2019 m. rugsėjo 20 d. Sony Optiarc, Inc, Sony Optiarc America, Inc pateiktas apeliacinis skundas dėl 2019 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-763/15 Sony Optiarc, Sony Optiarc America / Komisija

(Byla C-698/19 P)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Apeliantės: Sony Optiarc, Inc, Sony Optiarc America, Inc (toliau – Sony arba apeliantės), atstovaujamos advokatų N. Levy, R. Snelders, solisitoriaus E.M. Kelly

Kita proceso šalis: Europos Komisija

Apeliančių reikalavimai

Apeliantės Teisingumo Teismo prašo:

panaikinti skundžiamą sprendimą;

patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus;

priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant patirtas pirmojoje instancijoje.

Alternatyviai, jei Teisingumo Teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalėtų priimti sprendimo, apeliantės jo prašo:

grąžinti bylą Bendrajam Teismui;

atidėti bylinėjimosi išlaidų, susijusių su pirmąja ir apeliacine instancijomis, klausimo nagrinėjimą.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamos apeliacinį skundą apeliantės remiasi keturiais pagrindais.

Pirmasis pagrindas: Bendrasis Teismas suklydo, kai savo motyvais pakeitė nurodytuosius Komisijos sprendime (Komisijos sprendimas byloje AT.39639 - Optical Disk Drives).

Komisijos sprendimas buvo pagrįstas išvada, kad apeliantės dalyvavo darant „kelis atskirus pažeidimus“, kuriuos taip pat galima apibūdinti kaip vieną tęstinį pažeidimą. Bendrasis Teismas sutiko, kad buvo įrodyti ne visi sprendime nurodyti atskiri kontaktai.

Neįrodyti kontaktai negali prilygti SESV 101 straipsnio 1 dalies pažeidimams. Vis dėlto Bendrasis Teismas patvirtino Komisijos sprendime padarytą išvadą dėl vieno tęstinio pažeidimo, pagrįstą šiais neįrodytais kontaktais, kurie yra „įrodymų visumos“, kuria remiasi Komisija, dalis. Komisijos sprendime pateiktus motyvus pakeisdamas savaisiais Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.

Antrasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai patvirtino išvadą dėl dalyvavimo darant vieną tęstinį pažeidimą nurodytu laikotarpiu, pagrįstą mažesniu kontaktų skaičiumi nei nurodyta Komisijos sprendime.

Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad Sony Optiarc nepertraukiamai nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2008 m. spalio 29 d. dalyvavo darant nurodytą pažeidimą, nepaisant to, jog sutiko, kad maždaug dėl penkių mėnesių laikotarpio Komisija neįrodė antikonkurencinių kontaktų, kuriuose dalyvavo Sony Optiarc.

Bendrojo Teismo motyvai nedera tarpusavyje, nes buvo sutinkama, kad kontaktai, kuriuose dalyvavo Sony Optiarc, nebuvo įrodyti dėl maždaug penkių mėnesių laikotarpio, bet kartu buvo padaryta išvada, kad „ilgiausias įrodytas laikotarpis, per kurį nebuvo palaikomi kontaktai, yra tik 3 mėnesiai“ ir kad „daugumą kontaktų skyrė tik vienas mėnuo“.

Trečiasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai manė, kad vieną tęstinį pažeidimą neabejotinai sudaro atskirų pažeidimų seka.

Bendrasis Teismas nekonstatavo, kad Komisija pažeidė Sony Optiarc teisę į gynybą, nepaisydamas sprendime padarytos Komisijos išvados (prieš tai to nenurodžius pranešime apie kaltinimus), kad nurodytas elgesys reiškia ne tik vieną tęstinį pažeidimą, bet ir kelis atskirus pažeidimus.

Bendrasis Teismas suklydo nuspręsdamas, kad Komisija tinkamai pagrindė savo išvadą, jog Sony Optiarc padarė kelis atskirus pažeidimus.

Ketvirtasis pagrindas: Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, pažeidė vienodo požiūrio ir proporcingumo principus ir nenurodė motyvų, kai patvirtino Sony Optiarc skirtą baudą, remdamasis tomis pačiomis pajamomis, kurios buvo pagrindas skirti atskirą baudą Quanta.

Bendrasis Teismas pažeidė Baudų nustatymo gairėse įtvirtintą principą, kad pardavimų vertė turi „atspindėti ekonominę pažeidimo svarbą“ ir „kiekvienos įmonės santykinę svarbą darant pažeidimą“ ir pažeidė vienodo požiūrio ir proporcingumo principus.

Bendrasis Teismas pažeidė savo pareigą motyvuoti, nes tinkamai neišnagrinėjo argumento, kad dvigubas atsižvelgimas padidino pažeidimo ekonominę svarbą.

Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė apeliančių argumentą, kad Komisija nepagrindė, kodėl nukrypo nuo nusistovėjusios savo praktikos.

____________