TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS
2019 m. gegužės 8 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Darbuotojų migrantų socialinė apsauga – Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 – 11 straipsnio 3 dalies e punktas – Valstybės narės pilietis, dirbantis jūreiviu laive, plaukiojančiame su trečiosios šalies vėliava – Darbdavys, įsisteigęs kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje gyvena darbuotojas – Taikytinų teisės aktų nustatymas“
Byloje C‑631/17
dėl 2017 m. spalio 27 d. Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2017 m. lapkričio 9 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
SF
prieš
Inspecteur van de Belastingdienst
TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė A. Prechal, teisėjai F. Biltgen (pranešėjas), J. Malenovský, C. G. Fernlund ir L. S. Rossi,
generalinis advokatas G. Pitruzzella,
posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2018 m. lapkričio 8 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– SF, atstovaujamos patarėjų mokesčių klausimais V. J. de Groot ir H. Menger,
– Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos M. K. Bulterman ir M. L. Noort,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E.-M. Mamouna,
– Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir D. Martin,
susipažinęs su 2019 m. sausio 10 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72), iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012 (OL L 149, 2012, p. 4) (toliau – Reglamentas Nr. 883/2004), išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant SF ginčą su inspecteur van de Belastingdienst (mokesčių inspekcijos inspektorius, Nyderandai, toliau – inspektorius) dėl SF draudimo pagal Nyderlandų bendrąją socialinio draudimo sistemą nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki gruodžio 31 d.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinė dalis apima 11–16 šio reglamento straipsnius, kuriuose išdėstytos nuostatos, susijusios su taikytinų teisės aktų socialinės apsaugos srityje nustatymu.
4 Minėto reglamento 11 straipsnis „Bendrosios taisyklės“ suformuluotas taip:
„1. Asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis.
<…>
3. Laikantis 12–16 straipsnių nuostatų:
a) vienoje valstybėje narėje pagal darbo sutartį arba savarankiškai dirbantiems asmenims taikomi tos valstybės teisės aktai;
b) valstybės tarnautojams taikomi tos valstybės narės teisės aktai, kurie galioja juos į darbą priėmusiai administracijai;
c) asmenims, pagal 65 straipsnio nuostatas gaunantiems bedarbio pašalpas vadovaujantis valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktais, taikomi tos valstybės narės įstatymai;
d) asmenims, pašauktiems arba pakartotinai pašauktiems į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba į jos civilinę tarnybą, taikomi tos valstybės narės teisės aktai;
e) visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a–d punktai, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai, nepažeidžiant kitų šio reglamento nuostatų, garantuojančių jiems išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus.
4. Šioje antraštinėje dalyje darbas pagal darbo sutartį arba savarankiškas darbas, paprastai atliekami laive, kuris plaukioja su valstybės narės vėliava, laikomas darbu toje valstybėje narėje. Tačiau asmeniui, dirbančiam laive, plaukiojančiame su valstybės narės vėliava, ir gaunančiam atlyginimą už šį darbą iš įmonės ar asmens, kurių registruota buveinė arba veiklos vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje, taikomi pastarosios valstybės teisės aktai, jeigu asmuo gyvena tos valstybės teritorijoje. <…>
<…>“
5 Reglamento Nr. 883/2004 12–16 straipsniuose numatytos konkrečios taisyklės, taikytinos asmenims, išsiunčiamiems dirbti kitur (12 straipsnis), asmenims, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių narių (13 straipsnis), asmenims, pasirinkusiems savanorišką ar neprivalomąjį nuolatinį draudimą (14 straipsnis), pagal sutartis dirbantiems Europos institucijų darbuotojams (15 straipsnis), ir minėto reglamento 11–15 straipsnių nuostatų išimtys (16 straipsnis).
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
6 SF, Latvijos pilietis, gyvenantis Latvijoje, nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. dirbo stiuardu Nyderlanduose įsteigtoje bendrovėje Oceanwide Offshore Services B.V.
7 SF vykdė veiklą laive, plaukiojančiame su Bahamų vėliava, kuris tuo laikotarpiu buvo Vokietijai priklausančios kontinentinio šelfo dalies Šiaurės jūroje ribose.
