartį. Be to, Taryba neatsižvelgė į ieškovo vadovo, kuris dėl tarnybos tęstinumo prašė pratęsti ieškovo darbo sutartį, norą.

47      Trečia, ginčijamu sprendimu nesilaikyta KTĮS 3b straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į principus, išplaukiančius iš Direktyvos 1999/70 ir minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją. Iš tiesų, ieškovo teigimu, Taryba negalėjo teisėtai įdarbinti jo sutartininku pagalbinėms užduotims, nes jo darbo vieta nebuvo skirta laikiniems ir atsitiktiniams poreikiams patenkinti. Taryba turėjo perkvalifikuoti jo darbo sutartį laikydamasi pareigų pagal KTĮS.

48      Ketvirta, ieškovas tvirtina, kad Taryba, atsisakydama pratęsti jo kaip sutartininko pagalbinėms užduotims darbo sutartį ir remdamasi motyvu, kad jis neįrašytas į rezervo sąrašą, kad taptų pareigūnu, nors per darbo sutarties galiojimo terminą EPSO suorganizavo tik vieną konkursą pastatų srityje, pažeidė sąžiningo sutarčių vykdymo principą.

49      Taryba teigia, kad daugelis ieškovo pateiktų ieškinio pagrindų yra nepriimtini.

50      Pirmiausia ieškinio pagrindai, susiję su principų, išplaukiančių iš Direktyvos 1999/70, pažeidimu, nuostatų dėl minimalių sąlygų, kuriomis siekiama išvengti savavališko darbuotojų atleidimo, nesilaikymu, teisinio pagrindo nebuvimu, pareigos rūpintis personalu bei gero administravimo principo pažeidimu, pateikti nesilaikant Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies d ir e punktų nuostatų. Iš tiesų šie ieškinio pagrindai pateikti be jokių svarbių paaiškinimų, kurie atsakovei leistų suprasti jų apimtį ir pagrindimą ir gintis.

51      Antra, Taryba tvirtina, kad ieškinio pagrindas, kad ieškovas negalėjo būti įdarbintas remiantis KTĮS 3b straipsnio nuostatomis, yra nepriimtinas, nes ieškovas neginčijo savo darbo sutarties teisinio pagrindo per tris mėnesius nuo jos pasirašymo. Ginčijamas sprendimas nėra naujas faktas, dėl kurio būtų galima atnaujinti terminą dėl darbo sutarties teisinio pagrindo ginčijimo.

52      Trečia, Taryba teigia, kad ieškinio pagrindas dėl sąžiningo sutarčių vykdymo principo nesilaikymo nebuvo pateiktas skunde, todėl jis nepriimtinas.

53      Ketvirta, ieškinio pagrindas dėl nuostatų dėl minimalių sąlygų, kuriomis siekiama išvengti savavališko darbuotojų atleidimo, nesilaikymo yra netinkamas, nes šis ginčas susijęs su ieškovo darbo sutarties pabaiga pasibaigus laikotarpiui, kuriam ji buvo sudaryta, o ne su sprendimu atleisti.

54      Be to, Taryba teigia, kad ieškinys yra nepagrįstas.

55      Pirma, kalbėdama apie pagrindą dėl nepakankamos motyvacijos, Taryba mano, kad sprendimas nepratęsti darbo sutarties tokio trūkumo neturi. Iš tiesų, ieškovui visų pirma buvo tinkamai pranešta, jog jam išimtinai siūloma 24 mėnesių darbo sutartis, kad jis turėtų galimybę dalyvauti konkurse, kurį vėliau gali surengti EPSO. Tada, 2009 m. balandžio 29 d. laišku, ieškovui buvo tinkamai priminta apie šią situaciją ir jo įdarbinimo pabaigą 2009 m. rugsėjo 30 dieną. Galiausiai ginčijamame sprendime buvo nurodyta, kad STSĮT turi užpildyti darbo vietą, kurioje iki šiol dirba ieškovas, paskirdama pareigūną, nes ši darbo vieta įtraukta į institucijos biudžetinių etatų sąrašą ir yra laisva. Kadangi ieškovas nelaimėjo konkurso, Taryba negalėjo tęsti sutartinių santykių su juo, be to, turint omenyje tai, kad pirmoji sutartininko pagalbinėms užduotims sutartis buvo sudaryta išimtinai siekiant suteikti jam laiko laimėti konkursą.

