Tarnautojų teismo PIRMININKO NUTARTIS

2008 m. gruodžio 17 d.

Byla F‑80/08 R

Fritz Harald Wenig

prieš

Europos Bendrijų Komisiją

„Viešoji tarnyba – Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra – Prašymas sustabdyti sprendimo dėl suinteresuotojo asmens nušalinimo nuo pareigų vykdymą – Skuba – Nebuvimas“

Dalykas: Pagal EB 242 ir 243 straipsnius bei EA 157 ir 158 straipsnius pateiktas prašymas, kuriuo F. H. Wenig prašo sustabdyti 2008 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo Komisija, vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsniais, nušalino jį nuo pareigų neribotam laikotarpiui ir nurodė atskaityti 1 000 eurų per mėnesį iš jo darbo užmokesčio maksimalų šešių mėnesių laikotarpį, vykdymą.

Sprendimas: Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atidėti sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimą.

Santrauka

1.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Laikinosios apsaugos priemonės – Taikymo sąlygos – „Fumus boni juris“ – Skuba – Kumuliacinis pobūdis – Nagrinėjimo ir patikrinimo tvarka

(EB 242 ir 243 straipsniai; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis)

2.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Visų nagrinėjamų interesų palyginimas

(EB 242 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsniai)

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Taikymo sąlygos – Skuba – Įrodinėjimo pareiga

(EB 242 straipsnis; Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsniai)

4.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Vykdymo sustabdymas – Galiojimas atgaline data – Nebuvimas

(EB 242 straipsnis)

1.      Pagal Tarnautojų teismo procedūros reglamento 102 straipsnio 2 dalį prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti nurodytos aplinkybės, dėl kurių reikalingas skubus sprendimas, ir faktiniai bei teisiniai pagrindai, prima facie pagrindžiantys (fumus boni juris) prašomų priemonių reikalingumą. Šios sąlygos yra kumuliacinės, todėl prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestini, jei nėra tenkinama bent viena sąlyga. Be to, prašomos priemonės turi būti laikinos – jomis negalima iš anksto daryti įtakos sprendimui iš esmės.

Atlikdamas šį bendrą nagrinėjimą, laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas turi didelę diskreciją ir laisvę pagal konkretaus atvejo ypatybes nustatyti būdą, kaip šios skirtingos sąlygos turi būti patikrintos, taip pat šio nagrinėjimo eilės tvarką, nes Bendrijos teisės normose jam nenustatyta analizės tvarka, skirta būtinybei priimti tarpinį sprendimą įvertinti.

(žr. 20–23 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 1997 m. kovo 21 d. Nutarties Antillean Rice Mills prieš Tarybą, T‑41/97 R, Rink. p. II‑447, 19 punktas; 2011 m. rugpjūčio 9 d. Nutarties De Nicola prieš EIB, T‑120/01 R, Rink. VT p. I‑A‑171 ir II‑783, 12 ir 13 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2006 m. gegužės 31 d. Nutarties Bianchi prieš ETF, F‑38/06 R, Rink. VT p. I‑A‑1‑27 ir II‑A‑1‑93, 20 ir 22 punktai.

2.      Kai nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikinąsias apsaugos priemones taikantis teisėjas, dėl kurio sprendimo prašymą pateikęs asmuo gali patirti rimtą ir nepataisomą žalą, vertina skirtingus nagrinėjamus interesus, jis privalo išnagrinėti, ar bylą iš esmės nagrinėjančio teismo galimas ginčijamo sprendimo panaikinimas leistų pakeisti situaciją, susidariusią dėl jo skubaus vykdymo, ir, atvirkščiai, ar šio sprendimo vykdymo sustabdymas sudarytų kliūčių jo visiškam veiksmingumui, jei ieškinys pagrindinėje byloje būtų atmestas.