8 Nyderlandų mokesčių institucijos pateikė SF pranešimą apie mokėtiną pajamų mokestį ir mokėtinas socialinio draudimo įmokas už 2013 m. SF pateikus skundą dėl šio pranešimo, inspektorius paliko galioti tik tą pranešimo dalį, kuria SF pripažįstamas privalančiu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal Nyderlandų bendrąją socialinio draudimo sistemą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki gruodžio 31 d.
9 SF apskundė inspektoriaus sprendimą rechtbank Zeeland-West-Brabant (Zelandijos ir Vakarų Brabanto apylinkės teismas, Nyderlandai) ir nurodė, kad jis nesidraudžia pagal minėtą sistemą.
10 Paklaustas, ar SF iš tikrųjų privalo mokėti tokias įmokas, ir abejodamas dėl atsakymo į šį klausimą, šis teismas nusprendė pateikti prejudicinius klausimus Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas).
11 Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) mano, kad net jeigu nagrinėjamu laikotarpiu SF vykdyta profesinė veikla negali būti laikoma vykdyta Sąjungos valstybės narės teritorijoje, egzistuoja pakankamai glaudus ryšys su Sąjungos teritorija, dėl kurio šiuo atveju turėtų būti taikomas Reglamentas Nr. 883/2004. Be to, šis teismas mano, kad SF patenka į šio reglamento taikymo asmenims sritį.
12 Minėtas teismas nurodo, kad situacija rechtbank Zeeland-West-Brabant (Zelandijos ir Vakarų Brabanto apylinkės teismas) nagrinėjamoje byloje, kai susijusio darbuotojo darbas pagal darbo sutartį vykdomas laive, plaukiojančiame su trečiosios valstybės vėliava, nepatenka nei į Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a–d punktų, nei į 11 straipsnio 4 dalies taikymo sritį.
13 Jis mano, kad vis dėlto tokia situacija gali patekti į Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punkto, kuriame nustatyta, kad visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi šio 11 straipsnio 3 dalies a–d punktai, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai, taikymo sritį.
14 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu pažymi, kad jam buvo nurodyta, jog Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktas netaikytinas tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, nes iš 2011 m. Komisijos aiškinamųjų pastabų dėl modernizuoto socialinės apsaugos reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir Nr. 987/2009 koordinavimo matyti, kad ši nuostata taikoma tik ekonomiškai neaktyviems asmenims.
15 Tačiau minėtas teismas mano, kad toks aiškinimas neišplaukia iš nagrinėjamos nuostatos, kuri yra bendro pobūdžio terminais suformuluota kolizinė norma, standartiškai taikoma kitiems asmenims, nei nurodyti Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a–d punktuose ir 12–16 straipsniuose, teksto.
16 Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui buvo nurodyta, kad nors Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a punktas ir 11 straipsnio 4 dalis netaikomi tiesiogiai, jie turi būti taikomi pagal analogiją ir padėti nustatyti valstybės narės, kurioje darbdavys įsisteigęs, teisės aktus, kaip Teisingumo Teismas nusprendė 1994 m. birželio 29 d. Sprendime Aldewereld (C‑60/93, EU:C:1994:271) ir 2015 m. kovo 19 d. Sprendime Kik (C‑266/13, EU:C:2015:188) dėl 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, iš dalies pakeisto ir atnaujinto 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 118/97 (OL L 28, 1997, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 3), iš dalies pakeisto 2005 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 647/2005 (OL L 117, 2005, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1408/71), nuostatų. Vis dėlto minėtas teismas mano, kad Reglamentu Nr. 883/2004 įtvirtinta kolizinių teisės normų sistema yra išsamesnė ir joje nėra tokių spragų, kad šiuo atveju reikėtų remtis minėta jurisprudencija.
17 Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad išlieka abejonių dėl Reglamento Nr. 883/2004 nuostatų aiškinimo siekiant nustatyti teisės aktus, taikytinus tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje.
18 Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Koks teisės aktas pagal Reglamentą Nr. 883/2004 taikytinas tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis, kai suinteresuotasis asmuo a) gyvena Latvijoje, b) yra Latvijos pilietis, c) dirba Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui, d) užsiima jūreivio veikla, e) dirba jūriniame laive, plaukiojančiame su Bahamų vėliava, ir f) šią veiklą atlieka ne Europos Sąjungos teritorijoje?“
Dėl prejudicinio klausimo
19 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamentas Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai asmuo, dirbantis jūreiviu valstybėje narėje įsisteigusiam darbdaviui laive, plaukiojančiame su trečiosios valstybės vėliava ne Europos Sąjungos teritorijoje, išsaugojo savo gyvenamąją vietą savo kilmės valstybėje narėje, patenka į minėtos nuostatos taikymo sritį, todėl taikytini nacionalinės teisės aktai yra šio asmens gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktai.