56      Antra, Taryba mano, kad ginčijamu sprendimu nepažeidžiami principai, išplaukiantys iš Direktyvos 1999/70. Iš tiesų ši direktyva skirta ne institucijoms, o valstybėms narėms ir ja nenustatomos institucijų pareigos palaikant santykius su personalu. Bet kuriuo atveju šia direktyva nedraudžiama sudaryti terminuotų darbo sutarčių. Šioje byloje pirmosios su ieškovu sudarytos darbo sutarties tikslas buvo užtikrinti specifinių užduočių vykdymą, kol darbo vieta bus užimta paskiriant pareigūną. Antroji darbo sutartis buvo sudaryta išimties tvarka, atsižvelgiant į asmeninę ieškovo situaciją.

57      Trečia, Taryba nesupranta, kodėl sprendimu nepratęsti metams terminuotos darbo sutarties nesilaikyta KTĮS 3b straipsnio. Be to, ieškovo teiginiai, kad jis tas pačias užduotis ir pareigas vykdė šešiolika metų turėdamas skirtingą statusą, yra netikslūs, nes šių užduočių turinys bei dažnumas ir ieškovo pareigos keitėsi.

58      Ketvirta, Taryba tvirtina, kad ieškinio pagrindas dėl sąžiningo sutarčių vykdymo principo nesilaikymo nepagrįstas faktais. Iš tikrųjų Taryba nepadarė pažeidimo siedama ieškovo darbo sutarties pratęsimą su konkurso laimėjimo sąlyga. Atvirkščiai, darbo sutartis ieškovui buvo pasiūlyta išimtinai tam, kad jis galėtų būti įdarbintas kaip pareigūnas. Be to, priešingai, nei teigia ieškovas, per dvejus jo darbo sutarties galiojimo metus buvo surengti du jo profilį atitinkantys konkursai ir šių konkursų atrankos komisijos priėmė jo kandidatūrą.

 Tarnautojų teismo vertinimas

–       Dėl bendrai ir abstrakčiai suformuluotų ieškinio pagrindų

59      Ieškovas bendrai ir abstrakčiai teigia, kad, pirma, ginčijamu spendimu nesilaikoma iš Direktyvos 1999/70 išplaukiančių principų, nuostatų dėl minimalių sąlygų, kuriomis siekiama išvengti savavališko darbuotojų atleidimo, pareigos rūpintis personalu bei gero administravimo principo ir, antra, ginčijamas sprendimas neturi teisinio pagrindo.

60      Reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasiruošti gynybai, o Tarnautojų teismas prireikus be papildomos informacijos galėtų priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto (1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties De Hoe prieš Komisiją, T‑85/92, Rink. p. II‑523, 20 punktas; 2008 m. birželio 26 d. Tarnautojų teismo nutarties Nijs prieš Audito Rūmus, F‑1/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑229 ir II‑A‑1‑1231, 24 punktas). Šį būtinumą patvirtina ir tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto I priedo 7 straipsnio 3 dalį proceso Tarnautojų teisme rašytinę stadiją iš principo sudaro tik pasikeitimas pareiškimais, nebent Tarnautojų teismas nuspręstų kitaip. Šia proceso Tarnautojų teisme ypatybe paaiškinama, kad, skirtingai, nei Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo arba Bendrojo Teismo atžvilgiu, reikalavimų bei pagrindų ieškinyje išdėstymas negali būti santrauka (minėtas Sprendimas Adjemian ir kt. prieš Komisiją).

