TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. gruodžio 14 d.
Byla F‑25/07
Thomas Bleser
prieš
Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
„Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Paskyrimas — Priskyrimas prie lygio taikant naujas, mažiau palankias, normas — Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 ir 13 straipsniai — Skaidrumo principas — Lygio ir pareigų atitikties principas — Bet kokios diskriminacijos dėl amžiaus draudimas — Rūpestingumo pareiga — Gero administravimo principas — Teisinio saugumo ir negaliojimo atgaline data principai — Reformatio in pejus draudimo taisyklė — Teisėtų lūkesčių apsaugos principas — Sąžiningumo principas — Patere legem quam ipse fecisti principas“
Dalykas: Pagal EB 236 ir AE 152 straipsnius pareikštas ieškinys, kuriuo T. Bleser, laimėjęs konkursą prieš 2004 m. gegužės 1 d., prašo, pirma, panaikinti sprendimą, kuriuo jis buvo paskirtas Teisingumo Teismo pareigūnu, tiek, kiek juo jis priskirtas prie žemesnio lygio, nei buvo nurodytas pranešime apie konkursą, antra, panaikinti Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnį bei šių nuostatų XIII priedo 2 ir 13 straipsnius, trečia, grąžinti ankstesnes jo karjeros galimybes ir, ketvirta, priteisti nuostolių atlyginimą.
Sprendimas: Atmesti ieškinį. Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Terminai — Pradžios momentas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 ir 26 straipsniai bei 90 straipsnio 2 dalis)
2. Pareigūnai — Ieškinys — Išankstinis administracinis skundas — Skundo ir ieškinio atitiktis — Dalyko ir pagrindo sutapimas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
3. Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas prie lygio — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalis)
4. Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas prie lygio — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnis ir XIII priedo 2 straipsnio 1 dalis bei 13 straipsnio 1 dalis)
5. Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas prie lygio — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis)
6. Pareigūnai — Principai — Administracijos rūpestingumo pareiga — Gero administravimo principas — Ribos
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalis)
7. Pareigūnai — Ieškinys — Terminai — Pradžios momentas
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 3 dalis)
8. Pareigūnai — Įdarbinimas — Priskyrimas prie lygio — Reglamentu Nr. 723/2004 įvesta nauja karjeros sistema — Pereinamojo laikotarpio nuostatos, reglamentuojančios priskyrimą prie lygio
(Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004)
9. Europos Sąjungos teisė — Bendrieji principai — „Reformatio in pejus“ draudimo principas — Taikymo sritis
1. Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad skundas turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo „pranešimo apie sprendimą atitinkamam asmeniui dienos, bet ne vėliau kaip nuo tos dienos, kai jis tokį pranešimą gavo [kai jis apie šį sprendimą sužinojo], jei priemonė yra skirta konkrečiam asmeniui“. Tačiau laiškas, kuriame suinteresuotasis asmuo informuojamas, kad kompetentinga institucija jį paskirs pareigūnu bandomajam laikotarpiui nuo tam tikros dienos, ir jo prašoma pranešti, ar jis sutinka būti paskirtas tokiu pareigūnu, yra tik darbo vietos pasiūlymas, nors apie paskyrimą ir yra jau pranešta, ir dėl šio pasiūlymo nepradedamas skaičiuoti skundo pateikimo terminas.
Be to, nors Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnyje nustatytas skundo pateikimo terminas gali būti pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai suinteresuotasis asmuo gavo pranešimą apie jo nenaudai priimtą sprendimą, ši procedūrinė nuostata, skirta daugybei situacijų, turi būti aiškinama atsižvelgiant į pagrindines Pareigūnų tarnybos nuostatų taisykles dėl esminės su jų darbo santykiais susijusios informacijos pateikimo, ypač į formą, kokia ši informacija turi būti pateikiama.
Iš Pareigūnų tarnybos nuostatų normų bendrosios sistemos, ypač iš jų 25 ir 26 straipsnių, matyti, kad apie sprendimus priskirti, kaip ir, beje, apie sprendimus paskirti arba skirti į nuolatinę tarnybą, turi būti tinkamai pranešta suinteresuotajam asmeniui ir kad administracija negali apsiriboti jo informavimu pateikdama dokumentą, kuris, kaip ir darbo vietos pasiūlymas, yra tik šių sprendimų pasekmė, ir nepasirūpinti, kad jie iš tikrųjų pasiektų adresatą.
Iš tiesų nustačius reikalavimą, kad atitinkamas pareigūnas privalo pareikšti skundą vėliausiai per tris mėnesius nuo darbo pasiūlymo gavimo, o ne nuo pranešimo apie sprendimą paskirti dienos, netektų prasmės Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa ir 26 straipsnio antra bei trečia pastraipos, kuriomis aiškiai siekiama leisti pareigūnams realiai susipažinti su sprendimais, susijusiais, be kita ko, su jų tarnybine padėtimi, ir suteikti jiems Pareigūnų tarnybos nuostatuose garantuojamas teises.
(žr. 30–35 punktus)
Nuoroda:
Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. birželio 28 d. Sprendimo Grünheid prieš Komisiją, F‑101/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑55 ir II‑A‑1‑199, 49, 52 ir 56 punktai.