20 Pirmiausiai primintina, kad, kadangi asmuo patenka į Reglamento Nr. 883/2004 taikymo asmenims sritį, kaip ji apibrėžta jo 2 straipsnyje, iš esmės taikytina šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl vienos valstybės narės teisės taikymo ir taikytini nacionalinės teisės aktai nustatomi pagal šio reglamento II antraštinės dalies nuostatas (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Kik, C‑266/13, EU:C:2015:188, 47 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Walltopia, C‑451/17, EU:C:2018:861, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
21 Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktų bylos dokumentų matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamu laikotarpiu SF dirbo jūreiviu kitoje valstybėje narėje, t. y. Nyderlanduose įsisteigusiam darbdaviui laive, plaukiojančiame su trečiosios valstybės vėliava ne Sąjungos teritorijoje, ir buvo išsaugojęs savo gyvenamąją vietą savo kilmės valstybėje narėje, t. y. Latvijoje.
22 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad vien aplinkybės, jog darbuotojas dirba ne Sąjungos teritorijoje, nepakanka tam, kad nebūtų taikomos Sąjungos taisyklės dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir, be kita ko, Reglamentas Nr. 883/2004, jei darbo santykių ryšys su ta teritorija yra ir toliau pakankamai glaudus (šiuo klausimu žr. 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Kik, C‑266/13, EU:C:2015:188, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
23 Remiantis Teisingumo Teismo praktika, pakankamai glaudus nagrinėjamų darbo santykių ryšys su Sąjungos teritorija matyti, be kita ko, iš aplinkybės, kad Sąjungos pilietis, gyvenantis valstybėje narėje, buvo įdarbintas kitoje valstybėje narėje įsisteigusios įmonės, kurios naudai vykdė savo veiklą (2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Kik, C‑266/13, EU:C:2015:188, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
24 Kaip nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš to matyti, kad, net jeigu šiuo atveju SF veiklą vykdė ne Sąjungos teritorijoje, nagrinėjami darbo santykiai išlaiko pakankamai glaudų ryšį su šia teritorija, nes nagrinėjamu laikotarpiu SF gyvenamoji vieta buvo Latvijoje, o jo darbdavys buvo įsisteigęs Nyderlanduose.
25 Todėl tokia situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, turi būti laikoma patenkančia į Reglamento Nr. 883/2004 taikymo sritį, o pagrindinėje byloje taikytina nacionalinė teisė turi būti nustatoma pagal minėto reglamento II antraštinės dalies nuostatas.
26 Šiuo atveju neginčijama, kad toks asmuo kaip SF nepatenka į Reglamento Nr. 883/2004 12–16 straipsniuose numatytų specialių taisyklių, susijusių su asmenimis, išsiunčiamais dirbti kitur, asmenimis, dirbančiais dviejose ar daugiau valstybių narių, asmenimis, pasirinkusiais savanorišką ar neprivalomąjį nuolatinį draudimą, arba pagal sutartis dirbančiais Europos institucijų darbuotojais, taikymo sritį.
27 Suinteresuotasis asmuo nepatenka ir į situacijas, numatytas Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a–d punktuose, susijusias su asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartį valstybėje narėje, valstybės tarnautojais, asmenimis, gaunančiais bedarbio pašalpas, arba asmenimis, pašauktais arba pakartotinai pašauktais į tarnybą valstybės narės ginkluotosiose pajėgose arba į jos civilinę tarnybą.
28 Be to, kadangi SF dirba jūreiviu laive, plaukiojančiame su trečiosios valstybės vėliava, jam netaikoma ir Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, pagal kurią jūrininkams taikoma vėliavos valstybės narės teisė (žr. šiuo klausimu 2015 m. kovo 19 d. Sprendimo Kik, C‑266/13, EU:C:2015:188, 56 punktą).
