Tarnautojų teismo (antroji kolegija) SPRENDIMAS

2009 m. rugsėjo 29 d.

Byla F‑125/07

Armin Hau

prieš

Europos Parlamentą

„Viešoji tarnyba – Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūra − Neįrašymas į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos, sąrašą – Nuopelnų palyginimas – Referencinis balas – Neatsižvelgimas į tai, kad pareigūnas liko paaukštinti tinkamų pareigūnų sąraše“

Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo A. Hau prašo panaikinti 2006 m. lapkričio 21 d. paskelbtą Parlamento sprendimą neįtraukti jo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos perkeliant į B*7 lygį per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą.

Sprendimas: Panaikinti 2006 m. lapkričio 21 d. paskelbtą Parlamento sprendimą neįtraukti ieškovo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos perkeliant į B*7 lygį per 2006 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą. Parlamentas padengia bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Asmens nenaudai priimtas sprendimas – Pareiga motyvuoti – Galimybė motyvuoti sprendimą nepaaukštinti pareigų per ikiteisminę procedūrą – Pasekmės

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa ir 90 straipsnio 2 dalis)

2.      Pareigūnai – Pareigų paaukštinimas – Nuopelnų palyginimas – Atsižvelgimas į siūlymą paaukštinti pareigas per ankstesnę procedūrą

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis)

1.      Administracija turi galimybę motyvuoti sprendimą nepaaukštinti pareigų per ikiteisminę procedūrą. Tačiau reikia konstatuoti, kad tuo atveju, kai administracija pasinaudoja šia galimybe, susiję pareigūnai netenka galimybės pateikti skundą žinodami ginčijamo sprendimo motyvus ir atitinkamai išdėstyti savo argumentus. Todėl tuo atveju, kai pareigūnas sprendimo motyvus sužino tik tada, kai atmetamas skundas, administracija negali pagrindų arba kaltinimų, susijusių su šiais motyvais, atžvilgiu remtis skundo ir ieškinio atitikties principu.

(žr. 24 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1992 m. vasario 12 d. Sprendimo Volger prieš Parlamentą, T‑52/90, Rink. p. II‑121, 36 punktas.

2.      Norėdama įvertinti nuopelnus, į kuriuos turi būti atsižvelgta priimant sprendimą dėl pareigų paaukštinimo pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį, administracija turi didelę diskreciją. Taigi Bendrijos teismo kontrolė turi apsiriboti klausimu, ar, atsižvelgiant į administracijos taikytus būdus ir priemones, kurios galėjo turėti įtakos jos atliekamam vertinimui, ji veikė neperžengdama tinkamų ribų ir nenaudojo savo įgaliojimų akivaizdžiai netinkamai.

Tačiau tai, kad administracija turi didelę diskreciją, jos neatleidžia nuo pareigos kruopščiai ir nešališkai išnagrinėti visas svarbias su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Aplinkybė, kad pareigūno pareigas buvo siūlyta paaukštinti per ankstesnę pareigų paaukštinimo procedūrą, nuopelnų atžvilgiu yra svarbi su sąlyga, kad po pareigų paaukštinimo procedūros, per kurią buvo siūlyta paaukštinti jo pareigas, pareigūno nuopelnai netapo menkesni.

Be to, dėl nuolatinio neatsižvelgimo į tai, kad pareigūnas liko paaukštinti tinkamų pareigūnų sąraše, kiltų diskriminacija tarp pretenduojančių būti paaukštintiems pareigūnų, nes objektyviai skirtingos situacijos būtų vertinamos vienodai. Iš tikrųjų, kadangi aplinkybė, jog pareigūnas jau pasiekė pareigoms paaukštinti reikalingą balų skaičių per ankstesnę pareigų paaukštinimo procedūrą, yra glaudžiai susijusi su įrodytais ankstesniais jo nuopelnais, šio pareigūno situacija šiuo jo nuopelnų aspektu skiriasi nuo asmenų, nepasiekusių minėto pareigoms paaukštinti reikalingo balų skaičiaus per ankstesnę pareigų paaukštinimo procedūrą, situacijos.

(žr. 26–28 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1986 m. spalio 23 d. Sprendimo Vaysse prieš Komisiją, 26/85, Rink. p. 3131, 26 punktas; 1991 m. lapkričio 21 d. Sprendimo Technische Universität München, C‑269/90, Rink. p. I‑5469, 14 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1991 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Frederiksen prieš Parlamentą, T‑169/89, Rink. p. II‑1403, 69 punktas; 2005 m. gegužės 4 d. Sprendimo Sena prieš EASA, T‑30/04, Rink. VT p. I‑A‑113 ir II‑519, 80 punktas; 2005 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Casini prieš Komisiją, T‑132/03, Rink. VT p. I‑A‑253 ir II‑1169, 69 punktas.

Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. spalio 10 d. Sprendimo Berrisford prieš Komisiją, F‑107/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑0000 ir II‑A‑1‑0000, 76 punktas.