2. Pagal išankstinio administracinio skundo ir ieškinio atitikties taisyklę reikalaujama, kad Tarnautojų teismui pateikti reikalavimai būtų dėl to paties dalyko ir pagrįsti tuo pačiu pagrindu, kaip ir nurodytieji skunde.
Kadangi skundą pateikęs asmuo skundė tik jo priskyrimą prie lygio ir neginčijo jo priskyrimo prie pakopos, minėtame teisme jo reikalavimai dėl priskyrimo prie pakopos nepriimtini.
(žr. 42–44 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. rugsėjo 16 d. Sprendimo Rasmussen prieš Komisiją, T‑193/96, Rink. VT p. I‑A‑495 ir II‑1495, 47 punktas; 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑673, 97 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Bui Van prieš Komisiją, F‑51/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑289 ir II‑A‑1‑1533, 24 punktas; 2010 m. liepos 1 d. Sprendimo Mandt prieš Parlamentą, F‑45/07, 110 ir 119 punktai.
3. Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalies tikslas – per pereinamąjį laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. balandžio 30 d., pakeisti asmenų, kurie 2004 m. balandžio 30 d. jau turėjo pareigūno statusą, lygius, kad jiems būtų galima taikyti naują karjeros sistemą, kuri turėjo visiškai įsigalioti 2006 m. gegužės 1 d. Taigi šiai nuostatai negali būti suteikta platesnė apimtis, nei nustatyti laikiną ryšį tarp 2004 m. gegužės 1 d. jau buvusių įdarbintų pareigūnų seno ir naujo priskyrimo prie lygio.
(žr. 57 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2007 m. liepos 11 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, T‑58/05, Rink. p. II‑2523, 112–115 punktai.
4. Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnis, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalis ir 13 straipsnio 1 dalis turi tokia pačia teisinę galią – pirmosios dvi nuostatos nėra viršesnės nei paskutinė.
Atvirkščiai, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalyje, kaip pereinamojo laikotarpio specialiojoje normoje, gali būti numatyta nuo tam tikrai pareigūnų kategorijai taikomos bendros taisyklės, įtvirtintos Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnyje, nukrypti leidžianti nuostata.
Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalis susijusi tik su tais asmenimis, kurie 2004 m. balandžio 30 d. jau turėjo pareigūno statusą, o Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalis taikoma tik pareigūnams, įdarbintiems po 2006 m. gegužės 1 dienos. Taigi šios dvi nuostatos turi skirtingas taikymo asmenims sritis.
Darytina išvada, kad nėra jokio prieštaravimo ir dėl to jokio nesuderinamumo tarp Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnio, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 2 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies.
(žr. 65–68 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją, C‑443/07 P, Rink. p. I‑10945, 101 punktas.
5. Priimdamas Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, pagal kurią skirtingai vertinami pareigūnai, kurie laimėjo tą patį konkursą, bet buvo įdarbinti atitinkamai prieš reformą arba po jos, teisės aktų leidėjas nepažeidė bendrojo vienodo požiūrio principo, nes buvo skirtingai vertinami pareigūnai, kurie nepriklausė tai pačiai kategorijai.
Kadangi Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalis yra panašios apimties kaip ir to paties priedo 12 straipsnio 3 dalis, po 2006 m. gegužės 1 d. įdarbintas pareigūnas nepagrįstai remiasi lygybės principo pažeidimu, teigdamas, kad jo atžvilgiu buvo laikomasi nevienodo požiūrio, palyginti su kitais to paties konkurso laimėtojais, įdarbintais iki Pareigūnų tarnybos nuostatų reformos.
Taigi, netrukdydamas bet kokiai teisėkūrai, lygybės principas negali apriboti teisės aktų leidėjo laisvės bet kuriuo metu padaryti Pareigūnų tarnybos nuostatų normų pakeitimų, kurie, jo manymu, atitinka tarnybos interesus, net jei šios naujos nuostatos gali pasirodyti esančios mažiau palankios pareigūnams nei ankstesnės.
Be to, teisės aktų leidėjas, vykdydamas Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą, galėjo, pirma, nuspręsti, kad konkursų laimėtojai, kuriuos iki 2004 m. gegužės 1 d. buvo numatyta įdarbinti priskiriant prie A 7 ar A 6 lygio, vis tiek bus įdarbinti priskiriant prie AD 6 lygio, ir, antra, taip sumažinti nustatytą šio lygio darbo užmokestį.
Taip teisės aktų leidėjas nepažeidė lygybės, ypač draudimo diskriminuoti dėl amžiaus, principo, nes Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalyje esančioje lygių ir mėnesinių darbo užmokesčių atitikties lentelėje visiškai neatsižvelgiama, tiesiogiai ar netiesiogiai, į suinteresuotųjų asmenų amžių.
Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalyje pareigūnų priskyrimas prie lygio pagrįstas ne jų įgytos profesinės patirties pobūdžiu, o objektyviais reikalavimais skiriant į darbo vietą, atsižvelgiant į naują lygių struktūrą. Taigi negalima teigti, kad pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalį diskriminuojami pareigūnai, kurie dalį savo profesinės patirties įgijo privačiame sektoriuje.