Sprendimas nušalinti pareigūną nuo pareigų remiantis Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 23 ir 24 straipsniais skirtas galioti visą atitinkamą laikotarpį. Šis laikotarpis atitinka tyrimo trukmę ir gali tęstis ilgiau, jei institucija mano, kad dėl tarnybos ar (kartais) pareigūno intereso reikia nušalinti jį nuo pareigų iki tol, kol ji galutinai nuspręs dėl tariamo pareigų nevykdymo. Be to, sprendimas dėl nušalinimo nuo pareigų faktiškai prarastų savo veiksmingumą, jei jis nesukeltų pasekmių per laikotarpį, per kurį jis turi jas sukelti.

Todėl tokio sprendimo vykdymo sustabdymas sukelia negrįžtamų pasekmių ir net pavojų, kad bus iš anksto daroma įtaka Tarnautojų teismo, kuris sprendžia dėl pagrindinio ieškinio, sprendimui. Jei sprendimo vykdymas nesustabdomas, yra antraip. Iš tiesų, nušalinto pareigūno reputacijai padaryta žala gali būti atlyginta panaikinus sprendimą nušalinti nuo pareigų arba, jei reikia, priteisus iš institucijos sumokėti žalos atlyginimą. Taigi lyginant nagrinėjamus interesus reikia atsižvelgti į minėtą negrįžtamumą ir sustabdyti sprendimo nušalinti nuo pareigų vykdymą tik jei, be kita ko, sustabdymo skuba atrodo neginčijama.

(žr. 27–31 ir 36 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: minėtos Nutarties Antillean Rice Mills prieš Tarybą 46 punktas; 2008 m. balandžio 30 d. Nutarties Ispanija prieš Komisiją, T‑65/08 R, Rink. p. II‑0000, 82 punktas ir nurodyta teismo praktika.

3.      Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūros tikslas ne užtikrinti žalos atlyginimą, o garantuoti visišką sprendimo iš esmės veiksmingumą. Tam, kad būtų pasiektas šis tikslas, reikia, kad prašomos priemonės būtų skubios, t. y., siekiant išvengti didelės ir nepataisomos žalos ieškovui, būtina, kad jos būtų nustatytos ir įsigaliotų, iki bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių prašanti šalis turi pateikti įrodymų, kad ji negalėtų sulaukti pagrindinės bylos baigties nepatirdama didelės ir nepataisomos žalos.

Tiek, kiek nematerialinė žala atsiranda dėl sprendimo nušalinti pareigūną nuo pareigų poveikio jo įvaizdžiui, tai iš esmės šio sprendimo neišvengiama ir nedelsiant kylanti pasekmė. Be to, galimu tokio sprendimo vykdymo sustabdymu negalima atlyginti tokios žalos daugiau, nei tai būtų padaryta ateityje panaikinus šį sprendimą nagrinėjant pagrindinę bylą.

Be to, net jei nušalintas pareigūnas tvirtina patyręs konkrečią žalą savo karjerai, kuri skiriasi nuo žalos jo reputacijai, ši galima žala atsirado dėl drausminės procedūros, kuri gali būti pradėta jo atžvilgiu, o ne dėl ginčijamo sprendimo.

(žr. 41, 43 ir 44 punktus)

Nuoroda:

Teisingumo Teismo praktika: 1999 m. kovo 25 d. Nutarties Willeme prieš Komisiją, C‑65/99 P(R), Rink. p. I‑1857, 60–62 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 1999 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Elkaïm Mazuel prieš Komisiją, T‑173/99 R, Rink. VT p. I‑A‑155 ir II‑811, 25 punktas; minėtos Nutarties De Nicola prieš EIB 43 punktas; 2002 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Esch‑Leonhardt ir kt. prieš ECB, T‑320/02 R, Rink. VT p. I‑A‑325 ir II‑1555, 27 punktas.

4.      Teismo sprendimas sustabdyti vykdymą yra laikina priemonė, skirta ateičiai apsaugoti. Taigi nušalinimas, atvirkščiai nei panaikinimas, negali būti taikomas atgaline data.

(žr. 53 punktą)