TARNAUTOJŲ TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS

2011 m. rugsėjo 28 d.

Byla F‑13/10

Carlo De Nicola

prieš

Europos investicijų banką (EIB)

„Viešoji tarnyba – Europos investicijų banko personalas – Vertinimas – Pareigų paaukštinimas – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Priimtinumas“

Dalykas:      Pagal SESV 270 straipsnį ir EIB personalo reglamento 41 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo C. De Nicola prašo, be kita ko, pirma, panaikinti 2009 m. rugsėjo 23 d Europos investicijų banko apeliacijų komiteto sprendimą, antra, jo tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitą už 2008 m., trečia, 2009 m. kovo 18 d. sprendimus dėl pareigų paaukštinimo, ketvirta, atsisakymą paaukštinti pareigas ir, penkta, priteisti iš Banko tariamai jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendimas:      Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir pusę EIB bylinėjimosi išlaidų. EIB padengia pusę savo bylinėjimosi išlaidų.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Reikalavimai prieš Apeliacijų komiteto poziciją – Priimtinumas – Poveikis

(Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

2.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Ieškinys visuotinai taikomam aktui užginčyti – Vertinimo procedūros vadovas – Nepriimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis, Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

3.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Terminai – Protingo termino reikalavimas – Termino pradžia

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis, Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

4.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Ieškinys dėl atstovo Sutaikinimo komisijoje nepaskyrimo – Termino pradžia

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnis, Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

5.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalies taikymas pagal analogiją – Neribota jurisdikcija

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalis, Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

6.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Ieškinys – Ieškinys dėl žalos atlyginimo – Ieškinio, prieš kurį pateiktas prašymas dėl žalos atlyginimo Apeliacijų komitetui, priimtinumas

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai, Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnis)

7.      Pareigūnai – Ieškinys – Laiku nepareikštas ieškinys dėl panaikinimo – Ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo siekiama to paties rezultato – Nepriimtinumas

8.      Pareigūnai – Europos investicijų banko tarnautojai – Kasmetinė tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita – Teisminė kontrolė – Ribos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnis)

1.      Reikalavimai, pateikti siekiant nuginčyti Apeliacijų komiteto, Europos investicijų banko įsteigto personalo narių vertinimo srityje, poziciją, neturi savarankiško turinio, todėl Sąjungos teismas turi išnagrinėti vertinimus, dėl kurių buvo pateiktas toks administracinis skundas. Apskritai kalbant, Apeliacijų komiteto sprendimas neturi savarankiško turinio, palyginti su visais šiam komitetui skundžiamais sprendimais.

(žr. 44 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2011 m. kovo 8 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, F‑59/09, 131 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

2.      Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnyje personalo nariams leidžiama kreiptis į Sąjungos teismus tik dėl individualių ginčų. Nors personalo nariai gali tam tikromis sąlygomis individualaus ginčo atveju ginčyti visuotinai taikomų priemonių teisėtumą, jie negali tiesiogiai reikalauti panaikinti šias priemones. Be to, šiuo klausimu yra tam tikra analogija su Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, jog tam, kad priemonę būtų galima pripažinti asmens nenaudai priimtu aktu, joje turi būti išdėstyta galutinė administracijos pozicija dėl pareigūno asmeninės situacijos.

Šiuo klausimu Banko vertinimo procedūros vadovas, kuriuo siekiama sukelti teisinius padarinius bendrai ir abstrakčiai numatytai asmenų kategorijai, t. y. Banko tarnautojams, yra visuotinai taikoma priemonė. Taigi reikalavimai dėl jo panaikinimo negali būti laikomi susijusiais su individualiu ginču, kaip jis suprantamas pagal Personalo reglamento 41 straipsnį. Todėl šis vadovas negali būti Banko tarnautojo tiesioginio ieškinio dalykas.

(žr. 54 ir 55 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1981 m. liepos 16 d. Sprendimo Bowden ir kt. prieš Komisiją, 153/79, 13 punktas.