(žr. 83–85, 95, 96, 99 ir 100 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 79 ir 83 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1998 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Ryan prieš Audito Rūmus, T‑121/97, Rink. p. II‑3885, 98 ir 104 punktai; 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Campoli prieš Komisiją, T‑135/05, Rink. VT p. I‑A‑2‑297 ir II‑A‑2‑1527, 105 punktas; minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 86, 89 ir 113 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. birželio 19 d. Sprendimo Davis ir kt. prieš Tarybą, F‑54/06, Rink. VT p. I‑A‑1‑165 ir II‑A‑1‑911, 81 punktas.
6. Gero administravimo principas nėra labiau privalomas nei reglamentas. Tas pats taikoma administracijos rūpestingumo pareigai tarnautojų atžvilgiu, pareigai, kuri atspindi priešpriešinių teisių ir pareigų pusiausvyrą, kuri Pareigūnų tarnybos nuostatuose sukurta nustatant viešosios valdžios institucijų ir viešosios tarnybos tarnautojų santykius ir kuri dėl to visuomet ribojama taikant galiojančias normas.
Taigi gero administravimo principu ir rūpestingumo pareiga negalima pagrįsti prieštaravimo dėl Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalies teisėtumo.
(žr. 119 ir 120 punktus)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 1990 m. kovo 27 d. Sprendimo Chomel prieš Komisiją, T‑123/89, Rink. p. II‑131, 32 punktas; 1994 m. birželio 22 d. Sprendimo Rijnoudt ir Hocken prieš Komisiją, T‑97/92 ir T‑111/92, Rink. VT p. I‑A‑159 ir II‑511, 104 punktas; minėto Sprendimo Campoli prieš Komisiją 149 punktas.
Tarnautojų teismo praktika: 2007 m. sausio 23 d. Sprendimo Chassagne prieš Komisiją, F‑43/05, Rink. VT p. I‑A‑1‑27 ir II‑A‑1‑139, 111 punktas.
7. Jei sprendimo atmesti skundą adresatas negalėjo tinkamai su juo susipažinti dėl kalbos, kuria jis parašytas, jis turi tinkamai paprašyti institucijos pateikti vertimą į skundo kalbą arba jo gimtąją kalbą. Šiuo atveju kitos kalbos vartojimas reiškia, kad ieškinio pareiškimo terminas prasideda nuo dienos, kai suinteresuotajam asmeniui pateikiamas vertimas.
(žr. 124 punktą)
Nuoroda:
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. vasario 7 d. Sprendimo Bonaiti Brighina prieš Komisiją, T‑118/99, Rink. VT p. I‑A‑25 ir II‑97, 18 ir 19 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. kovo 3 d. Sprendimo Patsarika prieš Cedefop, F‑63/07, Rink. VT p. I‑A‑1‑39 ir II‑A‑1‑159, 31 punktas.
8. Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalis buvo įtvirtinta Reglamentu Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiu Pareigūnų tarnybos nuostatus ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, įsigaliojusiu 2004 m. gegužės 1 d., t. y. vėliau nei jo paskelbimo dieną – tų pačių metų balandžio 27 d. Taigi jos negalima taikyti atgaline data. Be to, Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyti nauji priskyrimo prie lygio kriterijai įdarbinant konkursų, paskelbtų prieš 2004 m. gegužės 1 d., laimėtojus, įrašytus į tinkamų kandidatų sąrašą prieš 2006 m. gegužės 1 d., bet įdarbintus po šios dienos, atitinka principą, pagal kurį pakeitus bendrai taikomas nuostatas, ypač Pareigūnų tarnybos nuostatus, nauja taisyklė nedelsiant taikoma teisinių situacijų, kurios susiklostė, nors ir ne iki galo, galiojant ankstesnėms taisyklėms, būsimoms pasekmėms.
Iš tiesų laikoma, kad teisė įgyta, kai jos atsiradimą nulėmusi teisinė aplinkybė atsirado prieš pakeičiant teisės aktus. Kalbant apie atviro konkurso laimėtojo priskyrimą prie lygio, reikia priminti, kad šis priskyrimas negali būti laikomas įgytu tol, kol dėl suinteresuotojo asmens gera ir tinkama forma nebuvo priimtas sprendimas paskirti.
(žr. 126–128 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 61–64 punktai.
Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Centeno Mediavilla ir kt. prieš Komisiją 51 ir 53 punktai.
9. Net manant, kad reformatio in pejus draudimo principu galima remtis ne baudžiamajame procese, bet kokiu atveju šio draudimo negalima nukreipti nei prieš teisės aktų leidėją, kai jis keičia Pareigūnų tarnybos nuostatus, nei prieš administraciją, kai ji nustato pareigūnų priskyrimą prie lygio. Iš tiesų šis draudimas glaudžiai susijęs su dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad šalys gali laisvai nustatyti savo ieškinio dalyką, kai priskyrimas prie lygio nėra nustatytas pareiškus ieškinį.
(žr. 132 punktą)