61      Taigi taip pateikus minėtus ieškinio pagrindus nesilaikyta Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punkto, todėl jie yra nepriimtini.

–       Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio ir pareigos motyvuoti nesilaikymu

62      Reikia nurodyti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antroje pastraipoje, kurioje tik perrašyta EB 253 straipsnyje įtvirtinta bendroji pareiga ir kuri remiantis KTĮS 11 ir 81 straipsniais pagal analogiją taikoma sutartininkamas pagalbinėms užduotims, nustatytos pareigos motyvuoti tikslas yra, pirma, pateikti suinteresuotajam asmeniui pakankamai informacijos, kad jis galėtų įvertinti jo nenaudai priimto akto pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme, ir, antra, leisti šiam teismui vykdyti akto teisėtumo kontrolę. Iš to matyti, kad šioje nuostatoje įtvirtinta pareiga motyvuoti yra esminis Europos Sąjungos principas, nuo kurio nukrypti galima tik remiantis privalomaisiais pagrindais (1981 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimo Michel prieš Parlamentą, 195/80, Rink. p. 2861, 22 punktas ir 2004 m. rugsėjo 23 d. Sprendimo Hectors prieš Parlamentą, C‑150/03 P, Rink. p. I‑8691, 39 punktas; 1991 m. kovo 20 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pérez-Ménguez Casariego prieš Komisiją, T‑1/90, Rink. p. II‑143, 73 punktas ir 2004 m. liepos 6 d. Sprendimo Huygens prieš Komisiją, T‑281/01, Rink. VT p. I‑A‑203 ir II‑903, 105 punktas).

63      Pagal nusistovėjusią teismų praktiką STSĮT privalo motyvuoti savo sprendimus vėliausiai skundo atmetimo etape (1993 m. kovo 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vela Palacios prieš Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, T‑25/92, Rink. p. II‑201, 22 punktas ir 1998 m. liepos 14 d. Sprendimo Brems prieš Tarybą, T‑219/97, Rink. VT p. I‑A‑381 ir II‑1085, 83 punktas), ir pareigos motyvuoti apimtis kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes (1977 m. liepos 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Geist prieš Komisiją, 61/76, Rink. p. 1419, 28 punktas ir 1989 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Prelle prieš Komisiją, C‑169/88, Rink. p. 4335, 9 punktas; 1995 m. liepos 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ojha prieš Komisiją, T‑36/93, Rink. VT p. I‑A‑161 ir II‑497, 60 punktas). Konkrečiai kalbant, sprendimas pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas susijusiam pareigūnui žinomomis aplinkybėmis, kurios leidžia jam suprasti dėl jo priimtos priemonės apimtį (1981 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Arning prieš Komisiją, 125/80, Rink. p. 2539, 13 punktas ir 1996 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Ojha prieš Komisiją, C‑294/95 P, Rink. p. I‑5863, 35 punktas; minėto Pirmosios instancijos teismo sprendimo Ojha prieš Komisiją 60 punktas ir 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimo N prieš Komisiją, T‑198/02, Rink. VT p. I‑A‑115 ir II‑507, 70 punktas).

64      Taip pat reikia priminti, kad sprendimas atsisakyti pratęsti terminuotą darbo sutartį yra asmens nenaudai priimtas aktas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnį, jeigu jis skiriasi nuo nagrinėjamos darbo sutarties, o taip yra ypač tuomet, kai jis pagrįstas naujais duomenimis arba kai jis yra administracijos pozicija dėl suinteresuotojo tarnautojo prašymo ir priimtas dėl darbo sutartyje numatytos galimybės ją pratęsti (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 23 d. Teisingumo Teismo nutarties Komisija prieš Potamianos, C‑561/08 P ir C‑4/09 P, neskelbiamos Rinkinyje, 45, 46 ir 48 punktus; 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Potamianos prieš Komisiją, T‑160/04, Rink. VT p. I‑A‑1‑75 ir II‑A‑1‑469, 21 ir 23 punktus). Toks sprendimas dėl atsisakymo turi būti motyvuotas (pagal analogiją dėl sprendimo atsisakyti įdarbinti laikinąjį tarnautoją Parlamento politinėje grupėje žr. minėto Sprendimo Hectors prieš Parlamentą 40 punktą; dėl sprendimų atleisti neterminuotai įdarbintą laikinąjį tarnautoją – 2009 m. rugsėjo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Europos mokymo fondas prieš Landgren, T‑404/06 P, Rink. p. II‑2841, 143–170 punktus).

