EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2012 m. lapkričio 27 d.

Byla F‑59/11

Peter Sipos

prieš

Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

„Viešoji tarnyba – Laikinasis tarnautojas – Sprendimas nepratęsti laikinojo tarnautojo sutarties, sudarytos pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą – Terminuotos laikinojo tarnautojo sutarties, sudarytos pagal KTĮS 2 straipsnio b punktą, sudarymo sąlygos – Akivaizdi vertinimo klaida“

Dalykas: Pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikštas ieškinys, kuriuo P. Sipos prašo, pirma, panaikinti 2010 m. rugsėjo 29 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) sprendimą atmesti ieškovo prašymą antrą kartą pratęsti jo, kaip laikinojo tarnautojo, sutartį, sudarytą 2005 m. liepos 16 d. pagal Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau – KTĮS) 2 straipsnio a punktą, ir taikyti jam KTĮS 8 straipsnio pirmą pastraipą, antra, panaikinti 2010 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, kuriuo VRDT įdarbino ieškovą kaip laikinąjį tarnautoją terminuotam laikotarpiui, kiek toks įdarbinimas iš tikrųjų yra antrasis sutarties, pasirašytos 2005 m. liepos 16 d., pratęsimas, todėl ji turėjo būti sudaryta kaip neterminuota sutartis pagal KTĮS 2 straipsnio a punktą, ir, trečia, atlyginti dėl VRDT veiksmų ieškovo patirtą žalą.

Sprendimas: Atmesti ieškinį. Ieškovas padengia savo ir VRDT patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Santrauka

1.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Sutarties sudarymas siekiant laikinai užimti nuolatines pareigas – Sąlygos

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnio 1 dalis; Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punktas, 3, 4, 5 straipsniai ir 8 straipsnio antra pastraipa)

2.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Laikinieji tarnautojai, kuriems taikomas Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktas – Pratęsimas po to, kai buvo pirmą kartą pratęsta terminuota sutartis – Terminuotos sutarties perkvalifikavimas į neterminuotą sutartį – Sąlygos

(Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktas ir 8 straipsnio pirma pastraipa)

3.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties pratęsimas – Administracijos diskrecija – Ribos – Tarnybos interesas

4.      Pareigūnai – Laikinieji tarnautojai – Įdarbinimas – Terminuotos sutarties nepratęsimas – Pareiga motyvuoti – Nebuvimas – Išimtis – Sprendimas atmesti tarnautojo prašymą pratęsti jo terminuotą sutartį

(Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antra pastraipa ir 90 straipsnio 1 dalis)

1.      Iš kartu skaitomų Pareigūnų tarnybos nuostatų 1a straipsnio 1 dalies ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2–5 straipsnių matyti, kad nuolatinės institucijų darbo vietos iš principo skirtos pareigūnams ir kad tik išimtinais atvejais šias darbo vietas gali užimti tarnautojai, kuriems taikomos Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Nors Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio b punkte aiškiai numatyta, kad laikinieji tarnautojai gali būti priimti nuolatinėms pareigoms užimti, šiame straipsnyje taip pat patikslinama, kad tai gali būti daroma tik laikinai. Be to, Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 8 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad pagal 2 straipsnio b dalį laikinojo tarnautojo įdarbinimo sutartis negali būti sudaroma ilgiau kaip ketveriems metams ir gali būti pratęsiama tik vieną kartą ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Tam laikotarpiui pasibaigus, laikinasis tarnautojas būtinai baigia eiti pareigas ir arba nutraukia darbą, arba paskiriamas pareigūnu Pareigūnų tarnybos nuostatuose nustatytomis sąlygomis.

(žr. 37 ir 38 punktus)

2.      Tam, kad laikinojo tarnautojo sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą antrojo pratęsimo atveju galėtų būti laikoma neterminuota, kaip tai suprantama pagal minėtų sąlygų 8 straipsnio pirmą pastraipą, turi būti įvykdytos dvi sąlygos: pirma, atitinkama sutartis turi būti laikinojo tarnautojo sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą ir, antra, tokia sutartimi turi būti pratęsiama jau pratęsta sutartis.

Šiuo atžvilgiu administracija neterminuotą sutartį pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą gali sudaryti tik tuomet, jei pareigybės, kurias biudžeto valdymo institucijos priskiria prie laikinųjų pareigybių, yra įtrauktos į pareigybių sąrašą, pridedamą prie atitinkamai institucijai skirto biudžeto skirsnio.

(žr. 40 ir 42 punktus)

3.      Jeigu administracija nėra parengusi tvarkos, kuria įtvirtinamas tarnautojų darbo sutarčių pratęsimo su sąlyga principas, tarnyba, įgaliota sudaryti tarnybos sutartis, spręsdama dėl terminuotų sutarčių pratęsimo turi didelę diskreciją, kuri vis dėlto turi atitikti tarnybos interesą į laisvas darbo vietas įdarbinti geriausius kandidatus. Todėl ieškovas gali tvirtinti, kad administracija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai neatnaujino jo sutarties, jei įrodo, kad buvo akivaizdu, jog jo pasiekimai ir profesinė patirtis buvo išskirtiniai ta prasme, kad triuškinimai viršijo visų kitų potencialių kandidatų pasiekimus ir profesinę patirtį, arba bent jau kad jo pasiekimai ir profesinė patirtis buvo didesni už asmens, galiausiai atrinkto užimti ginčijamas pareigas, pasiekimus ir profesinę patirtį.

(žr. 56 ir 57 punktus)

Nuoroda:

Pirmosios instancijos teismo praktika: 2003 m. vasario 6 d. Sprendimo Pyres prieš Komisiją, T‑7/01, 50 ir 64 punktai; 2005 m. kovo 1 d. Sprendimo Mausolf prieš Europolą, T‑258/03, 47–49 punktai.

Tarnautojų teismo praktika: 2008 m. lapkričio 27 d. Sprendimo Klug prieš EMEA, F‑35/07, 65 ir 66 punktai.

4.      Administracija neprivalo motyvuoti savo sprendimo, kuriuo ji nusprendžia nepratęsti terminuotos darbo sutarties pasibaigus jos galiojimo terminui. Paprastai kiekviena sutarties šalis nuo sutartinių santykių pradžios turi būti pasirengusi tam, kad, pasibaigus sutarties galiojimo terminui, kita šalis pasinaudos teise remtis sutarties terminais, dėl kurių buvo susitarta, t. y. kad sutarties galiojimas baigsis nustatytą dieną. Todėl, nebent administracija yra parengusi tvarką, pagal kurią įtvirtinamas darbo sutarčių pratęsimo su sąlyga principas, atrodo, kad, nesant teisės reikalauti pratęsti terminuotą sutartį, administracija nebūtinai turi motyvuoti sprendimą palikti galioti iš pradžių nustatytą sutarties galiojimo terminą.

Taigi administracijos sprendimas atmesti tarnautojo prašymą pratęsti darbo sutartį turi būti motyvuotas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnio antrą pastraipą ir 90 straipsnio 1 dalį, nes tai yra asmens nenaudai priimtas aktas.

(žr. 71 punktą)

Nuoroda:

Tarnautojų teismo praktika: 2009 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Wenning prieš Europolą, F‑114/07, 142 punktas ir jame nurodyta teismo praktika; 2010 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Gheysens prieš Tarybą, F‑8/10, 64 punktas.