29 Dėl klausimo, ar Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktas taikomas tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, svarbu priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą, reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą ir teisės akto, kurio dalis ji yra, tikslus (2014 m. spalio 15 d. Sprendimo Hoštická ir kt., C‑561/13, EU:C:2014:2287, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo González Castro, C‑41/17, EU:C:2018:736, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija); šios nuostatos genezė taip pat gali būti svarbi jos aiškinimui (2013 m. spalio 3 d. Sprendimo Inuit Tapiriit Kanatami ir kt. / Parlamentas ir Taryba, C‑583/11 P, EU:C:2013:625, 50 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
30 Iš Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punkto teksto matyti, kad „visiems kitiems asmenims, kuriems netaikomi a–d punktai, taikomi tos valstybės narės, kurioje jie gyvena, teisės aktai, nepažeidžiant kitų šio reglamento nuostatų, garantuojančių jiems išmokas pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus“.
31 Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 34 ir 35 punktuose, iš pažodinės šios nuostatos analizės matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas pavartojo bendro pobūdžio terminus, būtent žodžių junginius „kitiems asmenims“ ir „nepažeidžiant kitų šio reglamento nuostatų“, kad suteiktų šiam 11 straipsnio 3 dalies e punktui sistemą užbaigiančios teisės normos, taikomos visiems asmenims, kurių situacija nėra konkrečiai reglamentuota kitomis minėto reglamento nuostatomis, pobūdį ir įtvirtintų išsamią taikytinos teisės nustatymo sistemą.
32 Be to, šios nuostatos tekste nenumatyta, kad ji taikoma tik ekonomiškai neaktyviems asmenims.
33 Dėl Reglamentu Nr. 883/2004 siekiamų tikslų pažymėtina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinės dalies, kuri apima 11–16 straipsnius, nuostatos sudaro išsamią ir vientisą kolizinių teisės normų sistemą, kurios tikslas ne tik išvengti kelių valstybių nacionalinės teisės aktų taikymo tuo pat metu ir dėl to galinčių kilti pasekmių, bet ir užtikrinti, kad, nesant teisės aktų, taikytinų asmenims, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, nebūtų panaikinta jų socialinė apsauga (2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑308/14, EU:C:2016:436, 64 punktas ir 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Walltopia, C‑451/17, EU:C:2018:861, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
34 Konkrečiai dėl Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies pasakytina, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog šios nuostatos vienintelis tikslas, laikantis 12–16 straipsnių nuostatų, yra nustatyti nacionalinės teisės aktus, taikytinus asmenims, atsidūrusiems vienoje iš minėto straipsnio 3 dalies a–e punktuose numatytų situacijų (2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Walltopia, C‑451/17, EU:C:2018:861, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
35 Teisingumo Teismas nusprendė, kad Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktas visų pirma taikomas ekonomiškai neaktyviems asmenims (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 14 d. Sprendimo Komisija / Jungtinė Karalystė, C‑308/14, EU:C:2016:436, 63 punktą).
36 Vis dėlto, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 44 ir 45 punktuose, dėl siauro Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punkto aiškinimo, pagal kurį ši nuostata būtų taikoma tik ekonomiškai neaktyviems asmenims, asmenys, nepatenkantys nei į Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies a–d punktuose nurodytas situacijas, nei į kitų šio reglamento nuostatų taikymo sritį, nesant jiems taikomų teisės aktų netektų socialinės apsaugos.
37 Dėl Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punkto genezės, kuri vyko modernizuojant ir paprastinant Reglamento Nr. 1408/71 nuostatas, reikia pažymėti, kad, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 49 punkte, ši nuostata pakeitė Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punkto nuostatą, pagal kurią „asmeniui, kuriam nustoja galioję valstybės narės teisės aktai, kol bus pradėti taikyti kitos valstybės narės teisės aktai, pagal vieno iš aukščiau nurodytų punktų taisykles arba pagal vieną iš 14–17 straipsniuose nurodytų išimčių ar specialių nuostatų, taikomos valstybės narės, kurios teritorijoje jis gyvena, teisės aktų nuostatos“.
38 Šiuo klausimu primintina, kad Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnis ir konkrečiai jo 2 dalies f punktas buvo aiškinami plačiai, siekiant įgyvendinti teisės akto, kurio dalis jis yra, tikslą, t. y. užtikrinti, kad asmenys, kuriems taikomas šis reglamentas, neprarastų socialinės apsaugos dėl to, kad jiems netaikomi jokie teisės aktai (šiuo klausimu žr. 1998 m. birželio 11 d. Sprendimo Kuusijärvi, C‑275/96, EU:C:1998:279, 40 punktą).