65      Šioje byloje ginčijamas sprendimas skiriasi nuo 2007 m. spalio 1 d. Tarybos ir ieškovo sudarytos darbo sutarties.

66      Iš tiesų, pirma, šiame sprendime yra naujos informacijos, palyginti su 2007 m. spalio 1 d. sudaryta darbo sutartimi, nes jame nurodyta, kad ši darbo sutartis negalės būti pratęsta pasibaigus pradiniam dvejų metų laikotarpiui. Šios darbo sutarties 4 straipsnyje aiškiai numatyta pratęsimo metams galimybė. Be to, Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius 2007 m. birželio 6 d. ir liepos 5 d. laiškuose aiškiai nenurodė ieškovui, kad jam pasiūlytos darbo sutarties negalima pratęsti neviršijant KTĮS 88 straipsnyje numatyto trejų metų laikotarpio.

67      Antra, 2009 m. gegužės 12 d. laišku ieškovas, palaikomas savo viršininko, pateikė prašymą pratęsti darbo sutartį, ir ginčijamas sprendimas yra Tarybos pozicija dėl šio prašymo.

68      Todėl ginčijamas sprendimas, kuris yra asmens nenaudai priimtas aktas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnį, turi būti motyvuotas.

69      Ginčijamame sprendime Taryba nurodė, kad remdamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsniu ji turi užpildyti ieškovo darbo vietą paaukštindama pareigas, perkeldama pareigūną arba paskirdama konkurso laimėtoją ir kad ieškovas negalės toliau dirbti Taryboje po 2009 m. rugsėjo 30 dienos, nes jo nėra konkurso rezervo sąraše. Pateikdama šią informaciją Taryba pakankamai pagrindė ginčijamą sprendimą.

70      Bet kuriuo atveju reikia nurodyti, kad 2009 m. liepos 14 d. laišku Taryba papildė šią motyvaciją, nurodydama, kad ji nori paskirti į ieškovo užimamą darbo vietą pareigūną ir kad remiantis ieškovo 2009 m. liepos 3 d. laiške išdėstytais argumentais negalima ginčyti šio sprendimo.

71      Galiausiai ginčijamas sprendimas priimtas ieškovui žinomomis aplinkybėmis. Iš tiesų, be kita ko, 2009 m. balandžio 29 d. laišku Personalo ir administracijos GD A generalinis direktorius jau buvo nurodęs suinteresuotajam asmeniui, kad negalės pratęsti darbo sutarties, jei jis nelaimės konkurso.

72      Iš to matyti, kad ieškinio pagrindas dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio pažeidimo turi būti atmestas.

–       Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida

73      Ieškovas savo rašytiniuose pareiškimuose aiškiai nenurodo ieškinio pagrindo dėl akivaizdžios vertinimo klaidos. Tačiau paaiškinimuose dėl pareigos motyvuoti nesilaikymo tvirtina, kad aplinkybe, jog jis nelaimėjo atviro konkurso, negalima pateisinti atsisakymo pratęsti darbo sutartį neviršijant KTĮS 3b straipsnio nuostatose numatyto trejų metų laikotarpio. Tada jis ginčija, kad jo užimama darbo vieta įtraukta į etatų, nurodytų Tarybai skirtame biudžeto skirsnyje, sąrašą ir turi būti užpildoma Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnyje numatytomis sąlygomis, nes nebuvo paskelbtas pranešimas apie šią laisvą darbo vietą. Galiausiai, jo teigimu, Taryba, nesilaikydama pareigos rūpintis personalu, neatsižvelgė į ieškovo, kuris dirbo institucijoje daug metų, interesus pratęsti darbo sutartį. Be to, Taryba tariamai neatsižvelgė į ieškovo vadovo, kuris dėl tarnybos tęstinumo prašė pratęsti ieškovo darbo sutartį, norą.