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2001 m. kovo 6 d. Sprendimo Dunnett ir kt. prieš EIB, T‑192/99, 61 ir 62 punktai bei juose nurodyta teismo praktika; 2004 m. gruodžio 16 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, T‑120/01 ir T‑300/01, 132 punktas; 2006 m. lapkričio 29 d. Sprendimo Agne-Dapper prieš Komisiją, T‑35/05, T‑61/05, T‑107/05, T‑108/05 ir T‑139/05, 56 punktas.

3.      Europos investicijų banko personalo reglamento 41 straipsnyje nustatyta sutaikinimo procedūra ir specialia apskundimo procedūra kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo srityje, numatyta Banko administraciniame pranešime, siekiama to paties tikslo kaip ir privaloma ikiteismine procedūra, įtvirtinta Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnyje. Šiomis procedūromis taip pat siekiama suteikti galimybę taikiai išspręsti ginčus, Bankui – peržiūrėti ginčijamą aktą, o atitinkamam personalo nariui – sutikti su šį aktą pagrindžiančia motyvacija ir prireikus atsisakyti reikšti ieškinį. Be to, Banko teisės aktuose nenumatyta šių dviejų procedūrų derinimo tvarka. Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitų srityje sprendimas pasirinkti vieną iš jų arba abi kartu paraleliai ar vieną paskui kitą paliekamas atitinkamam personalo nariui su sąlyga, kad laikomasi taikytinuose administraciniuose pranešimuose įtvirtinto rekomendacinio termino kreiptis į Apeliacijų komitetą.

Šiomis aplinkybėmis trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo apie atitinkamo darbuotojo nenaudai priimtą aktą, ar prireikus nuo neigiamo Apeliacijų komiteto atsakymo arba nepasisekus sutaikinimo procedūrai, turi būti laikomas iš esmės protingu, tačiau su sąlyga, pirma, kad galima apskundimo procedūra būtų įvykusi per protingą terminą, ir, antra, kad suinteresuotasis asmuo būtų suformulavęs savo galimą prašymą dėl susitaikymo per protingą terminą po pranešimo apie jo nenaudai priimtą aktą. Konkrečiai kalbant, dėl to, kad nustatytos šios dvi fakultatyvios procedūros, privalomos Bankui ir įtvirtintos atitinkamai Personalo reglamento 41 straipsnyje ir minėtuose pranešimuose personalui, būtinai darytina išvada, kad jei personalo narys, pradėjęs apskundimo procedūrą, vėliau prašo pradėti susitaikymo procedūrą, terminas pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme prasideda tik kai nesėkmingai pasibaigia pastaroji procedūra, jei personalo narys pateikė savo prašymą dėl susitaikymo per protingą terminą pasibaigus apskundimo procedūrai.

(žr. 61 ir 62 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo De Nicola prieš EIB 136 ir 137 punktai bei juose nurodyta teismo praktika.

4.      Jokia Europos investicijų banko vidaus taisykle nenustatytas terminas, per kurį Banko personalas turi kreiptis į teismą, jei Bankas nepradeda susitaikymo procedūros ir nepaskiria vieno iš Sutaikinimo komisijos, numatytos Personalo reglamento 41 straipsnyje, narių.

Tačiau kadangi Bankas negali teisėtai atsisakyti pradėti susitaikymo procedūros ir teisinio saugumo reikalavimas būtų pažeistas, jei, nesant aiškių nuostatų, terminas, per kurį turi būti užginčyti Banko aktai, skirtųsi, nelygu atitinkama procedūra, remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsniu reikia manyti, kad jei Banko personalo narys prašo, kad Sutaikinimo komisija nagrinėtų su drausminėmis nuobaudomis nesusijusius ginčus, ir jei Bankas nepaskiria savo atstovo į šią komisiją, šis susilaikymas turi būti laikomas implicitiniu sprendimu atmesti prašymą dėl susitaikymo po keturių mėnesių po to, kai Bankas gavo šį prašymą. Taigi Banko personalo narys turi protingą trijų mėnesių terminą, kuris prasideda nuo šio implicitinio sprendimo, kreiptis į Tarnautojų teismą.

