Tarnautojų Teismo (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2010 m. spalio 14 d.
Byla F‑86/09
W
prieš
Europos Komisiją
„Viešoji tarnyba — Sutartininkai — Darbo užmokestis — Šeimos pašalpos — Tos paties lyties asmenų pora — Namų ūkio išmoka — Skyrimo sąlyga — Teisė sudaryti civilinę santuoką — Sąvoka — Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktis“
Dalykas: Pagal EB 236 straipsnį ir AE 152 straipsnį pareikštas ieškinys, kuriuo W prašo panaikinti 2009 m. kovo 5 d. ir 2009 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimus atsisakyti jam skirti Europos Sąjungos Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnyje numatytą namų ūkio išmoką.
Sprendimas: Panaikinti 2009 m. kovo 5 d. ir 2009 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimus atsisakyti skirti W Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnyje numatytą namų ūkio išmoką. Komisija padengia visas bylinėjimosi išlaidas.
Santrauka
1. Pareigūnai — Ieškinys — Asmens nenaudai priimtas aktas — Sprendimas atmesti skundą — Paprastas atmetimas — Patvirtinamasis aktas — Nepriimtinumas — Išimtis
(Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniai)
2. Pareigūnai — Darbo užmokestis — Šeimos pašalpos — Namų ūkio išmoka —Skyrimo sąlygos — Pareigūnas, registruotas kaip nuolatinis nesantuokinis partneris
[SESV 19 straipsnio 1 dalis; Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir 21 straipsnio 1 dalis; Pareigūnų tarnybos nuostatų VII priedo 1 straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktis; Tarybos reglamentas Nr. 723/2004]
1. Reikalavimų panaikinti eksplicitinį ar implicitinį sprendimą atmesti skundą turinys nėra autonomiškas ir jie iš esmės sutampa su reikalavimais panaikinti asmens nenaudai priimtą aktą, dėl kurio buvo pateiktas skundas. Iš tiesų, jei implicitinis ar eksplicitinis sprendimas atmesti prašymą tik patvirtina skundžiamą aktą ar neveikimą, jis, vertinamas atskirai, yra neskundžiamas.
Kaip asmens nenaudai priimto akto negalima pripažinti ankstesnį aktą tik patvirtinančio akto, pavyzdžiui, tokio, kuriame nėra jokios naujos informacijos, kurios nebūtų anksčiau asmens nenaudai priimtame akte, ir kuris dėl šios priežasties nepakeičia ankstesnio akto. Vis dėlto eksplicitinis sprendimas atmesti skundą gali, atsižvelgiant į jo turinį, nebūti ieškovo skundžiamą aktą patvirtinantis. Taip yra tuo atveju, kai sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama ieškovo situacija atsižvelgiant į naujas teisines arba faktines aplinkybes arba kai juo pakeičiamas ar papildomas pradinis sprendimas. Tokiais atvejais skundo atmetimas yra aktas, kuriam taikoma teismo kontrolė ir į kurį šis teismas atsižvelgia vertindamas skundžiamo akto teisėtumą.
(žr. 26–29 punktus)
Nuoroda:
Teisingumo Teismo praktika: 1980 m. gegužės 28 d. Sprendimo Kuhner prieš Komisiją, 33/79 ir 75/79, Rink. p. 1677, 9 punktas; 1980 m. gruodžio 10 d. Sprendimo Grasselli prieš Komisiją, 23/80, Rink. p. 3709, 18 punktas; 1988 m. birželio 16 d. Nutarties Progoulis prieš Komisiją, 371/87, Rink. p. 3081, 17 punktas.
Pirmosios instancijos teismo praktika: 2000 m. birželio 27 d. Nutarties Plug prieš Komisiją, T‑608/97, Rink. VT p. I‑A‑125 ir II‑569, 23 punktas; 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Morello prieš Komisiją, T‑338/00 ir T‑376/00, Rink. VT p. I‑A‑301 ir II‑1457, 34 punktas; 2004 m. kovo 2 d. Sprendimo Di Marzio prieš Komisiją, T‑14/03, Rink. VT p. I‑A‑43 ir II‑167, 54 punktas; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Eveillard prieš Komisiją, T‑258/01, Rink. VT p. I‑A‑167 ir II‑747, 31 punktas; 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo Cavallaro prieš Komisiją, T‑375/02, Rink. VT p. I‑A‑151 ir II‑673, 63–66 punktai.
Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. rugsėjo 9 d. Sprendimo Ritto prieš Komisiją, F‑18/08, Rink. VT p. I‑A‑1‑281 ir II‑A‑1‑1495, 17 punktas; 2010 m. vasario 23 d. Sprendimo Faria prieš VRDT, F‑7/09, 30 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.
2. Teisės į namų ūkio išmoką suteikimas ir tiems pareigūnams, kurie yra registruoti kaip nuolatiniai nesantuokiniai partneriai, įskaitant įregistravusius partnerystę su tos pačios lyties asmeniu, atitinka, kaip nurodyta Reglamento Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, 7 konstatuojamojoje dalyje, teisės aktų leidėjo norą užtikrinti nediskriminavimo principą, įtvirtintą SESV 19 straipsnio 1 dalyje, ir plėtoti tokią personalo politiką, kuri užtikrintų lygias galimybes visiems, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją ar šeiminę padėtį, o tai atitinka ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bet kokios diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos draudimą. Be to, teisės į namų ūkio išmoką suteikimas ir tiems pareigūnams, kurie registruoti kaip nuolatiniai nesantuokiniai partneriai, įskaitant įregistravusius partnerystę su tos pačios lyties asmeniu, atspindi poreikį apsaugoti pareigūnus nuo administracijos kišimosi, kai jie naudojasi teise į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, kaip įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 8 straipsnyje.
Vadovaujantis EŽTK įtvirtintų teisių apsaugos pavyzdžiu Pareigūnų tarnybos nuostatų normas, kuriomis teisė į namų ūkio išmoką suteikiama ir tiems pareigūnams, kurie yra registruoti kaip nuolatiniai nesantuokiniai partneriai, įskaitant įregistravusius partnerystę su tos pačios lyties asmeniu, reikia aiškinti taip, kad būtų užtikrintas kuo didesnis pirma nurodytų normų veiksmingumas, t. y. kad nagrinėjama teisė neliktų tik teorinė ar iliuzinė, o būtų konkreti ir veiksminga.
Tačiau tų pareigūnų, kurie registruoti kaip nuolatiniai nesantuokiniai partneriai, įskaitant įregistravusius partnerystę su tos pačios lyties asmeniu, teisė į namų ūkio išmokas, kaip antai numatytoji Pareigūnų tarnybos nuostatų 1 straipsnio 2 dalies c punkto iv papunktyje, gali tapti teorinė ir iliuzinė, jei aplinkybė, kad „valstybėje narėje neturi teisinių galimybių susituokti“, kurios nebuvimas yra viena iš sąlygų, kad pareigūnui galėtų būti skirta namų ūkio išmoka, būtų suprantama tik formaliai, ir taip minėtos nuostatos taikymas būtų susietas su atsakymu į klausimą, ar pora įvykdė pagal taikytiną nacionalinę teisę nustatytas teisines sąlygas, nepatikrinus, ar turima galimybė sudaryti santuoką yra konkreti ir veiksminga, kaip tai suprantama pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Darytina išvada, kad administracija, siekdama nustatyti, ar tos pačios lyties asmenų pora turi galimybę sudaryti civilinę santuoką pagal valstybės narės teisę, negali nepaisyti kitos valstybės, su kuria atitinkama situacija yra glaudžiai susijusi dėl suinteresuotųjų asmenų pilietybės, įstatymo nuostatų, kai jos, nors ir netaikomos santuokai sudaryti, kelia pavojų, kad galimybė sudaryti santuoką, taigi ir teisė į namų ūkio išmoką, taps teorinė ar iliuzinė. Taip visų pirma yra tais atvejais, kai nacionaliniu įstatymu baudžiamoji atsakomybė už homoseksualius aktus numatyta visiškai nepaisant jų atlikimo vietos.
(žr. 42–45 punktus)