74      Atsižvelgiant į šiuos argumentus, ieškovas turi būti laikomas ginčijančiu ne tik formalią ginčijamo sprendimo motyvaciją, bet ir Tarybos pateiktus motyvus.

75      Nuspręsta, kad dėl terminuotos darbo sutarties nepratęsimo kompetentinga institucija turi didelę diskreciją, todėl Sąjungos teismo kontrolė turi apsiriboti akivaizdžios klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais nebuvimo patikrinimu. Terminuotos darbo sutarties pratęsimas yra tik STSĮT vertinti palikta galimybė, kurios atžvilgiu taikoma atitikties tarnybos interesams sąlyga (žr. 2003 m. vasario 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, Rink. VT p. I‑A‑37 ir II‑239, 50 ir 64 punktus; 2008 m. lapkričio 27 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Klug prieš EMA, F‑35/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑387 ir II‑A‑1‑2127, 65 ir 66 punktus).

76      Iš nusistovėjusios teismų praktikos taip pat matyti, kad kompetentinga institucija, spręsdama dėl tarnautojo situacijos, turi atsižvelgti į visus veiksnius, kurie galėtų turėti lemiamą įtaką jos sprendimui, ypač į atitinkamo tarnautojo interesą. Tai matyti iš administracijos rūpinimosi savo personalu pareigos, atspindinčios abipusių teisių ir pareigų pusiausvyrą, Pareigūnų tarnybos nuostatais ir pagal analogiją KTĮS įtvirtintą dėl viešosios valdžios institucijos ir jos darbuotojų santykių (minėto Sprendimo Pyres prieš Komisiją 51 punktas ir 2005 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mausolf prieš Europol, T‑258/03, Rink. VT p. I‑A‑45 ir II‑189, 49 punktas; minėto Sprendimo Klug prieš EMA 67 punktas).

77      Šioje byloje ieškovo pateikti duomenys neleidžia įrodyti, kad Taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

78      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ginčijamas sprendimas, nurodytas 2009 m. liepos 14 d. laiške ir sprendime atmesti skundą, buvo priimtas dėl to, kad į ieškovo užimtą darbo vietą, priklausiusią etatams, nurodytiems Tarybai skirtų biudžetinių etatų sąraše, Taryba nuo 2009 m. spalio 1 d., kai baigiasi ieškovui pasiūlyta dvejų metų darbo sutartis, norėjo paskirti pareigūną arba konkurso laimėtoją.

79      Iš bylos dokumentų pirmiausia matyti, kad ieškovo užimta darbo vieta nuo 2004 m. iš tiesų priklausė etatams, nurodytiems Tarybai skirtų biudžetinių etatų sąraše.

80      Antra, administracija turi didelę diskreciją pasirinkti priemones, kurios labiausiai tinka personalo poreikiams tenkinti (1989 m. vasario 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo van der Stijl ir Cullington prieš Komisiją, 341/85, 251/86, 258/86, 259/86, 262/86, 266/86, 222/87 ir 232/87, Rink. p. 511, 11 punktas). Be to, principas, pagal kurį kiekvienas pareigūnas gali daryti karjerą savo institucijoje, reiškia, kad kai administracija ketina užpildyti laisvą darbo vietą, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 29 straipsnį ji pirmiausia privalo išnagrinėti pareigų paaukštinimo arba perkėlimo galimybes institucijos viduje, paskui kitas jai atsiveriančias galimybes (1998 m. vasario 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Campogrande prieš Komisiją, T‑3/97, Rink. VT p. I‑A‑89 ir II‑215, 65 punktas).