39 Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktu siekiama to paties tikslo; kadangi šios nuostatos formuluotė platesnė nei Reglamento Nr. 1408/71 13 straipsnio 2 dalies f punkto formuluotė, nes joje aiškiai nurodyti asmenys, kurių situacija nepatenka į kitų minėto reglamento nuostatų taikymo sritį, ši nuostata negali būti aiškinama siaurai.
40 Todėl Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas visiems asmenims, nenurodytiems šios nuostatos a–d punktuose, o ne tik ekonomiškai neaktyviems asmenims.
41 Kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 50 punkte, tokio aiškinimo nepaneigia šio sprendimo 14 punkte minėtos Komisijos aiškinamosios pastabos ir Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos parengtas, patvirtintas ir 2013 m. gruodžio mėnesį paskelbtas leidinys „Praktinis vadovas. Teisės aktai, taikytini Europos Sąjungoje (ES), Europos ekonominėje erdvėje (EEE) ir Šveicarijoje“. Iš tikrųjų, net jeigu šie dokumentai yra naudingos priemonės aiškinant Reglamentą Nr. 883/2004, jie neturi privalomosios galios, todėl Teisingumo Teismas neprivalo jų laikytis aiškindamas šį reglamentą.
42 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tokia situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, reglamentuojama pagal Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktą, kuriame numatyta, kad taikytina nacionalinė teisė yra suinteresuotojo asmens gyvenamosios vietos valstybės narės teisė.
43 Šio tvirtinimo nepaneigia per posėdį Nyderlandų vyriausybės nurodyta aplinkybė, kad kai kuriose valstybėse narėse asmuo draudžiamas pagal nacionalinę socialinio draudimo sistemą su sąlyga, kad jis dirba pagal darbo sutartį jų teritorijoje, todėl, esant tokiai situacijai, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, suinteresuotasis asmuo galėtų būti nedraudžiamas pagal socialinės apsaugos sistemą ir netektų socialinės apsaugos.
44 Šiuo atveju iš Teisingumo Teismui pateiktų bylos dokumentų nematyti, kad suinteresuotojo asmens gyvenamosios vietos valstybės narės nacionalinės teisės aktuose numatoma tokia sąlyga.
45 Bet kuriuo atveju iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad nors kiekvienos valstybės narės teisės aktuose turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis egzistuoja teisė draustis pagal socialinės apsaugos sistemą, valstybės narės privalo, nustatydamos tokias sąlygas, laikytis galiojančių Sąjungos teisės nuostatų. Konkrečiai kalbant, Reglamente Nr. 883/2004 nustatytos kolizinės teisės nuostatos yra privalomos valstybėms narėms ir jos negali nustatyti, kokiu mastu turėtų būti taikomi jos pačios ar kitos valstybės narės teisės aktai (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Walltopia, C‑451/17, EU:C:2018:861, 47 ir 48 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
46 Todėl dėl teisės draustis pagal socialinio draudimo sistemą sąlygų iš atitinkamų teisės aktų taikymo srities negali būti pašalinami asmenys, kuriems, remiantis Reglamentu Nr. 883/2004, šie teisės aktai yra taikytini (2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Walltopia, C‑451/17, EU:C:2018:861, 49 punktas ir juose nurodyta jurisprudencija).
47 Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip, kad Reglamento Nr. 883/2004 11 straipsnio 3 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai asmuo, dirbantis jūreiviu valstybėje narėje įsisteigusiam darbdaviui laive, plaukiojančiame su trečiosios valstybės vėliava ne Europos Sąjungos teritorijoje, išsaugojo savo gyvenamąją vietą savo kilmės valstybėje narėje, patenka į minėtos nuostatos taikymo sritį, todėl taikytini nacionaliniai teisės aktai yra šio asmens gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, iš dalies pakeisto 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 465/2012, 11 straipsnio 3 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad tokia situacija, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai asmuo, dirbantis jūreiviu valstybėje narėje įsisteigusiam darbdaviui laive, plaukiojančiame su trečiosios valstybės vėliava ne Europos Sąjungos teritorijoje, išsaugojo savo gyvenamąją vietą savo kilmės valstybėje narėje, patenka į minėtos nuostatos taikymo sritį, todėl taikytini nacionaliniai teisės aktai yra šio asmens gyvenamosios vietos valstybės narės teisės aktai.
Parašai.