TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS
2018 m. rugsėjo 12 d.(*)
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 – Jurisdikcija civilinėse ir komercinėse bylose – Specialioji jurisdikcija – 5 straipsnio 3 punktas – Jurisdikcija bylose dėl civilinės teisės pažeidimo, delikto ir kvazidelikto – Vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti – Vienoje valstybėje narėje nuolat gyvenantis vartotojas, iš šioje valstybėje narėje įsteigto banko įsigijęs kitoje valstybėje narėje įsteigto banko išleistų vertybinių popierių – Jurisdikcija nagrinėti šio vartotojo ieškinius, grindžiamus šio banko deliktine atsakomybe“
Byloje C‑304/17
dėl 2017 m. gegužės 10 d. Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas, Austrija) nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2017 m. gegužės 24 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Helga Löber
prieš
Barclays Bank plc
TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė R. Silva de Lapuerta (pranešėja), teisėjai C. G. Fernlund, J.‑C. Bonichot, S. Rodin ir E. Regan,
generalinis advokatas M. Bobek,
kancleris A. Calot Escobar,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– H. Löber, atstovaujamos Rechtsanwalt L. Aigner,
– Barclays Bank plc, atstovaujamo Rechtsanwalt H. Bielesz,
– Graikijos vyriausybės, atstovaujamos G. Papadaki, S. Papaioannou ir T. Papadopoulou,
– Europos Komisijos, atstovaujamos M. Wilderspin ir M. Heller,
susipažinęs su 2018 m. gegužės 8 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk. 4 t., p. 42) 5 straipsnio 3 punkto išaiškinimo.
2 Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Helga Löber ir Barclays Bank plc ginčą dėl šiam bankui pareikšto ieškinio remiantis deliktine atsakomybe.
Teisinis pagrindas
3 Reglamento Nr. 44/2001 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:
,,(11) Jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai priklauso nuo atsakovo gyvenamosios vietos, ir šiuo pagrindu jurisdikcija turi būti visada prieinama, išskyrus keletą aiškiai nustatytų situacijų, kuriuose bylinėjimosi objektas arba šalių autonomija pateisinama kaip kitokia susijusi aplinkybė. Turi būti atskirai apibrėžta juridinio [asmens] buveinė, siekiant didesnio bendrų taisyklių aiškumo ir išvengti jurisdikcijos prieštaravimų.
(12) Jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą.“
4 Šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta:
„Pagal šį reglamentą valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose.“
5 Minėto reglamento 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta:
„Valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl:
1) a) sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose;
<…>
3) civilinės teisės pažeidimų, delikto arba kvazidelikto gali būti iškelta vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti[, teismuose]“.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
6 Barclays Bank yra bankas, kurio buveinė yra Londone (Jungtinė Karalystė); jis turi filialą Frankfurte prie Maino (Vokietija).
7 Šis bankas išleido pareikštinės obligacijos formos skolos vertybinių popierių, t. y. X1 Global EUR Index sertifikatų (toliau – sertifikatai); šiuos vertybinius popierius įsigiję instituciniai investuotojai savo ruožtu juos perpardavė antrinėje rinkoje, be kita ko, vartotojams Austrijoje.
8 Sertifikatai buvo išleisti remiantis 2005 m. rugsėjo 22 d. baziniu prospektu (vokiečių kalba), apie kurį buvo pranešta österreichische Kontrollbank (Austrijos kontrolės bankas), ir 2005 m. gruodžio 20 d. bendrosiomis sąlygomis. Viešas siūlymas galiojo nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. vasario 24 d. Sertifikatų emisija buvo įvykdyta 2006 m. kovo 31 d.
9 Išmokėtina suma, o kartu ir šio sertifikato vertė buvo nustatyta pagal indeksą, kurį sudaro portfelis iš kelių tikslinių fondų, todėl ši vertė tiesiogiai susieta su šiuo portfeliu. Šis portfelis turėjo būti sukurtas ir valdomas Vokietijoje įsteigtos bendrovės X1 Fund Allocation GmbH. Vis dėlto, kadangi į sertifikatus investuotos lėšos buvo panaudotos finansine piramide pagrįstoje sukčiavimo schemoje, didžioji jų dalis buvo prarasta, ir sertifikatai tapo beverčiai.
10 H. Löber, kurios nuolatinė gyvenamoji vieta yra Vienoje (Austrija), per tarpininkus – du Austrijos bankus: vienas įsteigtas Zalcburge (Austrija), o kitas Grace (Austrija) – į sertifikatus iš viso investavo 28 648,43 EUR.
11 Kaip investuotoja, kuriai padaryta žalos, H. Löber Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas, Austrija) pareiškė ieškinį Barclays Bank, reikalaudama priteisti jos naudai 34 459,06 EUR sumą, pripažinti Barclays Bank sutartinę ir deliktinę atsakomybę ir atskleisti šio banko finansinę padėtį. Grįsdama savo argumentus ji visų pirma teigia, kad prospekte pateikta informacija apie sertifikatus buvo neišsami.