81      Šiomis sąlygomis, atsižvelgiant į šiuos principus, ypač į laisvę, kurią administracija turi rinkdamasi įdarbinimo būdą, Taryba pagrįstai galėjo atsisakyti pratęsti ieškovo darbo sutartį remdamasi motyvu, jog suinteresuotojo asmens darbo vieta turi būti užpildyta paskiriant pareigūną. Be to, atsižvelgiant į taisyklę, kad nuolatinis postas, įtrauktas į institucijai skirtų biudžetinių etatų sąrašą, iš principo turi būti užpildomas paskiriant pareigūną, ir remiantis tarnybos interesu įdarbinti pareigūną, kuris vykdytų nuolatinio pobūdžio pareigas, tarnybos tęstinumas, kuriuo remiasi ieškovas, nėra pakankamas akivaizdžios vertinimo klaidos įrodymas.

82      Trečia, atsižvelgimas į asmeninį ieškovo interesą, kylantis iš pareigos rūpintis personalu, neįpareigoja administracijos pratęsti jo kaip sutartininko pagalbinėms užduotims darbo sutarties, jei nėra pakankamo tarnybos intereso. Šioje byloje iš ginčų per teismo posėdį išplaukia, kad Taryba tuoj po ieškovo išvykimo įdarbino pareigūną, ir neįrodyta, kad po šio įdarbinimo Tarybos nustatyta nauja darbo organizavimo tvarka kliudė gerai atlikti iki tol ieškovui pavestas užduotis.

83      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad ieškinio pagrindas dėl akivaizdžios vertinimo klaidos negali būti priimtas.

–       Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su KTĮS 3b straipsnio, aiškinamo atsižvelgiant į iš Direktyvos 1999/70 išplaukiančius principus, nesilaikymu

84      Ieškovas teigia, kad Taryba pažeidė KTĮS 3b straipsnio nuostatas, aiškinamas atsižvelgiant į iš Direktyvos 1999/70 išplaukiančius principus, įdarbindama jį kaip sutartininką pagalbinėms užduotims. Iš tiesų, atsižvelgiant į nuolatinį atliktinų užduočių pobūdį, ieškovas turėjo būti paskirtas laikinuoju tarnautoju, o ne sutartininku pagalbinėms užduotims.

85      Tačiau šis ieškinio pagrindas neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui. Iš tiesų, darant prielaidą, kad Taryba turėjo įdarbinti ieškovą laikinuoju tarnautoju, ji bet kuriuo atveju turėjo atmesti prašymą pratęsti sutartininko pagalbinėms užduotims sutartį, siekdama netęsti neva neteisėtos situacijos.

–       Dėl ieškinio pagrindo, susijusio su sąžiningo sutarties vykdymo principo nesilaikymu

86      Ieškovas tvirtina, kad Taryba nesąžiningai vykdė juos siejančią sutartininko pagalbinėms užduotims sutartį. Iš tikrųjų institucija reikalavo, kad jis laimėtų konkursą iki šios darbo sutarties pabaigos, kartu susilaikydama nuo jo profilį atitinkančio konkurso rengimo.

87      Pirmiausia reikia priminti, kad sąžiningo sutarties vykdymo principo nesilaikymu galima naudingai remtis pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl prireikus gauti žalos, patirtos dėl šio neteisingo elgesio, atlyginimą (šiuo klausimu žr. 1960 m. liepos 15 d. Teisingumo Teismo sprendimą Von Lachmüller ir kt. prieš Komisiją, 43/59, 45/59, 48/59, Rink. p. 933, 956; 2009 m. liepos 2 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bennett ir kt. prieš VRDT, F‑19/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑207 ir II‑A‑1‑1137, 163 punktą). Atvirkščiai, šis ieškinio pagrindas nesusijęs su teisėtumu, todėl jis pats savaime neturi įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui.