(žr. 74, 75, 77 ir 78 punktus)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: minėto Sprendimo De Nicola prieš EIB 137 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2011 m. birželio 28 d. Sprendimo De Nicola prieš EIB, F‑49/10, 71 punktas.

5.      Banko darbuotojų ieškiniams pagal analogiją reikia taikyti Pareigūnų tarnybos nuostatų 91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, pagal kurią teismas neturi jokios jurisdikcijos, jeigu jam pateiktas ieškinys reiškiamas ne dėl administracijos akto atmesti ieškovo reikalavimus.

(žr. 91 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. lapkričio 30 d. Voslamber prieš Komisiją, F‑86/08, 224–239 punktai ir juose nurodyta teismo praktika.

6.      Per ikiteisminę procedūrą administracija neturi skundų aiškinti siaurai, atvirkščiai, turi juos nagrinėti vadovaudamasi plačiu požiūriu.

Šiuo klausimu Europos investicijų banko personalo reglamente nesant nuorodų dėl kreipimosi į teismą dėl žalos atlyginimo sąlygų reikia manyti, kad, pateikęs prašymą dėl žalos atlyginimo Banko apeliacijų komitetui, ieškovas platesne prasme tikrai pateikė išankstinį prašymą dėl žalos atlyginimo.

(žr. 92 ir 95 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 2002 m. balandžio 23 d. Sprendimo Campogrande prieš Komisiją, C‑62/01 P, 33 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

7.      Pareigūnas, per nustatytą terminą neapskundęs jo nenaudai Paskyrimų tarnybos priimto akto, negali išvengti šio naikinamojo termino taikymo pareikšdamas tariamu šio sprendimo neteisėtumu grindžiamą ieškinį dėl atsakomybės pripažinimo. Taigi ieškovas, pateikdamas prašymą dėl žalos atlyginimo, negali siekti tokio paties rezultato, kokį gautų laimėjęs bylą dėl panaikinimo, kurios jis nepradėjo per nustatytą terminą. Be to, nors pareigūnas turi teisę neprašydamas panaikinti jo nenaudai priimto teisės akto pareikšti ieškinį, kuris pagrįstas tariamu šio akto neteisėtumu ir kuriuo siekiama vien gauti žalos, atsiradusios dėl šio akto, atlyginimą, šie reikalavimai dėl žalos atlyginimo yra priimtini, tik jei pateikti per taikytiną terminą ieškiniui dėl šio akto teisme pareikšti.

(žr. 97 punktą)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1966 m. gruodžio 15 d. Sprendimas Schreckenberg prieš Komisiją, 59/65; 1989 m. vasario 14 d. Sprendimas Bossi prieš Komisiją, 346/87.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Skoulidi prieš Komisiją, F‑4/07, 50 ir 70 punktai.

8.      Sąjungos teismas negali pakeisti asmenų, atsakingų už įvertinimą, vertinimo savuoju. Iš tiesų Europos investicijų bankas, kaip ir kitos Sąjungos institucijos ir įstaigos, vertindamas savo personalo narių darbą turi didelę diskreciją. Sąjungos teismo vykdoma Banko personalo narių kasmetinėse tarnybinės veiklos vertinimo ataskaitose pateiktų vertinimų teisėtumo kontrolė apima tik galimus procedūros reikalavimų pažeidimus, akivaizdžias faktines šių vertinimų klaidas, taip pat galimą piktnaudžiavimą įgaliojimais.

(žr. 108 punktą)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėto Sprendimo Voslamber prieš Komisiją 126 punktas.