12 2016 m. liepos 18 d. nutartimi Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas) pripažino, kad jis neturi jurisdikcijos, ir atmetė šį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad, pirma, kiek tai susiję su Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punkto taikymo sąlygomis, H. Löber nenurodė tos faktinės aplinkybės, kad nagrinėjama žala tiesiogiai atsirado Vienos banke (Austrija) atidarytoje banko sąskaitoje, kuri jai priskirtina. Šio teismo manymu, kadangi H. Löber įsigijo sertifikatų tarpininkaujant Grace ir Zalcburge įsteigtiems bankams, ši žala kilo pastarosiose vietovėse, o ne minėto teismo teritorinėje jurisdikcijoje.
13 H. Löber dėl šios nutarties pateikė apeliacinį skundą Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas, Austrija); šis teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi ją patvirtino padarydamas išvadą, kad turi būti taikomas Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a papunktis ir kad Austrijos teismai neturi jurisdikcijos.
14 H. Löber apskundė Oberlandesgericht Wien (Vienos aukštesnysis apygardos teismas) nutartį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, prašydama pripažinti Handelsgericht Wien (Vienos komercinių bylų teismas) jurisdikciją remiantis, be kita ko, Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktu.
15 Šiomis aplinkybėmis Oberster Gerichtshof (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar pagal [Reglamento Nr. 44/2001] 5 straipsnio 3 punktą nagrinėti ne iš sutarties kylančius reikalavimus dėl su prospektu susijusios atsakomybės tuomet, kai:
– investuotojas trūkumų turinčio prospekto nulemtą sprendimą investuoti priėmė savo gyvenamojoje vietoje ir
– remdamasis šiuo sprendimu antrinėje rinkoje įsigyto vertybinio popieriaus pirkimo kainą atitinkančią sumą iš Austrijos banke esančios savo sąskaitos pervedė į kitame Austrijos banke esančią atsiskaitomąją sąskaitą, o iš jos vėliau ieškovo pavedimu pirkimo kainą atitinkanti suma buvo pervesta pardavėjui,
a) kompetentingas teismas, kurio jurisdikcijoje yra investuotojo gyvenamoji vieta,
b) kompetentingas teismas, kurio jurisdikcijoje yra banko, kuriame ieškovas turi banko sąskaitą, iš kurios jis investuotą sumą pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą, buveinė ar sąskaitą tvarkantis filialas;
c) kompetentingas teismas, kurio jurisdikcijoje yra banko, kuriame yra atsiskaitomoji sąskaita, buveinė ar sąskaitą tvarkantis filialas;
d) ieškovo pasirinkimu kompetentingas vienas iš šių teismų,
e) nėra kompetentingas nė vienas iš šių teismų?“
Dėl prejudicinio klausimo
16 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kaip reikia aiškinti Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą, siekiant nustatyti valstybės narės teismus kaip vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismus, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turinčius jurisdikciją nagrinėti šiam sertifikatą išleidusiam bankui, įsteigtam vienoje valstybėje narėje, į šį sertifikatą investavusio investuotojo, kurio gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, pareikštą ieškinį dėl deliktinės atsakomybės, nes su minėtu sertifikatu susijusiame prospekte nebuvo pateikta pakankamai informacijos, kai šio investuotojo nurodomą žalą sudaro finansiniai nuostoliai, atsiradę jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teritorijoje įsteigtame banke atidarytoje jo banko sąskaitoje.
17 Pirmiausia primintina, kad šio reglamento 5 straipsnio 3 punkte numatyta speciali jurisdikcijos taisyklė turi būti aiškinama savarankiškai ir siaurai (žr. 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 43 punktą; 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 37 punktą ir 2016 m. balandžio 21 d., Austro-Mechana, C‑572/14, EU:C:2016:286, 29 punktą).
18 Iš tiesų Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnyje numatyta jurisdikcija, t. y. valstybės narės, kurioje atsakovas nuolat gyvena ar turi buveinę, teismų jurisdikcija, yra bendroji teisės norma. Minėtas reglamentas tik kaip šios teisės normos išimtį įtvirtina specialiosios jurisdikcijos taisykles tam tikrais atvejais, kurių sąrašas yra baigtinis ir kuriems esant atsakovui gali arba turi būti iškelta byla kitos valstybės narės teisme (2006 m. liepos 13 d. Sprendimo Reisch Montage, C‑103/05, EU:C:2006:471, 22 punktas ir 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimo BVG, C‑144/10, EU:C:2011:300, 30 punktas).