88      Bet kuriuo atveju darant prielaidą, kad šis ieškinio pagrindas tinkamas, ieškovas negali pagrįstai teigti, jog, remiantis sąžiningo sutarčių vykdymo principu, Tarybos pareiga nurodyti EPSO surengti tiksliai jo profilį atitinkantį konkursą iki jo darbo sutarties pabaigos.

89      Pirmiausia konkursas rengiamas išimtinai siekiant patenkinti tarnybos poreikius, o ne įvykdyti administracijos sutartinį įsipareigojimą. Nenustatyta, kad prieš pasibaigiant ieškovo darbo sutarčiai dėl tarnybos intereso reikėjo rengti konkursą tik architektams. Be to, bet kuriuo atveju iš bylos dokumentų, būtent iš 2007 m. birželio 6 ir liepos 5 d. laiškų, nematyti, kad Taryba iš tikrųjų prisiėmė tokį įsipareigojimą. Šiuose laiškuose administracija paprasčiausiai nurodė, kad sudarys su ieškovu sutartį, kad prireikus jis galėtų dalyvauti EPSO rengiamame konkurse. 2007 m. birželio 6 d. laiško, kuriame pateikta nuoroda į „„architektų“ konkursą, kuris bus paskelbtas antroje šių metų pusėje“, atsižvelgiant į vartojamas kabutes, negalima aiškinti kaip reiškiančio, kad tik architektams skirtas konkursas bus rengiamas prieš pasibaigiant ieškovo darbo sutarčiai. Galiausiai papildomai reikia nurodyti, kad konkursas EPSO/AD/99/07, nors nebuvo skirtas tik architektams, atitiko ieškovo profilį, nes šio konkurso 2 sritis pavadinta „Civilinė inžinerija, specialiosios technologijos arba architektūra“, ir pareigos, į kurias galėjo būti paskirtas šio konkurso 2 sritį laimėjęs pareigūnas, atitiko tas, kurios paprastai gali būti pavedamos architektui.

90      Antra, jeigu pateikdamas šį ieškinio pagrindą ieškovas ketino teigti, kad Taryba piktnaudžiavo įgaliojimais, – beje, šis aiškinimas buvo aiškiai paneigtas per teismo posėdį – toks ieškinio pagrindas bet kuriuo atveju negali būti priimtas.

91      Iš tikrųjų ieškovas nepateikė jokio piktnaudžiavimo įgaliojimais įrodymo. Be to, per sutartininko pagalbinėms užduotims sutarties galiojimo laikotarpį EPSO surengė du konkursus statybų srityje ir ieškovo kandidatūra buvo priimta.

92      Iš to išplaukia, kad šis ieškinio pagrindas turi būti atmestas.

93      Tuo remiantis ir nesant reikalo priimti sprendimą dėl nurodyto nepriimtinumo, reikalavimai dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo turi būti atmesti.

94      Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad visas ieškinys turi būti atmestas.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

95      Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jeigu laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.

96      Iš šio sprendimo matyti, kad ieškovas pralaimėjo bylą. Be to, Taryba reikalavimuose aiškiai prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi bylos aplinkybėmis negalima pateisinti Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, iš ieškovo reikia priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

TARNAUTOJŲ TEISMAS (pirmoji kolegija)

nusprendžia:

1.      Atmesti J. Gheysens ieškinį.

2.      Priteisti iš J. Gheysens visas bylinėjimosi išlaidas.

Gervasoni

Van Raepenbusch

Rofes i Pujol

Paskelbta 2010 m. lapkričio 23 d. viešame posėdyje Liuksemburge.

Kanclerė

 

      Pirmininkas

W. Hakenberg

 

      S. Gervasoni


* Proceso kalba: prancūzų.