19 Pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją į „bylos dėl civilinės teisės pažeidimų, delikto ar kvazidelikto“ sąvoką įeina bet koks reikalavimas, kuriuo siekiama nustatyti atsakovo atsakomybę ir kuris nėra priskirtinas prie „bylų dėl sutarties“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto a papunktį (žr. 1988 m. rugsėjo 27 d. Sprendimo Kalfelis, 189/87, EU:C:1988:459, 17 ir 18 punktus; 2014 m. kovo 13 d. Sprendimo Brogsitter, C‑548/12, EU:C:2014:148, 20 punktą, 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimo Austro-Mechana, C‑572/14, EU:C:2016:286, 32 punktą ir 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 24 punktą).
20 Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas nusprendė, kad šio reglamento 5 straipsnio 3 punktas taikomas ieškiniui, kuriuo siekiama nustatyti sertifikato emitento atsakomybę dėl su sertifikatu susijusio prospekto, taip pat dėl kitų šiam emitentui tenkančių teisinių informavimo pareigų pažeidimo, jei ši atsakomybė nepriskirtina „byloms dėl sutarčių“, kaip tai suprantama pagal minėto reglamento 5 straipsnio 1 punkto a papunktį (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 57 punktas).
21 Kalbant apie ginčą pagrindinėje byloje, pakanka pažymėti, kad, pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, jog atsakomybė už prospektą nepriskirtina prie bylų dėl sutarčių, ir, antra, pagrindinėje byloje nagrinėjamu ieškiniu H. Löber pirmiausia siekia, kad būtų pripažinta Barclays Bank deliktinė atsakomybė.
22 Kiek tai susiję su Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta formuluote „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis ar jis gali įvykti“, primintina, kad ji apima ir žalos atsiradimo vietą, ir vietą, kurioje atsirado šią žalą lėmusi aplinkybė, todėl ieškovo pasirinkimu atsakovui gali būti iškelta byla vienos iš šių vietų teisme (2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Kronhofer, C‑168/02, EU:C:2004:364, 16 punktas; 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 45 punktas; 2015 m. gegužės 21 d., Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 38 punktas ir 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 28 punktas).
23 Šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad ši „vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“ sąvoka negali būti aiškinama taip plačiai, kad apimtų bet kurią vietą, kurioje pasireiškė aplinkybės, dėl kurios žala atsirado faktiškai kitoje vietoje, žalingos pasekmės (1995 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Marinari, C‑364/93, EU:C:1995:289, 14 punktą; 2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Kronhofer, C‑168/02, EU:C:2004:364, 19 punktą ir 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 34 punktą), ir kad ši sąvoka neapima ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos, kur yra pagrindinė jo turto buvimo vieta, vien dėl to, kad joje jis patyrė finansinių nuostolių, susidariusių dėl turto dalies praradimo kitoje valstybėje narėje (2004 m. birželio 10 d. Sprendimo Kronhofer (C‑168/02, EU:C:2004:364, 21 punktas ir 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 35 punktas).
24 Taigi vien aplinkybė, kad ieškovas patyrė finansinių pasekmių, nepateisina jurisdikcijos priskyrimo ieškovo gyvenamosios vietos teismams, jei tiek žalą sukėlusio įvykio vieta, tiek žalos atsiradimo vieta yra kitos valstybės narės teritorijoje (2015 m. sausio 28 d. Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 49 punktas).
25 Vis dėlto toks jurisdikcijos priskyrimas pateisinamas, jeigu ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta iš tiesų yra vieta, kurioje atsirado žalą lėmusi aplinkybė, arba žalos atsiradimo vieta (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 50 punktas).
26 Šiuo atveju pagrindinė byla susijusi su žalos atsiradimo vietos nustatymu.
27 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad vieta, kurioje atsirado žala, yra vieta, kur nurodyta žala konkrečiai pasireiškia (žr. 2015 m. gegužės 21 d. Sprendimo CDC Hydrogen Peroxide, C‑352/13, EU:C:2015:335, 52 punktą).
28 Be to, Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismai turi jurisdikciją išnagrinėti šiuo tikslu pareikštą ieškinį, kuriuo siekiama nustatyti sertifikato emitento atsakomybę dėl su sertifikatu susijusio prospekto ir atsakomybę dėl kitų šiam emitentui tenkančių informavimo pareigų pažeidimo, ypač tada, kai minėta žala atsirado tiesiogiai ieškovo banko, įsteigto šių teismų teritorinėje jurisdikcijoje,sąskaitoje (2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 57 punktas).
29 Savo 2016 m. birželio 16 d. Sprendime Universal Music International Holding (C‑12/15, EU:C:2016:449) Teisingumo Teismas nurodė, kad ši išvada padaryta ypatingame kontekste, kuris pasižymėjo tuo, kad egzistavo aplinkybių, prisidėjusių prie jurisdikcijos minėtiems teismams paskyrimo (žr. 2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding, C‑12/15, EU:C:2016:449, 37 punktas).
30 Taigi, jis nusprendė, kad Reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad „vieta, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis“, negalima laikyti valstybėje narėje esančios vietos, kurioje atsirado žala, jeigu tai yra tik finansiniai nuostoliai, kurių atsiranda tiesiogiai ieškovo banko sąskaitoje ir kuriuos tiesiogiai nulėmė kitoje valstybėje narėje padarytas neteisėtas veiksmas (2016 m. birželio 16 d. Sprendimo Universal Music International Holding BV, EU:C:2016:449, C‑12/15, 40 punktas).
31 Šiuo atveju matyti, kad, vertinamos bendrai, konkrečios pagrindinės bylos aplinkybės pagrindžia jurisdikcijos priskyrimą Austrijos teismams.
32 Kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, H. Löber gyvenamoji vieta yra Austrijoje ir visi su nagrinėjama investicija susiję mokėjimai pagrindinėje byloje buvo įvykdyti iš Austrijos bankų sąskaitų, tai yra asmeninės H. Löber banko sąskaitos ir tarpuskaitos sąskaitų, kurios specialiai buvo skirtos šio sandorio vykdymui.
33 Be to, nepaisant to, kad vykdant minėtą sandorį H. Löber bendradarbiavo tik su Austrijos bankais, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad ji įsigijo sertifikatų antrinėje Austrijos rinkoje, kad jai pateikta informacija dėl sertifikatų yra ta pati, kaip ir nurodytoji su jais susijusiame prospekte, kuris buvo pateiktas österreichische Kontrollbank (Austrijos kontrolės bankas), ir kad būtent Austrijoje, remdamasi šia informacija, ji prisiėmė įsipareigojimą investuoti, dėl kurio jos turtui buvo padaryta nepataisoma žala.
34 Be to, jurisdikcijos Austrijos teismams priskyrimas tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, atitinka Reglamente (EB) Nr. 44/2001 numatytų taisyklių nuspėjamumo, glaudaus ryšio tarp šiomis taisyklėmis nurodytų teismų ir bylos ir gero teisingumo administravimo tikslus, numatytus šio reglamento 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse.
35 Šiuo klausimu primintina, kad banko, kurioje ieškovas yra atsidaręs sąskaitą, kurioje ši žala tiesiogiai pasireiškia, įsisteigimo vietos nustatymas kaip žalos atsiradimo vietos atitinka Reglamento Nr. 44/2001 tikslą, kuriuo siekiama sustiprinti Sąjungoje įsisteigusių asmenų teisinę apsaugą ir sudaryti sąlygas ieškovui lengvai nustatyti teismą, į kurį jis gali kreiptis, o atsakovui – pagrįstai numatyti teismą, kuriame jam gali būti iškelta byla, nes sertifikato emitentas, kuris neįvykdo savo teisinių su prospektu susijusių pareigų, kai nusprendžia viešai paskelbti su šiuo sertifikatu susijusį prospektą kitose valstybėse narėse, turi numatyti, kad nepakankamai informuoti ūkio subjektai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra šiose valstybėse narėse, gali investuoti į šį sertifikatą ir patirti žalos (šiuo klausimu žr. 2015 m. sausio 28 d. Sprendimo Kolassa, C‑375/13, EU:C:2015:37, 56 punktą).
36 Šiomis aplinkybėmis į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 3 punktą reikia aiškinti taip: esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai investuotojas sertifikatą, į kurį jis investavo, išleidusiam bankui pareiškia ieškinį dėl deliktinės atsakomybės dėl su šiuo sertifikatu susijusio prospekto, jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį turi šio investuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismai kaip vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismai, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu nurodytą žalą sudaro finansiniai nuostoliai, tiesiogiai atsiradę minėto investuotojo šių teismų jurisdikcijoje įsteigtame banke turimoje banko sąskaitoje, o kitos konkrečios šio atvejo aplinkybės taip pat pagrindžia jurisdikcijos priskyrimą minėtiems teismams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
37 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:
2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 3 punktas turi būti aiškinamas taip: esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, kai investuotojas sertifikatą, į kurį jis investavo, išleidusiam bankui pareiškia ieškinį dėl deliktinės atsakomybės dėl su šiuo sertifikatu susijusio prospekto, jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį turi šio investuotojo nuolatinės gyvenamosios vietos teismai kaip vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs įvykis, teismai, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jeigu nurodytą žalą sudaro finansiniai nuostoliai, tiesiogiai atsiradę minėto investuotojo šių teismų jurisdikcijoje įsteigtame banke turimoje banko sąskaitoje, o kitos konkrečios šio atvejo aplinkybės taip pat pagrindžia jurisdikcijos priskyrimą minėtiems teismams.
Parašai.